Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. K., atstovaujamas įgaliotos atstovės advokatės K. R., pateikė skundą Plungės apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovė advokatė K. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-12-17 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-995/2021, administracinio nusižengimo teiseną A. K. nutraukti ir priteisti A. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) darbuotoja A. S. 2019-02-28 kreipėsi į A. K. telefonu dėl paaiškinimo pateikimo nagrinėjant administracinio nusižengimo teiseną. A. K. su šia darbuotoja susitarė, kad paaiškinimą pateiks el. paštu tam, kad nereikėtų vykti į Palangą. 2019-03-01 A. K. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) pateikė el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsamų paaiškinimą apie darbuotojos A. S. nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybes.

4.2. Nors ANK 573 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims įteikiami į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją arba jo darbovietę arba el. paštu, Palangos miesto savivaldybės administracija įteikinėjo A. K. šaukimus ir procesinius dokumentus per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariatą (toliau – ir Kauno apskrities VPK). Palangos miesto savivaldybės administracija su 2019-02-12 raštu Nr. (19.2)J1-214, 2019-03-21 raštu Nr. (19.2)J1-519 ir 2019-04-15 raštu Nr. (19.2)J1-571 ,,Dėl tarnybinės pagalbos įteikiant administracinio nusižengimo protokolą“ kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl dokumentų A. K. įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje.

4.3. A. K., 2019-04-16 gavęs iš www.manovmi.lt pranešimą apie Palangos miesto savivaldybės administracijos paskirtą 15 Eur baudą (ROIK 19099831778), pats el. paštu (duomenys neskelbtini) 2019-04-16 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo pateikimo. Šios institucijos darbuotoja A. S. 2019-04-16 pateikė A. K. 2019-04-12 surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25-ANR_P-846-2019. Protokole papildomai nurodyta, kad, neįvykdžius administracinio nurodymo, byla bus nagrinėjama 2019-06-17 10 val. rašytinio proceso tvarka.

4.4. Tačiau byla buvo išnagrinėta ne 2019-06-17 (kaip nurodyta protokole), bet 2019-06-18, ir ne rašytinio proceso tvarka, bet žodinio proceso tvarka, ir buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės administracijos vedėjo pavaduotojos D. M. 2019-06-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019, kuriame pažodžiui atkartoti protokole nurodyti argumentai ir konstatuota, kad A. K. pažeidė 2015-10-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 22, 23 ir 23.1 punktų nuostatas ir padarė ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir jam paskirta 45 Eur bauda. Nutarime taip pat nurodyta, kad pažeidimo faktą patvirtina Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019.

4.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2019-06-18 nutarimu, apskundė jį teismui, tačiau Plungės apylinkės teismas 2021-12-17 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-995/2021 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti skundžiamą nutarimą.

4.6. A. K. atstovės teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta (joje rašytiniu įrodymu laikomas kito teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje, ir kt.) ir nepagrįsta, nemotyvuota (joje pažodžiui perrašyti Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 argumentai), priimta šališko teismo (pareiškėjas buvo pareiškęs teisėjai nušalinimą), todėl turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų argumentų.

4.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

4.8. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog nutartis yra iš esmės grindžiama Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 nurodytais argumentais, laikant šį teismo sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje rašytiniu įrodymu.

4.9. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymais administracinio nusižengimo byloje laikomi bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

4.10. Taigi iš ANK 569 straipsnio 1 dalies normos dispozicijos matyti, kad teismo sprendimas negali būti laikomas rašytiniu įrodymu administracinio nusižengimo byloje, nes jis nėra dokumentas, kuriame yra užfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymas. ANK netgi nėra įtvirtinta prejudicinių faktų, nustatytų kitose bylose. Be to, civilinės teisenos ir administracinių nusižengimų teisenos negalima tapatinti, nes joms yra taikomi skirtingi įrodinėjimo reikalavimai.

4.11. Įrodymų reikšmė ir svarba civilinio proceso teisėje išeina iš paties įrodinėjimo tikslo – šalių siekio įtikinti teismą, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, kadangi teismas nėra tarp šalių kilusio ginčo dalyvis ir nežino, kokie santykiai šalis iš tikrųjų siejo iki civilinės bylos iškėlimo. Įrodinėjimo tikslą šalys pasiekia rinkdamos ir teikdamos teismui įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ // Teismų praktika, Nr. 22). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Kokiais įrodymais konkrečioje civilinėje byloje remtis, įstatyme nėra nustatyta – tai vienas iš rungimosi principo aspektų, kurį realizuoja ginčo šalys.

4.12. Tačiau, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

4.13. Kaip minėta, vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

4.14. Priešingai, nei civilinėje teisenoje, administracinio nusižengimo teisenoje vertinant įrodymus pagal savo įsitikinimą, toks įsitikinimas negali būti pagrįstas tik prielaidomis ar tikimybe, kad asmuo galbūt padarė pažeidimą, nes tokiu būdu būtų pažeistas esminis konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principus, numatytas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

4.15. Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad teisėja V. Railienė nutartyje nepagrįstai laikė rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo V. K. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 ir savo išvadas skundžiamoje nutartyje padarė vadovaudamasi minėtoje civilinėje byloje nurodytais argumentais. Priešingai, civilinė byla Nr. e2-413-944/2019 turėjo būti sustabdyta, kol nebus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato tokį privalomą civilinės bylos sustabdymo pagrindą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau civilinė byla buvo išnagrinėta dar tuo metu, kai nebuvo užvesta ši administracinio nusižengimo byla, kai dar nebuvo surašytas protokolas, nebuvo priimtas Institucijos nutarimas, tai sudaro pagrindą teigti, kad administracinio nusižengimo byloje daryti išvadų, remiantis civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytais argumentais, negalima.

4.16. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti ir kiti įrodymai, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant civilinę bylą ir kurių civilinėje byloje priimdamas sprendimą teismas nevertino, – liudytojo A. I. parodymai ir iš UAB „Palangos vandenys“ gauti įrodymai, patvirtinantys, kad vandens laistymo žarna buvo prijungta ne prie viešosios geriamo vandens infrastruktūros, o prie vidaus vandentiekio tinklo, priklausančio (duomenys neskelbtini) (abonentui), kuri pagal išduotas Viešo geriamojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygas 2006-05-25 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį SR Nr. 1434 ir ribos aktą Nr. 1434 prie šios sutarties, patvirtinančius, kad šio abonento skaitikliai yra šuliniuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl to visas vanduo turėjo būti fiksuojamas apskaitoje. Be to, buvo pateiktas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017-04-24 išaiškinimas, pagal kurį tuo atveju, kai nauja inžinerinio tinklo dalis jungiama prie statytojui priklausančių esamų komunalinių inžinerinių tinklų, prisijungimo sąlygos nėra išduodamos, taigi teismas privalėjo tirti ir vertinti visus įrodymus, kurie buvo surinkti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

4.17. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje visiškai netyrė ir nevertino naujų įrodymų – liudytojo A. I. 2021-06-23 teismo posėdyje duotų parodymų, kuris patvirtino, kad tai jis (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) paprašytas 2014–2015 metais (duomenys neskelbtini) teritorijoje (priešais administracinį pastatą) įrengė žarną (posėdžio garso įrašo 35.35 min.), t. y. tą pačią žarną, dėl kurios prijungimo buvo kaltinamas ir nubaustas A. K.. Dėl šio liudytojo parodymų teismas pasisakė labai formaliai, teigdamas, ką jie nei patvirtina, nei paneigia A. K. kaltę.

4.18. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-10-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-689/2019 (Teismų praktika. 2019, 52, p. 615–628) nurodyta, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – COK) 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnyje. Taigi minėtose nutartyse, priimtose civilinėje byloje, nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės baudžiamojoje byloje.

4.19. Įrodomosios reikšmės baudžiamojoje byloje negali turėti ir šiose nutartyse išdėstytos teismų išvados, padarytos motyvuojant priimtą sprendimą (teismo argumentai), kadangi teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas; teismas savo išvadas padaro įvertinęs konkrečią situaciją ir tai situacijai taikydamas konkrečią teisės normą. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi sprendimu civilinėje byloje kaip rašytiniu įrodymu.

4.20. Be to, skunde teismui pareiškėjas nurodė daugybę Institucijos padarytų procesinių pažeidimų (pvz., kad byla buvo išnagrinėta 2019-06-18 žodinio proceso tvarka, kai protokole buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2019-06-17 rašytinio proceso tvarka; kad pareiškėjas nebuvo kviečiamas (šaukiamas) į žodinį bylos nagrinėjimą), tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių procesinių pažeidimų nenagrinėjo, apskritai dėl jų nieko nepasisakė, tai taip pat sudaro pagrindą laikyti nutartį nemotyvuota.

4.21. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra tik perrašytos Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 padarytos išvados, vadovaujantis minėta Konstitucinio Teismo praktika, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių, visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, pats savarankiškai nepadarė jokių išvadų ir priėmė nemotyvuotą nutartį (ANK 636 straipsnio 4 dalis), dėl to tokia nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir aukštesniojo teismo turi būti panaikinta.

4.22. A. K. Institucijos 2019-06-18 nutarimu nubaustas pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungė prie šių tinklų pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išleido nuotekas pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju A. K. nubaustas už tai, kad savavališkai vandens tiekimo komunikaciją – žarną – prijungė prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų, neturėdamas UAB „Palangos vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų ir leidimo.

4.23. Nagrinėjamu atveju būtina įrodyti: 1) kad savavališkai buvo prisijungta prie centralizuotų vandentiekio tinklų; 2) buvo nustatytas pasijungimo faktas; 3) buvo prijungti A. K. geriamojo vandens tiekimo įrenginiai ar komunikacijos; 4) subjektyviuosius nusižengimo požymius – A. K. kaltę (ANK 7–9 straipsniai).

4.24. Kaip minėta, siekiant inkriminuoti asmeniui ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra būtina nustatyti, kad asmuo savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo tinklų. Ši norma yra blanketinė. Savavališko prisijungimo apibrėžimas yra reglamentuotas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (toliau – ir Taisyklės), 23.1 papunktyje.

4.25. Taisyklių 23.1 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-21) nustatyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

4.26. Teismas nutartyje konstatavo, kad A. K. padarė ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kaip precedentu remdamasis LAT 2018-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 padarytomis išvadomis dėl vandentiekio sistemos tarpusavio sąsajos, t. y. kad geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimas prie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra, reiškia šių įrenginių prijungimą ir prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros. Tačiau ši kasacinio teismo nutartis šioje byloje neturi teismo precedento galios, nes minėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa.

4.27. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

4.28. LAT yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (LAT 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015 ir kt.).

4.29. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (LAT 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 (61 punktas); 2021-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 (58 punktas).

4.30. LAT 2018-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 buvo sprendžiamas specifinis ginčas dėl pastate (daugiabučiame name) esančiame bute įrengtų geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimo prie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra. Kasacinis teismas 2018-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 konstatavo, kad iš pastato vandentiekio ir lauko vandentiekio sąvokų matyti, jog nėra skirtumo, kaip asmuo prisijungia prie centralizuoto vandentiekio tinklo, t. y. tiesiogiai ar per daugiabučio namo bendrijos vandentiekio tinklą, tai bet kuriuo atveju yra laikoma savavališku pasijungimu prie centralizuotų vandentiekio tinklų, nes už naudojamą vandenį nėra atsiskaitoma (kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ši aplinkybė buvo įrodyta).

4.31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl savavališko bute esančio geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimo prie daugiabučio namo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su centralizuotais vandentiekio tinklais, bet prie vidaus vandentiekio tinklo, priklausančio privačiam subjektui – (duomenys neskelbtini) (abonentui), kuri pagal išduotas Viešo geriamojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygas 2006-05-25 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį SR Nr. 1434 ir ribos aktą Nr. 1434 prie šios sutarties. Iš šių dokumentų matyti, kad centralizuotas viešajam geriamojo vandens tiekėjui priklausantis vandentiekio tinklas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kad abonento apskaitos prietaisas yra įrengtas gatvėje esančiame šulinyje Nr. 231, kad pagal jį abonentas atsiskaito su viešuoju geriamojo vandens tiekėju. Byloje nebuvo ginčo, kad sklype (duomenys neskelbtini), esantis vandentiekio tinklas, prie kurio buvo prijungta žarna (taip teigė Institucija, nors A. K. su šia išvada nesutinka), yra vidaus vandentiekio tinklas, priklausantis abonentei (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje kaip liudytojai apklausti UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojai G. D. ir G. G.. Ta aplinkybė, kad žarna buvo prijungta (pastaba – A. K. ginčija patį prijungimo faktą) prie abonentės (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklo, parodo, kad prisijungiant prie sklype (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (abonentui) priklausančio vidaus vandentiekio tinklo nereikėjo gauti iš centralizuoto geriamojo vandens tiekėjo – UAB ,,Palangos vandenys“ – prisijungimo sąlygų.

4.32. Pažymėtina, kad prisijungimo sąlygų sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 44 dalyje – prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

4.33. Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

4.34. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis prijungti savo statinius ar žemės sklype esančius inžinerinius tinklus prie kitiems savininkams (valdytojams, naudotojams) priklausančių inžinerinių tinklų, turi kreiptis į to inžinerinio tinklo savininką (naudotoją, valdytoją) dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, išskyrus atvejus, kai yra parengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ir jame yra numatytas prijungimas prie kitiems savininkams (valdytojams, naudotojams) priklausančių inžinerinių tinklų.

4.35. Kaip minėta, iš (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,Palangos vandenys“ 2006-05-25 sudarytos nuotekų šalinimo sutarties SR Nr. 1434 ir prie šios sutarties esančio ribos akto Nr. 1434 matyti, kad viešojo geriamojo vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra prasideda už abonentės (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

4.36. Kadangi UAB ,,Palangos vandenys“ nėra sklype (duomenys neskelbtini), esančio vidaus vandentiekio tinklo, prie kurio buvo prijungta žarna, nei savininkė, nei naudotoja, akivaizdu, kad dėl žarnos prijungimo nereikėjo gauti iš UAB ,,Palangos vandenys“ jokių prijungimo prie šio jai nepriklausančio vandentiekio tinklo sąlygų. Šiuo atveju UAB ,,Palangos vandenys“ nėra tinkamas subjektas išduoti prisijungimo sąlygas taip, kaip jos yra apibrėžtos specialiuosiuose teisės aktuose, dėl to teismas skundžiamoje nutartyje padarydamas priešingas išvadas neatskleidė bylos, nesuprato jos esmės.

4.37. Taigi iš anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad žarną prijungiant prie savo sklype esančios inžinerinio tinklo dalies nereikėjo gauti UAB ,,Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygų, nes, jeigu žarna ir būtų išgaunamas vanduo, jis būtų fiksuotas apskaitoje pagal (duomenys neskelbtini) gatvėje šulinyje Nr. 231 įrengto abonentės (duomenys neskelbtini) apskaitos prietaiso rodmenis.

4.38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Institucija esamų faktinių aplinkybių ir įrodymų (A. K. priešų – išimtinai tik UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojų surašytų raštų, jų paaiškinimų ir jų pateikto fragmentinio vaizdo įrašo be datos, be vietos ir be laiko) kontekste neįrodė, kad žarna buvo prijungta prie centralizuotų vandentiekio tinklų neteisėtai, t. y. negavus UAB ,,Palangos vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų ir jai nedalyvaujant. Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje padarė priešingas išvadas, ši nutartis laikytina neteisėta ir turi būti panaikinta.

4.39. Teismas išvadą, kad žarna buvo prijungta prie vandentiekio tinklo, padarė remdamasis išimtinai tik UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojų liudytojų G. D. ir G. G. parodymais, jų parengta schema, jų darytomis fotonuotraukomis ir fragmentiniu vaizdo įrašu, nors liudytojai I. R., E. C. ir O. F. (O. F.) nurodė, kad visa žarna buvo (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kad nė vienas žarnos galas nebuvo niekur prijungtas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad yra užfiksuotas šulinys, tačiau nėra užfiksuota, jog žarna prijungta prie vandentiekio tinklo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad žarna ties galima prijungimo vieta uždengta plastmasine plėvele, tačiau pats prijungimo faktas vaizdo įraše nėra užfiksuotas. Prisijungimo faktas nėra užfiksuotas ir nuotraukose.

4.40. A. K. vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė kaip šališkus liudytojų I. R., E. C. ir O. F. parodymus, nes I. R. ir E. C. su pareiškėju sieja verslo santykiai, o. F. yra A. K. klientas. Teismas turėjo kritiškai vertinti UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojų parodymus, nes jie daug metų dirba pelno siekiančioje privačioje įmonėje UAB ,,Palangos vandenys“, su kuria A. K. dar nuo 2016 metų sieja itin priešiški santykiai.

4.41. Be to, UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojo G. D. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir dėl to, kad G. D. 2017-09-05 patikrinimo akte yra nurodyta, jog sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas. Atkasus minėtą vandentiekio tinklą nustatyta, kad vandentiekis nutiestas į kaimyninį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Vandentiekio tinklas buvo už tvoros prie namelio (duomenys neskelbtini), vamzdžio galas ties nameliu buvo su ventiliu, kurio galas buvo užaklintas.

4.42. Tačiau G. D. 2017-09-05 tarnybiniame pranešime yra kalbama apie rastą „vamzdį“, nurodant, kad A. K. su neprisistačiusiu asmeniu ištraukė vamzdžio galą (ant galo buvo sumontuotas ventilis, plastikinė aklė), taip pat tą patį vamzdį ištraukė iš žemės (vamzdis buvo paklotas negiliai) ir šį vamzdį per esamą ažūrinę tvorą perkišo į (duomenys neskelbtini) esantį sklypą. Tokių aplinkybių G. D. nenurodė 2017-09-05 savavališko prisijungimo akte, nors šis dokumentas yra vienintelis dokumentas, patvirtinantis savavališko prisijungimo faktą.

4.43. 2017-09-05 tarnybiniame pranešime G. D. nurodė, kad rastas savavališkai prijungtas vandentiekis buvo atjungtas nuo bendrovės geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, tačiau tokio atjungimo faktas ir laikas nėra nurodyti jo 2017-09-05 patikrinimo akte. Taigi G. D. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neatitinka 2017-09-05 patikrinimo akte nustatytų duomenų.

4.44. Kadangi pagal Taisyklių 24 ir 28 punktus geriamojo vandens tiekėjas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą, akte turi nurodyti infrastruktūros atjungimo datą ir laiką, o byloje pateiktame 2017-09-05 savavališko prijungimo akte to nėra nurodyta, darytina išvada, kad rasta žarna nebuvo atjungta nuo vandentiekio, dėl to yra pagrindas išvadai, jog ji nebuvo ir prijungta.

4.45. Pabrėžtina, kad ieškovės UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojai turi asmeninį nusistatymą prieš A. K.. Tai patvirtina ir tas faktas, kad UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojai dar nuo 2016-08-12 atsisako su A. K. sudaryti tiesioginę geriamojo vandens tiekimo sutartį ir draudžia jam gauti vandenį kaip subabonentui (sąmoningai iš jo tyčiodamiesi, piktnaudžiaudami suteiktais įgaliojimais ir siekdami palikti jį be gyvybiškai būtino elemento – geriamojo vandens), dėl to šiuo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21-588/2022 pagal A. K. prevencinį ieškinį atsakovei UAB ,,Palangos vandenys“, kurioje A. K. prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB ,,Palangos vandenys“ nutraukti veiksmus, sukeliančius žalos padarymo grėsmę, t. y. įpareigoti atsakovę UAB ,,Palangos vandenys“ leisti A. K. gauti geriamąjį vandenį į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kaip subabonentui per ieškovo pasirinktą UAB ,,Palangos vandenys“ abonentą, per pastarąjį atsiskaitant už suvartotą vandenį ir nuotekas su atsakove UAB ,,Palangos vandenys“; 2) įpareigoti atsakovę UAB ,,Palangos vandenys“ sudaryti su ieškovu A. K. viešąją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Todėl ši aplinkybė taip pat yra neabejotinai svarbi vertinant UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojų parodymų patikimumą.

4.46. Teismas, remdamasis ieškovės darbuotojų parodymais, nustatė ne tik tai, kad žarna buvo prijungta prie vandentiekio tinklo, bet ir tai, kad kitas žarnos galas buvo A. K. valdomoje teritorijoje. Šią aplinkybę teismas taip pat nustatė remdamasis išimtinai tik liudytojų G. D. ir G. G. parodymais ir fragmentiniu vaizdo įrašu, kuriame nėra aiškiai užfiksuota nei vieta, nei data, nei laikas, dėl to galima prielaida, kad vaizdo įrašas buvo padarytas ne 2017-09-05, bet vėliau, kadangi 2017-09-05 aptikta žarna dar ilgai mėtėsi (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir galbūt aplink žemės sklypą.

4.47. Teismas buvo šališkas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai taikė skirtingus kriterijus kaltinantiems ir teisinantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai taikė skirtingus kriterijus liudytojų, kaltinančių A. K. (G. D. ir G. G.), ir liudytojų, teisinančių A. K. (I. R., E. C., O. F., A. I. (A. I.) parodymų patikimumui įvertinti, padarydamas išvadą, kad liudytojų G. D. ir G. G. parodymai yra objektvūs, o A. K. teisinančių liudytojų I. R., E. C. ir O. F. parodymai yra nepatikimi, kad jie yra suinteresuoti palankesne A. K. administracinio nusižengimo bylos baigtimi, nes I. R. ir E. C. su A. K. sieja verslo santykiai, o liudytojas O. F. yra jo klientas. Tačiau teismas priešingas įrodymų vertinimo taisykles taikė ir prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų G. D. ir G. G. parodymams, nors jie yra darbuotojai UAB ,,Palangos vandenys“, kuri inicijavo A. K. šią administracinio nusižengimo bylą, taigi yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, siekia visomis įmanomomis priemonėmis pakenkti A. K. dėl dar nuo 2016 metų tarp jo ir UAB ,,Palangos vandenys“ susiklosčiusių itin priešiškų santykių.

4.48. Liudytojai I. R., E. C. ir O. F. nuosekliai patvirtino tiek faktą, kad laistymo žarna nebuvo prijungta prie vandentiekio tinklo, tiek ir faktą, kad kitas jos galas buvo po (duomenys neskelbtini)i priklausančiu nameliu, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), o ne A. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šiuos jų parodymus patvirtino ir rašytinis įrodymas – 2017-09-05 schema, kuri buvo parengta 2017-09-05, taip pat liudytojo A. I. parodymai, kad žarna buvo po (duomenys neskelbtini)i priklausančiu nameliu. Liudytojų O. F. ir A. I. parodymų teismui nebuvo pagrindo laikyti nepatikimais, nes jie su A. K. nepalaiko jokių santykių, dėl to negali būti laikomi suinteresuotais šios bylos baigtimi, siekti padėti išvengti A. K. administracinės atsakomybės.

4.49. Pagal Taisyklių 22 punktą asmenys, savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal ANK 332 straipsnį.

4.50. UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojas G. D. 2017-09-05 atliko patikrinimą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį naudoja abonentė (duomenys neskelbtini), ir surašė 2017-09-05 Nuotekų / vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodyta: „Patikrinimo metu sklype (adresas (duomenys neskelbtini)) buvo rastas savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkasus minėtą vandentiekio tinklą, nustatyta, kad vandentiekis nuvestas į kaimyninį sklypą (adresas (duomenys neskelbtini)). Sklypas nėra suformuotas, vandentiekio tinklas buvo už tvoros prie namelio adresu (duomenys neskelbtini), vamzdžio galas ties nameliu buvo su ventiliu, kurio galas buvo užaklintas.“

4.51. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. K. atliko neteisėtus veiksmus – padarė ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. kad jis savavališkai prijungė žarną prie centralizuotų vandentiekio tinklų, nepaisant to, kad vienas žarnos galas buvo užaklintas, nes viena rastos žarnos dalis buvo jo valdomoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), greta jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Teismas nurodė, jog akivaizdu, kad laistymo žarna buvo paruošta naudoti, t. y. vandeniui gauti pakako nuimti plastikinę aklę ir atsukti vandenį. Todėl, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nebuvo užfiksuotas laistymo žarnos prijungimas prie A. K. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo nelaikyti A. K. atsakingu dėl prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros vandentiekio tinklų.

4.52. Pažymėtina, kad šią išvadą teismas perrašė iš Kauno apylinkės teismo 2019-02-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 motyvuojamosios dalies, nes, kaip minėta, teismas laikė šį teismo sprendimą rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti.

4.53. Pirma, liudytojas A. I. patvirtino, kad tai jis (duomenys neskelbtini) pašymu įrengė jos sklype žalios spalvos žarną nuo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinio hidranto, tai parodo, kad žarna nėra A. K..

4.54. Antra, net ir ta aplinkybė, kad viena rastos žarnos dalis buvo rasta A. K. valdomoje teritorijoje (nors A. K. su tuo kategoriškai nesutinka, jis ir liudytojai E. C., O. F., I. R. bei A. I. šią aplinkybę paneigė) iki 1 metro atstumu nuo tvoros, skiriančios A. K. ir (duomenys neskelbtini) naudojamus žemės sklypus, ir tas faktas, kad didžioji dalis žarnos buvo abonentės (duomenys neskelbtini) žemės sklype, nesuponuoja išvados, kad žarna buvo paruošta naudoti būtent A. K..

4.55. Trečia, pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavališkai (neturėdamas prisijungimo sąlygų) prisijungė prie vandens tiekimo tinklų, dėl to aplinkybė, kad vanduo yra išgaunamas arba kad jis galėjo būti išgaunamas, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes šiuo atveju yra sprendžiamas atsakomybės už prisijungimą prie vandentiekio tinklų neturint prisijungimo sąlygų klausimas, tačiau ne žalos atlyginimo klausimas (kuris buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019).

4.56. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad žarna buvo A. K.. Priešingai, iš liudytojo A. I. 2021-06-23 teismo posėdyje duotų parodymų (posėdžio garso įrašo 28.20–30.28 min.) matyti, kad žarna 2014–2015 metais buvo įrengta nuo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinio hidranto, ji priklausė (duomenys neskelbtini)i, buvo pakišta po (duomenys neskelbtini) nameliu. Todėl teismas nepagrįstai pripažino A. K. padarius ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, remdamasis ne byloje ištirtais įrodymais, o darydamas prielaidą, kad žarna galbūt galėjo būti A. K., nes ji, pasak A. K. priešiškų liudytojų G. D. ir G. G., buvo rasta jo valdomoje teritorijoje. Tačiau pažymėtina, kad 1 m atstumu nuo A. K. poilsio namelio, po kuriuo tariamai buvo rastas vienas žarnos galas, yra (duomenys neskelbtini) nameliai, taip pat 1 m atstumu nuo A. K. poilsio namelio yra ir kitiems asmenims (I. G., D. G., V, Grigoliui, G. V. ir kt.) priklausantys poilsio nameliai. Todėl, vadovaujantis tokiomis teismo prielaidomis, šie asmenys taip pat galėtų būti laikomi žarnos savininkais, valdytojais ir atsakyti pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį.

4.57. Administracinio nusižengimo bylose asmens kaltės negalima grįsti prielaidomis, vienos šalies aplinkybę laikyti įrodyta tik todėl, kad ji yra labiau tikėtina, nei kitos šalies nurodyta aplinkybė. Todėl nesant šioje byloje patikimų įrodymų, kad žarna priklausė A. K., ir turit įrodymų, kad žarna priklausė (duomenys neskelbtini)i, neabejotina, kad A. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį.

4.58. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokia kaltės forma A. K. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nutartyje iš esmės neatskleistas kaltės turinys. Tuo tarpu pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ANK 5 ir 7 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 8 ir 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir LAT nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).

4.59. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek teismas visiškai nevertino A. K. kaltės turinio, dėl to skundžiama nutartis negali laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. I. parodymų, kad tai jis (duomenys neskelbtini) sklype įrengė žarną, nutiesė ją po (duomenys neskelbtini) nameliu, tai paneigia A. K. kaltę dėl žarnos savavališko prijungimo.

4.60. Kad A. K. nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo, taip pat patvirtina tiek jo, tiek I. R., E. C., O. F. ir A. I. parodymai ir jų parengta 2017-09-05 schema. Priešingai, nei nusprendė teismas, Institucijos pateikta medžiaga niekaip nepatvirtina A. K. kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo, juolab jog, kaip minėta, A. K. neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų – savavališko prisijungimo, nes žarna buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini) vidaus vandentiekio tinklo, o ne prie UAB ,,Palangos vandenys“ centralizuoto vandentiekio tinklo.

4.61. Pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

4.62. Pagal BPK 58 straipsnį asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

4.63. A. K. atstovės teigimu, teisėja V. Railienė negalėjo nagrinėti šios bylos ir turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi, šališka A. K. atžvilgiu. A. K. reiškė šioje byloje teisėjai nušalinimą, tačiau ji nepagrįstai nenusišalino.

4.64. Teisėja V. Railienė yra išnagrinėjusi ir šiuo metu nagrinėja keletą A. K. bylų. A. K. ne kartą kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (toliau – Komisija) dėl netinkamo teisėjos darbo, dėl įstatymų pažeidinėjimo. Pavyzdžiui, A. K. kreipėsi į Komisiją, nurodydamas, kad: 1) teisėja V. Railienė, atlikdama ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2020-02-17 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39714-18 atsisakė priimti įtariamojo A. K. skundą dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, nors iš BPK 217 straipsnio normų ir kasacinio teismo praktikos akivaizdžiai matyti, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl teisėja V. Railienė, 2020-02-17 nutartimi atsisakiusi priimti A. K. gynėjos skundą, šiurkščiai pažeidė BPK 217 straipsnio normas, suformuotą kasacinio teismo praktiką. Tokią išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą dėl 2020-02-17 nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-16 nutartimi panaikino minėtą teisėjos nutartį ir skundą perdavė iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui, konstatavęs, kad teisėjos V. Railienės nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesivadovaujant sistemine BPK normų analize, kasacinio teismo praktika ir paneigiant asmens teisę kreiptis į teismą, apskųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus; 2) teisėja V. Railienė 2020-06-11 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-995/2020 nagrinėjimą, nurodydama, kad bylą reikia sustabdyti, nes ,,į bylą nebuvo įtraukta UAB „Palangos vandenys“ suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu UAB „Palangos vandenys“ negalėjo pateikti savo pozicijos, užkertant kelią neteisėto ir nepagrįsto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo priėmimui“. Iš šios teisėjos nutarties matyti, kad teisėja V. Railienė savo priimtame procesiniame sprendime sukritikavo kito teisėjo priimtą sprendimą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, teigdama, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nors sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią; 3) teisėja V. Railienė nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-113-995/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį ir ją 2020-03-16 nutartimi nutraukė, nors tokio nutraukimo pagrindo CPK 293 straipsnis nenumato. Klaipėdos apygardos teismas 2020-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-696-265/2020 panaikino teisėjos V. Railienės nutartį, nustatydamas esminį procesinės teisės normos pažeidimą, t. y. kad nei pirmosios instancijos teismo paminėtame CPK 293 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti.

4.65. A. K., be šių pažeidimų, buvo nurodęs ir kitus teisėjos padarytus jo atžvilgiu pažeidimus, prieš šią teisėją ne kartą rašė neprocesinius skundus Komisijai, grindė juos ir nepotistiniais teisėjos santykiais, dėl to teisėja, kaip žmogus, suprantama, yra priešiška A. K.. Ši aplinkybė neabejotinai sudaro pagrindą teisėją laikyti neobjektyvia ir jai nuo šios A. K. administracinio nusižengimo bylos nusišalinti.

4.66. Be kita ko, ta aplinkybė, kad teisėja šioje byloje rašytiniu įrodymu, turinčiu įrodomąją galią, laikė kito teisėjo priimtą sprendimą, parodo, kad teisėja tokias išvadas daro sąmoningai dėl savo šališkumo, siekdama bet kokiomis priemonėmis pakenkti A. K. interesams.

4.67. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų sistemoje yra ne vienas apylinkės teismo teisėjas, kuris neturi jokios išankstinės nuomonės, yra neutralus A. K. ir kuris galėjo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, suteikdamas pareiškėjui pakankamas nešališkumo garantijas.

4.68. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teigtina, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, tai sudaro savarankišką pagrindą nutartį panaikinti.

4.69. Teisėja priėmė skundžiamą nutartį, pažeisdama ANK 637 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą nutarčiai paskelbti (byla išnagrinėta 2021-11-18, o nutartis priimta 2021-12-17, EPP sistemoje skaitmenizuota tik 2021-12-20). Taip buvo pažeista A. K. teisė į teisminę gynybą – teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.

4.70. Teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalies normą, teismo sprendimą civilinėje byloje laikydamas rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

Šalies argumentai

4.73. Todėl skundžiama nutartis, kurioje daromos išvados yra grindžiamos civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėmis ir kurioje yra perrašytos sprendime civilinėje byloje padarytos išvados, apeliantės teigimu, yra neteisėta ir turi būti panaikinta.