Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimą skolininkui A. R. dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Teismas nurodė, kad kreditorius be pagrindinės skolos 250 Lt prašo priteisti ir 213,15 Lt negautų pajamų, kurios paskaičiuotos po 0.21 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šiuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkas uždelsė atsiskaityti 406 dienas. Nors kreditorius 213,15 Lt sumą įvardijo kaip negautas pajamas, tačiau iš reikalavimo formuluotės darytina išvada, kad tai yra netesybos. Esant tokiai situacijai, teismas darė išvadą, kad kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra neproporcingai didelis ir dėl to aiškiai nepagrįstas. Todėl pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Nordecum“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorius savo reikalavimą grindė 2012-02-09 vartojimo sutartimi Nr. SP 49549 ir vadovavosi CK 6.57 str., CK 6.249 str., todėl pareikštas reikalavimas yra iš esmės realus ir pagrįstas. Teismas niekaip nepaaiškina kokiu pagrindu iš reikalavimo formuluotės padaro išvadą, kad negautos pajamos yra ne negautos pajamos, o netesybos. Kreditorius prašo priteisti negautas pajamas, kurias kreditorius būtų gavęs jeigu nebūtų buvę skolininko neteisėtų veiksmų, t.y. būtų laiku įvykdytas kreditorinis reikalavimas. Mano, kad pareiškime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dieną procentine išraiška, bei laikotarpis – yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui ir tokiu būdu negautos pajamos yra detalizuotos, realios ir pagrįstos. Negautas pajamas kreditorius prašo priteisti atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus. Skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimą. Tuomet byla būtų nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, kur būtų galima įrodyti kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju kreditorė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iš skolininko priteisti 250 Lt skolos, 86 Lt sutartinių palūkanų, 213,15 Lt negautų pajamų, 5 proc. procesinių palūkanų ir 11 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, šiuo pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 213,15 Lt negautų pajamų, kurios paskaičiuotos po 0.21 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra nepagrįstas. Šiuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkas uždelsė atsiskaityti 406 dienas. Nors kreditorius 213,15 Lt sumą įvardijo kaip negautas pajamas, tačiau iš reikalavimo formuluotės darytina išvada, kad tai yra netesybos. Esant tokiai situacijai, teismas darė išvadą, kad kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra neproporcingai didelis ir dėl to aiškiai nepagrįstas.