Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo, advokato M. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) M. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. M. K. buvo nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 30 d., 10 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelio ruože, kur blogai matomas kelias, dėl priekyje esančio kelio nusisukimo į dešinę. Atlikęs lenkimo manevrą, vairuotojas grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Tęsdamas važiavimą (duomenys neskelbtini) g. vairuotojas nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Toliau važiuodamas vairuotojas, esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Tęsdamas važiavimą vairuotojas, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Vėliau išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 117, 119, 135.4, 140.3 punktus, 3 priedo 1.1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. K. atstovo advokato M. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą M. K. veiksmuose. Apeliaciniame skunde prašoma M. K. veiksmus perkvalifikuoti į atskirus KET pažeidimus arba pavojingą vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau tam pagrindo nėra. Kaip teisingai nurodyta Institucijos nutarime, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nors Kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos nurodytas taisykles M. K. pažeidė, yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiu būdu, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, šių pareigų nesilaikymas pripažįstamas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažeidėjo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių M. K. netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

8. Apeliacinį skundą apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad jo atstovaujamojo M. K. kaltė buvo grindžiama nenustatyto asmens policijai pateiktu vaizdo įrašu, kuriame neatsispindi visa situacija, dėl ko nei Institucija nei teismas negalėjo juo remtis. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs nutarime nurodytas įvykio aplinkybes bei policijai pateiktą vaizdo įrašą, su tokiu teiginiu nesutinka. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę dėl esančio nusisukimo į dešinę blogai matomame kelyje. Po lenkimo manevro vairuotojas grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kurio privalomumą numato KET 82.2, 86 punktai, tai yra tai, kad jis turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Toliau važiuodamas vairuotojas M. K. nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos, tuo pažeisdamas KET 117, 119 punktus. Toliau važiuodamas M. K., esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Tęsdamas važiavimą vairuotojas, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Tokiu būdu nesilaikė KET 135.4, 140 punktų reikalavimų. Vėliau, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas M. K. nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

9. Nors skunde teigiama, kad konfliktą kelyje sukėlė lenkiamo automobilio vairuotojas, kad jis bandė blokuoti M. K. vairuojamą automobilį, kelis kartus staigiai stabdė, tyčia didindavo greitį, kad M. K. būtų sudėtinga aplenkti, o pastarajam aplenkus, iš galo važiuojantis automobilis prisiartino nesaugiu atstumu bei bandė „spausti“ M. K. vairuojamą automobilį, dėl ko M. K. buvo priverstas pristabdyti, kad parodytų iš paskos arti važiuojančiam automobiliui, kad jis laikytųsi distancijos, tačiau iš byloje aptartame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų akivaizdžiai matyti, kad M. K. veiksmų neįtakojo jokie kiti toje vietoje buvę eismo dalyviai, t. y. transporto priemonės, todėl M. K. veiksmai pagrįstai buvo vertinti kaip eilė padarytų KET pažeidimų, kurie visiškai teisingai buvo vertinti kaip sąmoningi ir tyčiniai, atlikti iš chuliganiškų paskatų ir be jokio aiškaus motyvo, kad vairuotojas, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas nurodė, kad jam lenkiant ir automobiliams prisigretinus, lenkiamo automobilio vairuotojas rodė jam įvairius nepadorius gestus ir bandė priversti sustoti M. K., t. y. kad kitas eismo dalyvis be jokios priežasties elgėsi netinkamai ir chuliganiškai, tačiau šie teiginiai nepatvirtinti jokiais objektyvais duomenimis, todėl laikomi neatitinkančiais objektyvios tikrovės ir vertinami kritiškai kaip siekimas bet kokiais būdais išvengti atsakomybės už savo neteisėtus savo veiksmus.

10. Apelianto vertinimu, situacija nebuvo įvertinta objektyviai, nes pareigūnams buvo pateikta tik vaizdo medžiaga su konfliktinės situacijos pabaiga, t. y. tik ta dalis, kuri buvo nepalankesnė M. K., todėl turėjo būti išreikalauta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti jo veiksmai ir prieš tai, ir liudytoju apklaustas vaizdo įrašą pateikęs asmuo. Aukštesniojo teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra pakankami M. K. vairavimą vertinti kaip chuliganišką, nes jis padarė visą eilę vienas po kito sekusių KET pažeidimų ir jau nuo pat vaizdo įrašo pradžios matyti, kad jis vairuoja pavojingai, ir kad jokie kiti eismo dalyviai jo vairavimo neįtakoja. Pradžioje M. K. atliko kito automobilio lenkimo manevrą blogai matomame kelyje, nes priekyje matosi kelio nusisukimas į dešinę, po lenkimo grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, toliau užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, be to, esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, jis padidino greitį, sukėlė ratų slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko jo vairuojama transporto priemonė slydo į kairę kelio pusę, be to, nesant priekyje jokios kliūties, jis staigiai stabdė savo transporto priemonę ir tokį staigaus stabdymo manevrą atliko tris kartus, ir išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Kaip minėta, vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotų duomenų, kad kiti eismo dalyviai būtų vairavę netinkamai, trukdę M. K. lenkti ar baigti lenkimo manevrą, nesilaikę saugaus atstumo tarp transporto priemonių, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad M. K. elgesys buvo kaip nors įtakotas ar, kaip nurodoma skunde, išprovokuotas kitų vairuotojų netinkamo vairavimo. Taigi, aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad M. K. atliko visus administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, kurie teisingai buvo vertinti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimai, kas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl apelianto kaltės nepaneigtų informacija apie tai, kaip jis ar kitą transporto priemonę vairavęs asmuo elgėsi kelyje, ir ar buvo padaryti KET pažeidimai.

11. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tai, kad liudytoju nebuvo apklaustas vaizdo įrašą pateikęs asmuo ir pareikalauta pateikti galimai kitą vaizdo įrašo dalį, nereiškia, jog įvykis nebuvo ištirtas išsamiai ir dėl to kyla abejonių dėl M. K. kaltės padarius nurodytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu nutarimą priėjusios institucijos ar teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Vieną iš argumentų apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui M. K. atstovas nurodė ir tai, kad pažeidėjas buvo išprovokuotas kito vairuotojo, dalyvavusio šiame įvykyje, ir prašo šią aplinkybę atsižvelgti vertinant paskirtą nuobaudą. Pažymima, kad tuo pačiu motyvu buvo grindžiamas ir skundas pirmosios instancijos teismui, į kurį skundžiamoje nutartyje buvo atsakyta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, išskyrus paties pažeidėjo išsakytos versijos, nėra jokių duomenų, patvirtinančių kito vairuotojo, buvusio nusižengimo padarymo metu ir vietoje, veiksmuose buvus M. K. atžvilgiu kokių nors provokuojančių veiksmų, dėl kurių jis būtų priverstas pažeisti kelių eismo taisykles.

13. Nutarimą priėmęs institucijos atstovas išdėstė motyvus dėl nuobaudos skyrimo, argumentavo, kodėl nėra pagrindo taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti. Apie tai išsamiai pasisakė ir skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Skiriant M. K. nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, kad buvo padaryta eilė tyčinių KET pažeidimų, kurie sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nutarime nurodyta, kad pažeidėjas prisipažino padaręs nusižengimą, ir ši aplinkybė buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti, nors skunde ir nurodyta, jog M. K. prisipažinimas buvo Institucijos neteisingai interpretuotas. Taip pat buvo atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pažeidėjui skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda bei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažino teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbinėje veikloje, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

14. Tenkinti apelianto skundo ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neduoda pagrindo ir skundo argumentai apie tai, kad M. K. yra Lietuvos kariuomenės paramedikas ir dirba su kariniu medicininės pagalbos automobiliu, todėl teisės vairuoti atėmimas reikštų negalėjimo atlikti savo darbines funkcijas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, kad M. K. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį, tenkinti apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. K. atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. K. atstovo advokato M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.