- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- eAN2-68-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00566-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Robertas Balika
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. K., atstovaujamas įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos, 2022 m. sausio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. Ž. atžvilgiu, nes jis pažeidė G. K., kaip bendrovės akcininko, turinčio 175 vienetus paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sudarančių 25 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo, neturtinę ir išimtinę teisę tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat pažeidė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo, nes dar iki akcininkų susirinkimo pats tokius dokumentus patvirtino ir pateikė VĮ „Registrų centras“. Pareiškime nurodyta, kad G. K. buvo pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. pranešimas, kuriuo kviečiama 2021 m. birželio 4 d. dalyvauti eiliniame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. 2021 m. birželio 4 d. įvyko formalus bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, jo metu buvo tvirtinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau vėliau paaiškėjo, jog bendrovės vadovas A. Ž. dar 2021 m. gegužės 10 d. pats šiuos dokumentus buvo patvirtinęs ir 2021 m. gegužės 18 d. juos pateikęs VĮ „Registrų centras“. Pareiškime nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, šaukiamas iki šių dokumentų pateikimo VĮ „Registrų centras“. Bendrovės vadovas šios tvarkos nesilaikė, nesuteikė galimybės bendrovės akcininkams spręsti dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo iki jų pateikimo VĮ „Registrų centras“. Bendrovės direktorius, organizuodamas 2021 m. birželio 4 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, tik imitavo procesą, kuriuo, neva, buvo tvirtinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai; nuo šio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų nepriklausė, bus ar nebus tvirtinami dokumentai teikiami VĮ „Registrų centras“, nes jie jau buvo pateikti. Pareiškime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. Ž. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 37 straipsnio 12 dalies 9 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 punktą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ įstatų 13 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-14).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu A. Ž. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais. Teismas pripažino, kad A. Ž. 2021 m. balandžio 2 d. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri buvo sudaryta 2021 m. balandžio 2 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, kuris buvo sudarytas 2021 m. balandžio 2 d., tačiau šių pasirašytų dokumentų nepatvirtino. Nurodytus dokumentus, pasirašiusi savo asmeniniu mobiliu parašu, 2021 m. gegužės 18 d. valstybės įmonei „Registrų centras“ išsiuntė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė K. K.-K., negavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atsakymo, kad jis susipažino su finansinės atskaitomybės dokumentais arba kad akcininkams pateikė susipažinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė G. K., kaip bendrovės akcininko, neturtinę ir išimtinę teisę tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, surašęs pareiškimą ir inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiam subjektui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukė, nesant A. Ž. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl A. Ž. inkriminuojamo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo pažeidimo irgi buvo nutraukta, teismui padarius išvadą, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismo vertinimu, administracinis nusižengimas, už kurį A. Ž. buvo nubaustas 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-1189-899/2021, ir nusižengimas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje dėl 2021 m. birželio 4 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo, yra susiję savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, patys veiksmai vertintini kaip pakankamai tapatūs, todėl pripažintini ta pačia veika.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu nukentėjusiojo G. K. įgaliotas atstovas advokatas Robertas Balika prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį.
3.1. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino teisės normas, įtvirtinančias administracinę atsakomybę už akcininko teisių pažeidimus (ANK 119 straipsnis), ir teisės normas, kurios reglamentuoja administracinių nusižengimų teisenos negalimumo pagrindus (ANK 591 straipsnio 1 ir 8 punktai); nebuvo toks aktyvus, koks turėjo būti, tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes; nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Šie materialiosios ir proceso teisės pažeidimai lėmė netinkamą administracinio nusižengimo bylos išsprendimą.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) akcininkas, gavo 2021 m. gegužės 12 d. pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2021 m. birželio 4 d. šaukiamas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas dėl bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas 2021 m. birželio 4 d. formaliai įvyko pirmiau įvardytu darbotvarkės klausimu – susirinkimas patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Vėliau G. K. sužinojo, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinių finansinių ataskaitų rinkinys) buvo patvirtinti ir pateikti VĮ „Registrų centras“ dar iki 2021 m. birželio 4 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas 2021 m. gegužės 10 d. ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2021 m. gegužės 19 d.
3.3. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, be kitų išimtinių teisių, turi teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 58 straipsnio 2 dalis). Šios teisės išimtinumas reiškia, kad ji yra neperduodama ir nepakeičiama, t. y. joks kitas subjektas negali perimti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, tvirtinant bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Nagrinėjamu atveju, kaip pažymima apeliaciniame skunde, bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys, iki jis buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, buvo patvirtintas ne Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, taip paneigiant šio Bendrovės aukščiausiojo organo, o kartu ir G. K., kaip jo nario, išimtinę kompetenciją.
3.4. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 18 punktas). G. K. įgalioto atstovo nuomone, kasacinio teismo praktika patvirtina, kad A. Ž. pagal pareigas turėjo užtikrinti, t. y. imtis aktyvių veiksmų, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų parengtas ir patvirtintas įstatymų nustatytais terminais ir tvarka, be kita ko, kompetentingo bendrovės organo – visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės vadovo (A. Ž.) neteisėti veiksmai pasireiškė taip: jis nesudarė bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui sąlygų įgyvendinti savo kompetenciją, susijusią su bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimu, ir pats atliko veiksmus arba sudarė trečiajam asmeniui sąlygas atlikti tokius veiksmus, kuriais tiesiogiai buvo paneigta ši bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Tarp šių bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, o kartu ir G. K., kaip šio organo nario, neturtinės teisės pažeidimo yra tiesioginis priežastinis ryšys – G. K., kaip bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nario, išimtinė neturtinė teisė tvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį nebūtų buvusi pažeista, jeigu bendrovės vadovas būtų veikęs taip, kaip turėjo veikti, t. y. būtų sudaręs visuotiniam akcininkų susirinkimui sąlygas jo (susirinkimo) kompetencijai įgyvendinti ir užtikrinęs, kad šis organas įgyvendintų savo kompetenciją, o kartu ir pats susilaikęs nuo veiksmų ar užkirtęs kelią trečiojo asmens veiksmams, kuriais buvo tiesiogiai paneigta aptariama neturtinė teisė.
3.5. G. K. įgalioto atstovo nuomone, apylinkės teismas be pagrindo pernelyg siaurai aiškino ANK 119 straipsnio nuostatas. Teismo išvada, kad neturtinė teisė tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį gali būti pažeista ir inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik aktyviais bendrovės vadovo veiksmais, yra nepagrįsta. Inkriminuojamo administracinio nusižengimo prasme nėra taip svarbu, ar pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo (ar trečiasis asmuo, veikdamas pagal bendrovės vadovo pavedimą ar be jo) patvirtino bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Esminė faktinė aplinkybė yra ta, kad ne bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, turintis išimtinę kompetenciją tą daryti, patvirtino bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kaip bendrovės vadovas, turėjo aktyvią pareigą užtikrinti, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui, kaip kompetentingam organui, būtų sudarytos atitinkamos sąlygos finansinės atskaitomybės dokumentams patvirtinti ir kad šis organas įgyvendintų šią savo kompetenciją, tačiau bendrovės vadovas neveikė taip, kaip turėjo veikti. Dar daugiau, jis pats atliko veiksmus arba sudarė trečiajam asmeniui sąlygas tokiems veiksmams atlikti, kuriais tiesiogiai buvo paneigta aptariama bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija.
3.6. G. K. įgaliotas atstovas skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, buvo pernelyg pasyvus ir be pagrindo perkėlė nukentėjusiajam visą įrodinėjimo naštą. Teismo aktyvumo pareiga akcentuojama Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimuose. Bendra teismo aktyvumo pareiga nustatyta ir ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), todėl teismas laikytinas vieninteliu kompetentingu subjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus. Teismas tokiu atveju turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismas privalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). G. K. įgalioto atstovo nuomone, pats pirmosios instancijos teismas, jeigu, teismo vertinimu, egzistavo abejonės dėl administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, turėjo būti aktyvus ir imtis atitinkamų procesinių veiksmų, orientuotų į tokių abejonių pašalinimą. Teismas nebuvo toks aktyvus, koks turėjo būti, ir be pagrindo perkėlė nukentėjusiajam visą įrodinėjimo naštą.
3.7. Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo, tvirtinimo ir pateikimo tvarką, nėra nuostatų, numatančių, kad visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniui patvirtinti galėtų būti rengiamas po šių dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamas jau patvirtintas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas šiam klausimui išspręsti rengiamas iš anksto, prieš aptariamų dokumentų pateikimą.
3.8. ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė ir už visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą. Bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys valstybės įmonei „Registrų centras“ buvo pateiktas 2021 m. gegužės 19 d., o susirinkimas šiam finansinių ataskaitų rinkiniui patvirtinti buvo surengtas 2021 m. birželio 4 d., t. y. jau po dokumentų pateikimo. Kaip pažymi nukentėjusiojo įgaliotas atstovas, šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovas, organizuodamas (rengdamas) bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, pažeidė susirinkimo tokiam klausimui išspręsti rengimo tvarką ir taip savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
3.9. G. K. įgaliotas atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės vadovas jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pirmiau įvardyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-1189-899/2021 nustatė, kad bendrovės vadovas laiku, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d., nesušaukė eilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir kad jo 2021 m. gegužės 12 d. pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą neatitiko tokiam pranešimui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose. Nukentėjusiojo įgalioto atstovo nuomone, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos procese inkriminuojami neteisėti veiksmai – bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniui patvirtinti rengimo tvarkos pažeidimas, pasireiškęs tuo aspektu, kad susirinkimas buvo surengtas jau po dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir anksčiau išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procese inkriminuoti neteisėti veiksmai – eilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku ir netinkamo pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą pateikimas skiriasi objektyviaisiais požymiais, t. y. tiek objektu (ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra atskirai išskirti pirmiau įvardyti pažeidimai, t. y. visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku ir susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas), tiek pačių veiksmų turiniu.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nukentėjusiojo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio nusižengimo teisenos A. Ž. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukimas, teigiama, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nebuvo aktyvus. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
7. G. K., atstovaujamas įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos, siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė G. K., kaip bendrovės akcininko, turinčio 175 vienetus paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sudarančių 25 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo, neturtinę teisę tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei pažeidė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo, nes dar iki akcininkų susirinkimo pats tokius dokumentus patvirtino ir pateikė VĮ „Registrų centras“. Taigi, A. Ž. inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė: 1) akcininko G. K. neturtinių teisių pažeidimu; 2) visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymu.
8. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad akcininkai pagal akcijų suteikiamas teises turi neturtinę teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punkte nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme (b. l. 8-9).
9. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris buvo šaukiamas dėl 2020 m. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo. Šiame akcininkų susirinkime dalyvavo ir G. K.. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (b. l. 4-5). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balansas, 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaryti 2021 m. balandžio 2 d., patvirtinti 2021 m. gegužės 10 d. ir pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 18 d., t. y. iki 2021 m. birželio 4 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo (b. l. 10-13, 63-38).
10. Pagal A. Ž. suformuluotą kaltinimą dėl G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, neturtinės teisės tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pažeidimo A. Ž. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos A. Ž. buvo patvirtinęs ir pateikęs valstybės įmonei „Registrų centras“ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl, organizuodamas 2021 m. birželio 4 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, tik imitavo procesą dėl bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų tvirtinimo. Tačiau išnagrinėjus apylinkės teisme administracinio nusižengimo bylą, šios aplinkybės nepasitvirtino. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašų, liudytojos K. K.-K. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą VĮ „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 18 d. pateikė ne A. Ž., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vadovė K. K.-K., kuri nuo 2018 m. spalio 1 d. pagal Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-86), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarko šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir rengia, be kita ko, metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą)), teikia sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus valstybėms institucijoms. Kaip matyti iš liudytojos K. K.-K. parodymų, parengtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus ji susipažinimui nusiuntė elektroniniu paštu šios bendrovės vadovui A. Ž.. Negavusi atsakymo, kad A. Ž. su šiais dokumentais susipažino arba kad pateikė susipažinti akcininkams, dokumentus 2021 m. gegužės 18 d., pasirašiusi savo elektroniniu parašu, pateikė VĮ „Registrų centras“. Liudytoja parodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius ataskaitinius metus ji turi pateikti VĮ „Registrų centras“ iki einamųjų metų gegužės 31 d. Teikiant dokumentus VĮ „Registrų centras“, pakanka tik jos, kaip įgalioto asmens finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti, parašo, bendrovės direktoriaus parašo nereikia. Liudytoja teisme nurodė ir tai, kad neprisimena, ar informavo A. Ž. apie tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi valstybės įmonei „Registrų centras“. A. Ž. teisme paaiškino, kad pasirašė 2021 m. balandžio 2 d. sudarytus popierinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus – 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, ant šių dokumentų yra jo parašas; 2021 m. balandžio 2 d. pasirašęs šiuos dokumentus, vėliau juos teikė tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir šie dokumentai visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinti. Tačiau, kaip nurodė A. Ž., teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus tvirtinti visuotiniam akcininkų surinkimui, jis nežinojo, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus jau buvo pateikusi VĮ „Registrų centras“, nes apie tai nebuvo informuotas, įmonės atstovai su juo nesusisiekė ir neklausė, ar dokumentai jau patvirtinti. Yra elektroninė finansinės atskaitomybės dokumentų forma, kurią užpildo buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo ir išsiunčia į VĮ „Registrų centras“. Kadangi jis pats tokių dokumentų nesiunčia, juos siunčia tik buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, todėl negali atsakyti į klausimą, kodėl valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose 2021 m. gegužės 10-oji nurodyta kaip šių dokumentų patvirtinimo data. Pasak A. Ž., visus duomenis nurodo/įrašo tas asmuo, kuris pasirašo VĮ „Registrų centrui“ teikiamus dokumentus ir juos pateikia.
11. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas, finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad įmonės finansinių ataskaitų pasirašymo teisė yra suteikta įmonės vadovui ir įmonės vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba kitiems asmenims, galintiems tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tuo tarpu visuotiniam akcininkų susirinkimui yra suteikta išimtinė teisė tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. A. Ž., pasirašydamas popierinius 2021 m. balandžio 2 d. sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, veikė pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad A. Ž. būtų šiuos dokumentus patvirtinęs ir pateikęs VĮ „Registrų centras“.
12. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Subjektyvusis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2139/2011). Byloje nustačius, kad A. Ž. nepatvirtino ir nepateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra pagrindo išvadai, kad jis, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punkto nuostatas, įgyvendino bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinę kompetenciją ir patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kartu pažeisdamas ir G. K., kaip bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nario, išimtinę neturtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
13. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pernelyg siaurai aiškino ANK 119 straipsnio nuostatas ir kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo prasme nėra svarbu, ar pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar trečiasis asmuo, veikdamas pagal bendrovės vadovo pavedimą ar be jo, patvirtino bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Minėta, kad pagal A. Ž. suformuluotą kaltinimą dėl akcininko G. K. neturtinės teisės tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pažeidimo A. Ž. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos pats patvirtino ir pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos, be to, nėra ir duomenų, kad trečiasis asmuo finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ būtų pateikęs A. Ž. pavedimu ir/ar sutikimu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. Ž. teikiant tvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus 2021 m. birželio 4 d. sušauktam visuotiniam akcininkų susirinkimui, šie dokumentai jau buvo pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, todėl A. Ž. veiksmuose, teikiant tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui trečiojo asmens be A. Ž. pavedimo ir/ar sutikimo jau pateiktus valstybės įmonei „Registrų centras“ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra nei tyčios, nei neatsargumo. Apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje, nesant A. Ž. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, nutraukta pagrįstai.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pašalintos, teismo vertinimu, egzistuojančios abejonės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, ir be pagrindo perkėlė pareiškėjui visą įrodinėjimo naštą. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
15. Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareiškėją, liudytoją, tiesiogiai ištyrė visus jam pateiktus – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančius, tiek jį kaltinančius – duomenis, nutarime juos aptarė, išanalizavo, o išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo darė remdamasis jų visumos vertinimu. Teismas buvo aktyvus, pagal teismo reikalavimą į bylą buvo pateikti VĮ „Registrų centrui“ 2021 m. gegužės 18 d. K. K.-K. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašai, buhalterinės apskaitos paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ teikimą patvirtinantys dokumentai, sutartis dėl finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų teikimo elektroniniu būdu. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad byloje visa įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui.
16. Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma leido teismui daryti pagrįstas išvadas byloje sprendžiamais klausimais.
17. ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem). Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir ANK 591 straipsnio 8 punkte, kuriame nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
18. Draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima kartoti tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju (administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu) ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).
19. Nagrinėjamoje byloje A. Ž. taip pat kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-1189-899/2021 A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laiku, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d., nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 m. finansinius metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, o jo vėlesnis 2021 m. gegužės 12 d. pranešimas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo“, adresuotas bendrovės akcininkui G. K., neatitiko pranešimui numatytų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 10 punkte.
20. Administracinis nusižengimas – eilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku, už kurį A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 2021 m. spalio 15 d. nutarimu, ir administracinis nusižengimas, kuriuo A. Ž. kaltinamas nagrinėjamoje byloje – bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo finansinės atskaitomybės dokumentams patvirtinti sušaukimo tvarkos pažeidimas, yra iš esmės tapatūs: praėjusio ataskaitinio laikotarpio metinę finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų surinkimas; 2021 m. birželio 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentams patvirtinti; šis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo tvirtinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, buvo sušauktas ne laiku, pavėluotai – toks susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2021 m. balandžio 30 d., dėl šio nusižengimo (eilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2021 m. birželio 4 d., o ne iki 2021 m. balandžio 30 d.) A. Ž. jau nubaustas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė A. Ž. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl inkriminuoto bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo finansinės atskaitomybės dokumentams patvirtinti sušaukimo tvarkos pažeidimo, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą (ANK 591 straipsnio 8 punktas).
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, teisingai nustačius aplinkybes, dėl kurių ši teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 ir 8 punktai). Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jį naikinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir nukentėjusiojo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.