- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- e2-5996-714/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėlįsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 391,02Eurnegrąžintą paskolos sumą, 75,06Eurpalūkanas iki kredito grąžinimo termino, 609,07Eur sumą po kredito grąžinimo termino, t.y. viso 684,13 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Esant įstatyme numatytiems pagrindams, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas atsakovui už akių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „4finance“ 2013-11-15 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 144,81Vadovaudamasis Sutarties 2.10 punktu, 2014-03-17 atsakovas pateikė prašymą papildomai 318,58 Eur kredito sumai, galutinė kredito grąžinimo data buvo 2015-09-15. Pradinė kreditorė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir iš viso pervedė atsakovui 579,24Eur, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų. Kreditorius UAB „4finance“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.101-6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Todėl UAB „Finansų administravimas“ turi reikalavimo teisę į su A. K. sudarytą kredito sutartį bei jos pagrindu atsiradusią skolą.
Teismui atlikus šių įrodymų vertinimą ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 391,02Eur skola, 75,06Eurpalūkanos už naudojimąsi paskolos suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38, 6.59, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256, 6.870, 6.872 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo609,07Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po Sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas nuo 2014-10-14 iki 2015-06-18. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. 7.1 punkte nustatyta, kad, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Iš ieškovės pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 121,00 procentų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.
Vartojimo kredito sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo (atsakovo) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Vartojimo kredito sutartinius santykius reglamentuoja 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Direktyva 2008/48/EB į nacionalinę teisę perkelta 2010 m. gruodžio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (su vėlesniais pakeitimais).Direktyvos 2008/48/EB tikslas, kuris, kaip matyti iš jos 7 ir 9 konstatuojamųjų dalių, yra vartojimo kreditų srityje numatyti visišką ir privalomą suderinimą keliose pagrindinėse srityse, laikomą būtinu siekiant visiems Europos Sąjungos vartotojams užtikrinti aukštą ir vienodą jų interesų apsaugos lygį ir palengvinti tinkamai veikiančios vartojimo kreditų vidaus rinkos vystymąsi lemia nacionalinio teismo pareigą exofficio vertinti tam tikrų Sąjungos nuostatų vartojimo srityje pažeidimą.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1189-450/2017, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1617-881/2017). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė(kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 121 procentų), yra nepagrįstai didelis. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau įstatymas teismui suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti bei spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013). Ieškovė, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, teismo nuomone, privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovei priteistina 48,49 Eurpalūkanų, apskaičiuotų nuo 2014-12-15 iki 2015-12-11 (391,02Eur x 0,05 proc./100 x 248 dienos), o likusi ieškovės reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).
Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir naujausia teisminė praktika, formuojama aukštesnės instancijos teismų (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018 ir kt.).
Nors ieškinys tenkintinas iš daliesteismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu iš ieškovo priteistina visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 24 eurai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškoveiUAB„Finansų administravimas“, į.k. 304179870,iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,02Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 2 ct) negrąžintą paskolos sumą, 75,06Eur (septyniasdešimt penkių eurų 6 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 48,49Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 49 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovasnegali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.