- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-2203-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03916-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- K. T.
- Ieškovas
- L. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnametės šalių dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki šalių dukros pilnametystės priteisti iš atsakovo K. T. (toliau – ir atsakovas) nepilnametės dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 dienos) į ieškovės banko sąskaitą, minėtą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 540,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti šalių dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; nuo ieškinio padavimo teisme dienos priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui po 800 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 dienos) į ieškovės banko sąskaitą, minėtą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti ieškinyje nurodytą laikiną atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2023 m. spalio 15 d. gyvena skyrium, su atsakovu yra itin sudėtinga suderinti dukros priežiūros klausimus, be to, jis tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti dukrą ir bendrauja su ja epizodiškai, o neretai ir paskutinę minutę atšaukia suplanuotus susitikimus su dukra, pažeidžiant jos interesus, lūkesčius bei nuvildamas ją. Egzistuoja poreikis nustatyti konkrečią ir aiškią laikiną bendravimo tvarką, nes tai padės išvengti šalių konfliktų, galinčių neigiamai veikti nepilnametį vaiką, taip pat užtikrins tėvo teisės ir pareigos dalyvauti dukros auklėjime vykdymą. Taip pat, ieškovės teigimu, jai vienai tenka finansinis šalių dukros išlaikymas, nes nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2025 m. vasario 7 d. atsakovas šalių dukros išlaikymui per 17 mėnesių yra pervedęs tik 1 352,59 Eur, t. y. po 79,56 Eur per mėnesį. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių bei to, kad atsakovas tinkamai neįgyvendina pareigos bendrauti su dukra, ieškovei faktiškai vienai tenka nepilnametės dukros išlaikymas, siekiant užtikrinti nepilnametės dukros stabilią gyvenamąją vietą bei interesą tęsti mokymąsi lankomoje ugdymo įstaigoje, nepilnametės laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.
Atsiliepimas
4. Atsakovas 2025 m. kovo 4 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, kad su nepilnamete dukra turi stiprų emocinį ryšį, kiek gali dažniau aktyviai bando bendrauti ir matytis su dukra, tačiau ieškovė visais įmanomais būdais stengiasi riboti jų bendravimą, tam trukdyti. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų bei rašytinių įrodymų, kodėl šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, be to, kad atsakovo elgesiu galėtų kilti grėsmė nepilnametės interesams ar turtinėms ir neturtinėms teisėms.
5. Atsakovas taip pat nurodė, kad prie nepilnametės šalių dukros išlaikymo kas mėnesį prisideda po 300 Eur, šias lėšas pervesdamas ieškovei, dengia papildomas išlaikymo išlaidas, perka dukrai reikalingus daiktus, o su ieškovės prašoma 800 Eur dydžio išlaikymo suma nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos kasmėnesinės sumos, reikalingos nepilnametės išlaikymui, yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, nes ieškovė nurodė išlaidas, kurios faktiškai nepatiriamos ir yra nepagrįstos. Atsakovo teigimu, šalių nepilnametės dukros faktinės mėnesio išlaidos siekia ne ieškovės nurodytą 1 700 Eur sumą, bet 700 Eur. Dėl visų nurodytų aplinkybių, atsakovas sutiko prie šalių dukros poreikių tenkinimo kas mėnesį ir toliau prisidėti 300 Eur sumomis. Be to, atsakovas geranoriškai padengia ieškovės prašomas papildomas išlaidas, taip pat padengti dukros darželio bei karate būrelio išlaidas, atsakovas jas apmokėjo net į priekį laikotarpiu nuo 2024 m. spalio mėnesio iki 2025 m. sausio mėnesio.
6. Atsakovas nurodė, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų, yra tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, bet ne tokią, kokią siūlo ieškovė, kadangi ieškovės siūlomoje laikinojoje bendravimo tvarkoje nėra atsižvelgta į tai, jog atsakovas gyvena ir dirba Rokiškyje, o nepilnametė dukra gyvena Vilniuje, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka sukeltų nepatogumus tiek šalių nepilnamečiui vaikui, tiek atsakovui ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsakovas pateikė dukros ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankomumo kalendoriaus išrašą, iš kurio, jo teigimu, matyti, kad dukra reikšmingą dalį darbo dienų per mėnesį nelanko ugdymo įstaigos, todėl jo prašoma bendravimo tvarka, kai vaikas praleidžia ilgiau laiko su tėvu darbo dienomis netrukdys vaiko ugdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 512,25 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. vasario 12 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė ieškovę nepilnametės dukros priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė priteisti 800 Eur laikiną išlaikymą ir nors atsakovas nesutinka, kad minimalios mėnesinė algos dydis yra standartas, patvirtinantis vaiko išlaikymui reikalingų lėšų poreikį, tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad šis orientacinis išlaikymo dydis yra minimumas, kurio šaliai, prašančiai priteisti išlaikymą, įrodinėti nereikia. Siekiant didesnio išlaikymo dydžio, didesni vaiko poreikiai turi būti pagrįsti ir įrodyti. Teismas pabrėžė, jog atsakovas nepaneigė, kad ieškovės patiriamos išlaidos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, priešingai, atsakovas sutiko, kad išlaidos vaikui sudaro apie 700 Eur, o ieškovė pateikė detalius paskaičiavimus, kurie patvirtina būtinas vaikui tenkančias išlaidas, atitinkančias nurodytą dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neneigė, kad yra auklė, kuri prižiūri dukrą, pats pateikė teismui duomenis apie tai, kad dukra daug laiko nelanko darželio dėl ligos, todėl auklės poreikis yra akivaizdus, papildomai įvertinus ir tai, kad ieškovė didžiąją dalį laiko viena rūpinasi dukra, nes atsakovas gyvena Rokiškyje.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-5958-25, atliekamame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios L. T., tuo įpareigojant K. T. nesilankyti gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji L. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 m atstumu, kartu įpareigojant įtariamąjį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. T.. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į šią aplinkybę, auklės poreikis yra akivaizdus ir vaiko perdavimo atsakovui tikslais dėl taikomų kardomųjų priemonių.
10. Teismas nesutiko, kad ieškovės pateikti duomenys apie auklės išlaidas negalėjo būti vertinami byloje, nes turi būti pateikti papildomi duomenys apie auklės vykdomą veiklą ir finansinę apskaitą. Teismas pabrėžė, jog šie duomenys reikšmingi vertinant auklės mokestines prievoles valstybei bei aktualūs viešosios teisės požiūriu, bet neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl auklei patiriamų išlaidų, be to, pats atsakovas neneigė, kad auklė dirba šeimoje, jis ją pažįsta, ji perduoda jam dukrą. Ieškovė pateikė duomenis, kad auklei per mėnesį yra mokama vidutiniškai už 30 valandų, t. y. 300 Eur suma, tai rašytiniu 2025 m. kovo 31 d. patvirtinime nurodė ir auklė.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytos išlaidos vertintinos kaip papildomos ir dalintinos tarp tėvų lygiomis dalimis. Taip pat abi šalys patvirtino, kad dukrai mokamas kaupiamasis draudimas, kurio įmoka per mėnesį sudaro 70 Eur, kurią teismas taip pat pripažino kaip papildomas išlaidas, dalintinas tėvams lygiomis dalimis.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 2 000 Eur, atsakovo pajamos panašios, iš šalių pasisakymų teismas darė išvadą, kad šalys turi daug nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys turi lygiomis dalimis prisidėti prie nurodytų išlaidų.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtina, kad šiuo metu atsakovas teikia mažesnį nei orientacinį išlaikymo dydį, laikė, kad nagrinėjamu atveju yra galimai pažeista nepilnamečio vaiko G. T. teisė į išlaikymą, kas sudaro realią grėsmę vaiko turtiniams interesams, todėl yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino išlaikymo, tenkančio vienam iš tėvų, dydžio klausimu (327,25 Eur per mėnesį), tėvų turtinę padėtį, taip pat įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie patiriamas papildomas reguliarias išlaikymo išlaidas auklei (300 Eur kas mėnesį), kaupiamojo draudimo įmokoms (70 Eur per mėnesį), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko – G. T. naudai po 512,25 Eur (327, 25 Eur + 150 Eur + 35 Eur) kasmėnesinę periodinę laikino išlaikymo išmokos sumą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra surinkti visi išsamūs duomenys apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, juos teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš teismui pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo šiuo metu yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kas gali apsunkinti jų bendradarbiavimą sprendžiant bendravimo su vaiku klausimus, todėl, teismas darė išvadą, jog yra būtinybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis įtvirtinti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
17. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma tvarka, kai jis pasiima kas antrą savaitgalį dukrą ilgesniam laikui, bus naudingesnė ir patogesnė tiek vaikui, kai jis galės ilgesnį laiką pabūti pas tėvą, įvertinant kelionės atstumą ir laiką, tiek pačiai ieškovei, sumažinant jai tenkančią priežiūros vaiku naštą. Įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių, tėvų gyvenimą skirtinguose miestuose, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta bendravimo tvarka nustatoma kaip laikinoji, teismas darė išvadą, kad nebus padaryta žala vaiko interesams, nelankant ugdymo įstaigos kelias darbo dienas (ketvirtadienį ir penktadienį) kas antrą savaitę, kaip alternatyviai prašė atsakovas. Teismas, įvertindamas tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų esantį atstumą, konstatavo, kad ieškovės siūloma tvarka, kuria atitinkamų metų šventės dalinamos tarp abiejų tėvų, neatitiktų vaiko geriausių interesų, nes vaikas turėtų būti vežiojamas per šventes tarp miestų, kas vargins vaiką, todėl, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tikslinga bendravimą švenčių dienomis padalinti tėvams pagal šventes ir metus, taip pat būtina paankstinti vaiko paėmimo laiką, įvertinant atstumą nuo Vilniaus iki Rokiškio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo ir iš apelianto priteisti nepilnametės dukros laikinam išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikino išlaikymo sumą nepilnametei dukrai, visiškai nevertino to, jog pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką pastaroji pakankamai daug laiko praleis su apeliantu ir dėl to jis taip pat patirs papildomas bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas. Todėl, atitinkamai, mažės ne tik ieškovės patiriamos kasdienės išlaidos nepilnametės dukros išlaikymui, bet ir poreikis ieškovei samdyti auklę.
18.2. Apeliantas su nepilnamete dukra per mėnesį praleis mažiausiai 10 d. (kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio), t. y. trečdalį mėnesio laiko nepilnametė dukra praleis su apeliantu. Kartu per dukros vasaros atostogas apeliantas su ja praleis beveik pusę jos atostogų laiko, dėl to ieškovės patiriamos išlaikymo išlaidos dar labiau sumažės. Apeliantui bendraujant su nepilnamete dukra pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, bent 1/3 mažės ieškovės patiriamos dukros kasdienės išlaikymo išlaidos, o apelianto išlaidos kaip tik padidės.
Šalies argumentai
18.3. Kartu pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, jog apeliantas patirs ir papildomas bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, pavyzdžiui už kurą, tam, kad galėtų atvykti iš Rokiškio į Vilnių pasiimti dukrą bendravimui ir vėl ją grąžintų atgal ieškovei. Per mėnesį apeliantas vien kurui tam, kad galėtų bendrauti su dukra, išleidžia apie 300 Eur.
18.4. Teismas, pasisakydamas dėl auklės poreikio, visiškai nevertino to, jog nepilnametė dukra lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurio darbo laikas kiekvieną darbo dieną yra nuo 7.30 val. iki 18.00 val. Darbo dienomis dukros priežiūra turėtų būti atliekama jos lankomame darželyje. Dėl to ieškovei poreikis auklei turėtų atsirasti arba po darbo valandų arba savaitgaliais. Ieškovė nurodė, jog auklė neva per mėnesį nepilnametę dukrą prižiūri 30 val., t. y. arba beveik pilnas keturias dienas per mėnesį arba mažiausiai 15 darbo dienų vakarais jau po darbo valandų nuo 18 val. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji kaip (duomenys neskelbtini) dirbtų slenkančiu darbo grafiku ir jai būtų reikalinga dirbti po darbo valandų arba savaitgaliais. Poreikio auklei dėl ieškovės darbo pobūdžio vakarais arba savaitgaliais negali atsirasti. Šiuo atveju poreikis auklei ieškovei gali kilti nebent dėl jos asmeninių reikalų, tačiau nėra sąžininga, kad apeliantas turėtų dalintis su ieškove išlaidas auklei, kai ieškovė po darbo renkasi būti ne su dukra, o tvarkytis savo asmeninius reikalus ar sutikti su draugais.
18.5. Byloje duomenų apie tai, kad nepilnametė dukra dažnai serga, nėra ir tokių įrodymų nėra pateikę nei ieškovė, nei apeliantas. Apeliantas į bylą yra pateikęs tik dukros darželio lankomumą, siekdamas įrodyti, jog mergaitė dažnai jo nelanko, nes nuolat laiką leidžia su ieškovės tėvais Rokiškyje, tai slepiant nuo apelianto. Apeliantui poreikis teikti nepilnametės dukros darželio lankomumą iškilo, nes ieškovė teigė, jog apelianto ir dukros bendravimas gali vykti tik savaitgaliais, nes neva jai yra privaloma lankyti darželį.
Šalies argumentai
18.6. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog auklės poreikis yra ir dėl to, jog apeliantui yra taikomos kardomosios priemonės ieškovės atžvilgiu ir dėl to auklė dalyvauja nepilnametės dukros perdavime, tapo neaktualus, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, minėtos kardomosios priemonės galiojo tik iki 2025 m. balandžio 28 d. ir šiuo metu jokie ribojimai apeliantui bendrauti su ieškove nebėra taikomi.
18.7. Ieškovė nei teismui, nei apeliantui iki šios dienos nėra pateikusi nei vieno mokėjimo pavedimo atsiskaitant už auklės paslaugas, į bylą nėra pateikta ir sutartis su aukle bei duomenys, jog apskritai ieškovės nurodoma moteris I. S. turi teisę verstis auklės veikla. Vienintelis dokumentas, kuris ieškovės buvo pateiktas į bylą siekiant pagrįsti, jog ji naudojasi auklės paslaugomis, yra 2025 m. kovo 31 d. I. S. patvirtinimas, jog ji prižiūri šalių nepilnametę dukrą iki 30 val. per mėnesį ir valandos kaina yra 10 Eur.
18.8. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaupiamojo draudimo sutartis būtų sudaryta ir jog sudarydama minėtą draudimo sutartį ieškovė turėjo apelianto pritarimą.
Atsiliepimas
19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nutartyje nustatyta tvarka apeliantui tenka pareiga bendrauti ne 10 dienų, kaip jis teigia, o 8 dienos, kadangi nutartimi nustatyta, jog vaiką apeliantas pasiima trečiadienį vakare ir grąžina sekmadienį vakare, taigi, susidaro tik 4, o ne 5 pilnos dienos. Iš esmės apeliantui leidžiant su vaiku savaitgalius, kad ir ilgesnius, ir nesant pareigos rūpintis kasdiene rutina, kuomet vaiką reikia nuvesti ir parvesti iš darželio, nuvežti į užsiėmimus, pasirūpinti, kad dukra turėtų visus darželyje ir kitose veiklose reikalingus reikmenis, pačiam nevedant ją į ugdymo įstaigą, apeliantas nepatiria didelių nepatogumų, o jų bendravimas yra pramogos, o ne kasdieniai rūpesčiai. Darbo dienomis apeliantas pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauja tik 2 dienas per 2 savaites.
19.2. Apeliantui, vaikui esant pas jį, tenka tik maitinimo išlaidos ir pramogos, kurias jis pats organizuojasi (akcentuotina, kad apeliantas yra laisvas rinktis tiek mokamas, tiek nemokamas pramogas). Kadangi teismas priteisė mažesnį, nei ieškovės prašytas išlaikymo dydį, priteistas išlaikymas nepadengia dukros atostogų išlaidų. Ieškovė atostogaudama su nepilnamete dukra rūpinsis atostogų išlaidomis neprisidedant apeliantui, todėl jis nepatirs didesnių finansinių įsipareigojimų dėl su vaiku praleidžiamų atostogų. Atostogų metu dukra taip pat būna aprūpinta visais kasdieniam gyvenimui reikalingais dalykais, o atostogų laiką ar pramogas kiekvienas iš tėvų gali organizuotis, atsižvelgdami į savo galimybes ir biudžetą.
Atsiliepimas
19.3. Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neeliminuoja auklės poreikio, nes vaikas gali bet kada susirgti. Vaikas suserga ne pagal grafiką ar savaitgaliais, o bet kada gali ištikti nenumatytos aplinkybės. Ieškovė, augindama dukrą, taip pat turi ir savo asmeninių reikalų bei poreikių, tokių kaip nuvykti pas gydytoją, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminaruose ar panašiai, kur negali kartu vestis dukros. Apeliantas sutinka, kad auklė reikalinga dukros perdavimo tikslais, taigi jos samdymo poreikis yra būtinas ir reikalingas ne tik ieškovei, bet ir apeliantui. Kardomosios priemonės apeliantui yra pratęstos iki 2025 m. birželio 28 d., be to, tarp šalių yra ypatingai konfliktiška situacija, tai patvirtino ir teismas, ir dukrai matant šalims geriau nesusitikti, tiek ieškovė, tiek apeliantas sutaria, kad dukros perdavimas turėtų vykti šalims nesusitinkant.
19.4. Apeliantas iki gyvenimo skyrium pradžios gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kur tebėra dukros gyvenamoji vieta. Apeliantas priėmė sprendimą išsikraustyti į kitą miestą. Kelionės išlaidos yra jo asmeninė atsakomybė, kuri neturėtų būti apmokama dukros poreikių patenkinimo sąskaita.
19.5. Ieškovė susirašinėjimo būdu apeliantą informavo apie ketinamą sudaryti kaupiamojo draudimo sutartį dukrai, o apeliantas dėl to neprieštaravo ir niekada nekėlė šio klausimo, nors visą laika žinojo apie tai, kad ieškovė atlieka įmokas dukros kaupiamajam draudimui. Kadangi anksčiau tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko kaupiamojo gyvybės draudimo reikalingumo bei nėra jokių aplinkybių, dėl kurių šis poreikis būtų pasikeitęs, teismas pagrįstai įtraukė pagal kaupiamojo draudimo sutartį mokamas įmokas į vaiko poreikių sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkintas iš dalies.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
23. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties dalimi, kurioje jis įpareigotas nepilnametei dukrai teikti laikiną išlaikymą po 512,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skundą iš esmės grindžia argumentais, jog ginčo atveju apeliantui priteista mokėti dukrai išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė, teismas neįvertinto tai, jog ieškovė neįrodė papildomų dukros išlaikymo išlaidų bei tai, jog apeliantas pagal nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku praleis nemažai laiko ir taip pat patirs papildomas bendravimo su dukra išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
24. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, 13 punkte nurodant, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos (arba teismas gali savo iniciatyva pritaikyti) ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (kitas laikinąsias apsaugos priemones). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
26. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Minėta, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.
27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde nenurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai yra per didelis jam finansine prasme, o iš esmės skundą grindžia tuo, kad apeliantui bendraujant su nepilnamete dukra pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, bent 1/3 dalimi sumažės ieškovės patiriamos dukros kasdienės išlaikymo išlaidos, o apelianto išlaidos kaip tik padidės.
29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ginčo aplinkybes, tėvų turtinę padėtį bei ieškovės pateiktus duomenis apie patiriamas papildomas reguliarias išlaikymo išlaidas auklei (300 Eur kas mėnesį), kaupiamojo draudimo įmokoms (70 Eur per mėnesį), pagrįstai priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 512,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad vaiko poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Ginčo atveju nėra pagrindo išvadai, kad priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų ir tėvo galimybių. Priešingai, bylos duomenimis apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti duomenys apie apelianto vykdomą ūkininko veiklą bei turimo ilgalaikio turto sąrašas, kurio vien buhalterinė vertė viršija 460 000 Eur.
32. Minėta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė detalizavo išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ja, neišvengiamai jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
34. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, jog apeliantas patirs ir papildomas bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, pavyzdžiui už kurą, tam, kad galėtų atvykti iš Rokiškio į Vilnių pasiimti dukrą bendravimui ir vėl ją grąžintų atgal ieškovei. Per mėnesį apeliantas vien kurui tam, kad galėtų bendrauti su dukra, išleidžia apie 300 Eur.
35. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad apeliantas, atvykdamas pas dukrą ir bendraudamas su ja, realizuoja savo teisę matytis su dukra, palaikyti su ja ryšį, todėl paties apelianto pareiga yra rūpintis ir išlaidomis, kurių jis turės įgyvendindamas savo teisę. Taigi, nors apeliantas ir patiria išlaidų, kai šalių dukra laiką leidžia su apeliantu, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaiko išlaikymo dydis. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ieškovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaiko interesais.
36. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad apelianto teikiama materialinė pagalba vaikui ir jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės ar jos dalies vykdymą kiekvieną mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės apie patiriamas papildomas išlaidas nagrinėjamu atveju nepaneigia priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo.
37. Nors teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
38. Pažymėtina, kad tik atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog dėl kaupiamojo draudimo sutarties sudarymo, su juo nebuvo tartasi, nors, atkreiptinas dėmesys, pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko kaupiamojo gyvybės draudimo reikalingumo. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nenagrinėja ginčo iš esmės ir nevertina aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, todėl papildomai nepasisako dėl šių apelianto nurodytų argumentų.
39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
41. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.