- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-92-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01763-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „A.“ (toliau ir – įmonė) atstovės J. M. – P. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-865/2025.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Statybų inspekcija, VTPSI) 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. NSA-82, UAB „A.“ pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 55 straipsnio 1 dalį skirta 2606 Eur bauda už SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau ir – TPĮ) 17 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Nuobauda skirta už tai, kad UAB „A.“ veikdama, kaip statinio projektuotojas, parengė ir perdavė statytojui neypatingojo statinio, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini) projektą, kurio sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Projekto bendrojoje dalyje, bendrųjų statinio rodiklių lentelėje nurodyta, kad sklypo užstatymo tankis yra 20,20 % (t. 1, b. l. 96), kai Bendrojo plano priedo Nr. 1, pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje, sklypas patenka į Turniškių funkcinę zoną TUR-2-3, kuriai nustatytas didžiausias užstatymo tankis 20 %.
2. Vilniaus m. apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „A.“ skundas netenkintas ir Statybos inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu UAB „A.“ atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-865/2025. Panaikinti VTPSI 2024 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. NSA-82 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24000027698) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tuo atveju, jei teismas vertintų, jog administracinėn atsakomybėn UAB „A.“ yra patraukta pagrįstai, teismo prašo atsižvelgti į tai, jog projektuotojas UAB „A.“ nauja projekto laida sumažino urbanistinį parametrą-tankį iki administracinės atsakomybės taikymo, todėl prašo baudą sumažinti arba nuo jos atleisti, nes pats procesas ir esama padėtis santykiuose su VTPSI yra pakankamai sudėtinga, be to visada turinti auklėjamąjį poveikį, net ir tuo atveju, kai su gana griežta VTPSI veikla ar požiūriu nėra sutinkama.
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas UAB „A.“ skundą, netinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
3.1.1. Nepagrįstai remtasi SĮ 24 straipsnio 3 dalimi, šis įstatymas numato, kad statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis privalomaisiais projekto rengimo dokumentais, tarp jų – teritorijų planavimo dokumentais, projektavimo užduotimi, projektiniais pasiūlymais ir kt. Ši norma nenustato absoliutaus prioriteto Bendrajam planui, ypač kai konkretūs parametrai yra nustatyti žemiausio lygmens dokumentuose – kaip šiuo atveju projektavimo užduotyje.
3.1.2. Klaidingai taikyta SĮ 55 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio nuostatos reglamentuoja administracinę atsakomybę už statinių projektavimo, statybos ir priežiūros pažeidimus. Tačiau ši atsakomybė gali būti taikoma tik kai pažeidimai yra aiškūs, įrodyti ir padaryti kaltai, o šiuo atveju projektuotojas veikė pagal teisėtus dokumentus, gautus iš savivaldybės. Nėra įrodyta, kad UAB „A.“ būtų savavališkai pažeidęs kokį nors parametrą ar sąmoningai nukrypęs nuo projektavimo užduoties.
3.1.3. Nepagrįstai ignoruota TPĮ 4 straipsnio 5 dalis, kuri įtvirtina, kad žemės naudotojai vadovaujasi žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, o ne bendrojo plano sprendiniais, kurie nustato tik apibendrintus parametrus visai teritorijai, o ne konkrečiam sklypui. Teismas, remdamasis Statybos inspekcijos pozicija, klaidingai prioritetą suteikė Bendrojo plano rodikliams, ignoruodamas detalesnius ir savivaldybės lygmens dokumentus.
3.1.4. Ignoruota Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 reikšmė. Šis reglamentas (13–14 straipsniai) nustato, kad projektavimo užduotyje, parengtoje ir patvirtintoje savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo įgalioto asmens), gali būti nurodomi leistini sklypo parametrai (aukštis, tankis, intensyvumas ir kt.). Projektuotojas privalo vadovautis šia užduotimi, o ne savavališkai interpretuoti bendrojo plano viziją.
3.1.5. Nepagrįstai atmestos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 642 ir 646 straipsnių garantijos. ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas. numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi nustatyti, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas, ar yra įrodymų visuma. ANK 646 straipsnis įpareigoja teismą ne tik formaliai, bet išsamiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir teisės normas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
3.2. Pirmosios instancijos teismo ir Statybų inspekcijos sprendimai yra nepagrįsti, nes UAB „A.“ nepadarė administracinio nusižengimo, o projektas buvo parengtas pagal teisėtai patvirtintus dokumentus. Vertinant urbanistinius parametrus (ypač užstatymo tankį), buvo ignoruoti galiojantys teisės aktai bei jų aiškinimo praktika.
3.2.1. Projektuotojas vadovavosi galiojančia projektavimo užduotimi, kurioje numatytas užstatymo tankis. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017, 13–14 straipsniais, užstatymo tankis nustatomas projektavimo užduotyje, kurią tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas asmuo. Projektavimo užduotyje, patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto, užstatymo tankis aiškiai nurodytas – iki 23 % (t. 1, b.l. 112-114). UAB „A.“ parengė projektą nepažeisdamas šios ribos, todėl negalėjo būti pripažintas pažeidęs urbanistinius reikalavimus.
3.2.2. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas prioritetą teikia žemiausio lygmens dokumentams. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalis aiškiai nurodo, kad teritorijų naudotojai turi vadovautis žemiausio lygmens planavimo dokumentais, o ne bendrojo plano sprendiniais. Teritorijos, kurioje yra sklypas adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas nėra parengtas, todėl projektavimo užduotis, o ne bendrasis planas tampa pagrindiniu teisiniu šaltiniu.
3.2.3. Bendrasis planas nenurodo privalomų užstatymo tankio normų konkrečiam sklypui, nebent jos būtų perkeltos į detaliuosius planus ar užduotis – šiuo atveju taip nebuvo. TPĮ 15 straipsnio 2 dalis tik leidžia nustatyti leidžiamus užstatymo intensyvumo ir aukščio rodiklius bendrojo plano lygmeniu, tačiau jie nėra absoliučiai privalomi.
3.2.4. Nesant detalaus plano, turi būti taikomos STR 2.02.09:2005 normos. STR 2.02.09:2005, 9 priedas nustato, kad, kai teritorijų planavimo dokumentuose (detaliajame plane) nėra nustatyti užstatymo tankis ar intensyvumas, jie nustatomi pagal reglamente numatytas normas. Ši nuostata tiesiogiai taikytina nagrinėjamoje byloje, nes teritorijoje nėra detalaus plano. Projektavimo užduotyje numatytas 23 % užstatymo tankis atitinka STR 2.02.09:2005 leidžiamas ribas.
3.2.5. Projektuotojas neturi teisės savavališkai keisti ar vertinti planavimo parametrų – tai savivaldybės kompetencija. STR 1.04.04:2017 aiškiai apibrėžia, kad tik savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas) gali nustatyti parametrus projektavimo užduotyje. Todėl projektuotojui nėra taikytina atsakomybė už tai, ką patvirtino savivaldybė – jis privalo tik įgyvendinti užduotyje nurodytus reikalavimus.
3.2.6. Jeigu teismas vertintų, kad administracinė atsakomybė taikytina, nėra teisinga teigti, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios mažintų baudos dydį ar sudarytų prielaidas atleisti nuo administracinės atsakomybės. Nurodoma, kad UAB „A.“ pats pakeitė projektinius sprendinius iki administracinės atsakomybės taikymo. Ši aplinkybė negali būti ignoruojama.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
UAB „A.“ atstovės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Statybų inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą ir skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano priede Nr. 1, nurodoma, kad funkcinės zonos TUR-2-3, esančios Turniškėse didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis yra 20 %.
8. SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
9. SĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiais teisės aktais.
10. TPĮ 2 straipsnio 27 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.
11. TPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatyti trijų lygių teritorijų planavimo lygmenys – valstybės, savivaldybės ir vietovės lygio. TPĮ 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais.
12. TPĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas <...>. Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės. Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) rodiklio reikšmės gali būti taikomos planuojant statyti naujus pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, kai šios reikšmės įteisinamos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Įgyvendinant šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų naujų pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą.
13. TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad detaliame plane, detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, gali būti nustatomas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas.
14. STR 2.02.09:2005 9 priede nurodoma, kad kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei). Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje Namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje. Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
15. Ginčas byloje kyla iš esmės dėl to, ar Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano priede Nr. 1, nurodytas funkcinės zonos TUR-2-3, užstatymo tankis yra 20 %, yra imperatyvi norma. Apelianto teigimu, tai yra rekomendacinio pobūdžio rodiklis, kurio dydis gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, STR reikalavimus konkrečios teritorijos kontekste. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
16. TPĮ 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne užstatymo tankį (TPĮ 2 straipsnio 40 dalis), kas yra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, bet užstatymo intensyvumą (TPĮ 2 straipsnio 39 dalis), todėl apeliantas savo teisės keisti Bendrajame plane nustatytą užstatymo tankį, šia norma grįsti negali.
17. Apeliaciniame skunde, remiantis TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad nesant teritorijos bendrojo plano, o tik bendrajam planui, žemiausio lygio teritorijų planavimo dokumentas yra Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 26 d. išduota projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kurioje nurodytas užstatymo tankis ne didesnis kaip 23 %. Tačiau minėtas Savivaldybės dokumentas TPĮ 4 straipsnio 1-3 punktų prasme, nėra teritorijų planavimo dokumentas. Todėl negali būti pagrindu nustatyti kitokius užstatymo tankio rodiklius, nei nustatyta Bendrajame plane.
18. STR 2.02.09:2005 9 priede kalbama apie užstatymo tankio reglamentavimą žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Gi žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos (t. 1, b. l. 84). Be to, minėta STR priede užstatymo tankio apskaičiavimo metodika taikoma tada, kai nėra jokių tos teritorijos planavimo dokumentų. Nagrinėjamu atveju yra patvirtintas Bendrasis planas.
19. Skunde nurodomame STR 1.04.04:2017 nėra nieko panašaus į tai, apie ką jame kalbama – apie Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus keisti Bendrajame plane nustatytus užstatymo intensyvumo rodiklius.
20. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 26 d. išduotoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje tikrai nurodytas didesnis nei Bendruoju planu nustatytas užstatymo tankis (23 % vietoje 20%). Tačiau jau minėta, kad ši užduotis nėra teritorijų planavimo dokumentas ir neįpareigoja projektuoti būtent tokio tankio užstatymą, juo labiau, kad pačioje užduotyje nurodyta tik, kad tankis neviršytų 23 %. Vadinasi, projektuotojas turėjo galimybę ir laikytis Bendrojo plano reikalavimo ir užduoties, nes 20 % užstatymo plotas neviršija užduotyje nurodytos 23 % ribos.
21. Vadovaujantis SĮ 24 straipsnio 3 dalimi projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu. Nagrinėjamu atveju egzistavo vienintelis teritorijos planavimo dokumentas – Bendrasis planas, juo projektuotojas ir turėjo vadovautis. Užsakovas savo užduotyje gali rašyti bet kokias procentines užstatymo reikšmes, bet pagal SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punktą, atsakomybę, kad statinio projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus prisiima projektuotojas. Tai kad užduotyje keliami reikalavimai, neatitinkantys Lietuvos Respublikos įstatymų, projektuotojo atsakomybės nešalina.
22. ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad įmonė parengė ir perdavė statinio projektą statytojui, žinodama arba turėdama žinoti, kad šis projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Viso proceso metu įmonė laikėsi (ir šiuo metu laikosi) pozicijos, kad projektą rengė vadovaudamasi savivaldybės projektavimo užduotimi, kurioje nurodyto užstatymo intensyvumo neviršijo. Įmonės atstovė apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad žinoma kad galbūt yra klaida dėl to, kad projektuotojas dar turėjo pasitikslinti bendrojo plano sprendinius atskirai, tačiau pasitikėjo tuo, ką išduoda savivalda. Taigi, patvirtino, kad įmonė nagrinėjamu atveju netikrino ar statinio projektas atitinka Bendrojo plano sprendinius, nors kaip statinio projektuotojas privalėjo tai padaryti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad projektuotojas privalo būti atsakingas, apdairus ir rūpestingas, išmanyti teisės aktus, savivaldybės bendrojo plano privalomuosius sprendinius ir jais vadovautis, o kilus neaiškumams dėl jų taikymo, imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti. Juolab, kad įmonė šiuo atveju veikė kaip savo srities profesionalas, remiantis įmonės atstovės paaiškinimais apylinkės teismo posėdyje, įmonė išgyvena iš tokios veiklos, taigi statinių projektavimas yra įmonės pagrindinė veikla. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju UAB „A.“ būdamas nepakankamai rūpestingas ir apdairus, parengė projektą, kuris neatitinka teisinio reguliavimo, nors veikdamas kaip profesionalas, prieš pasirašydamas projektą, privalėjo įsitikinti, kad jis neprieštarauja teisės aktams, Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytas ir subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – kaltė.
Dėl nuobaudos
23. SĮ 55 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už statinio projektą, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Bendrajame plane nustatytas teritorijų užstatymo tankis be jokio abejonės yra esminis Vilniaus m. teritorijos planavimo sprendinys. SĮ 55 straipsnio 1 dalis numato, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams <..> teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą <....> skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo 868 iki 4344 Eur. Statybų inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. nutarime nurodyta, kad UAB „A.“ lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Statybų inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimu įmonei skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda. Tokiai išvadai pritarė ir apylinkės teismas.
24. Apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti pažeidimo mažai pavojingu, ir netraukti įmonės administracinėn atsakomybėn, nes SĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra numatyta ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardintų veikų, kurias galima pripažinti mažai pavojingomis sąraše, taigi šis klausimas nesvarstytinas. Kita vertus, aplinkybė, jog įmonė ištaisė pažeidimą, nelaikytina pagrindu administracinį nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį ir tuo pagrindu skirti minimalią, nuobaudą ar nuobaudos apskritai neskirti.
25. Remiantis UAB „A.“ skundu apylinkės teismui (šie teiginiai pakartoti ir skunde Vilniaus apygardos teismui), akcentuojama, jog tai, kad po nuolatinio Inspekcijos spaudimo, buvo parengta nauja projekto laida ir sumažintas užstatymo tankis iki 20 proc., nėra nei pagrindas, nei pretekstas teiginiui, kad projektuotojas pripažino savo kaltę. Inspekcijos daromas spaudimas ir Inspekcijos pozicija šiuo klausimu nebuvo pagrįsta, tiesiog vengiant konfliktų ir ginčų teismuose, kurių jau dabar aišku, kad išvengti nebepavyks, statytojas su projektuotoju sutiko sumažinti tankio rodiklį, nors pagrindo tam net ir nebuvo. Posėdžio metu apylinkės teisme įmonės atstovė parodė, kad įmonė sutiko pakoreguoti, kad neiti į konfrontaciją su VTPSI. Taigi, užstatymo tankis buvo pakoreguotas ne pripažįstant kaltę (ji nepripažįstama ir šiuo metu), o siekiant išvengti konflikto su Statybų inspekcija, laikantis pozicijos, jog jokio pažeidimo šiuo atveju nėra, o Statybų inspekcija, teigdama priešingai, yra neteisi. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma lengvinančia įmonės padėtį.
26. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog įmonė kaltės nepripažino, sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, svarbu įvertinti ir pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju pažeidimas pasireiškė tuo, jog statinio projekte užstatymo tankis nurodytas 20,20 proc., kai teritorijoje leidžiamas maksimalus tankis yra 20 proc. Taigi, užstatymo tankis projekte viršytas labai nežymiai, tik 0,2%. Nepaisant, to, jog įmonė kaltės viso proceso metu nepripažino, visgi įvertinus minėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtos nuobaudos dydis, lygus sankcijoje numatytos nuobaudos dydžio vidurkiui, neatitinka administracinio nusižengimo pavojingumo, proporcingumo principo. Manytina, kad nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, kompleksiškai efektyviausiai bus įgyvendinti skiriant mažesnę 1500 Eur dydžio baudą.
27. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis ir Statybų inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimas, keistini, pakeičiant paskirtą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
UAB „A.“ atstovės J. M. – P. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. NSA-82 dalyje dėl administracinės nuobaudos pakeisti ir UAB „A.“ už Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1500 Eur dydžio baudą.
Likusioje dalyje skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.