Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1190-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2A-1190-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39713-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: DNSB „Strazdelio namai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Timana“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1190-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39713-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ (toliau – DNSB „Strazdelio namai“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2305-466/2018 pagal ieškovės DNSB „Strazdelio namai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Timana“ (toliau – UAB „Timana“) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl imperatyvioms normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“), uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“ (toliau – UAB „Admivita“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė DNSB „Strazdelio namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašydama pripažinti tarp UAB „Timana“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Leidybos centras“ (toliau – BUAB „Leidybos centras“), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Admivita“, 2014 m. liepos 17 d. sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties 1.1.1 punkto nuostatą dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo ir šios sutarties 1.3 punkto nuostatą dalyje, kuria „Šalys aiškiai susitaria, kad kartu su šia sutartimi pirkėjas įgyja teisę naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta taškais 5-22, 43, 42, su tikslu joje pastatyti/rekonstruoti 2008 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagrindu išduotas aukščiau nurodytas statybos leidimas, numatytas antžeminius ir požeminius statinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalimi, Turto pirkėjas įgyją teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip statinių pardavėjas“ ir su šiomis nuostatomis susijusias 2014 m. liepos 17 d. sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties pakeitimų ir priedų nuostatas, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sutarties ir jos pakeitimų bei priedų sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms; pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliktą įrašą, esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija 7.7 pozicijoje, apie viso žemės sklypo nuomos teisę UAB „Timana“ vardu, nuo įrašo įrašymo momento ir jį panaikinti; pripažinti 2016 m. gruodžio 8 d. tarp NŽT ir UAB „Timana“ sudarytą susitarimą dėl 2000 m. spalio 9 d. sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo Nr. 49SŽN-476-(14.49.57) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie šį susitarimą.

2. Nurodė, kad ginčijamos sutarties nuostatos ir atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes nė viena iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) normų nenustato galimybės privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo. Teigia, kad perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, tokiu būdu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis, dėl to šį susitarimą turi pasirašyti valstybė, kuriai atstovauja NŽT, buvęs ir naujas valstybinės žemės nuomininkai, o net esant trišaliam susitarimui, toks susitarimas negalėtų būti sudarytas, nes prieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, kadangi žemės sklype pastatyti gamybinės paskirties pastatai negalėjo būti naudojami pagal žemės sklypo tikslinę paskirtį, kurios pagrindinė paskirtis – gyvenamųjų ir įvairių socialinių grupių pastatų statyba ir eksploatavimas. Be to, ginčijamas sandoris sudarytas subjektų, neturinčių teisės jį sudaryti, tokiu būdu pardavus valstybinės žemės nuomos teisę, buvo pažeistas imperatyvus valstybinės žemės nuomos santykių reglamentas ir viešasis interesas.

3. Atsakovė UAB „Timana“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. NŽT išdavė sutikimą BUAB „Leidybos centras“ perleisti 0,042 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Tuo pagrindu 2014 m. liepos 17 d. UAB „Timana“ ir BUAB „Leidybos centras“ sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartį, kurios objektas buvo perleisti UAB „Timana“ nuosavybėn turtą – daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, 1 783 kv. m ploto gamybinį pastatą, 2 240,56 kv. m ploto negyvenamas gamybines patalpas, 88,44 kv. m ploto ir 31,88 kv. m ploto pastatus – transformatorines. 2016 m. gruodžio 8 d. NŽT patvirtino susitarimą dėl UAB „Timana“ dėl nuomos sutarties pakeitimo. Atsakovės manymu, ieškovė turėjo įvertinti visą sutarčių turinį, vertinant jį kartu su Turto perleidimo sutarties nuostatomis, kadangi BUAB „Leidybos centras“ suteikė atsakovei UAB „Timana“ tik teisę naudotis žemės sklypu, o žemės sklypo nuomos sutarties nuomininko teisių perleidimas Turto perleidimo sutartyje iš viso nėra apibrėžtas. Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punktu, valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimui privalomas atskiras susitarimas, kuris tarp atsakovės ir NŽT buvo sudarytas 2016 m. gruodžio 8 d., o ginčijamos sutarties 1.1.1 punkto ir 1.3 punkto nuostatų turinys savaime nesukūrė ir nepakeitė valstybinės žemės sklypo nuomos santykių. Teigė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 8 d. susitarimu priėmė įsipareigojimus mokėti žemės nuomos ir kitus mokesčius, naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį ir perėmusi ginčo sklype esančius statinius, kurie atsakovei perleisti nuosavybės teise. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė, kad ginčijamos sutarčių sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o ieškovė siekia sukurti procesines galimybes užginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. A30-3607, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas, keičiant nustatytą statinių zoną, statybos ribas ir servitutus, atsižvelgiant į sudaryto 2016 m. gruodžio 8 d. su NŽT susitarimo sąlygas. Pažymi, kad ieškovė skundė šį įsakymą administraciniam teismui, tačiau byla buvo nutraukta, nes pareiškėja praleido terminą, numatytą skundui dėl teisės akto ar individualaus akto paduoti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė NŽT prašė teismo, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, remtis jos atsiliepime nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką, reglamentuoja Žemės įstatymas, taisyklės ir kiti teisės aktai. Sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kiekvienu nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta, ar tame valstybinės žemės sklype yra statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas, ir ar tas plotas yra toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti šiuos statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį. NŽT, nustačiusi, kad ne aukciono tvarka nuomojamas valstybinės žemės sklypas, ar jo dalis nėra reikalingas statiniams eksploatuoti, turi teisę nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Akcentavo, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tais atvejais, kai perleidžiami žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžia, dydis nustatomas pagal taisyklių nuostatas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. įsakymais atsakovei UAB „Timana“ buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams dalys ir kaina, o 2016 m. gruodžio 8 d. NŽT su UAB „Timana“ sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Timana“ nuomojasi 2 955 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Ši nuomos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Atsakovės manymu, ginčijamas susitarimas buvo sudarytas remiantis teisės aktų reikalavimais ir neprieštarauja taisyklių nuostatomis, dėl to ieškovės reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admivita“ nurodė, kad BUAB „Leidybos centras“ ginčijamu sandoriu neperleido pačios žemės sklypo nuomos teisės, o atsakovei buvo perleista tik teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo ir statinių pardavėjui BUAB „Leidybos centras“, t. y. atsakovė įgijo teisę įgyvendinti savo teisę į žemės sklypo nuomos teisę ir atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Timana“ atstovas pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise statinius ir įregistruoti žymą apie pasikeitusį juridinį faktą. Trečiasis asmuo, tikrindamas prašymo pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą atsisakyti įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į turtą ir žymą apie pasikeitusį juridinį faktą. Be to, trečiojo asmens nuomone, įrašo panaikinimas nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių. Pažymi, kad ieškovė skundė NŽT sprendimus administraciniam teismui, tačiau teismas atsisakė priimti skundą, nes ieškovė buvo praleidusi aktų apskundimo terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas.

8. Teismas nustatė, kad ginčijamos 2014 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties 1.1.2 – 1.1.5 punktais atsakovė UAB „Timana“ iš BUAB „Leidybos centras“ įsigijo gamybinės paskirties pastatus – gamybines patalpas ir transformatorines. Remiantis Sutarties 1.3.1 punktu UAB „Timana“, kaip turto pirkėjas, taip pat įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir statinių pardavėjas BUAB „Leidybos centras“. 2014 m. birželio 30 d. NŽT suteikė BUAB „Leidybos centras“ sutikimą perleisti 0,4042 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:149), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reikalingos gamybiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui transformatorinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatui transformatorinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti, nuomos teisę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esant valstybei atstovaujančios institucijos sutikimui perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, atsakovė UAB „Timana“ turėjo teisę tokiomis pat sąlygomis perimti nuomos teisę iš buvusio nuomininko, kas buvo padaryta ginčijama 2014 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi.

9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, atsakovei UAB „Timana“ sudarius su NŽT 2000 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 552 N01/2000-2352-1 pakeitimą, BUAB „Leidybos centras“ atstovo parašas nebuvo būtinas, kadangi BUAB „Leidybos centras“ kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovės atstovas, kreditoriai nutarė perleisti atsakovei valstybinės žemės nuomos teisę, neišlaikant nuomos teisės į jokią valstybinės žemės sklypo dalį. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi BUAB „Leidybos centras“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nutarta įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčijo NŽT įsakymus ir jų pagrindu sudarytus susitarimus, tačiau nė vienas administracinis aktas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurių pagrindu buvo nustatinėjamos ginčo sklypo dalys ir kurių pagrindu atsakovė UAB „Timana“ sudarė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos, nebuvo panaikintas. Teismas taip pat nenustatė, kad, vykdant BUAB „Leidybos centras“ nekilnojamojo turto pardavimą, būtų pažeistos kokios nors procedūros. Nors šiuo metu teritorijoje vykdomi griovimai, tačiau vėlesnė faktinė padėtis nėra aktuali ginčo sprendimui, nes statiniai ginčo susitarimo ir sutarčių pakeitimo metu realiai buvo, dėl to nėra pagrindo laikyti niekiniais ir negaliojančiais minėtų sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes tik pasikeitė nuomininkas NŽT su tuo sutikus.

11. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad šioje byloje viešojo intereso gynimo būtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju paaiškėjo, kad ieškovė DNSB „Strazdelio namai“ vienas iš narių yra uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės parkas“, kuri iš esmės yra nekilnojamojo turto – gyvenamųjų namų projektų organizatorė, kuri viešai skelbiasi, jog parduoda apartamentus (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 27 d. DNSB „Strazdelio namai“ teikė NŽT prašymą išnuomoti bendrijai visą 4 042 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl to teismui kilo abejonės, kokį, viešą ar privatų interesą, ieškovė siekia ginti. Teismo nuomone, įvertinus atsakovės UAB „Timana“ turtinius interesus ir aplinkybę, jog valstybės institucijos jai pretenzijų neturi, ieškovės tikslas nuginčyti patikslintame ieškinyje nurodytus sandorius, valstybei reikštų gerokai didesnius finansinius praradimus, o ieškovės interesas, labiau tikėtina, susijęs su privataus intereso gynimu, dėl to toks ieškinys negali būti tenkintas.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovė DNSB „Strazdelio namai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

13. Prašo prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos papildomus rašytinius įrodymus: ištrauką iš NŽT internetinio tinklapio ir 2018 m. rugsėjo 18 d. NŽT raštą Nr. 1SS-1891-(7.5.) „dėl skundų nagrinėjimo“.

14. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas. Teigia, kad ginčo atveju susiklostė tam tikra visuma aplinkybių, kaip savarankiškas reiškinys, kadangi buvo sukurti teisės normas pažeidžiantys valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, o nuomos teisės pardavimas, ir priimtas skundžiamas teismo sprendimas, juos įteisina.

15. Pažymi, kad teisės aktai nenumato neteisėtų imperatyvioms normoms prieštaraujančių sandorių legalizavimo instituto, nes teismai privalo neteisėtus sandorius naikinti. Ginčo atveju teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo vieningos kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo ir valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka, ir nusprendė, kad valstybė vietoje pažeidimo pašalino, turi pareigą įteisinti privataus subjekto sukurtą pažeidimą lengvatine tvarka nuomojant valstybinę žemę.

16. Nesutinka, kad NŽT turėjo teisę suteikti sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę ir parduoti viso žemės sklypo nuomos teisę. Pažymi, kad NŽT išdavė sutikimą tik dėl dalies, reikalingos eksploatuoti kartu perleidžiamiems statiniams, žemės sklypo nuomos su naujuoju statinių savininku, dėl to pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs NŽT sutikimo teisėtumo, neteisingai konstatavo, jog NŽT suteikė sutikimą perleisti viso, t. y. 4 042 kv. m, žemės sklypo nuomos teisę ir kad UAB „Timana“ pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi teisėtai šią teisę įgijo. Ieškovės manymu, NŽT suteiktas sutikimas negali būti vertinamas kaip trečiajam asmeniui duodamas sutikimas parduoti valstybinės žemės sklypo nuomą, nes imperatyvios teisės aktų normos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos santykius, NŽT nesuteikia teisių perleisti savo teisių ir pareigų privatiems asmenims, dėl to toks sutikimas yra neteisėtas. NŽT išduotas sutikimas gali būti vertintas tik kaip savanoriškas įsipareigojimas ateityje spręsti dėl dalies žemės sklypo išnuomojimo, tačiau ne leidimas perleisti viso Žemės sklypo nuomos teisę, nes tokio pobūdžio leidimai būtų neteisėti patys savaime.

17. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 19 d. NŽT savo internetiniame tinklapyje publikavo straipsnį pavadinimu „Nuomos teisė negali būti parduodama“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 2D-798(12.151E), kuriuose pateiktos nuomonės dėl ginčui aktualių aplinkybių, dėl to šia informacija apeliantė prašo vadovautis.

18. Akcentuoja, kad nė viena iš Žemės įstatymo normų nenumato galimybės privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės nuomos ar nuomos teisės pardavimo, atitinkamai valstybinio žemės sklypo nuomos teisė negali būti rinkos sandorių objektu, o tai patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-879/2014).

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti sprendimu 2006 metais atlikto valstybinės žemės išnuomavimo pažeidimo įteisinimą, sprendime nepagrįstai nurodo, kad UAB „Timana“, įsigydama statinius, turėjo teisę perimti nuomos teisę iš buvusio nuomininko tokiomis pat sąlygomis įstatymo pagrindu ir turėjo teisę tęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, kas neva ir buvo padaryta, sudarant pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartį, nes Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog valstybinė žemė gali būti išnuomojama aukciono būdu asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą, o be aukciono NŽT valstybinę žemę gali išnuomoti tik tuomet, kai valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir tokio dydžio, kiek yra būtina šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypų nuomos teisės jokia forma ir būdu negali pereiti įstatymo pagrindu, nesilaikant imperatyvių valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų, o skundžiamame sprendime pateiktas aiškinimas, kad įsigyjant statinius perimama ir nuomos teisė, sukurtų pavojingą precedentą dėl leidimo nekontroliuojamai naudoti, valdyti valstybės turtą ar juo disponuoti, o viešosios teisės reguliuojamus santykius padarytų priklausomus tik nuo privačių subjektų valios ir veiksmų.

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatuoja, kad susitarimas su UAB „Timana“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nepaisant teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių normų, yra teisėtas, kadangi NŽT neturėjo pretenzijų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo ir nenustatė jokio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, o BUAB „Leidybos centras“ kreditoriai nusprendę perleisti statinius ir su jais nuomos teisę neva nutarė visa apimtimi perleisti žemės sklypo nuomos teisę, tad BUAB „Leidybos centras“ atstovo parašas, keičiant su juo sudarytą nuomos sutartį, nebuvo reikalingas. Taip pat, jog ieškovė neva reiškiamu ieškiniu gynė privatų, o ne viešąjį interesą, dėl to reikia atsižvelgti į UAB „Timana“ interesus ir lūkesčius, dėl to valstybinė žemė ne aukciono tvarka, nepaisant aiškaus reglamentavimo ir vieningos teismų praktikos, galėjo būti išnuomota ir naujo nekilnojamojo turto projekto vystymui, o ne įsigytų statinių eksploatavimui.

21. Pažymi, kad imperatyvius reikalavimus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, ją keičiančių susitarimų formai numato taisyklės, kurios nustato, jog šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnis) nuomininkai ir nuomotojas. Taisyklė nėra numatyta jokių šio reikalavimo išimčių. Be to, nors toks trišalis susitarimas ir būtų sudarytas, jis negalėjo būti sudarytas dėl prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams, nes jame esantys statiniai, gamybiniai pastatai, transformatorinės negali būti naudojamos pagal žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, o BUAB „Leidybos centras“ 2006 metais nepagrįstai keitė žemės sklypo paskirtį, dėl to tokia pažeidimo situacija, kuri prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, privalėjo būti pašalinta, tačiau valstybinės institucijos siekia neteisėtus sandorius įteisinti.

22. Teigia, kad bylos įrodymai patvirtina, jog UAB „Timana“ neturėjo specialiojo subjektiškumo sudaryti nei žemės sklypo nuomos sutarties, nei pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties, nei susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo, nes ji neturi galimybės dabar naudoti ir eksploatuoti pastatų pagal tikslinę jų paskirtį žemės sklype, kuriame gali būti naudojami ir eksploatuojami tik gyvenamieji ir įvairių socialinių grupių pastatai.

23. Teigia, kad susitarimas su UAB „Timana“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos buvo sudarytas, vadovaujantis NŽT priimtais sprendimais, kurie buvo priimti, vadovaujantis neteisėtai suderintu žemės sklypo planu dėl naudojamų žemės sklypo dalių. Pažymi, kad pati NŽT paskutinio posėdžio metu pripažino, kad planas yra neteisėtas savo turiniu ir vadovaujantis tokiu planu administraciniai aktai negalėjo būti priimti. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino.

24. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vėlesnė faktinė padėtis dėl statinių nugriovimo, nėra aktuali ginčo sprendimui, nes šios aplinkybės įrodo, jog statinių savininkas neketino jų naudoti pagal paskirtį, dėl to paaiškėjusios faktinės aplinkybės dėl statinių nugriovimo yra ypatingai aktualios ginčo sprendimui, nes imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai naudotis valstybine žeme lengvatinėmis sąlygomis ir išvengiant realios kainos (aukciono būdu) mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, dėl to yra pažeidžiamas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju skundžiamu sprendimu įteisinamas nuo 2006 metų besitęsiantis pažeidimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka, dėl to ginčijamas sprendimas turi būti naikintinas apeliacine tvarka. Pažymi, kad susiklosčiusioje situacijoje nėra galimybės pašalinti atliktų pažeidimų kitais būdais nei pripažinti sandorius negaliojančiais.

Atsiliepimas

25. Atsakovė UAB „Timana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Nurodo, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti, nulemti klaidingos teisės aktų ir faktinių ginčo teisinių santykių interpretacijos, dėl to nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teigia, kad asmens teisė ne aukciono tvarka įgyti valstybinės žemės valdymo ar nuosavybės teisę, nustatyta imperatyviomis teisės normomis, dėl to tai, kad ši teisė atkartota UAB „Timana“ ir BUAB „Leidybos centras“ sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje ir ja įgyto turto priėmimo perdavimo akte, neįtakoja UAB „Timana“ teisių į susitarimu išnuomotą valstybinės žemės sklypo dalį ir joje esančių UAB „Timana“ nuosavybės teise priklausančių statinių valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Ginčo atveju nustatyta, kad BUAB „Leidybos centras“, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, gavo valstybinės žemės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios žemės patikėtinės NŽT sutikimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 išaiškino, kad nei Žemės įstatymas, nei taisyklės nedraudžia valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko teisių ir pareigų perleidimo, kai gautas NŽT sutikimas nuomininkui dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

28. Pažymi, kad nuomos teisę į 2 955 kv. m valstybinės žemės sklypo plotą, atsakovei UAB „Timana“ buvo suteikta ne pirkimo–pardavimo sutarties ir akto nuostatų, kurias ginčija ieškovė, pagrindu, o NŽT 2014 m. birželio 30 d. pateiktu sutikimu perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, ir administracinės procedūros metu priimtų administracinių aktų ir sudaryto susitarimo pagrindu. Minėti pagrindai nėra panaikinti ir nuginčyti, nors ieškovė, ginčydama sandorius, iš esmės akcentuoja procedūrinius pažeidimus.

29. Nesutinka su apeliantės teiginiais dėl galimo pačio žemės sklypo plano neteisėtumo, nes šie teiginiai nėra pagrįsti ir neįrodyti, o be to, toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ieškinyje, o apeliaciniame procese naujų reikalavimų kėlimas nėra galimas.

30. Atsakovės manymu, ieškovės pozicija (veikimas) dar kartą patvirtina, kad šio ginčo inicijavimu ieškovė siekia visai kitų tikslų, nei bando įteigti procesiniuose dokumentuose, o siekia žlugdyti statybas (duomenys neskelbtini), nors statybos vykdomos pagal teisėtai patvirtintus ir suderintus bendrojo ir detaliojo planavimo dokumentus bei statybą leidžiančius dokumentus, ir perimti viso UAB „Timana“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomą. Mano, kad nesąžiningas ginčo inicijavimas turi būti netoleruojamas ir pripažįstamas piktnaudžiavimu teise.

31. Teigia, kad apeliantė neteisingai aiškina valstybinės žemės naudojimo būdo ir joje esančių statinių paskirties keitimą reguliuojančias teisės normas ir klaidingai interpretuoja jų taikymo taisykles, nes nuomos sutarties nuostatos suteikia nuomininkui statybos ir teritorijos planavimo teises ginčo žemės sklype, ir nuomos sutarties nuostatos bei faktinis jų įgyvendinimas iš esmės atitiko tuometinį žemės nuomos teisinį reguliavimą. Akcentuoja, kad apeliantė skunde nepagrįstai bando įteigti, jog nebuvo galima keisti nuomos sutarties, o turėjo būti inicijuojamas nutraukimas ir aukcionas.

Atsiliepimas

32. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio teismo, nagrinėjant bylą, vadovaujantis jų atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodo, kad BUAB „Leidybos centras“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ negalėjo pirkimo–pardavimo sutartimi be varžytinių parduoti žemės sklypo nuomos teisės, o tą padarius, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

33. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos privalėjo būti trišalis ir privalėjo būti sudarytas ir su BUAB „Leidybos centras“, kadangi vadovaujantis taisyklių nuostatomis, valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis ir ankstesnysis nuomininkai bei nuomotojas, tai atvejais, kai ankstesnysis nuomininkas naujajam nuomininkui perleidžia valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, t. y. parduoda tik dalį nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, o kita dalis statinių ir įrenginių lieka senojo nuomininko nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi BUAB „Leidybos centras“ pardavė ieškovei gamybinį pastatą, negyvenamąsias gamybines patalpas, pastatą-transformatorinę, t. y. visus turimus statinius, esančius ginčo žemės sklype, dėl to, vadovaujantis taisyklių nuostatomis, BUAB „Leidybos centras“ neturėjo pasirašyti susitarimo, kadangi perleidus statinius, neteko teisės nuomotis nei žemės sklypo, nei jo dalies.

34. Pažymi, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyti galimybę keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, galima tik vienu atveju, t. y. kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio tiesioginės paskirties. Keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir / ar naudojimo būdą galima tik tuomet, jeigu tos teritorijos bendrasis planas nenumato / neleidžia vykdyti tos veiklos, kuriai buvo išnuomotas žemės sklypas. Teritorijoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, galimi šie žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. Bendrasis planas nenumato galimybės vystyti veiklos, kuriai išnuomotas žemės sklypas. Priešingu atveju, jeigu būtų leidžiama visais atvejais keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu ir tokia situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui. Taigi, bendrajame ginčo teritorijos plane, nesant numatytai pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai, dėl to atsakovė privalėjo keisti žemės sklypo naudojimo būdą.

35. Atsakovė, pažymėdama dėl apeliantės argumentų, jog žemės sklypo naudojamų dalių planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodo, kad žemės sklypas buvo padalintas ir suformuotas prie 5 pastatų, dėl to tokio dydžio sklypas galimai yra reikalingas šiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo plane, kuriame išskirtos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, nėra išskirta bendro naudojimo teritorija. Nagrinėjamu atveju, kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui turėtų būti priskirta bendro naudojimo teritorija, kad statiniai būtų tinkamai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimo paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

37. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

38. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių ir susitarimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 3376-01, buvo išnuomotas UAB „Leidybos centras“ 5 041 kv. m ploto žemės sklypas Vilniuje, Strazdelio g. 1, išnuomojamas kitai paskirčiai – administracinių, gamybinių, sandėlių, garažų, transformatorinių pastočių ir pagalbinių statinių kompleksui eksploatuoti (e. b. t. 1, b. l. 119). 2000 m. spalio 9 d. tarp UAB „Leidybos centras“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis (e. b. t. 1, b. l. 120–121). 2001 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Leidybos centras“ susitarimu Nr. K01/2001-24681 buvo patikslinta 2000 m. spalio 9 d. nuomos sutartis (e. b. t. 2, b. l. 12). Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1015-01 atlikti 2000 m. spalio 9 d. žemės nuomos sutarties papildymai ir sudarytas susitarimas su UAB „Leidybos centras“ (e. b. t. 2, b. l. 14, 15). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7119-01, vietoje 5 041 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:5) Vilniuje, Strazdelio g. 1, suformuoti 3 žemės sklypai – 4 042 kv. m žemės sklypas Nr. 1, 417 kv. m žemės sklypas Nr. 2 ir 582 kv. m žemės sklypas Nr. 3 (e. b. t. 2, b. l. 25–26). 2006 m. rugpjūčio 2 d. tarp Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Leidybos centras“ sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties patikslinimų (e. b. t. 2, b. l. 29–30). 2014 m. birželio 30 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė BUAB „Leidybos centras“ sutikimą Nr. 49ST-(14.49.105)-945, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius neprieštaravo, kad BUAB „Leidybos centras“ perleistų 4 042 kv. m ploto žemės sklypo dalį, išnuomotą pagal 2000 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352-1 (patikslintą 2001 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. K01/2001-24681, 2005 m. vasario 23 d. susitarimu Nr. K01/2005-223 ir 2006 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu Nr. K01/2006-973), reikalingą perleidžiamam gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1041) pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1063) ir pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1074) eksploatuoti. Sutikime nurodyta, kad naujasis minėtų savininkas ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisės į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo dienos, privalo kreiptis į NŽT su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį (e. b. t. 1, b. l. 10). 2014 m. liepos 17 d. atsakovė UAB „Timana“ sudarė su BUAB „Leidybos centras“ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (BUAB „Leidybos centras“) parduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės teise perka iš pardavėjo žemiau nurodytus turto vienetus, esančius Vilniuje, A. Strazdelio g. 1, kaip vieną turto kompleksą: daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0911-0530, kadastrinis Nr. 0101/0058:149) nuomos teisę (1.1.1 papunktis); gamybinį pastatą (unikalus Nr. 1094-0005-1041), kurio bendras plotas sudaro 1 783 kv. m (1.1.2 papunktis); negyvenamąsias gamybines patalpas (unikalus Nr. 1094-0005-1028:0002), kurių bendras plotas sudaro 2 240,56 kv. m, pažymėtas nuo R-1 iki R-12, nuo R-14 iki R-23, nuo Nr. 1-1 iki Nr. 1-14, nuo 2-1 iki Nr. 2-12 (1.1.3 papunktis); pastatą-transformatorinę (unikalus Nr. 1094-0005-1063), kurio bendras plotas sudaro 88,44 kv. m (1.1.4 papunktis); pastatą-transformatorinę (unikalus Nr. 1094-0005-1074), kurio bendras plotas sudaro 31,88 kv. m (1.1.5 papunktis). Sutarties 1.1.6 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas perka maksimalia įstatymų leistina apimtimi visas turimas turtines teises į Techninį projektą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/1232/08-1207 ir maksimalia įstatymų leistina apimtimi visas turtines teises į Techninio projekto pagrindu parengtą Darbo projektą bei visus su tuo susijusius dokumentus. Sutarties 1.3.1 papunktyje nurodyta, kad parduodamas turtas yra žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0911-0530, kadastrinis Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, A. Strazdelio g. 1, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, kurį pardavėjas (BUAB „Leidybos centras) nuomojasi iš valstybės pagal 2000 m. spalio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352. Šalys susitarė, kad kartu su šia sutartimi pirkėjas (UAB „Timana“) įgyja teise naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta taškais 5-22, 43, 42 su tikslu joje pastatyti/rekonstruoti 2008 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduotame statybos leidime Nr. GN/1232/08-1207 ir Techniniame projekte numatytus antžeminius ir požeminius statinius. Pagal Sutarties 4.1.1 papunktį turtas priklauso pardavėjui nuosavybės teise, pardavėjas yra vienintelis ir teisėtas turto savininkas, kurio nuosavybės teisė pagrindžia Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkantys ir galiojantys dokumentai. Sutarties 4.1.13 papunktyje nustatyta, kad šios sutarties sudarymo metu pardavėjas neturi žinių apie tai, jog yra uždrausta nugriauti Turtą ir statyti naujus pastatus, kaip yra nustatyta Statybos leidime. Sutarties 4.1.15 papunktyje pardavėjas garantuoja, jog nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų Pardavėjas pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydamas šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises (e. b. t. 1, b. l. 58–60). 2014 m. rugpjūčio 5 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo aktas, kurio 1 punkte ir 1.6 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas (BUAB „Leidybos centras) perduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės, valdymo, disponavimo ir naudojimo teise perima iš pardavėjo daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0911-0530, kadastrinis Nr. 0101/0058:149) nuomos teisę, kaip tai nurodyta Sutarties 1.3.1 punkte (e. b. t. 1, b. l. 66). 2016 m. lapkričio 18 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2) buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, Strazdelio g. 1, dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti (e. b. t. 1, b. l. 147, t. 2, b. l. 39, 40). 2016 m. lapkričio 25 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2) buvo nustatytos 3 063 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 4 042 kv. m ploto žemės sklype Vilniuje, Strazdelio g. 1, reikalingos pastatams eksploatuoti dalys (e. b. t. 2, b. l. 41). 2016 m. gruodžio 8 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius sudarė su UAB „Timana“ Susitarimą Nr. 49SŽN-476-(14.49.57) dėl 2000 m. spalio 9 d. sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas (valstybė, atstovaujama NŽT) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Timana“) išsinuomoja 2 955 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 4 042 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, Strazdelio g. 1, 3 063 kv. m. ploto sklypo dalyje, reikalingoje gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1028 (2P2p)), gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1041 (4P3p)), pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1063 (6I1p)), ir pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1074 (7I1p)) eksploatuoti, žemės sklypo plane M1:500, pažymėtoje raide „B“ ir skaičiais 6-23, 25, 26, 6 (e. b. t. 2, b. l. 43–45).

40. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymą į ieškovo 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. skundus, ir 2018 m. lapkričio 19 d. internetinio straipsnio ištrauką. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti apelianto pateikto 2018 m. lapkričio 19 d. internetinio straipsnio ištraukos, kadangi nėra žinoma, kas konkrečiai rengė šį straipsnį, o ištraukos viršuje nurodyta internetinė nuoroda nėra tiksli, dėl to tokiu įrodymu (dokumentu) teismas negalėtų vadovautis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šį papildomai pateiktą dokumentą atsisakytina priimti. Kitas apelianto pateiktas papildomas dokumentas (NŽT 2018 m. rugsėjo 18 d. rašytinis atsakymas) priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

41. Apeliantas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Kaip jau minėta, CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-460/2018). Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Toks procesinis dokumentas gali būti laikomas atsiliepimu į kitos šalies atsiliepimą į apeliacinį skundą, nors teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra numatytas toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas, t. y. teikti papildomus argumentus (atsiliepimą) į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, kadangi dublikas yra pirmosios instancijos teisme parengiamojoje civilinio proceso stadijoje teikiamas procesinis dokumentas. Šių argumentų pagrindu apelianto papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kartu pažymint apie apelianto nurodytas aplinkybes apie kasacines praktikas, kad teismas, nagrinėdamas bylas ir taikydamas teisę, atsižvelgia į aktualią kasacinio teismo praktiką pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes (CPK 4 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

42. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas galėjo tapti valstybinės žemės nuomininku, perimdamas valstybinės žemės nuomos teises iš bankrutuojančios įmonės kartu su įsigyjamu nekilnojamu turtu (pastatais), t. y. ar šis sandoris ir su juo susiję susitarimai galėjo įvykti be valstybinės žemės nuomos aukciono ir atitiko imperatyvius įstatymų reikalavimus pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymai nedraudžia tokio valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo ir ginčijamas sandoris įvyko su NŽT, kaip valstybės patikėtinio sprendžiant valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimus, sutikimu, dėl to toks nuomos teisės perleidimas buvo teisėtas ir galimas. Apeliantas skunde kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, pabrėžia NŽT vykdytų administracinių procedūrų neteisėtumą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniams santykiams, susijusiems su valstybine žeme, būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. CK 6.551 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Šios normos 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis (toliau – Taisyklės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018).

44. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

45. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokios aplinkybės, kad 2000 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nuomavo UAB „Leidybos centras“ 5 041 kv. m ploto žemės sklypą Vilniuje, Strazdelio g. 1. Žemės sklypas buvo išnuomotas kitai paskirčiai – administracinių, gamybinių, sandėlių, garažų, transformatorinių pastočių ir pagalbinių statinių kompleksui eksploatuoti. Ši nuomos sutartis buvo tikslinta papildomais susitarimais. UAB „Leidybos centras“ tapo nemoki ir bankrutavo, dėl to bankroto administratorius, vykdydamas bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą, nusprendė parduoti bendrovės turimus statinius kartu su valstybinės žemės nuomos teise, kreipėsi į NŽT, kuri yra valstybės patikėtinio sprendžiant valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimus. 2014 m. birželio 30 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė BUAB „Leidybos centras“ sutikimą Nr. 49ST-(14.49.105)-945, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius neprieštaravo, kad BUAB „Leidybos centras“ perleistų 4 042 kv. m ploto žemės sklypo dalį, išnuomotą pagal 2000 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352-1 (patikslintą 2001 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. K01/2001-24681, 2005 m. vasario 23 d. susitarimu Nr. K01/2005-223 ir 2006 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu Nr. K01/2006-973), reikalingą perleidžiamam gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1041) pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1063) ir pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1074) eksploatuoti. 2014 m. liepos 17 d. atsakovė UAB „Timana“ sudarė su BUAB „Leidybos centras“ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (BUAB „Leidybos centras“) parduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės teise perka iš pardavėjo sutartyje nurodytus turto vienetus, esančius Vilniuje, A. Strazdelio g. 1, kaip vieną turto kompleksą, taip pat pardavėjas (BUAB „Leidybos centras) perduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės, valdymo, disponavimo ir naudojimo teise perima iš pardavėjo daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0911-0530, kadastrinis Nr. 0101/0058:149) nuomos teisę, kaip tai nurodyta Sutarties 1.3.1 punkte. 2016 m. lapkričio 18 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2) buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, Strazdelio g. 1, dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti. 2016 m. gruodžio 8 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius sudarė su UAB „Timana“ Susitarimą Nr. 49SŽN-476-(14.49.57) dėl 2000 m. spalio 9 d. sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas (valstybė, atstovaujama NŽT) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Timana“) išsinuomoja 2 955 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 4 042 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, Strazdelio g. 1, 3 063 kv. m. ploto sklypo dalyje, reikalingoje gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1028 (2P2p)), gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0005-1041 (4P3p)), pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1063 (6I1p)), ir pastatui-transformatorinei (unikalus Nr. 1094-0005-1074 (7I1p)) eksploatuoti, žemės sklypo plane M1:500, pažymėtoje raide „B“ ir skaičiais 6-23, 25, 26, 6.

46. Taigi, šiuo atveju esminės bylai aplinkybės, kad ginčo valstybinės žemės nuomos teisės perdavimui buvo gautas NŽT sutikimas dėl tokio valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visų pirma būtina nustatyti, kokia yra NŽT duoto sutikimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo teisinė reikšmė ir kokios teisinės pasekmės atsirado davus tokį sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja NŽT – visais kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodytais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, šios Žemės įstatymo bei pirmiau nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turėjo teisę ne tik priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti šios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo išduotas sutikimas, kad BUAB „Leidybos centras“ perleistų 4 042 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal 2000 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 (su patikslinimais), su nuomos teise perleidžiamiems pastatams eksploatuoti, yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes. Šis vienašalis sandoris sukūrė tokias teisines pasekmes, kad sudarė sąlygas perleisti BUAB „Leidybos centras“ nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš 2000 m. spalio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (su pakeitimais) atsakovui. BUAB „Leidybos centras“ ginčijamu sandoriu perleidus šias teises ir pareigas atsakovui kartu su nuomininkui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, atsakovui sudarius su NŽT papildomą susitarimą dėl 2000 m. spalio 9 d. sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo, atsakovas tapo 2000 m. spalio 9 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi – nuomininku. Taigi, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, nei Žemės įstatymas, nei kiti įstatymai nedraudžia valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko teisių ir pareigų perleidimo įvykdyti taip, kaip buvo padaryta nagrinėjamoje byloje – NŽT tinkamam atstovui davus sutikimą nuomininkui dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo, valstybinės žemės nuomininko teisės ir pareigos naujajam valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkui perleistos perleidžiant statinius, kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018). Be kita ko, toks valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko teisių ir pareigų perleidimo būdas leidžia užtikrinti ir imperatyvios CK 6.394 straipsnio 3 dalies, kuri skirta statinių savininko teisėms užtikrinti, įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo įgytos teisės apimtis (turinys) į valstybinės žemės nuomą nei išsaugo, nei sumažėjo, t. y. įsigydamas statinius, atsakovas įgijo teisę gauti valstybinės žemės plotą, reikalingą įsigytų statinių eksploatavimui ir vystymui, kuriuos anksčiau eksploatavo bankrutavusi bendrovė, tai konkrečiai nurodyta ir ginčijamoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje. Administracinėmis procedūromis, kurios nenuginčytos, buvo įforminta atsakovo nuomos teisė į konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypo plotą, reikalingą įsigytų statinių eksploatavimui. Akcentuotina ir tai, kad nenuginčytas vienašalis sandoris, t. y. 2014 m. birželio 30 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo išduotas sutikimas dėl BUAB „Leidybos centras“ nuomotos 4 042 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies pagal 2000 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 perleidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apelianto skundo argumentai, jog toks valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas nebuvo tinkamas (t. y. neleidžiamas imperatyvių įstatymų normų), ar kad prieštarauja teismų praktikai, ar kad ginčijami sandoriai sudaryti subjektų, neturinčių teisę juos sudaryti, ar kad NŽT išduotas sutikimas neturėjo teisinės reikšmės (t. y. tik savanoriškas įsipareigojimas ateityje spręsti dėl dalies žemės sklypo išnuomavimo, kaip įrodinėjo apeliantas).

48. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika netaikytina šioje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018) ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, įrodinėjant visai kitas aplinkybes. Be to, apeliantas skunde remiasi tik šioje kasacinėje nutartyje nurodytomis ištraukomis (t. y. jog valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu), tačiau neatsižvelgia į šios kasacinės nutarties esmę ir sisteminį aiškinimą. Kasacinis teismas toje pačioje nutartyje išaiškino, jog valstybinė žemė gali būti nuomojama ne tik aukciono būdu, t. y. jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ir žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

49. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos perleidimo yra niekinis, nes prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, kadangi žemės sklype pastatyti gamybinės paskirties statiniai negalėjo būti naudojami pagal žemės sklypo tikslinę paskirtį, kurios pagrindinė paskirtis – gyvenamųjų ir įvairių socialinių grupių pastatų statyba ir eksploatavimas, o NŽT neteisėtai suderino atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, atlikdama netinkamas administracines procedūras. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad šiuo metu ginčo žemės sklype vyksta statybos darbai – pastatų, kurių eksploatavimui suteikta žemės sklypo nuoma, griovimas, dėl to naujų statinių nebus įmanoma naudoti (eksploatuoti) pagal jų tikslinę paskirtį, nurodytą valstybės žemės nuomos sutartyje.

50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakant dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

51. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog jeigu asmuo išsinuomavęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusiomis reikmėms, tuomet yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu vyksta statinių griovimo darbai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokie griovimai buvo atlikti ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. ieškovo ginčijamų sandorių metu gamybiniai statiniai realiai buvo. Be to, akcentuotina, ir tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iki 2014 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties sudarymo buvo pakeista ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis į gyvenamųjų namų statybos, t. y. žemės paskirties pakeitimą iniciavo buvęs valstybinės žemės nuomininkas. Ginčijama 2014 m. liepos 17 d. sutartimi UAB „Timana“ įgijo turtines teises į Techninį projektą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/1232/08-1207, atsakovas įsigijo visas turtines teises į Techninio projekto pagrindu parengtą Darbo projektą bei visus su tuo susijusius dokumentus.

52. Apeliantas kvestionuoja, kad susidariusios aplinkybės ir ginčo pastatų paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o NŽT netinkamai vykdė administracines procedūras ir perdavė (leido naudotis) atsakovui per didele žemės sklypo dalimi, neteisingai nustatė sklypo dalis. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė DNSB „Strazdelio namai“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo iniciavusi administracinę bylą, kurioje ginčijo NŽT vykdytas administracines procedūras ir reikalavo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2255-(14.49.2) ir panaikinti jų pagrindų sudarytus susitarimus, t. y. įsakymus, kuriais buvo nustatytos konkrečios valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, kurie buvo pagrindas sudaryti ginčijamą 2016 m. gruodžio 8 d. susitarimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017, 2017 m. liepos 10 d. nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą (e. b. t. 3, b. l. 57–62). Taip pat administracinėje byloje Nr. e1-346-764/2017 DNSB „Strazdelio namai“ siekė ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. A30-3607 dėl sklypo A. Strazdelio g. 1, Vilniuje, detaliojo plano koregavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi administracinę bylą Nr. e1-346-764/2017 nutraukė konstatavęs, kad DNSB „Strazdelio namai“ kėlė ginčą, susijusį su tomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017, tarp kurių ir tokia, jog buvęs DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas A. B., nesušaukęs daugiabučio namo gyventojų susirinkimo, savo parašu patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:149) Vilniuje, A. Strazdelio g. 1, planą, o suderinus žemės sklypų dalis ir gavus pareiškėjo buvusio pirmininko parašą, kuriuo buvo išreikštas sutikimas daugiabučio namo gyventojų vardu, atsirado pagrindas atlikti žemės sklypo, esančio Vilniuje, A. Strazdelio g. 1, detaliojo plano koregavimą. Vėliau, išrinkus naują pirmininką ir jam 2017 m. vasario 12 d. perėmus visą bendrijos dokumentaciją, paaiškėjo, jog buvo pažeisti daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad DNSB „Strazdelio namai“ apie plano koregavimą turėjo sužinoti dar 2016 m. birželio 13 d., nes administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017 kaip skundo priedą pateikė koreguojamą žemės sklypo planą su DNSB „Strazdelio namai“ atstovo parašu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatuoja, kad nėra nuginčytas nei vienas administracinis aktas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurių pagrindu buvo nustatinėjamos nustatytos valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti ir kurių pagrindu atsakovė UAB „Timana“ ir NŽT sudarė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo administracines procedūras ir priimtus norminius aktus laikyti neteisėtais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto teiginiai dėl neteisingai nustatytų valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, žemės sklypo plano ar vykdytų NŽT administracinių procedūrų neteisėtumo, yra nepagrįsti. Įvertintų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą sprendimą.

53. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

56. Atsakovė UAB „Timana“ pateikė prašymą priteisti 2 593,31 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir advokatų teisines konsultacijas. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, pagrįstos iš dalies, todėl mažintinos iki 2 000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš ieškovės DNSB „Strazdelio namai“ atsakovo UAB „Timana“ naudai priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės DNSB „Strazdelio namai“, juridinio asmens kodas 301534031, atsakovei UAB „Timana“, juridinio asmens kodas 303306208, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė