Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Timana“ ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl imperatyvioms normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Strazdelio namai“ prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Timana“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Leidybos centro“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, 2014-07-17 sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties 1.1.1 p. nuostatą dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo bei Nekilnojamojo turto registre 2014-08-07 atliktą įrašą, esantį išrašo su istorija 7.7 pozicijoje apie viso žemės sklypo nuomos teisę UAB „Timana“ vardu nuo įrašo įrašymo momento ir jį panaikinti, nes jie prieštarauja imperatyvioms normoms (e.c.b. I tomas, 1-9 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-06-30 išdavė sutikimą Nr. 49ST-(14.49.105)-945 BUAB „Leidybos centras“, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius neprieštaravo, kad BUAB „Leidybos centras“ perleistų 4 042 kv m ploto žemės sklypo dalį, išnuomotą pagal 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352-1 (patikslintą 2001-06-29 susitarimu Nr. K01/2001-24681, 2005-02-23 susitarimu Nr. K01/2005-223 ir 2006-08-02 susitarimu Nr. K01/2006-973), kuri yra reikalinga perleidžiamam gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini), pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos teisę. NŽT sutikime nurodė, kad naujasis pastatų (gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), pastato transformatorinės, (duomenys neskelbtini) ir pastato transformatorinės, (duomenys neskelbtini) savininkas ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisės į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo dienos privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį (e.c.b. I tomas, 10 b.l.).

Atsakovė UAB „Timana“ 2014-07-17 sudarė su BUAB „Leidybos centras“ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (BUAB „Leidybos centras“) parduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės teise perka iš pardavėjo žemiau nurodytus turto vienetus, esančius (duomenys neskelbtini), kaip vieną turto kompleksą: daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha žemės sklypo, (duomenys (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 1 783 kv m (1.1.2 papunktis); negyvenamąsias gamybines patalpas, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 2 240,56 kv m, pažymėtas nuo R-1 iki R-12, nuo R-14 iki R-23, nuo Nr. 1-1 iki Nr. 1-14, nuo 2-1 iki Nr. 2-12 (1.1.3 papunktis); pastatą transformatorinę, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 88,44 kv m (1.1.4 papunktis); pastatą transformatorinę, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 31,88 kv m (1.1.5 papunktis). Sutarties 1.1.6 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas perka maksimalia įstatymų leistina apimtimi visas turimas turtines teises į Techninį projektą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-11-11 išdavė statybos leidimą Nr. GN/1232/08-1207 bei maksimalia įstatymų leistina apimtimi visas turtines teises į Techninio projekto pagrindu parengtą Darbo projektą bei visus su tuo susijusius dokumentus. Sutarties 1.3.1 papunktyje nurodyta, kad parduodamas turtas yra žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, kurį pardavėjas (BUAB „Leidybos centras) nuomojasi iš valstybės pagal 2000-10-09 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352. Šalys aiškiai susitarė, kad kartu su šia sutartimi pirkėjas (UAB „Timana“) įgyja teise naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta taškais 5-22, 43, 42 su tikslu joje pastatyti/rekonstruoti 2008-11-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduotame statybos leidime Nr. GN/1232/08-1207 ir Techniniame projekte numatytus antžeminius ir požeminius statinius. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalimi, turto pirkėjas įgyja teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip statinių pardavėjas. Pagal Sutarties 4.1.1 papunktį turtas priklauso pardavėjui nuosavybės teise, pardavėjas yra vienintelis ir teisėtas turto savininkas, kurio nuosavybės teisė pagrindžia Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkantys ir galiojantys dokumentai. Sutarties 4.1.13 papunktyje nurodyta, kad šios Sutarties sudarymo metu pardavėjas neturi žinių apie tai, jog yra uždrausta nugriauti Turtą ir statyti naujus pastatus, kaip yra nustatyta Statybos leidime. Sutarties 4.1.15 papunktyje pardavėjas garantuoja, jog nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų Pardavėjas pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydamas šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises (e.c.b. I tomas, 58-60 b.l.). BUAB „Leidybos centras ir UAB „Timana“ 2014-08-05 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo akto 1 punkte ir 1.6 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas (BUAB „Leidybos centras) perduoda pirkėjui (UAB „Timana“), o pirkėjas nuosavybės, valdymo, disponavimo ir naudojimo teise perima iš pardavėjo daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4 042 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, kaip tai nurodyta Sutarties 1.3.1 punkte (e.c.b. I tomas, 66 b.l.).

Vilniaus apskrities viršininko 2000-10-09 įsakymo Nr. 3376-01, 3 punkte nurodyta, kad UAB „Leidybos centras“ 5 041 kv m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), išnuomojamas kitai paskirčiai – administracinių, gamybinių, sandėlių, garažų, transformatorinių pastočių ir pagalbinių statinių kompleksui eksploatuoti (e.c.b. I tomas, 119 b.l.). UAB „Leidybos centras“ su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000-10-09 sudarytos Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo UAB „Leidybos centras“ 5 041 kv m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai - administracinių, gamybinių, sandėlių, garažų, transformatorinių pastočių ir pagalbinių statinių kompleksui eksploatuoti (e.c.b. I tomas, 120, 121 b.l.).

Vilniaus apskrities viršininko 2001-06-29 sudarytu su UAB „Leidybos centras“ susitarimu Nr. K01/2001-24681 buvo patikslintas 2000-10-09 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos 1.1 punktas vietoje 5 041 kv. m. įrašant 4 215 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią 5 041 kv. m. ploto žemės sklype (e.c.b. II tomas, 12 b.l.). Vilniaus apskrities viršininkas 2005-02-21 įsakymo Nr. 2.3-1015-01, 1 punktu papildė 2000-10-09 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos 3 punktą tokia nuostata: „Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar jo specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka“ (e.c.b. II tomas, 14 b.l.). Atitinkamai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-02-23 sudarė su UAB „Leidybos centras“ Susitarimą dėl 2000-10-09 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 3 punkto papildymo tokia nuostata: „Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar jo specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka“ (e.c.b. II tomas, 15 b.l.). Vilniaus apskrities viršininkas 2006-07-20 įsakymu Nr. 2.3-7119-01, vietoje 5 041 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), suformavo 3 žemės sklypus – 4 042 kv m žemės sklypą Nr. 1, 417 kv m žemės sklypą Nr. 2 ir 582 kv m žemės sklypą Nr. 3. Minėto įsakymo 2.1 papunktyje nurodyta, kad 4 042 kv m žemės sklypo Nr. 1 tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Pagal Įsakymo 2.2 papunktį - 417 kv m žemės sklypo Nr. 2 tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), taip pat ir 582 kv m žemės sklypo Nr. 3 tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-20 įsakymo Nr. 2.3-7119-01 6 punktu Vilniaus apskrities viršininkas nutarė laikyti, kad iki 2099-10-08 ne aukciono tvarka išnuomoti valstybinės žemės sklypai - 4 042 kv m žemės sklypas išnuomotas UAB „Leidybos centras“, 417 kv m žemės sklypas išnuomotas Smalsčio privačiai įmonei „Rosma“ ir 582 kv m žemės sklypas išnuomotas A.Skvernevičiaus audio paslaugų įmonei „Tamsta“. Įsakymo 8.2 papunkčiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas sudaryti su UAB „Leidybos centras“ papildomą susitarimą dėl 2000-10-09 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo (e.c.b. II tomas, 25, 26 b.l.). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius tokį Susitarimą Nr. 701/2000-973 su UAB „Leidybos centras“ sudarė 2006-08-02, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 1 punktas „vietoje 4 215 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią 5 041 kv. m. ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ įrašant „4 042 kv. m. valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. 2000-10-09 Sutarties 3 punktas išdėstytas taip „ Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos)“ (e.c.b. II tomas, 29, 30 b.l.).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-11-18 įsakymu Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2) buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0058:149, adresu (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti: pastatui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) – 979 kv m ploto žemės sklypo dalis, pastatui – gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini), pastatui - transformatorinei, (duomenys neskelbtini), ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) – 3 063 kv m ploto žemės sklypo dalis (e.c.b. I tomas, 147 b.l., II tomas 39,40 b.l.) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-11-25 įsakymu Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2) buvo nustatytos 3 063 kv m ploto žemės sklypo dalies, esančios 4 042 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), reikalingos pastatams (gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini) (2P2p), pastatui - transformatorinei, (duomenys neskelbtini) (4P3p), ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) (7I1p)) eksploatuoti dalys atsižvelgiant į kiekvienam pastato (statinio) bendraturčiui priklausančią, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį, į kurią neįskaitomos pastato (statinio) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys - UAB „Timana“ (4 143,88 kv m) – 2 955 kv m, kitiems – 108 kv m. (e.c.b. II tomas, 41 b.l.).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-12-08 sudarė su UAB „Timana“ Susitarimą Nr. 49SŽN-476- (14.49.57) dėl 2000-10-09 sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas (valstybė, atstovaujama NŽT) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Timana“) išsinuomoja 2 955 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 4 042 kv m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0058:149) (duomenys neskelbtini), 3 063 kv. m. ploto sklypo dalyje, reikalingoje gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini) (2P2p), gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini) (4P3p), pastatui - transformatorinei, (duomenys neskelbtini) (6I1p), ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) (7I1p) eksploatuoti, žemės sklypo plane M1:500, pažymėtoje raide „B“ ir skaičiais 6-23, 25, 26, 6. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas - kita, gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Susitarimo 16 punkte numatyta, kad Sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal Sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus atvejus, kai Sutartyje yra numatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (e.c.b. II tomas, 43-45 b.l.).

Dėl statinių įsigijimo ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo

Bendra prasme valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą. Tačiau vertinant valstybinės žemės išnuomojimo ir nuomos teisės perleidimo sąlygas, ginčo atveju, turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Pagal ginčijamos 2014-07-17 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties 1.1.2 – 1.1.5 punktus atsakovė UAB „Timana“ ir BUAB „Leidybos centras“ įsigijo gamybinės paskirties pastatus – gamybines patalpas ir transformatorines. Remiantis Sutarties 1.3.1 punktu UAB „Timana“, kaip turto pirkėjas įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir statinių pardavėjas BUAB „Leidybos centras“.

Kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininkas 2006-07-20 įsakymu Nr. 2.3-7119-01, vietoje 5 041 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti trys žemės sklypai, tarp kurių ir 4 042 kv m žemės sklypas. Minėto įsakymo 2.1 punkte nustatyta 4 042 kv m valstybinės žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė; gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Įsakymo 8.2 punktu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, buvo įpareigotas sudaryti su UAB „Leidybos centras“ papildomą susitarimą dėl 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 552 N01/2000-2352-1 dalinio pakeitimo. Tokį susitarimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius su UAB „Leidybos centras“ sudarė 2006-08-02, kurio 1.1 punktu pakeistas 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 1 punktas vietoje 4 215 kv. m ploto dalies, esančios 5 041 kv.m ploto sklype įrašant 4 042 kv m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2006-08-02 susitarimo 1.2 punktu buvo pakeistas 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 3 punktas nurodant, kad 4 215 kv. m. išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė; gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Taip pat 3 punkte nurodyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar jo specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši sąlyga buvo nustatyta Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-21 įsakymo Nr. 1015-01 1 punktu, šio įsakymo 2 punktu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodyta nustatyta tvarka sudaryti papildomą susitarimą UAB „Leidybos centras“ dėl 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės patikėtinis sprendžiant valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimus 2014-06-30 davė UAB „Leidybos centras“ sutikimą perleisti 0,4042 ha valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalies, apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reikalingos gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini), pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos teisę. 2014-07-17 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartimi (1.1.1 punktas ir 1.3.1 punktas) UAB „Timana“ perėmė 0,4042 ha žemės sklypo nuomos teisę tokiomis pat sąlygomis, kokiomis valstybinę žemę nuomojosi buvęs nuomininkas - UAB „Leidybos centras“. Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad esant valstybei atstovaujančios institucijos sutikimui perleisti valstybinės žemės nuomos teisę atsakovė UAB „Timana“, įsigydama statinius turėjo teisę tokiomis pat sąlygomis perimti nuomos teisę iš buvusio nuomininko, kas buvo padaryta ginčijama 2014-07-17 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutartimi.

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2014-01-01), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija nuo 2015-02-11) 28.1 punktas numato, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 2.1 punkte nurodyti subjektai, kurie turi teisę naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus parduoti ar išnuomoti ir 2.1.3 punkte numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę parduoti ar išnuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus, kai tokia teisė nesuteikta 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodytiems subjektams – savivaldybėms ar valstybės įmonei Valstybės turto fondas (dabar – Turto bankas). Taisyklių 2.2 punkte numatyta, jog pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 2.4 punkto 1 dalį žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus

Taisyklių 45 punkto 1 dalis numato, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal prie valstybinės žemės nuomos sutarties pridėtą žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Pagal Taisyklių 45 punkto 2 dalį šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

Šiame ginče nustatyta, kad UAB „Leidybos centras“ direktorius dar 2006-04-19 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui išnuomoti 99 metams 4 042 kv. m. žemės sklypą Nr. 1, suformuotą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-03-22 sprendimu Nr. 1-1095 patvirtintą (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir skirtą gyvenamųjų pastatų rekonstrukcijai, statybai ir eksploatacijai (e.c.b. II tomas, 17, 18, 24 b.l.).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, bankrutuojančios įmonės turtas - nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, yra parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta tvarka. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. ...< >... Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalimi turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

BUAB „Leidybos centras“ 2014-02-26 kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovės DNSB „Strazdelio namai“ atstovas, 4 darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma buvo pritarta BAB „Snoras“ pasiūlymui už 7 326 450 Lt pirmame etape parduoti Priede Nr. 2 nurodytus gamybinius pastatus – 1 783 kv m ploto gamybinį pastatą, 88,44 kv m ploto pastatą - transformatorinę, 31,88 kv m ploto pastatą - transformatorinę, 2 240,56 kv m negyvenamąją patalpą ir 0,4042 ha žemės sklypo, kurio paskirtis kita; gyvenamosios teritorijos - daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuomos teisę. Minėtame susirinkime dalyvavo ir ieškovės DNSB „Strazdelio namai“ atstovas, kuris teikė pasiūlymą atlikti minėtų statinių vertinimą, tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta (e.c.b. I tomas, 157 -161 b.l.).

BUAB „Leidybos centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, 2014-05-29 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), (duomenys neskelbtini), pagal 2000-06-29 sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 552 N01/2000-2352-1, reikalingą perleidžiamoms gamybinėms patalpoms ir gyvenamajam namui, eksploatuoti (e.c.b. II tomas, 31 b.l.). Nacionalinė žemės tarnyba davė sutikimą perleisti 4 042 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, reikalingą statiniams eksploatuoti. Remiantis aukščiau nurodytomis ĮBĮ nuostatomis bei nustatytų aplinkybių visuma, teigtina, kad BUAB „Leidybos centras“ kreditorių susirinkime (kuriame dalyvavo ir ieškovės atstovas) nutarė visa apimti perleisti atsakovei valstybinės žemės nuomos teisę neišlaikant nuomos teisės į jokią valstybinės žemės sklypo dalį. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovei pasirašant su Nacionaline žemės tarnyba 2000-06-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 552 N01/2000-2352-1 pakeitimą BUAB „Leidybos centras“ atstovo parašas nebuvo būtinas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-919-656/2017 BUAB „Leidybos centras“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nutarta įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

Ieškovė teigė, kad atsakovė UAB „Timana“, ginčijama 2014-07-17 sutartimi įsigijusi statinius ir valstybinės žemės nuomos teisę, sąmoningai delsė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Tačiau UAB „Timana“ jau 2014-09-22 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-01-27 rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-84, adresuotame UAB „Timana“, nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta byla, susijusi su minėtu nekilnojamuoju turtu, todėl vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi NŽT sustabdė administracinę procedūrą kol teismas išnagrinės skundą (e.c.b. II tomas, 33, 34 b.l.). UAB „Timana“ jau 2016-02-01 pakartotinai pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kuriame nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas aktualiu laikotarpiu nenagrinėja jokių klausimų, susijusių su valstybinės žemės sklypu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-03-21 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105) atsakė UAB „Timana“, kad remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis atsakovė turi pateikti atitinkantį reikalavimus žemės sklypo planą (e.c.b. II tomas, 35-37 b.l.). UAB „Timana“ 2016-07-28 pakartotinai pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies (3 063 kv. m.) , (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos taškais Nr. 6-23, 25, 26, 6 nuomos sutartį. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-11-18 įsakymu Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2) buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti: pastatui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) – 979 kv m ploto žemės sklypo dalis, pastatui – gamybiniam pastatui, (duomenys neskelbtini), pastatui - transformatorinei, (duomenys neskelbtini), ir pastatui transformatorinei, (duomenys neskelbtini) – 3 063 kv m ploto žemės sklypo dalis (e.c.b. II tomas 39,40 b.l.). Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Timana“ sąmoningai derino savo veiksmus taip, kad esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai atsakovės nuomos teisei į visą ginčo žemės sklypą atsakovė neteisėtai iniciavo Detaliojo plano koregavimą siekdama pakeisti esminius žemės sklypo naudojimo reglamentus.

Pažymėtina, kad ieškovė DNSB „Strazdelio namai“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo iniciavusi administracinę bylą, kurioje prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-11-18 įsakymą Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-11-25 įsakymą Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-12-07 įsakymą Nr. 49VĮ-2255-(14.49.2) bei panaikinti jų pagrindų sudarytu susitarimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017, 2017-07-10 nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-08-30 nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-07-10 nutartį paliko nepakeistą (e.c.b. III tomas, 57 - 62). Taip pat administracinėje byloje Nr. e1-346-764/2017 DNSB „Strazdelio namai“ siekė ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-05 įsakymą Nr. A30-3607 dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-01-29 nutartimi administracinę bylą Nr. e1-346-764/2017 nutraukė konstatavęs, kad DNSB „Strazdelio namai“ kėlė ginčą, susijusį iš esmės su tomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017, tarp kurių ir tokia, jog buvęs DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas A.Bortovojus, nesušaukęs daugiabučio namo gyventojų susirinkimo, savo parašu patvirtino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, o suderinus žemės sklypų dalis bei gavus pareiškėjo buvusio pirmininko parašą, kuriuo buvo išreikštas sutikimas daugiabučio namo gyventojų vardu, atsirado pagrindas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą. Vėliau, išrinkus naują pirmininką ir jam 2017-02-12 perėmus visą bendrijos dokumentaciją, paaiškėjo, jog buvo pažeisti daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad DNSB „Strazdelio namai“ apie plano koregavimą turėjo sužinoti dar 2016-06-13, nes administracinėje byloje Nr. e1-4347-1063/2017 kaip skundo priedą pateikė koreguojamą žemės sklypo planą su DNSB „Strazdelio namai“ atstovo parašu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-03-27 nutartimi DNSB „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-29 nutartį paliko nepakeistą, Dėl nurodyto teismas šioje byloje konstatuoja, kad nėra nuginčytas nei vienas administracinis aktas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurių pagrindu buvo nustatinėjamos ginčo sklypo dalys ir kurių pagrindu atsakovė UAB „Timana“ sudarė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-177 nurodyta, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai – griaunami pastatai (e.c.b. III tomas, 181 – 184 b.l.). Ieškovė statinių griovimo faktui patvirtinti pateikė antstolio S.Mulevičiaus 2018-05-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat foto nuotraukas (e.c.b. III tomas, 121-125, 185, 186 b.l.). Atsakovė UAB „Timana“ neneigė statinių griovimo fakto. Teismas pažymi, kad ieškovės ginčijamų sandorių metu gamybiniai statiniai realiai buvo, Nacionalinė žemės tarnyba sutiko, kad BUAB „Leidybos centras“ perleistų valstybinės žemės nuomos teisę ir po to Nacionalinė žemės tarnyba su UAB „Timana“ pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pretenzijų nei BUAB „Leidybos centras“, nei UAB „Timana“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo ir nenustatė jokio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovei, kaip minėta, buvo žinoma apie BUAB „Leidybos centras“ kreditorių sprendimą parduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius gamybinius, taip pat žemės nuomos teisę, nes DNSB „Strazdelio namai“ atstovas dalyvavo BUAB „Leidybos centras“ 2014-02-26 kreditorių susirinkime. Nėra jokių duomenų, kad vykdant BUAB „Leidybos centras“ nekilnojamojo turto pardavimą būtų pažeistos procedūros. Teismas akcentuoja, kad iki pat 2014-07-17 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties sudarymo metu susidarė situacija, jog iš esmės buvo pakeista ginčo žemės sklypo naudojimo tikslinė paskirtis į gyvenamųjų namų statybos dar realiai žemės sklype esant gamybiniams statiniams ir valstybinės žemės nuomininkui BUAB „Leidybos centras“, t.y. žemės paskirties pakeitimą iniciavo buvęs valstybinės žemės nuomininkas. Pažymėtina, kad ginčijama 2014-07-17 sutartimi UAB „Timana“ įgijo turtines teises į Techninį projektą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-11-11 išdavė statybos leidimą Nr. GN/1232/08-1207 bei atsakovė maksimalia įstatymų leistina apimtimi įsigijo visas turtines teises į Techninio projekto pagrindu parengtą Darbo projektą bei visus su tuo susijusius dokumentus. 2014-07-17 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytinių sutarties sudarymo metu gamybinės paskirties statiniai realiai buvo valstybinės žemės sklype, todėl buvo pagrindas tęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, tik pasikeitė nuomininkas Nacionalinei žemės tarnybai su tuo sutikus. Statiniai realiai buvo ir 2016-12-08 Susitarimo Nr. 49SŽN-476- (14.49.57) dėl 2000-10-09 sutarties Nr. 552 N01/2000-23521 pakeitimo sudarymo metu, todėl nėra pagrindo laikyti niekiniais ir negaliojančiais minėtų sandorių, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina, kad ieškovė nenuginčijo teritorijų planavimo dokumentų ir iš esmės yra praradusi galimybę juos ginčyti. Pagal faktinę susidariusią situaciją valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), galioja teritorijų planavimo dokumentai, pagal kuriuos žemės paskirtis yra kita, nei buvusių gamybinių statinių, bet gamybiniams statiniams, jų egzistavimo metu buvo reikalingas žemės plotas jiems eksploatuoti, o vėlesnė faktinė padėtis nėra aktuali ginčo sprendimui.

Dėl viešojo ir privataus intereso konkurencijos

Ieškovė teigė, kad valstybinės žemės nuomos teisės tinkamas realizavimas yra susijęs su viešuoju interesu. Su tuo teismas sutinka, kad šioje byloje viešojo intereso gynimo būtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad DNSB „Strazdelio namai“ vienas iš narių yra UAB „Sostinės parkas“, kuri iš esmės yra nekilnojamojo turto - gyvenamųjų namų projektų organizatorė ir kuri viešai skelbiasi parduodanti apartamentus (duomenys neskelbtini) (e.c.b. IV tomas, 143-150 b.l). Įvertinus aplinkybę, jog DNSB „Strazdelio namai“ 2018-03-27 teikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui išnuomoti bendrijai visą 4 042 kv. m. ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstos abejonės, kokį, viešą ar privatų interesą siekia ginti ieškovė. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės UAB „Timana“ neteisėtų veiksmų bendrijai neliko laisvo žemės sklypo namui eksploatuoti, tačiau šios aplinkybės faktiškai neįrodinėjo. Nors reikalavimą dėl sandorio negaliojimo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), tačiau šiame ginče turi būti atsižvelgiama ir į privataus asmens - atsakovės UAB „Timana“ teisėtus lūkesčius įgyvendinant savo teisę į nuosavybę, ypač kai paaiškėjo, jog ieškovei deklaruojant pažeistus jos teisėtus interesus išryškėjo su ieškove susijusio kito privataus asmens – nekilnojamo turto projektų vystytojo interesai. Teismo nuomone, įvertinus atsakovės UAB „Timana“ turtinius interesus ir aplinkybę, jog valstybės institucijos pretenzijų atsakovei, kaip valstybinės žemės nuomininkei, neturėjo, ieškovės tikslas nuginčyti patikslintame ieškinyje nurodytus sandorius valstybei galėtų reikšti gerokai didesnius finansinius praradimus, nei kaip nors galėtų pasireikšti ieškovės deklaruotas viešojo intereso gynimas, kuris, labai tikėtina, susijęs su privataus intereso gynimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 93 straipsnio 1 dalimi bei 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi (taip pat ir atstovavimo) išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl pagrindo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Atsakovė UAB „Timana“ prašė priteisti iš ieškovės 9 427,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 29248 (2017 m. lapkričio 30 d.), Nr. 29636 (2017 m. gruodžio 31 d.), Nr. 30022 (2018 m. sausio 31 d.), Nr. 30304 (2018 m. vasario 28 d.), Nr. 30549 (2018 m. kovo 30 d.), Nr. 31014 (2018 m. balandžio 30 d.), Nr. 31266 (2018 m. gegužės 31 d.), Nr. 31692 (2018 m. birželio 29), Nr. 31921 (2018 m. liepos 31 d.) ir pateikia banko mokėjimo nurodymus Nr. 248 (2018 m. vasario 27 d.), Nr. 252 (2018 m. kovo 9 d.), Nr. 264 (2018 m. gegužės 2 d.), Nr. 261 (2018 m. balandžio 23 d.), Nr. 307 (2018 m. rugsėjo 21), Nr. 278 (2018 m. birželio 20 d.), Nr. 287 (2018 m. liepos 25 d.), Nr. 297 (2018 m. rugpjūčio 21 d.).

Atsakovė prašė priteisti už tą patį tripliko parengimą du kartus (e.c.b. IV tomas, 110, 113 b.l.). Atsižvelgus į tai, atsakovei priteistina tik viena sumą už tripliko rengimą, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 30022 (e.c.b IV tomas, 109 b.l.). Atsakovė taip pat prašė priteisti už pasirengimą teismo posėdžiui, dokumentų analizę ir atstovavimą teismo posėdžiui ir už 1 val. prašė 115,85 Eur, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punktu už teisines konsultacijas, pasirengimą` teismo posėdžiui, atstovavimą jame ir kt., maksimalus dydis yra 0,1 koeficientas 88,48 Eur (bruto 884,80 Eur), todėl prašoma priteisti suma mažintina PVM sąskaitose faktūrose Nr. 31014, Nr. 31266, Nr. 31692, Nr. 31921 (e.c.b IV tomas, 118, 121 b.l., (išklotinės 9 eilutė); 124, 127 b.l. (išklotinės 1, 11, 12 eilutės). CPK numato bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato suteiktas teisines paslaugas, tačiau teismo nuomone susitikimas su klientu, susirašinėjimas su klientu, pasitarimai nelaikytina teisine paslauga už kurią būtų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl jos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 31266, Nr. 31921 (e.c.b. IV tomas, 121 b.l. (išklotinės 5, 8, 13 eilutės); 127 b.l. (išklotinės 4, 9 eilutės)) mažintinos. Atsakovės prašymą tenkinant iš dalies, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 8 288,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92 straipsnis, 96 str. 2 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“, į.k. 301534031, 8 288,12 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Timana“, į.k. 303306208, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.