Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-30-865/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: II-30-865/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01763-2024-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Irma Randakevičienė

Kategorijos

21.8.4Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys ir forma (ANK 624 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-30-865/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01763-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 21.8.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,

dalyvaujant skundą padavusio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. M.-P.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. A. 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. A. (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pareiškėjas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 55 straipsnio 1 dalimi, paskirta administracinė nuobauda – 2 606 Eur dydžio bauda dėl to, kad Pareiškėjo veika atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, o būtent – Pareiškėjas, veikdamas kaip statinio projektuotojas, parengė ir perdavė projektą statytojui, kurio sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams statytojui 2023 m. lapkričio 9 d. statinio projekto priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neypatingojo statinio rekonstravimo projektą (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pateiktame Nutarime apie nusižengimo esmę, nagrinėjant bylą nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto vertinimo aspektu, nurodoma, kad nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 9 d. projektuotojas pasirašęs ir perduodamas projektą statytojui, kuris prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams pažeidė SĮ 24 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad statinio projektai privalo būti rengiami remiantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktais. Nustatyta, kad projekto bendrojoje dalyje, bendrųjų statinio rodiklių lentelėje (duomenys neskelbtini) (lapų sk. 2; puslapis 3, pagal dokumentų sudėties žiniaraštį), 1.6. punktas nurodo, kad sklypo užstatymo tankis yra 20,20 proc. Vadovaujantis Bendrojo plano priedo 1, pagrindinio brėžinio reglamentų lentele, sklypas adresu, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), papuola į (duomenys neskelbtini) funkcinę zoną (duomenys neskelbtini). Šiai zonai didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis yra 20 proc. Be to, SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas nurodo, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. TPĮ 17 straipsnio 3 dalis, nurodo, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pagal statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. Dl-738, (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 38 punktą, projektas pasirašomas SĮ 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka. SĮ 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai statinio architektai ir statinio projekto rengėjai, o šio straipsnio 21 dalis numato, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. STR 1.04.04:2017, 55 punkte nurodyta, kad projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę. STR 1.04.04:2017, 1 priedo, 2.9 punktas nurodo, kad projekto vadovas pasirašydamas projektą prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Nuosekliai, projektuotojas neatsižvelgė į privalomas nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimo lygmenis bei tinkamai nesivadovavo TPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas, 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė paaiškinimus, registruotas (duomenys neskelbtini), kuriuose akivaizdžiai iškraipomos TPĮ nuostatos bei netinkamai interpretuojamos. Pavyzdžiui (paaiškinimų citata): „TPĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės.“

Kai TPĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nurodo, jog savivaldybės bendrieji planai nustato leistinus maksimalius privalomus dydžius (teisės akto galiojančios redakcijos ištrauka 15 straipsnio 2 dalis): „Rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai.“ Akivaizdu, jog atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas netinkamai suprasdamas ir interpretuodamas teisės akto nuostatas nesivadovavo Vilniaus miesto savivaldybės Bendrajame plane nustatytais privalomais reikalavimais, bei nepagrįstai padidino rekonstrukcijos projekte sklypui leistiną užstatymo intensyvumą iki 20,20 proc.. Be to, TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius. Šiuo atveju Bendrojo plano sprendiniai nurodo didžiausią leistiną sklypo užstatymo tankį – 20 proc., o TPĮ ir jį reglamentuojantys teisės aktai tankio rodiklio apvalinimo nereglamentuoja. Taip pat pažymėtina, TPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Taigi rengiant miesto savivaldybės lygmens bendrąjį planą yra privaloma nustatyti užstatymo intensyvumą ir užstatymo aukštį, ir šiais nustatytais ir galutinai išreikštais rodikliais privaloma vadovautis.

Akcentuotina, kad TPĮ 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kiti privalomieji reikalavimai. Pažymėtina, jog 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ 2 punktu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programos (toliau – ir darbų programa) 8.7.2 papunktyje nurodyta: nustatyti tikslesnius statybos gyvenamosiose teritorijose reglamentus, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami. Apibendrinant pažymėtina, kad nėra pagrindo teiginiui: „Kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys <...>“, kadangi TPĮ nurodo, jog rengiant miesto savivaldybės lygmens bendrąjį paną privaloma nustatyti užstatymo intensyvumą ir užstatymo aukštį, o planavimo organizatorius gali darbų programoje numatyti papildomus urbanistinius, architektūrinius, inžinerinius ir kitus privalomuosius reikalavimus, kurie padėtų tinkamai plėtoti miesto teritoriją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrojo plano) sprendinių aiškinamojo rašto įvade yra paaiškinta, kad urbanistinė struktūra – pastatų ir atvirų erdvių išdėstymas, būdingas konkrečiai vietovei, taip pat miesto ar jo dalies erdvinių ir funkcinių struktūrų visuma. Miesto dalies urbanistine struktūra apibūdina būdinga užstatymo ir atviru erdviu išdėstymo tipologija, užstatymo rodikliai (aukštis, tankis, intensyvumas ir kt.), želdynų tipologija ir rodikliai, šios miesto dalies funkcionavimą užtikrinančios funkcinės sistemos. Bendrajame plane yra įtvirtintas užstatymo tankio rodiklis nagrinėjamai teritorijai, todėl juo privaloma vadovautis kaip ir kitais nustatytais rodikliais, tikslu formuoti vientisą, būdingą konkrečiai vietovei miesto urbanistinę struktūrą.

Asmuo 2024 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimuose netinkamai nurodo menamą galimybę keisti savivaldybės Bendrojo plano įtvirtintus dydžius (paaiškinimų citata): „(...) bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys, numatytas Teritorijų planavimo įstatyme, o tai yra labiau metodinio (kintamojo) pobūdžio rodiklis, kadangi ši reikšmė nustatoma pagal Užstatytų (duomenys neskelbtini) teritorijų tankinimo metodiką. Be to, ši metodika nenustato naujų teisės normų, o tik kuria dinamišką tankinimo procesą, kurio metu nekeičiant viso Bendrojo plano sprendinių, užstatymo tankis gali būti didinamas arba mažinamas“. Tokią, nepagrįstą nuomonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo susidaryti dėl to, jog neatsižvelgė į anksčiau minėtus TPĮ 15 straipsnio 2 dalyje išvardintus privalomus reikalavimus. Dar daugiau, TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje tvirtinta norma, pagal kurią nurodoma hierarchiškai kokiais teritorijų planavimo dokumentais privaloma vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei nėra parengto ir galiojančio detaliojo plano (peržvelgus teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir registras) duomenis nustatyta, jog sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), parengto, galiojančio ir registruoto registre detaliojo plano nėra), statyba gali būti vykdoma vadovaujantis TPĮ 20 straipsniu, kur imperatyviai įtvirtinta, jog reikia vadovautis bendrojo plano sprendiniais.

Taip pat nepagrįstas asmens teiginys: „Kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys, numatytas Teritorijų planavimo įstatyme, o tai yra labiau metodinio (kintamojo) pobūdžio rodiklis, kadangi ši reikšmė nustatoma pagal Užstatytų (duomenys neskelbtini) teritorijų tankinimo metodiką. Be to, ši metodika nenustato naujų teisės normų, o tik kuria dinamišką tankinimo procesą, kurio metu nekeičiant viso Bendrojo plano sprendiniu, užstatymo tankis gali būti didinamas arba mažinamas.“ Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 1¹.3 punkte nurodyta, kad sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas gali būti didinamas miestu centruose (jei nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose) ar istorinio užstatymo aplinkoje pagal istorinių ir natūrinių tyrimų duomenis atkuriant vertingą urbanistinę struktūrą arba baigiant formuoti užstatymo erdvines struktūras, jeigu 1 punkte nurodyti rodikliai neleidžia suformuoti aplinkinio užstatymo charakteristikų atitinkančios išbaigtos užstatymo erdvines struktūros. Taigi ši išimtis gali būti taikytina tik miestų centruose (jei nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose) ar istorinio užstatymo aplinkoje. Pažymėtina, kad sklypas nėra miesto centrinėje dalyje ar istorinio užstatymo aplinkoje, o TPĮ 20 straipsnio 1 dalis nurodo, kad galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius (Bendrojo plano nurodytas didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis 20 proc.). Projektiniai sprendiniai įgyvendinami (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) g., nėra priskiriama miesto centro teritorijai.

Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Projektuotojas, prieš pradedant bet kokius projektavimo darbus privalėjo būti atsakingas, apdairus ir rūpestingas bei pasidomėti galiojančiais teisės aktais bei savivaldybės Bendrojo plano privalomais sprendiniais ir nuosekliai jų laikytis.

II. Skundo argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo įgaliotas atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pateiktame skunde nurodoma, kad Inspekcija projektuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal SĮ 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas, kaip statinio projektuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė ir perdavė projektą, kurio sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams statytojui 2023 m. lapkričio 9 d. statinio projekto priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neypatingojo statinio rekonstravimo projektą (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracinio nusižengimo protokolas surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovui. Surašytame protokole nurodytos ANK 577 straipsnyje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikiamos teisės ir pareigos, bei, atsižvelgiant į tai, jog atstovas atsisakė protokolą pasirašyti ir jį priimti, protokolas išsiųstas asmeniui tą pačią dieną (ANK 609 straipsnio 4-5 dalis). Konstatuotina, kad asmeniui buvo tinkamai išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos.

Iš anksčiau išvardintų dokumentų turinio ir faktinių aplinkybių nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 9 d. projektuotojas pasirašęs ir perduodamas projektą statytojui, kuris prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 24 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad statinio projektai privalo būti rengiami remiantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktais. Nustatyta, kad projekto bendrojoje dalyje, bendrųjų statinio rodiklių lentelėje (duomenys neskelbtini) (lapų sk. 2; puslapis 3, pagal dokumentų sudėties žiniaraštį), 1.6. punktas nurodo, kad sklypo užstatymo tankis yra 20,20 proc. Vadovaujantis Bendrojo plano priedo 1, pagrindinio brėžinio reglamentų lentele, sklypas adresu, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), papuola į (duomenys neskelbtini) funkcinę zoną (duomenys neskelbtini). Šiai zonai didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis yra 20 proc. Be to, SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Inspekcija remiasi tuo, jog TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pagal statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. D1-738, (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 38 punktą, projektas pasirašomas SĮ 24 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka.

SĮ 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto daliu vadovai statinio architektai ir statinio projekto rengėjai, o šio straipsnio 21 dalyje numatyta, kad už statinio projekto sprendiniu atitikti nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktu nustatyta tvarka. STR 1.04.04:2017, 55 punkte nurodyta, kad projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę.

STR 1.04.04:2017, 1 priedo, 2.9 punktas nurodo, kad projekto vadovas pasirašydamas projektą prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymu, kitu teisės aktu, privalomųjų projekto rengimo dokumentu, normatyviniu statybos techniniu dokumentu ir normatyviniu statinio saugos ir paskirties dokumentu nuostatas.

Inspekcijos nuomone, administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. lapkričio 9 d. Tokie asmens atlikti pažeidimai atitinka SĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius: „Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentu sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų“.

Projektuotojas, traukiamas administracinėn atsakomybėn su protokole surašyta Inspekcijos atstovo dėstoma informacija nesutinka, dėl žemiau išdėstytu aplinkybių.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Akcentuotina, kad administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už konkrečiai įtvirtintas veikas ir šioje srityje jokios papildomos interpretacijos dėl administracinio nusižengimo sudėties negali būti atliekamos. Vadinasi, tik kai aiškus teisės normos dispozicijoje esančių aplinkybių buvimas yra įvykęs ir įrodytas, gali kilti atitinkama atsakomybė. Net jei baudos, kaip administracinio nusižengimo sankcijos, numatytos SĮ, jų skyrimo tvarką reglamentuoja administracinių nusižengimo kodeksas ir jame įtvirtinti administracinių nusižengimų nagrinėjimo ypatumai.

Nesutikimas grindžiamas sekančiais argumentais:

Teritorijų planavimo redakcija 1 skirsnio 2 straipsnio 40 punkte teigia: 40. „Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išoriniu sienų ar kitu atitvaru projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.“ Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodomi sklypo ir statinių (techniniai ir paskirties) rodikliai bendruoju atveju. Statinio projekte pateikiami konkretų sklypą ir statinius apibrėžiantys pagrindiniai rodikliai: sklypo plotas, užstatymo aukštis, sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankumas arba tankis, apželdinama sklypo ar teritorijos dalis. Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Užstatymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su leistinu užstatymo aukščiu. Jei teritorijoje aukštingumas leidžiamas didesnis – galima suprojektuoti daugiau aukštų, tuo pačiu ir daugiau bendrojo pastato ploto. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvaru projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Šis parametras apibūdina sklypo dalį, kurią galima užstatyti. Kuo leidžiamas didesnis užstatymo tankumas, tuo didesnę sklypo dalį galima užstatyti ((duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. lapkričio 4 d.).

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“, o maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Šio priedo pastabose pateikiami šių rodiklių mažinimo ir didinimo atvejai.

Apibendrindami teikia nuomonę, kad, kai detaliajame plane nėra nustatyti žemės sklypo užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas, šie suplanuotos gyvenamosios teritorijos naudojimo reglamentai nustatomi pagal reglamento 9 priedo nuostatas (L. L., (duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. lapkričio 4 d.)).

Apibendrindami VTOPSI viešoje erdvėje pati teikia nuomonę, jog „kai detaliajame plane nėra nustatyti žemės sklypo užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas, šie suplanuotos gyvenamosios teritorijos naudojimo reglamentai nustatomi pagal reglamento 9 priedo nuostatas“.

Taigi, kaip matoma, rekomendacijas dėl tankio nustatymo pateikė pati VTPSI, savo oficialiuose komentaruose.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IV skyriaus „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis“, 13 straipsnis numato, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita). 14 straipsnis numato, jog jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis SĮ [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Taigi, tanki nustato savivaldybės administracijos direktorius arba įgaliotas tam asmuo.

Nori atkreipti dėmėsi į tai, jog projekto rengimo užduotyje, pateiktas užstatymo tankis nustatytas savivaldybės yra 23 proc.

Inspekcijos atstovas nurodė, jog pažeidimas yra padarytas dėl to, jog veikdamas, kaip statinio projektuotojas parengė ir 2023 m. lapkričio 9 d. atlikto projekto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projekto užsakovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Pasak Inspekcijos atstovo nuomonės, statinio projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė projektą, kurio sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ir jį perdavė statytojui 2023 m. lapkričio 9 d. statinio projekto priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Projektuotojas pasirašęs ir perduodamas projektą statytojui, kuris prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams pažeidė SĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad statinio projektai privalo būti rengiami remiantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktais.

Kaip matoma iš Inspekcijos protokolo turinio, Inspekcijos atstovas nepagrįstai ir visiškai savavališkai, netinkamai cituoja teisės akto turinį, jį susiaurindamas ir išimdamas visus svarbius pagrindus, kurie įtakoja projekto legitimumą.

STĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teise ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybiniu tyrimu (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimu (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis).

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsniu, nustatančiu esmines įstatymo sąvokas, 11 punkte numatyta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. 45 punkte numatyta, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami, kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Šiuo atveju Inspekcijos atstovo nuomonė kritikuotina, kadangi Bendrasis planas ir jo sprendiniai nėra aukščiausios galios ir galutinius statiniu parametrus įtvirtinantis dokumentas. Kaip antai, TPĮ 4 straipsnis detalizuoja teritorijų planavimo lygmenys, kur l dalies 2 punkte numatoma, kad savivaldybės planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000-M 1:50 000), 2 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti, o 4 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

STĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o svarbiausia technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybiniu tyrimu (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus).

Tai, jog Inspekcijos atstovo nuomone projektai turi atitikti Bendrojo plano sprendinius yra klaidinga išvada, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Bendrasis planas nėra žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Be to, vertinant projekto sudėtį, tai esminiai projekto sprendiniai yra parengiami pagal projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinami visi statinio projektui rengti būtini ir privalomi reikalavimai.

Paminėtina, kad prieš rengiant projektinius pasiūlymus, projektuotojas kreipėsi į Vilniaus miesto architektūros skyrių, pateikdamas prieš projektinius pasiūlymus ir prašydamas patvirtinti projektavimo užduotį, kurioje buvo numatyta, jog sklypo užstatymo tankis yra iki 23 proc..

Atkreiptinas dėmesys, jog TPĮ 15 straipsnis, numatomi Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, kurie išvardinami sekančia tvarka:

1. Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai: 1) teritorijos funkcinis zonavimas; 2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys; 3) miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai; 4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais; 5) veiklos plėtojimo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai; 6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai; 7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai; 8) išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai; 9) mažmeninės prekybos objektų, kurių bendrasis plotas 1 000 m2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse; 10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000-10 000; 11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos; 12) žemės gelmių išteklių telkiniai; 13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos; 14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus.

Kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys, numatytas TPĮ, o tai yra labiau metodinio (kintamojo) pobūdžio rodiklis, kadangi ši reikšmė nustatoma pagal Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodiką. Be to, ši metodika nenustato naujų teisės normų, o tik kuria dinamišką tankinimo procesą, kurio metu nekeičiant viso Bendrojo plano sprendinių, užstatymo tankis gali būti didinamas arba mažinamas.

TPĮ 15 straipsnio 2 dalyje numato, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės.

Vadinasi, Inspekcija traukia administracinėn atsakomybėn asmenį už tai, jog jo veika neatitinka nusižengimo sudėties. Jokio nusižengimo padaryta nėra.

Akcentuotina tik tai, jog Inspekcijos atstovu klaida ir galimai netinkamas rodikliu interpretavimas yra esminė šios situacijos problema.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su Administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nesutinkama kategoriškai. Jokios negatyvios veikos projektuotojas nėra padaręs, todėl šiuo atveju administracinė teisena nėra galima, kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Noras parodyti valdžią ir bausti visus iš eilės nesukuria pasitikėjimo Inspekcija ir jos vykdoma veikla, kuri labiau panašėja į būdą įvairiais metodais papildyti biudžetą, bet tokia praktika ydinga. Norima akcentuoti, kad ne projektuotojas savo iniciatyva įrašė užstatymo tankio rodiklį į projektavimo užduotį, o tik projektavimo užduotimi rėmėsi, todėl jo kaltės nėra. Tai, kad po nuolatinio Inspekcijos spaudimo, buvo parengta nauja projekto laida ir sumažintas užstatymo tankis iki 20 proc., nėra nei pagrindas, nei pretekstas teiginiui, kad projektuotojas pripažino kokią nors kaltę. Inspekcijos daromas spaudimas ir Inspekcijos pozicija šiuo klausimu nebuvo pagrįsta, tiesiog vengiant konfliktų ir ginčų teismuose, kurių jau dabar aišku, kad išvengti nebepavyks, statytojas su projektuotoju sutiko sumažinti tankio rodiklį, nors pagrindo tam net ir nebuvo.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IV skyriaus „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis“ 13 straipsnis numato, jog Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita. 14 straipsnis numato, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis SĮ [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita).

Kaip matyti iš projektinės užduoties, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, t. y. vyriausias architektas M. P. patvirtino, jog užstatymo tankis yra 23 proc., vadinasi joks tankio rodiklis nebuvo pažeistas.

Iš šio seka, kad administracinio nusižengimo teisenos byla pradėta be reikalo, matoma net skirtinga VTPSI aplinkybių interpretacija, jei lygintume L. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės 2024 m. vasario 23 d. pateiktus išaiškinimus ir VTPSI 2024 m. rugsėjo 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtume aiškiai skirtingą reikalavimų interpretavimą. Iš ko seka, kad pati VTPSI kiekvienu atveju, skirtingai interpretuoja teisės aktus, o nuobaudas skiria VTPSI atstovai, tiesiog nesigilindami į teisės aktų reikalavimus.

Kaip matome, 2024 m. rugsėjo 12 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra painiojamos dvi skirtingos sąvokos, t. y detalus planas ir bendrasis planas.

Šiuo paminėtina, kad projektas rengtas teritorijoje, kurioje nėra detalaus plano. Todėl, kaip pati VTPSI savo išaiškinimuose teigia, kad kai detaliajame plane nėra nustatyti žemės sklypo užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas, šie suplanuotos gyvenamosios teritorijos naudojimo reglamentai nustatomi pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatas.

Šiuo atveju, vertinant objektą ir jo paskirtį, jų nuomone vadovautis būtina STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IV skyriaus „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis“, 13 straipsnio nuostatomis, kuriomis projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovavosi, t. y. užstatymo tankį išlaikė iki projektavimo užduotyje numatyto 23 proc., todėl jokių įstatymų ar poįstatyminių aktų nepažeidė, o projektinę dokumentaciją parengė pagal gautus užduoties reikalavimus.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo įgalioto atstovo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad kalbant apie teisinį reglamentavimą, SĮ (aktuali redakcija 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.) 16 straipsnis – „Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės“ imperatyviai nustato statinių projektuotojų teises ir pareigas. Šio straipsnio 5 dalis „Statinio projektuotojas privalo“ aiškiai nustato projektuotojui prievoles, o 3 punktas nurodo konkrečius privalomus veiksmus: „Pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. T. y. įstatymų leidėjas nustato projektuotojui prievolę parengti statinio projektą, kuris atitiktų ir neprieštarautų galiojančių teisės aktų nuostatoms.

SĮ 24 straipsnis – „Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos“, nurodo, kaip turi būti parengiami statinių projektai, o šio straipsnio 3 dalis – „Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais“ reglamentuoja kokius reikalavimus parengtas projektas turi atitikti ir kuo remiantis turi būti parengtas.

TPĮ (aktuali redakcija 2023 m. balandžio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.) „reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes“. Be kitą ko, šio įstatymo nuostatomis nustatoma teritorijų planavimo dokumentų hierarchija (4 straipsnis), kuomet žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas (planas) neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (TPĮ 4 straipsnio 3 dalis).

TPĮ 17 straipsnio – „Detalieji planai, jų objektai ir uždaviniai“ 3 dalies nuostatomis – „Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas“, įstatymų leidėjo imperatyviai nurodyta, kas privalo vadovautis detaliaisiais planais (su išimtimis Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijoms). Atkreiptinas dėmesys, jog detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti bendrųjų planų sprendiniams, o tik juos detalizuoti, atvaizduojant smulkesnio mastelio planuose.

Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad kalbant apie faktines aplinkybes, Inspekcija 2024 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas Pareiškėjas, veikdamas kaip statinio projektuotojas, parengė ir 2023 m. lapkričio 9 d. atlikto projekto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projekto užsakovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Inspekcija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, priėmė 2024 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatė, kad byloje esantys įrodymai (2024 m. gegužės 16 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. gegužės 16 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktų siuntimo ir pažeidimų šalinimo“ (toliau – ir Inspekcijos raštas); 2024 m. vasario 22 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (būsena - patenkintas) (toliau - prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą); 2024 m. kovo 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (būsena – galiojantis) (toliau – ir SLD); 2024 m. gegužės 22 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovo raštas „Dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų pažeidimų“ su priedais (registruota (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo raštas); 2024 m. birželio 13 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas 2), leidžia pagrįstai konstatuoti Pareiškėjo veiksmus, prieštaraujančius SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 3 dalies bei TPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Visi prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms veiksmai užfiksuoti anksčiau minimais įrodymais bei surašyti Inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. priimtame nutarime Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal byloje surinktų įrodymų visumą akivaizdu, jog Pareiškėjas (administracinio nusižengimo bylos subjektas) neveikė teisėtai, kaip turėjo veikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (subjektyvioji pusė), bei pažeidė teisės aktų (SĮ ir TPĮ nuostatas – objektas) privalomus reikalavimus ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio projektą, neatitinkantį teisės aktų nuostatų (objektyvioji pusė).

Papildomai informuoja dėl 2024 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Rašytiniai paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo protokolo (2024 m. rugsėjo 10 d., NR. (duomenys neskelbtini)) (ROIK: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“)“ (toliau – ir raštas) išdėstyto: „Atkreiptinas dėmesys, jog TPĮ 15 straipsnis, numatomi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, kurie išvardinami sekančia tvarka:

1. Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrijų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai: 1) teritorijos funkcinis zonavimas; 2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema - savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys; 3) miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai; 4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais; 5) veiklos plėtojimo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai; 6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai; 7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai; 8) išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai; 9) mažmeninės prekybos objektų, kurių bendrasis plotas 1 000 m² ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse; 10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000-10 000; 11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos; 12) žemės gelmių išteklių telkiniai; 13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos; 14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus.

Kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys, numatytas Teritorijų planavimo įstatyme, o tai yra labiau metodinio (kintamojo ) pobūdžio rodiklis, kadangi ši reikšmė nustatoma pagal Užstatytų (duomenys neskelbtini) teritorijų tankinimo metodiką. Be to, ši metodika nenustato naujų teisės normų, o tik kuria dinamišką tankinimo procesą, kurio metu nekeičiant viso Bendrojo plano sprendinių, užstatymo tankis gali būti didinamas arba mažinamas.

TPĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės“, kad TPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Taigi rengiant miesto savivaldybės lygmens bendrąjį planą yra privaloma nustatyti užstatymo intensyvumą ir užstatymo aukštį, ir šiais nustatytais ir galutinai išreikštais rodikliais privaloma vadovautis.

Akcentuotina, kad TPĮ 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad Bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kiti privalomieji reikalavimai. Pažymėtina, jog 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ 2 punktu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programos 8.7.2 papunktyje nurodyta: nustatyti tikslesnius statybos gyvenamosiose teritorijose reglamentus, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami. Apibendrinant pažymėtina, nėra pagrindo teiginiui: „Kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys <...>“, kadangi TPĮ nurodo, jog rengiant miesto savivaldybės lygmens bendrąjį paną privaloma nustatyti užstatymo intensyvumą ir užstatymo aukštį, o planavimo organizatorius gali darbų programoje numatyti papildomus urbanistinius, architektūrinius, inžinerinius ir kitus privalomuosius reikalavimus, kurie padėtų tinkamai plėtoti miesto teritoriją. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto įvade yra paaiškinta, kad urbanistinė struktūra – pastatų ir atvirų erdvių išdėstymas, būdingas konkrečiai vietovei, taip pat miesto ar jo dalies erdvinių ir funkcinių struktūrų visuma. Miesto dalies urbanistine struktūra apibūdina būdinga užstatymo ir atviru erdviu išdėstymo tipologija, užstatymo rodikliai (aukštis, tankis, intensyvumas ir kt.), želdynu tipologija ir rodikliai, šios miesto dalies funkcionavimą užtikrinančios funkcinės sistemos. Bendrame plane yra įtvirtintas užstatymo tankio rodiklis nagrinėjamai teritorijai, todėl juo privaloma vadovautis kaip ir kitais nustatytais rodikliais, tikslu formuoti vientisą, būdingą konkrečiai vietovei miesto urbanistinę struktūrą.

Dėl rašte nurodytos „Užstatytų (duomenys neskelbtini) teritorijų tankinimo metodikos “ siūlytina įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, teikdama projektinių pasiūlymų užduotį, nurodė minėta metodika vadovautis.

Dėl rašte išdėstyto teiginio: „Tai, jog Inspekcijos atstovo nuomone projektai turi atitikti Bendrojo plano sprendinius yra klaidinga išvada, kadangi TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Bendrasis planas nėra žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Be to, vertinant projekto sudėtį, tai esminiai projekto sprendiniai yra parengiami pagal projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinami visi statinio projektui rengti būtini ir privalomi reikalavimai.“ nesutiktina, kadangi TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje tvirtinta norma, pagal kurią nurodoma hierarchiškai kokiais teritorijų planavimo dokumentais privaloma vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei nėra parengto ir galiojančio detaliojo plano (peržvelgus teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis nustatyta, jog sklypui adresu (duomenys neskelbtini), parengto, galiojančio ir registruoto registre detaliojo plano nėra), statyba gali būti vykdoma vadovaujantis TPĮ 20 straipsniu, kur imperatyviai įtvirtinta, jog reikia vadovautis bendrojo plano sprendiniais.

Apibendrinus, konstatuotina, jog TPĮ yra imperatyviai įtvirtinta, kad, kai nėra parengto detaliojo plano ir jis nepradėtas rengti, kokiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais reikia vadovautis norint vykdyti statybas.

Pasisakant dėl rašte išdėstyto: „Šiuo atveju, Inspekcijos atstovo nuomonė kritikuotina, kadangi Bendrasis planas ir jo sprendiniai nėra aukščiausios galios ir galutinius statinių parametrus įtvirtinantis dokumentas“ akcentuojame, kad SĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Taigi, vadovautis teritorijų planavimo dokumentais statinio projekto rengimo metu, yra vienas išreikalavimų įtvirtintų Statybos įstatymo aukščiau paminėtame straipsnyje.

TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, statyba privalo atitikti galiojančio ir registre registruoto bendrojo plano sprendinius. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, sklypas adresu, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtą funkcinę zoną (mažo užstatymo intensyvumo zoną). Šioje zonoje didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis yra 20 proc.

Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjas Skundo 1-6 punktuose dėsto argumentus, visiškai nesusijusius su Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, o teikia kaimo teritorijoms būdingą žemės ūkio paskirties sklypuose, apie šiuos argumentus nepasisakys, kadangi jie niekaip nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

Pareiškėjas Skundo 7-9 punktuose klaidingai nurodo, jog „tankį nustato savivaldybės administracijos direktorius arba įgaliotas tam asmuo“ bei „projekto rengimo užduotyje, pateiktas užstatymo tankis nustatytas savivaldybės yra 23 proc.“ ir pateikia projektinių pasiūlymų užduoties ištrauką. Toks Pareiškėjo bendrojo plano sprendinių dydžių supratimas yra klaidingas ir nepagrįstas, kadangi bendrojo plano sprendiniai savaime neatsiranda, kiekvienu atskiros statybos atveju, nustačius savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, o parengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas), „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais papildymais). Atsižvelgiant į šio įsakymo nuostatas, bendruosius planus, visais atvejais, tvirtina tos teritorijos savivaldybės taryba ir juose numatyti sprendiniai tampa tai teritorijai privalomi. Be kitą ko, jais privalu vadovautis rengiant teritorijų detaliuosius planus. Atkreiptinas dėmesys, jog šiai teritorijai detalusis planas nėra parengtas, todėl privalu vadovautis Bendrojo plano sprendiniais. Pareiškėjas painioja detaliųjų planų tvirtinimo procedūrą (kurią pagal tą patį Įsakymą) „307. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.“ Taip pat klaidinantis yra ir argumentas, kuriuo Pareiškėjas nurodo, jog „projekto rengimo užduotyje, pateiktas užstatymo tankis nustatytas savivaldybės yra 23 proc.“ Manytina, jog Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, taip pat pateikdamas projektinių pasiūlymų užduoties ištrauką. Šį dokumentą (Projektinių pasiūlymų užduotį) pildo projektuotojas ir teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriui tvirtinti. Dar daugiau – projektinių pasiūlymų užduotis (su joje atvaizduojama informacija) nėra teritorijų planavimo poįstatyminis teisės aktas ar sprendinys. Tai tik projektuotojo parengto (rengiamo) projekto pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sutikrinti ir patvirtinti atitikimą galiojančio bendrojo ar detalaus plano sprendiniams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, Pareiškėjo argumentai neatitinka realių teritorijų planavimo procesų eigos, yra nelogiški ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėjas, nors ir skundžia Inspekcijos priimtą Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visame Skunde pasisako tik dėl Protokole nustatytų aplinkybių. Protokolas yra procesinis dokumentas, kuris surašomas užbaigus administracinio nusižengimo tyrimą ir kuriame apibendrinami administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, kuriais remiantis nustatomas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir kitos aplinkybes, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylai teisingai išnagrinėti ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau nesukeliantis Pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-557/2022; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-126-485/2022; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-68-354/2022; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-485/2022).

Atsižvelgiant į visą aukščiau išdėstytą, nesutiktina su Skunde išdėstytais argumentais, nes esamas teisinis reglamentavimas, bylos medžiaga, paneigia Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, todėl skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nelogiški ir nepagrįsti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Pažymėtina, jog Nutarime išsamiai aprašyti ir Pareiškėjo atliktoje veikoje nustatyti visi teisės aktų — SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 3 dalyje, TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatyti pažeidimai, kurių visuma atitinka SĮ 55 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl buvo faktinis pagrindas Pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamą administracinę nuobaudą – 2606,00 Eur dydžio baudą.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo įgaliota atstovė parodė, kad iš tikrųjų labai detaliai pasisakė skunde, bet ji pakomentuos gal šiek tiek. Situacija yra sekanti, visgi jie turi administracinį nusižengimą, kuris yra bent jau konstatuotas iš atitinkamos institucijos t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, nori pasakyti iš jų tai, kad visgi reikia pripažinti, kad dažnas atvejis tose pačiose užduotyse, atitinkamose sąlygose, kurias išduoda savivaldybė siekiant statytojui įgyvendinti savo teises, projektuotojui pradėti projektavimą ir pan., būna kartais įsivelia ir klaidų techninių, ir kartais būna tokiu atveju, kad pačios savivaldos nuomonė keičiasi dėl pavyzdžiui, bendro pobūdžio dokumentų kaip bendro plano sprendinių ir pan., tam tikri parametrai gali būt keičiami. Sakykim iš esmės klausimas kilo dėl vieno parametro, kaip ir minėta, klausimas buvo pateiktas dėl atitinkamo kriterijaus t. y. užstatymo tankio, ir šiuo atveju savivaldybė, kaip ir pateikta yra jų skunde, patvirtino užduotį projektavimo, projektuotojų. Pareiškėjas betarpiškai yra projektuotojas, tam kuriam buvo suformuota užduotis iš užsakovo, šiuo atveju projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kuri buvo pateikta, parametrai užstatymo tankio yra numatyta, kad tankis iki 23 proc. Žinoma, kad galbūt yra klaida dėl to, kad projektuotojas turėjo dar pasitikslinti bendrojo plano sprendinius atskirai, bet pasitikėdamas tuo ką išduoda savivalda, kuri yra betarpiškai atsakinga už projektavimus, sąlygų išdavimą, užduočių tvirtinimą, derinimus ir pan. Šiuo atveju išdavė tokius skaičius ir derino toliau juos. Nebuvo nei iš savivaldos pusės kokių nors papildomų pastabų arba stabdymų procedūros, nes kaip numato teritorijų planavimo įstatymas, jeigu dokumente yra padaryta klaida tai, šiuo atveju tie dokumentai, turi būti teikiami iš naujo, ir iš naujo išimami. Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iš tiesų tokią klaidą pastebėjo, ir šiuo atveju išsakė pastabas tik projektuotojui, nori nesutikt su tokių pastabų paskirtimi tiktai vienam subjektui, kuris betarpiškai tik vykdė kas yra suformuluota savivaldybės ir „perkrovė“ praktiškai visą atsakomybę projektuotojui, kuris visgi suprasdamas, kad ginčai niekur neveda ir kad tai gali pakenkti tiek statytojų interesam, tiek gali sudaryti kliūtis toliau vykdyti statybos procesus statytojui, išaiškinus statytojui apie situaciją ir su statytoju sutaria, statytojo sutikimu pakoreguoti atitinkamus projektinius sprendinius sumažinant tą tankį. Nori akcentuoti tai, kad nepaisant to kad Pareiškėjas tankį sumažino savo projektiniuose sprendiniuose, kurie buvo suderinti su statytoju, šiuo atveju savivaldybė užduoties netvirtino ir netikslino. Jie su savivaldybe turėjo pokalbį šiuo klausimu, tačiau pastarieji pasakė, kad nesiruošia to daryti ir kodėl. Tokios motyvacijos nebuvo ta prasme, bet esmė tokia, kad šis kriterijus, kuris sakykim nulemia ginčą tarp statybos inspekcijos šiandien ir pareiškėjo kaip projektuotojo, suponuoja tokią situaciją, kada pavyzdžiui, savivaldybė patvirtina kažkokius dokumentus, kurie galioja ir nėra nuginčyti, o už tuos dokumentus kaip už netinkamus, neatitinkančius galbūt bendrojo plano sprendinių ... Tarp kitko, bendras planas yra dinamiškas dokumentas, kuris keičiamas itin dažnai. Keičiamas ir jo netgi taisomi kažkokie sprendiniai eigoje tarp dviejų pagrindinių dokumentų, sakykim keitimo, kaip pavyzdžiui antai, buvo nuo 2015 m. galiojęs bendrasis planas, buvo koreguojamas ir tiktai priimtas galutinis verdiktas patvirtintas 2021m., nes statybos inspekcija buvo daug pateikusi pastabų savivaldybei. Šiuo atveju gali būti, kad tuose sprendiniuose pas juos pačius yra kažkokie neatitikimai, tai šiuo atveju Pareiškėjas gaunasi kaip įkaitas šios situacijos. Ir visgi, žinodamas statybos inspekcijos pastabas, stengdamas neiti į konfrontaciją ir nedaryti kažkokių netinkamų veiksmų, projektuotojas išleido naują laidą po atlikto projekto dėl kurio gavo pastabas, ir kaip minėjo sumažino tą tankį iki tokio kokį rekomendavo taikyti statybos inspekcija. Tuo tarpu statybos inspekcija tą veiksmą įvertino kaip pripažinimą kaltės, nors vėl gi pažymės, kad dokumentas iš kurio kilo tokia projektuotojo idėja, projektavimo rezultatas kilo iš patvirtintos savivaldybės užduoties. Gaunasi taip, kad dabar yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tiktai dėl to, kad sakykim, iš esmės darė tai, kas buvo parašyta dokumente. Tai jie tokį dalyką iš tiesų vertina kaip pakankamai griežtą baudimą. Gali pasakyti, kad taip buvo galima kreiptis į savivaldybę ir pastebėti vieną parametrą. Tačiau užduotyje yra tiek visokiausių reikalavimų ir tiek visko, kad kiekvienas reikalavimas yra vykdomas papunkčiui, papunkčiui nurašoma tiesiog ir žiūrima kas parašyta. Tai šie reikalavimai t. y. vienas iš tų reikalavimų, bet vėlgi kaip minėjau, t. y. dokumente užfiksuotas reikalavimas, dokumentas pats nėra nuginčytas įstatymo numatyta tvarka, ta užduotis, projektas buvo parengtas pagal užduotį. Tada klausimas kilo iš statybos inspekcijos kodėl. Ir Pareiškėjas pataisė tą situaciją dar iki statybų darbų pradžios. Manytina, kad ta pati administracinių nusižengimų sudėtis lieka neišspręsta, nes klausimas, ar visgi yra sudėties elementai dėl kurių Pareiškėjas turėtų būt traukiamas administracinėn atsakomybėn? Ji mano, kad nėra ir dėl to jie pateikė tokį skundą teismui. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas vadovavosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pastabomis ir rekomendacijomis, taip pat nori atsižvelgti į tai, kad jeigu visgi teismas pripažintų, kad yra kaltė projektuotojo šiuose veiksmuose, šiuo atveju prašytų sumažinti atitinkamą baudą, nes šiuo atveju ta bauda yra pakankamai griežta. Juolab kaip sakoma, projektuotojas, tokiais atvejais kai projektuoja statinius, nepasakys, kad tas uždarbis ypatingai didelis – iki 7 000 Eur /10 000 Eur, tai 2 000 Eur bauda yra didelė dalis darbo užmokesčio. O tai vis dėl to yra įmonė, privatus juridinis asmuo, kuris išgyvena iš tokios veiklos. Jeigu geranoriškai asmuo pataisė t. y. projektuotojas šios įmonės P. J. pataisė pagal pastabas dokumentus, tai manytina, kad jis stengiasi neiti į konfliktą ir taisyt tai, kas jam pasakyta. Tiesa pasakius, nuo birželio mėnesio dirba, tai praktiškai su nuobaudomis nėra susidūrusi.

Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „paminėjote, kad teisėti ir šiai dienai galiojantys teisės aktai leidžia statyti didesniu tankiu toje vietoje kur buvo suprojektuota, gal galite paminėti teisės aktą, poįstatyminį teisės aktą, kuris yra galiojantis, leidžia statyti didesniu tankiu negu bendrasis planas?“ nurodė, kad ji pacitavo savo skunde tam tikrus dokumentus, tame tarpe ir teritorijų planavimo įstatymą, jis iš esmės numato, kad savivalda yra deleguota, diskrecijos teisė perduota planuoti tam tikrus parametrus. Tai reiškia, tame tarpe, įtvirtinti bendrojo plano sprendinius, keisti juos, koreguoti, savo nuožiūra teikti pasiūlymus visuomenės svarstymui, taip pat tvirtinti detaliuosius planus, formavimo pertvarkymo projektus. Tai šiuo atveju diskrecijos teisė yra savivaldos, o ne VTPSI ir ne Pareiškėjo. Ir ne VTPSI nustato bendrojo plano sprendinius. Vis dėl to, tai šitoje vietoje ir net teritorijų planavimo dokumentai, kurie kalbama apie detaliuosius planus ir pan., šiuo atveju jie rengiami per savivaldą. Tai šitoje vietoje savivaldybė išleisdama bet kokį dokumentą, pasitikrina ir savo atsakomybei išduoda atitinkamus parametrus pagal kuriuos vykdomas projektavimas, ir jie puikiai žino, kad projektavimas nevykdomas ne vien tik pagal bendrojo plano sprendinius. Dar ką minėjo, pasakojo savo poziciją ir proceso dalyviams, kad visgi bendrojo plano sprendiniai gali būti koreguojami ir pagal pastabas iš tų pačių statytojų ir pan. su motyvuotais prašymais dėl teritorijos užstatymo parametrų intensyvumo, tankio, aukštingumo, visų kitų dalykų, kurie įtakoja pačią miesto architektūrą. Tai vėlgi yra vyriausi architektai, visas vyriausiųjų architektų skyrius, yra ir tam teritorijų planavimo skyrius t. y. žemės tvarkymo, ir tie visi asmenys ten tiesiogiai dalyvaudami tikrai vertina tam tikrus parametrus ir išduoda tam tikrus dokumentus.

Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „gal galite nurodyti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo vadovaujantis, kaip teigėte, yra galimas didesnis užstatymo tankis?“, nurodė, kad ji labai atsiprašo, jūs minėjote, kad ji turi įvardinti įstatymą tarkim teisės aktą ... Kiek supranta, kad norima apie teritorijų planavimo dokumentą pašnekėti. Tai ji dar kartą pasikartos. Šiaip tiesą pasakius, teritorijų planavimo dokumentas yra bendrasis planas, kuriame yra įtraukti sprendiniai, kurie yra dinamiški t. y. koreguojami, netgi tarp bendrojo plano sprendinių, tiek vienų metų, tiek antrų metų, kada yra keičiami, sakykim, bendrojo plano sprendiniai kardinaliai. Tai kaip buvo nuo 2015 m. iki 2021 m. Šiuo atveju, dabar yra numatyta netgi išlyga, kad visuomenė gali teikti pastabas dėl tam tikrų parametrų keitimo. Tas vyksta pavyzdžiui, neseniai savivaldybė surinkus buvo pastabas pagal 2022 m. pareiškimus ir juos svarstė susirinkime. Tiesiog nori pasakyti, kad aiškiai numatoma, kad bendro plano sprendiniai t. y. diskrecija pačios savivaldybės, ne projektuotojas nusprendžia tokius dalykus.

Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „pripažįstate nusižengimą ar ne, jeigu pripažįstate arba nepripažįstate prašote mažesnės negu sankcijoje numatytos bausmės, t. y. baudos skyrimo, tai kokios tos išskirtinės aplinkybės?“ nurodė, kad nori atkreipti dėmesį, kad visame savo monologe nei karto nepasakė, kad projektuotojas pripažįsta savo kaltę. Pirma, ji nurodė, kad dokumentas, kuriuo rėmėsi projektuotojas rengdamas projektą, kuris jums netiko, kurį jūs iškritikavote, buvo tas dokumentas parengtas savivaldybės. Tai reiškia, kad savivaldybė patvirtinto tokių parametrų dokumentą. Ji nesigilins dėl ko buvo padaryta ir kaip ten tas buvo padaryta, dėl to, kad nedalyvavo, fiziškai nematė, bet turi informaciją, kad tokia valia vyriausiojo miesto architekto. Dabar kalbant apie tai, kokia atsakomybė gali kilti už išleistą viešo administravimo subjekto dokumentą pačiam projektuotojui, kuris to dokumento netvirtina, o juo vadovaujasi. Čia reiktų kalbėti apie atsakomybės apimtis, jeigu jie gauna pavyzdžiui kažkokį viešo administravimo subjekto sprendimą, kuris galioja, jie turi juo vadovautis, kol jis nėra nuginčytas. Jeigu jis kažkam netinka, kiekvieno subjekto teisė ginčyti tokį administracinį aktą arba dokumentą, kuriame yra neatitinkantys kriterijai. Kadangi dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, jai labai kyla daug klausimų kaip galima žmogų ar įmonę bausti už tai, kad jis vadovavosi viešo administravimo subjekto išleistu dokumentu. Tai, kur – kaltė šitoj vietoj? Tai kad pavyzdžiui žmogus sutiko pakoreguoti t. y. projektuotojos įmonė sutiko pakoreguoti, kad neiti į konfrontaciją su VTPSI t. y. galima pasakyti, kad pozityvus veiksmas ir tai nesukelia normaliam žmogui šypsenų, nes tai nėra juokinga ir ypač kalbant apie pačios tarnybos tikslus, tai vienas dalykas. Antras dalykas, kad visgi mes gyvename civilizuotojoje bendruomenėje ir puikiai suprantame, kad jeigu projektuotojas atliko tokį darbą ir jūs davėte pastabas, jis jas ištaisė nereiškia kad jis sutiko su jūsų pastabomis, tiesiog žmogus priėmė jūsų pastabas ir į jas atsižvelgė. Tai šitoje vietoj kaltės be abejonės pripažinimas lygus tam, kad pats projektuotojas sakytų taip, aš čia kažkaip prisiėmiau kažkokią atsakomybę, padariau kažką ne taip. Bet rezultate, ji nori nurodyti, kad jis vadovavosi dokumentu, kurį jam išdavė savivalda, ir jeigu mes kalbame apie visus tiesinius dalykus ir pasekmes, tai vien už tai, kad žmogus vadovavosi, jam išduotu dokumentu, jam pasekmės neturėtų kilti. Bet jeigu teismas spręstų, kad visgi kažkokia dalis kaltės asmens yra, ji to ir prašo – lengvinti atitinkamai situaciją juridiniam asmeniui dėl to, kad ne nuo jo iniciatyvos prasidėjo visa ta problema, tai vėlgi kalbame ne apie tam tikrus vien pagrindus ar pan., o apie situaciją ir kaltės formą, tyčios tame nebuvo.

Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „ar jis teisingai suprato, kad jūs norite perkelti atsakomybę už šio nusižengimo įvykdymą kitiems asmenims?“ nurodė, kad ji nesupranta klausimo. Atsakydama į patikslintą institucijos atstovo klausimą: „jūs tik ką pasakėte, kad Pareiškėjas neturėjo tyčios ir dėl šio nusižengimo ne jis turėtų būti atsakingas, ar jis teisingai suprato?“ nurodė, kad pirmiausia ji nori atkreipti dėmesį, kad bet kokia užduotis, kuri formuojama yra, be abejonės formuojama su vyriausiojo architekto pritarimu arba pastabomis, arba reikalavimais. Ir būtent vyriausiojo architekto institucija, tai reiškia galima sakyti, skyrius savivaldybės priima atitinkamus sprendimus dėl tinkamų parametrų įrašymo į projektavimo užduotį. Tai šioje vietoje, kokia gali būti atsakomybė asmens, kuris vykdė tai kas parašyta išleistam ir nenuginčytam dokumente. Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „apie kokį dokumentą jūs klabate?“, nurodė, kad apie užduotį, projektavimo. Taip, projektavimo užduotis yra projektuotojo siūlymai tvirtinimui.

Ji tiesiog norėtų galbūt susiaurinti tą visą klausimą, teritorijų planavimo įstatymą, statybos įstatymą ir visus kitus įstatymus šiaip aiškina teismas, ne ji, ne VTPSI, ne kita institucija. Šiuo atveju jie tik argumentuoja tuo, kad vadovautasi buvo išskirtinai projektavimo užduotimi, kurią išdavė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė. Paaiškinti, kodėl tokie parametrai ten yra įdėti negali todėl, kad jie yra tokie kokie yra pateikti, patvirtinti, galiojantys kol kas. Tas dokumentas nėra nuginčytas, nėra apskųstas, jokių nėra imtasi teisinių veiksmų prieš savivaldybę, bet projektuotojas vadovaudamasis tuo principu, kad nenori eiti į konfrontaciją ir ginčus, kuriuos jie šiandien turi teisme su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija, kurios nuomone su savivaldybės nesutampa, nori pasakyti, kad visgi nusileido ir sumažino nauja laida atitinkamą kriterijų. Tai reiškia, kad pačiame projekte sumažino tą tankį, nors galiojo užduotis su didesniu tankiu. Įstatymas, statybų įstatymas ir projektavimo darbą atliekant leidžia sumažinti tam tikrus parametrus jau pačiame projekte. Tai projektas šiuo atveju atitinka bendrojo plano sprendinius, čia neklausimas. O kalbant apie tai, kas yra parašyta užduotyje, mano, visiškai netinkamas subjektas tam ginčui, nes kalbama apie užduotyje nurodytą parametrą. Visgi, kalbant apie atsakomybę labai aiškiai nėra įvardinta iš kur atėjęs dokumentas t. y. projektavimo užduotis ir kas ją patvirtino, be kita ko, statybos techniniame reglamente kaip poįstatyminiame akte detalizuojančios tarybos įstatyme yra aiškiai nurodoma, kokiais kriterijais remiantis ir pagal kokius dokumentus yra rengiamas projektas. Papildomai nurodoma, kad pagal bendrojo plano sprendinius, pagal žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, tačiau pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis atliekami projektavimo darbai yra individualizuotai išleistas dokumentas savivaldybės patvirtintas. Vadinasi, projektavimo užduotis, šioje vietoje, pati savivaldybė išdavusi tokį dokumentą, to dokumento neatšaukė, niekas to dokumento nekvestionavo, o projektuotojas buvo atlikęs darbą remiantis būtent pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, projektavimo užduoties reikalavimais.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistė K. G.-S. parodė, kad pirmiausiai pradėsime nuo to, kad adresu (duomenys neskelbtini), ten pagal teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis, detaliojo plano nėra. Vadovaujamasi žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, nes tai nusako teritorijų planavimo įstatymas. Dabar šiuo atveju, kadangi paminėjo, kad nėra parengto detaliojo plano, pagal TPĮ 20 straipsnį, statyba galima, šiuo atveju žemės sklype, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir/ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Taigi, šiuo atveju kaip minėjo, žemiausiojo lygmens detaliojo plano nėra, vadovaujamės bendrojo plano lygmens sprendiniais. (Duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos keitimo bendrojo plano sprendiniais. Dėl sprendinių keitimo ar koregavimo, šiuo atveju bendrojo plano sprendiniai buvo galiojantys iki 2015 m. ir tik 2021 m. birželio mėnesį, po ilgos procedūros, jie buvo keičiami, ir patvirtinti. Taigi, naujasis bendras planas įsigaliojo 2021 m. birželio mėnesį. Tai yra norminis teisės aktas, juo suplanuotoje teritorijoje privaloma vadovautis šiuo atveju rengiant. SĮ 24 straipsnio 3 dalis nusako, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis vienas iš tų privalomų dokumentų t. y. planavimo dokumentai. Kadangi vadovaujamasi bendrojo plano sprendiniais, labai aiškiai įtvirtinti reglamentai. Dar pasisakys truputėlį taip, nes yra skirtingai vykdomi miestų planų rengimas ir savivaldybių teritorijų, tai kaip rajonų rengimas. Miesto teritorijose būna, įstatyme yra įtvirtinta, kad nustatoma intensyvumas ir aukštingumas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija t. y. planavimo organizatorius, rengdamas darbų programą buvo įtraukęs tokį uždavinį nustatyti urbanistinius rodiklius, vienas iš jų buvo būtent užstatymo tankumas. Taigi, jeigu darbų programoje yra įtvirtintas uždavinys toks, jo sprendimo rezultatas turi būti bendrojo plano sprendiniuose, šiuo atveju jis ir buvo nustatytas t. y. užstatymo tankumas. Toje teritorijoje užstatymo tankumas yra 20 proc., labai aiškiai įtvirtintas be jokių apvalinimų, be išvedžiojimų. Tiek projektuotojas, aišku ir pati savivaldybė, privalo šiais rodikliais vadovautis. Apie projektavimo, pavyzdžiui užduotį, lygiai tas pats statybos techninis reglamentas, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, čia 14 straipsnis numato, kad vadovaujantis statybos įstatymu ar kitų reglamentuojančių teisės aktų, taip pat ir teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, yra įvertinamas pasiūlymo rengimo užduoties projektas. Vėlgi, teritorijų planavimo dokumentai, apie kažkokią kaitą ar iniciavimas iš savivaldybės lygmens. Inicijuoti galima vietovės lygmens, pavyzdžiui, asmuo fizinis ar juridinis turi kažkokį interesą. Dėl kaitos, taip yra renkama informacija, vykdomas nuolatinis monitoringas, ko pasėkoje galbūt šiuo atveju savivaldos institucija, nes savivaldos institucija pagal vietos savivaldos įstatymą atsakinga už teritorijų planavimą sprendinių įgyvendinimą ir visų šalių, interesų grupių lūkesčių užtikrinimą nepažeidžiant teisės aktų įgyvendina tuos sprendinius. Tai ateis laikas kai planavimo organizatorius matys, kad tam yra reikalingas pagrindas koreguoti ar keisti bendrąjį planą, bet tai nevyksta tiesiog taip. Šioms procedūroms: tiek keitimui, tiek koregavimui yra teisės aktų nustatyta tvarka, yra kompleksinių reikalavimų dokumentų rengimo taisyklės, remiantis, kuriomis vykdomos šios procedūros ir tai nėra kažkokie padriki veiksmai. Esmė yra tokia – tai nekintamas dydis, jis yra įvestas bendrajame plane – 20 proc., privalom vadovautis savivalda. Inspekcija yra teisės aktų aiškinimą atliekanti institucija, taikymą. Negalima sakyti, kad jie negali dalyvauti ar pasisakyti.

Atsakydama į institucijos atstovo klausimą: „jeigu būtų rengiamas detalusis planas šitam konkrečiam sklypui, ar galėtų būti tas detalus planas tvirtinamas su didesniu negu bendrajame plane numatytas užstatymo tankis?“ nurodo, kad ne, negalėtų būti. Yra hierarchija, TPĮ numato, kad rengiant tai būtų žemiausias lygmuo privalo atitikti aukštesnio lygmens planavimo dokumentus, šiuo atveju BP yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ir rengiant detalųjį būtų įtvirtintas tas pats tankumas.

Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „jūs minėjote, kad į bendro plano sprendinius savivaldybė įtraukia, kiek suprato, priėmė sprendimą įtraukti papildomus urbanistinius kriterijus, tame tarpe tankį dėl kurio čia vyksta ginčas, ar teisingai suprato?“ nurodė, kad į darbų programą nustatė uždavinius. Uždavinių labai daug yra, vienas iš jų būtent susijęs su tankumu.

Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: “dabar jūs sakėte, TPĮ yra numatyta kas įeina į bendrojo plano sprendinius, o ten yra numatyta, kad tankis yra bendrojo plano sprendinio dalis?“, nurodė, kad taip. Ji pacituos: TPĮ 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi reikalavimai, šiuo atveju urbanistiniai reikalavimai, ir 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ 2 punktu patvirtintos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programos 8.7.2 papunktyje buvo nurodyta: nustatyti tikslesnius statybos gyvenamosiose teritorijose reglamentus, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami. Taigi, sprendinių aiškinamojo rašto įvade yra paaiškinta miesto dalies urbanistinę struktūrą apibūdina būdinga užstatymo ir atvirų erdvių išdėstymo tipologija, užstatymo rodikliai (aukštis, tankis, intensyvumas ir kt.), želdynų tipologija ir rodikliai, šios miesto dalies funkcionavimą užtikrinančios funkcinės sistemos. Taigi BP yra įtvirtintas tankumas būtent ateina iš darbų programos, išsprendžiant darbų programą įtvirtintą uždavinį.

Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „jeigu TPĮ nenumato, kad tankis yra bendrojo plano rodiklis, bet leista tą rodiklį nusistatyti papildomai savivaldybei patvirtinant atitinkamą bendrojo plano darbų programą?“, nurodo, kad ne darbų programą patvirtina, o darbų programoje nustato uždavinį. Taip, jie suformuluoja uždavinį. Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „tai čia savivaldybės kompetencijoje?“ nurodė, kad taip. Planavimo organizatorius, administracijos direktorius. Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „jūs kaip specialistė paaiškinkite, jeigu planavimo organizatorius savivaldybės direktorius, administracijos vadovas, įgaliotas asmuo, vyriausiasis architektas nurodo kitokį parametrą nei yra bendro plano sprendiniuose, kaip tą aiškinti tada? Jis tokią kompetenciją turėjo ar neturėjo?“ nurodo, kad neturėjo. Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „o iš ko jūs sprendžiate?“, nurodė, kad bendrajame plane yra įtvirtintas rodiklis. Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „bet jie patys tą rodiklį įsitvirtino, tai ar gali jie keisti, ir kokiu būdu tada?“, nurodė kaip keisti, inicijuoti bendro plano koregavimą arba bendrojo plano keitimą? Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimą: „o kur parašyta, kad jų iniciatyva padarytas toks sprendinys dėl urbanistinių parametrų, turi būti keičiamas atliekant viso bendrojo plano darbus? Kur parašyta kokiam teisės akte arba teritorijų planavimo įstatymo kurioje vietoje, kad Savivaldybei nustačius papildomus kažkokius tai urbanistinius parametrus, jie tuos parametrus būtinai papildomus, kurie nenumatyti teritorijų planavimo įstatyme, bet jie savo iniciatyva nusistato, tarsi darbų užduotį patvirtintą, tai kaip yra parašyta teisės akte ar jie tą užduotį, kurią pasitvirtino, ar tuos parametrus savo nuožiūra gali keisti neinicijuojant viso naujo bendro plano rengimo darbų?“ nurodė, kad pirmiausia, ne savivaldybė nusistato, ne planavimo organizatorius, organizatorius organizuoja. Tam kad prieiti iki sprendinio yra ilga, ilga procedūra su rengėjų parinkimu, rengimo etapu kada išanalizuojama esama būklė ir pasižiūrimas kas yra, toliau koncepcijos t. y. kažkokių numatymas koncepcijos kaip vystyti teritoriją ir finale eina sprendinių stadija, kada yra parengiami sprendiniai, jie yra apsvarstomi su visuomene, institucijomis. Toliau eina derinimas, ir kada visiems visuma yra tinkama, visos absoliučiai išdavusios planavimo sąlygas institucijos pasako taip, gerai. Tame tarpe ir savivaldybė, kuri dalyvauja derinime, o architektas yra teritorijų planavimo komisijos pirmininkas. Taigi, jie taip pat visame procese visą laiką dalyvauja, ir šį 20 proc. matė, žinojo, finale patvirtino. Atsakydama į Pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimus: „bendrojo plano organizatorius yra Savivaldybė?“ nurodė, kad administracijos direktorius, reikia pasižiūrėti kompleksinių teritorijų planavimo... „O kas tada yra iniciatorius?“ nurodė, kad čia savivaldybės lygmens, inicijuoja planavimo organizatorius, ne asmuo, ne fizinis, ne... „Tai čia ta pati savivaldybė inicijuoja, organizuoja, paaiškinkite aiškiau, lietuviškai?“ nurodė, kad taip.

Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas nurodė, kad iš viso, kas pasakyta, norėtų atkreipti dėmesį, kad administracinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to kad pažeidimas pašalintas vėliau t. y. jį nustačius. Tai, kad projektuotojas pašalino pažeidimą neeliminuoja fakto, jog jis įvykdytas. Be kita ko, jis pašalintas tik VTPSI įsikišus, o ne savanoriškai kaip teigia Pareiškėjo atstovė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nerekomendavo, o nurodė kas įrašyta poįstatyminiuose teisės aktuose, projektuotojas privalo būti rūpestingas ir apdairus, vadovautis galiojančiais teisės aktais ir bendrojo plano sprendiniais, bet kokie keitimai bendrojo plano galimi tik per jo korekciją, o ne per projektuotojo darbų užduotį kaip teigia Pareiškėjo atstovė. Savivaldybė neturi diskrecijos teisės keisti kitokiu būdu nei bendrojo plano sprendimų korekcija.

Byloje pateikti: 2024 m. vasario 22 d. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 16 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugsėjo 10 d. Protokolas su lydraščiu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 26 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinimai; Dėl nagrinėjimo atidėjimo (duomenys neskelbtini); 2024 m. spalio 14 d. Tarnybinis pateikti papildomus paaiškinimus; Papildomi paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo 2024 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini); Tarnybinis papildomai dėl (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo departamento; 2024 m. spalio 21 d. nutarimas UAB“ (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su lydraščiu.

V. Teismo išvados

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio nuostatuose nurodoma, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, susipažinęs su skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdyje išsakytus parodymus, įrodymų vertinimo aspektu sutinka su Institucijos išvadomis dėl Pareiškėjo kaltės, nes pastarojo padaryta veika atitinka SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymius. Nesutikti su Institucijos argumentacija bei naikinti priimtą Nutarimą, vadovaujantis tik teismo posėdyje išsakytais parodymais ar pateikto skundo argumentais, kurie paremti subjektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucija, priimdama Nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtame Nutarime yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais Institucija pagrindė savo išvadas. Tai, kad Institucijos sprendimas neatitinka Pareiškėjo lūkesčių ir nesutinkama su skundžiamame Nutarime esančiais Institucijos argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymėtina, kad SĮ 16 straipsnyje įtvirtintos teisės normos reglamentuoja statinių projektuotojų teisės ir pareigos. Aptariamo straipsnio 5 dalyje detaliai nustatytos projektuotojo pareigos, kurių 3 punkte numatyta, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

SĮ 24 straipsnio normos reglamentuoja, kaip turi būti parengiami statinių projektai. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais“ reglamentuoja kokius reikalavimus parengtas projektas turi atitikti ir kuo remiantis turi būti parengtas.

TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.

Institucija 2024 m. spalio 21 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), Pareiškėjui, vadovaujantis SĮ 55 straipsnio 1 dalimi, paskyrė administracinę nuobaudą – 2 606 Eur dydžio baudą dėl to, kad pastarojo veika atitinka SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, nes Pareiškėjas, veikdamas kaip statinio projektuotojas, parengė ir 2023 m. lapkričio 9 d. atlikto projekto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projekto užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Kaip matyti iš pateikto skundo, administracinėn atsakomybėn traukiamas Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu, nes administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo Pareiškėjo, įgaliotos atstovės pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai ir suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymių, tačiau su tokia pastarosios pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

Pirmiausiai, šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 9 d., Pareiškėjas, veikdamas kaip statinio projektuotojas, pasirašydamas bei perduodamas projektą statytojui, kuris prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, pažeidė SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisės normų reikalavimus, todėl aptarto aspekto kontekste, sutiktina su Institucijos padaryta išvada dėl nustatytos minėtų administracinių nusižengimų sudėties, o būtent – Pareiškėjas (nagrinėjamu atveju – administracinio nusižengimo subjektas), suvokdamas veikos pobūdį (subjektyvioji pusė), pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus (nagrinėjamu atveju SĮ bei TPĮ nuostatas – objektas), nes pasirašė ir pateikė projektą statytojui, neatitinkanti teisės aktų nuostatas (objektyvioji pusė).

Nesutikdama su minėtu, Pareiškėjo atstovė dėstė savo gynybinę versiją, kuri tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, nėra nuosekli.

Pirma, pateiktame skunde nepagrįstai nurodoma, kad „<...> Apibendrindami VTOPSI viešoje erdvėje pati teikia nuomonę, jog „kai detaliajame plane nėra nustatyti žemės sklypo užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas, šie suplanuotos gyvenamosios teritorijos naudojimo reglamentai nustatomi pagal reglamento 9 priedo nuostatas“. <...> Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“, o maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Šio priedo pastabose pateikiami šių rodiklių mažinimo ir didinimo atvejai. <...> Taigi, kaip matoma, rekomendacijas dėl tankio nustatymo pateikė pati VTPSI, savo oficialiuose komentaruose.“

Visgi, atsakant į tokį skundo argumentą, pažymėtina, kad Pareiškėjo atstovės išdėstyti argumentai, visiškai nesusiję su (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendiniais, nes tai teiktina kaimo teritorijoms būdingiems žemės ūkio paskirties sklypams, todėl apie šiuos argumentus teismas nepasisakys, kadangi jie niekaip nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

Antra, pateiktame skunde nurodoma, kad „<...>Institucijos atstovo nuomone projektai turi atitikti Bendrojo plano sprendinius yra klaidinga išvada, kadangi TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Bendrasis planas nėra žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Be to, vertinant projekto sudėtį, tai esminiai projekto sprendiniai yra parengiami pagal projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinami visi statinio projektui rengti būtini ir privalomi reikalavimai.“

Visgi, atsakant į tokius skundo argumentus, norėtųsi pažymėti, kad TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis SĮ nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Apibendrinus aptartą, pažymėtina, kad TPĮ imperatyviai įtvirtinta, kokiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais reikia vadovautis norint vykdyti statybas, kai nėra parengto detaliojo plano. Nagrinėjamu atveju, remiantis teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis nustatyta, kad sklypui adresu (duomenys neskelbtini), parengto, galiojančio ir registruoto registre detaliojo plano nėra, todėl statyba šiuo atveju žemės sklype gali būti vykdoma tik atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir/ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius.

Trečia, pateiktame skunde taip pat nesutinkama ir kritikuojama Institucijos atstovo nuomonė „<...>, kadangi Bendrojo plano sprendiniai nėra aukščiausios galios ir galutinius statinių parametrus įtvirtinantis dokumentas<...>“.

Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymėtina, kad statinio projekto rengimo metu vadovautis teritorijų planavimo dokumentais yra vienas iš reikalavimų įtvirtintu SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma: „< >Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais“ reglamentuoja kokius reikalavimus parengtas projektas turi atitikti ir kuo remiantis turi būti parengtas.“, todėl pastarojo negalima eliminuoti. Taip pat pažymėtina, kas statyba privalo atitikti galiojančio ir registre registruoto Bendrojo plano sprendinius. Šiuo aptariamu atveju, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, aptariamas sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), papuola į (duomenys neskelbtini) funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), todėl šiai zonai didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis yra 20 proc.

Ketvirta, pateiktame skunde atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis TPĮ 15 straipsnio nuostatomis „<...> kaip matyti, bendrajame savivaldybės plane nėra privalomųjų konkrečiai ir galutinai išreikštų užstatymo intensyvumo rodiklių. O užstatymo tankis nėra joks Bendrojo plano sprendinys, numatytas TPĮ, o tai yra labiau metodinio (kintamojo) pobūdžio rodiklis, kadangi ši reikšmė nustatoma pagal Užstatytų (duomenys neskelbtini) teritorijų tankinimo metodiką. Be to, ši metodika nenustato naujų teisės normų, o tik kuria dinamišką tankinimo procesą, kurio metu nekeičiant viso Bendrojo plano sprendinių, užstatymo tankis gali būti didinamas arba mažinamas“.

Atsakant į minėtą skundo argumentą sutiktina su Institucijos atsiliepime bei teismo posėdžio metu specialistės išsakytomis pozicijomis ir kartotinai išaiškintina, kad TPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Taigi rengiant miesto savivaldybės lygmens bendrąjį planą yra privaloma nustatyti užstatymo intensyvumą ir užstatymo aukštį, ir šiais nustatytais ir galutinai išreikštais rodikliais privaloma vadovautis. TPĮ 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad Bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi privalomieji reikalavimai, šiuo atveju urbanistiniai reikalavimai, ir 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ 2 punktu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programos 8.7.2 papunktyje buvo nurodyta: nustatyti tikslesnius statybos gyvenamosiose teritorijose reglamentus, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto įvade yra paaiškinta, kad urbanistinė struktūra – pastatų ir atvirų erdvių išdėstymas, būdingas konkrečiai vietovei, taip pat miesto ar jo dalies erdvinių ir funkcinių struktūrų visuma. Miesto dalies urbanistine struktūra apibūdina būdinga užstatymo ir atviru erdviu išdėstymo tipologija, užstatymo rodikliai (aukštis, tankis, intensyvumas ir kt.), želdynu tipologija ir rodikliai, šios miesto dalies funkcionavimą užtikrinančios funkcinės sistemos.

Apibendrinant aptarta konstatuotina, kad bendrame plane yra įtvirtintas užstatymo tankio rodiklis nagrinėjamai teritorijai, kuris atsiranda iš darbų programos, todėl juo privaloma vadovautis kaip ir kitais nustatytais rodikliais, tikslu formuoti vientisą, būdingą konkrečiai vietovei miesto urbanistinę struktūrą.

Penkta, pateiktame skunde pažymima, kad „Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IV skyriaus „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis“, 13 straipsnis numato, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita). 14 straipsnis numato, jog jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis SĮ [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Taigi, tanki nustato savivaldybės administracijos direktorius arba įgaliotas tam asmuo. Nori atkreipti dėmėsi į tai, jog projekto rengimo užduotyje, pateiktas užstatymo tankis nustatytas savivaldybės yra 23 proc.“, todėl „ <...> užstatymo tankį išlaikė iki projektavimo užduotyje numatyto 23 proc., todėl jokių įstatymų ar poįstatyminių aktų nepažeidė, o projektinę dokumentaciją parengė pagal gautus užduoties reikalavimus.“

Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės išsakytais argumentais ir visu pirma pažymėtina, kad bendrojo plano sprendiniai neatsiranda, kiekvienu atskiros statybos atveju, nustačius savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, o parengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, todėl atsižvelgiant į šio įsakymo nuostatas, bendruosius planus, visais atvejais, tvirtina tos teritorijos savivaldybės taryba ir juose numatyti sprendiniai tampa tai teritorijai privalomi. Pareiškėjo atstovė painioja detaliųjų planų tvirtinimo procedūrą, kurią pagal aptarto įsakymo 307 punkto nuostatas tvirtina savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Visu antra, byloje pateikta projektinių pasiūlymų užduoties ištrauka, kurioje užstatymo tankis numatytas iki 23 proc., tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad šį dokumentą pildo pats projektuotojas ir teikia (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriui tvirtinti. Teismo posėdžio metu, Pareiškėjo atstovė negalėjo paaiškinti „<...>, kodėl tokie parametrai ten yra įdėti <...> todėl, kad jie yra tokie kokie yra pateikti <...>.“ Detalizuodama minėtą situaciją pastaroji taip pat nurodė, kad „<...> dėl ko buvo padaryta ir kaip ten tas buvo padaryta <...> nedalyvavo, fiziškai nematė, bet turi informaciją, kad tokia valia vyriausiojo miesto architekto <...>“. Pastaroji taip pat nurodė, kad „žinoma, kad galbūt yra klaida dėl to, kad projektuotojas turėjo dar pasitikslinti bendrojo plano sprendinius atskirai, bet pasitikėdamas tuo ką išduoda savivalda, kuri yra betarpiškai atsakinga už projektavimus, sąlygų išdavimą, užduočių tvirtinimą, derinimus <...>“, o taip pat pridūrė „<...> ,kad taip buvo galima kreiptis į savivaldybę ir pastebėti vieną parametrą, tačiau užduotyje yra tiek visokiausių reikalavimų ir tiek visko, kad kiekvienas reikalavimas yra vykdomas papunkčiui, papunkčiui nurašoma tiesiog ir žiūrima kas parašyta.“ taip pat pažymėjo „<...> kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iš tiesų tokią klaidą pastebėjo, ir šiuo atveju išsakė pastabas tik projektuotojui, nori nesutikt su tokių pastabų paskirtimi tiktai vienam subjektui, kuris betarpiškai tik vykdė kas yra suformuluota savivaldybės ir „perkrovė“ praktiškai visą atsakomybę projektuotojui.“

Taigi, aptarti Pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai nekelia abejonių dėl Pareiškėjo kaltės, nes projektuotojas privalėjo būti atsakingas, apdairus ir rūpestingas, o taip pat pasidomėti galiojančiais teisės aktais, savivaldybės bendrojo plano privalomaisiais sprendiniais ir nuosekliai jų laikytis.

Pridurtina ir tai, kad nepaisant to, jog Pareiškėjo atstovė nesutinka su Institucijos pastabų paskirtimi tik vienam subjektui, t. y. projektuotojui, teismas pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakys, tačiau nori pastebėti, kad minėta faktinė aplinkybė nešalina ir pačio Pareiškėjo kaltės.

Teismas, išnagrinėjąs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos išvadomis, o būtent – kad Pareiškėjo veika atitinka SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, t. y. nėra abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės, todėl kartotinai pažymėtina, kad nesutikti su Institucijos argumentacija bei naikinti nutarimą remiantis vien tik skunde ar teismo nagrinėjimo metu pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo Nutarimo turinys patvirtina, kad Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos išvados. Vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Pareiškėjas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.

Apibendrinant aptartą darytina išvada, kad Institucijos Nutarimas, kuriuo Pareiškėjas buvo nubausta, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti administracinių nusižengimų tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai Pareiškėjo veikoje.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatytos ANK 565¹ straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima.

VI. Dėl skirtinos baudos

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, asmeniui skiriamos baudos dydis, vertinant nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio.

SĮ 55 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra nustatyta, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui buvo paskirta bauda, kurios dydis lygus SĮ 55 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui, kuris yra 2 606,00 eurų.

Teismo vertinimu, Institucijos Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati Pareiškėjo padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismas vertina, kad Pareiškėjui paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinių nusižengimų pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikšmius ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad, nesant išimtinių aplinkybių, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pareiškėjui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas ((duomenys neskelbtini)os apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė