- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- e2A-1189-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01869-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- AB BnP Finance
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB BnP Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 72,41 Eur negrąžinto kredito, 452,50 Eur mokėjimo palūkanų, 7,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad tarp UAB „Kubis“ ir atsakovo 2011 m. birželio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 72,41 Eur dydžio kreditas 30 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas iki 2011 m. rugsėjo 19 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą, atsakovui išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Atsakovas P. J. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo P. J. 72,41 Eur negrąžinto kredito, 72,41 Eur mokėjimo palūkanų, 7,15 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB BnP Finance naudai.Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 14 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ ir atsakovo P. J. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 30 dienų laikotarpiui 72,41 Eur kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas iki 2011 m. liepos 14 d. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ ir ieškovo AB BnP Finance buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, vadovaujantis LR CK 6.101 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 22 str. 1 d., pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, kylančias iš 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties į atsakovo įsiskolinimą. Remiantis CK 6.109 str. 1 d. nustatyta tvarka atsakovui apie reikalavimų teisių perleidimą pranešta 2016 m. rugpjūčio 22 d. išsiųstu pranešimu.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.256 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d., 6.101 str., 6.109 str., Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 72,41 Eur negrąžinto kredito bei 7,15 Eur delspinigių.Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Ieškovas nurodė, kad atsakovas, remiantis Sutarties 5.2 p., įsipareigojo laiku sumokėti įmoką pagal mokėjimo grafiką, tačiau tokio grafiko teismui nepateikė, juolab skolos grąžinimo terminas yra 30 d., o skolos suma - 72,41 Eur.Teismas pagal reikalaujamo priteisti kredito mokesčio sumą sprendė, kad ieškovas reikalauja tiek kredito mokesčio, kiek jo būtų gavęs iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. – Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, tačiau tokia pozicija teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Pasak teismo, sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukusiam sutartį ieškovui reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, visų sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios ieškovui būtų tekusios, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs visas savo pinigines prievoles (Sutarties 8.4. p.), pagal CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. yra nesąžininga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokią sąlygą teismas laikė nesąžininga ir pagal CK 6.2284 str. 2 d. 18 p., nes vienašalio sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, ieškovas išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo daugiau nei 6 kartus didesnių mokėjimo palūkanų nei pati skola, todėl remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeidžiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, iš atsakovo ieškovui priteisė 72,41 Eur skolos dydžio mokėjimo palūkanų sumą. Taip pat pažymėjo, kad pirminis ieškovas dėl skolos priteisimo iš atsakovo nesikreipė 5 m.Teismas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. metines palūkanas.Ieškovas prašė priteisti 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, kurios buvo sumokėtos advokatų profesinei bendrija „Euroteisės biuras“ vien tik už ieškinio parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikė, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas. Pažymėjo, kad ieškovas paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas manė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 30 Eur; vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. bei 98 str., ieškovui iš atsakovo priteisė 15 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB BnP Finance prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti AB BnP Finance iš atsakovo P. J. 452,50 Eur mokėjimo palūkanų ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Sutarties 5.11 p. numato, kad sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pažymėtina, kad kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir patvirtino sutikimą. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Apeliantas, remdamasis CPK 56 str. bei siekdamas tinkamai vesti teismo procesą, teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“. Remiantis pateikta 2016 m. sausio 4 d. Atstovavimo sutartimi, advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ suteikė apeliantui teisines paslaugas, dėl kurių apeliantas patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš atsakovo. Faktiškai patirtas išlaidas apeliantas pagrindė pateikta 2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu. Be to, už ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų dydį, kildinamą iš vartojimo teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. birželio 14 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ ir atsakovo P. J. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 30 dienų laikotarpiui 72,41 Eur kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas iki 2011 m. liepos 14 d., tačiau savo prievolių tinkamai neįvykdė. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ ir ieškovo AB BnP Finance buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, kylančias iš 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties į atsakovo įsiskolinimą.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovo prašomą priteisti 452,50 Eur palūkanų sumą sumažino iki 72,41 Eur. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas, kaip kredito gavėjas, privalėjo mokėti už naudojimąsi pinigais, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo.Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma – 250 Lt, metinė palūkanų norma – 118,70 procento, bendra kredito kainos metinė norma – 210,37 procento, bendra kredito gavėjo mokama suma – 274,39 Lt. Metinės vartojimo kredito palūkanų normos ir bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sąvokos yra įtvirtintos Vartojimo kredito įstatyme (2 str. 5, 6 d.), o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, šią informaciją kredito davėjas privalo pateikti vartojimo kredito gavėjui. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje taip pat nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. redakcija, galiojusi kredito suteikimo metu). Viena vertus, nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 210,37 procento per metus, toks dydis yra mažesnis už nustatytąjį įstatyme (250 proc.). Be to, 2011 m birželio 14 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte šalys buvo susitarusios, kad atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo klausimu nebendradarbiavo su ieškovu, nei kiek negrąžino gauto kredito sumos, nemokėjo palūkanų už naudojimąsi kreditu. Kita vertus, nors šalys palūkanas nustatė savo susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mažinti palūkanas. Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti palūkanos viršija paskolos sumą daugiau kaip šešis kartus, palūkanos paskaičiuotos už labai ilgą laikotarpį (nors atsakovas šiuo atveju nereiškė prašymo taikyti ieškinio senaties termino), į tai, kad byloje nėra duomenų, pateisinančių ieškovės delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises tokį ilgą laikotarpį, taip pat siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistų palūkanų sumą iki 144,82 Eur, o priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 224,38 Eur sumos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui iš atsakovo 57,35 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2, 5 d.).Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 2,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą už akių pakeisti – padidinti ieškovui AB BnP Finance iš atsakovo P. J. priteistą palūkanų sumą iki 144,82 Eur bei bylinėjimosi išlaidų sumą iki 57,35 Eur.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur negrąžinto kredito, 144,82 Eur mokėjimo palūkanų, 7,15 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB BnP Finance, į. k. 302447985, naudai.“
Priteisti ieškovui AB BnP Finance iš atsakovo P. J. 2,85 Eur (du eurus 85 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.