- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2KT-7/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- East China Automobile Association Ltd
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo East China Automobile Association Ltd pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo East China Automobile Association LTD pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo bylų, kuriose vienas iš proceso dalyvių yra East China Automobile Association Ltd, UAB „ECAA Europe“, UAB „Vaivorykštė“, įskaitant jos dukterines įmones ir (arba) J. D. ir šių bylų perdavimo kitos apygardos atitinkamos pakopos teismams. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo 2002 m. ar kitų metų nutartį (nutartis), kuria (kuriomis) buvo nusišalinta nuo bylų, susijusių su UAB „Vaivorykštė“ ir (arba) A. V. bei Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų rašytinius paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
Šiaulių apygardos teismas ir Šiaulių apylinkės teismas jau buvo nusišalinę nuo bylų, kuriose dalyvavo UAB “Vaivorykštė” ir (arba) A. V.. UAB „Vaivorykštė“ buvo įsteigta 1990 m. lapkričio 7 d., jos steigėjai J. T. (53,6 proc. visų bendrovės akcijų), V. T. (35,7 visų bendrovės akcijų) ir A. V. (10,7 visų bendrovės akcijų). Tarp akcininkų kilus ginčams, jie buvo sprendžiami teismuose. 2002 m. gegužės 20 d. dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbta publikacija „Dešimt metų klestėjusi Šiaulių korporacija „Vaivorykštė“ pastaruosius metu garsėja nesibaigiančiais konfliktais tarp buvusių verslo parnerių. Abu Šiaulių teismai nusišalino nuo bylų, susijusių su šių verslininkų konfliktu, nagrinėjimo“. Daugelis teisėjų iki šiol dirba Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme, o duomenų, kad būtų pasikeitusios nusišalinimo aplinkybės, nėra. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja R. M. 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-4754-641/2013 pagal ieškovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ieškinio atsakovams UAB „ECCA Europe“, East China Automobile Association Ltd, Acemark Enterprises Ltd, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Nusišalinimo nutartyje teisėja nurodė, kad su ieškovo UAB „Vaivorykštė“ valdybos nariu T. Š. ir jo šeima apie dešimt metų bendrauja asmeniškai. Kadangi teismo pirmininko pavaduotoja turi tam tikrus valdingus įgalinimus kitiems to teismo teisėjams, bylos perdavimas nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui abejonių dėl teismo nešališkumo neišsklaidytų.Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B. K. ir A. V. anksčiau dirbo kartu vienoje įstaigoje ir (arba) viena kitai pavaldžiose įstaigose. Iš viešai skelbiamų publikacijų matyti, kad A. V. dirbo Šiaulių savivaldybės vykdomajame komitete. B. K. nuo 1987 rugpjūčio mėn. iki 1990 m. birželio mėn. dirbo Šiaulių rajono agropramoniniame susivienijime juristu, o vėliau – juristu Šiaulių rajono taryboje. Kadangi tuo pačiu laiku Šiaulių savivaldybėje dirbo ir A. V., jie buvo kolegos su B. K., todėl neatmestina, kad juos sieja draugiški santykiai, kas objektyviai gali suponuoti abejones dėl teismo pirmininko B. K. nešališkumo nagrinėjant bylas. Kadangi teismo pirmininkas turi tam tikrus valdingus įgalinimus kitiems to teismo teisėjams, bylos perdavimas nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui abejonių dėl teismo nešališkumo neišsklaidytų.Šiaulių apygardos teismo teisėjas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priėmė iš esmės neteisingą nutartį, kuria panaikino atsakovui J. D. paskirtą baudą, tuo išreikšdamas savo palankumą nubaustajam. Civilinė byla Nr. 2A-204-440/2014 nepagrįstai paskirta be eilės ir pažeidžiant Teisėjų tarybos nutarimu patvirtintą Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašą (toliau – Aprašas). Iš bylos pakyrimo protokolo matyti, kad buvo pasinaudota tik funkcija “paskirti bylą teisėjui, o taisyklėse nurodytomis funkcijomis “sudaryti teisėjų kolegiją”, “paskirti teisėjų kolegijos pirmininką” ir “pasiūlyti teismo posėdžio datą ir laiką” pasinaudota nebuvo. Ši byla su apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui išsiųsta 2013 m. gruodžio 30 d. ir jau 2013 m. gruodžio 31 d. priimta nutartis dėl bylos nagrinėjimo 2014 m. sausio 28 d., nors kita civilinė byla su atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui išsiųsta 2013 m. gruodžio 6 d., tačiau iki šiol posėdis nepaskirtas.Civilinė byla Nr. 2-824-440/2013 iš teisėjo E. M. dėl nežinomų priežasčių, nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos buvo perduota teisėjai V. V.. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuris buvo paskirtas teisėjui E. M., tačiau dėl nežinomų priežasčių 2013 m. balandžio 25 d. byla perduota teisėjai V. V., tokiu būdu, pareiškėjo įsitikinimu, siekiant suteikti galimybę atsakovui perleisti turtą tretiesiems asmenims ir pateisinti turto iššvaistymą. Teisėja V. V., išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-824-440/2013, priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nors buvo pateikta daugybė pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos netinkamumo. Teisėja V. V. priėmė išskirtinai UAB “ECAA Europe” ir jos akcininkui UAB “Vaivorykštė” (A. V.) palankią nutartį ir civilinėje byloje Nr. 2S-964-440/2013 atmesdama J. D. ir ieškovės East China Automobile Association Ltd atskiruosius skundus dėl nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėja V. V. galimai yra artimai pažįstama su A. V., kadangi jie abu yra gimę tais pačiais 1963 metais, abu kilę iš Šiaulių apskrities, abu baigė tą patį universitetą, todėl pagrįstai manytina, kad buvo bendraklasiai, bendrakursiai ar kitomis aplinkybėmis artimai susiję. Taip pat neatmestina, kad teisėjos V. V. sutuoktinis, vadovaujantis Tradicinei statybos meistrų gildijai, registruotai Šiaulių apskrityje, turi sutartinių santykių dėl paslaugų ir (arba) prekių pardavimo su UAB “Vaivorykštė” priklausančiomis įmonėmis, veikiančiomis Šiaulių apskrityje.Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J. S. 2013 m. spalio 25 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė nušalinti antstolį A. L. nuo vykdomųjų bylų Nr. 2-3731-565/2013 ir Nr. 2-2727-291/2013. Ši nutartis priimta pažeidžiant Teisėjų etikos kodeksą ir Teismų įstatymą. Antstolio nušalinimo klausimai dėl tų pačių aplinkybių jau buvo du kartus spręsti teisme: 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3162-362/2013 ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6678-797/2013, nušalinimo pareiškimai atmesti, abi nutartys įsiteisėjusios. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje arba administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Šiaulių apylinkės teismo teisėja E. K. 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9205-797/2013 įpareigojo pareiškėją per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigodama pateikti UAB “ECAA Europe” įstatus ir įrodymus, kad negali pats gauti ieškiniu ginčijamų sutarčių. Pareiškėjui pašalinus šiuos trūkumus, Šiaulių apylinkės teismas priėmė dar vieną nutartį dėl trūkumų šalinimo: nustatęs, kad ginčas yra turtinis, įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Pirmojoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo šio įpareigojimo nebuvo. Tokiu būdu vilkinamas teismo procesas ir pažeidžiamas pareiškėjo teisėtas interesas bylą išnagrinėti kuo skubiau, kadangi žyminio mokesčio primokėjimo trūkumas galėjo būti nustatytas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje. Šiaulių apylinkės teimo teisėja L. M. 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8550-569/2013, kuria įpareigojo pareiškėją per 15 darbo dienų nuo nutarties priėmimo dienos sumokėti 1000 Lt dydžio užstatą galimų UAB “Universal Auto” bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, nors dar nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Pagal CPK 794 straipsnį tik atsakovas gali prašyti taikyti užstatą jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui.Šiaulių apygardos teismo teisėja D. B. 2014 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo motyvuodama tuo, kad dėl to paties dalyko pradėtas kasacinis procesas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-824-440/2013. Teismas neįvertino, kad ieškinio pagrindas yra visiškai kitas, o pagal CPK 137 str. 2 d. 5 p., atsisakyti priimti ieškinį galima tik tuomet, kai sutampa net tik ieškinių dalykas, bet ir pagrindas. Pareiškėjas priverstas skųsti akivaizdžiai neteisėtą nutartį, dėl ko bus užvikintas procesas, o vėlesnis juridinio asmens veiklos tyrimo klausimo sprendimas gali būti visiškai neaktualus, nes atsakovas iššvaistys visą įmonės turtą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kyla pakankamai pagrįstos abejonės Šiaulių apylinkės teismo teisėjų ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumu tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Nors šios taisyklės taikomos įrodinėjimo procese nagrinėjant civilines bylas, tačiau pareiškėjas mano, kad jos sukurtos ir tam, kad išvengti grynos tiesos paieškos kriterijaus ir begalinio įrodinėjimo tų faktų, kuriuos galima vertinti tikėtinumo principo dėka.
2014 m. sausio 31 d. gauta papildoma informacija prie pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo: Teisėjų etikos ir drausmės komisijai adresuotas teikimas dėl drausmės bylų šių teismų teisėjams iškėlimo. Teikimu prašoma iškelti drausmės bylas Šiaulių apygardos teismo pirmininkui B. K., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui V. K., Šiaulių apygardos teismo teisėjoms V. V., D. B., R. B., Šiaulių apylinkės teismo pirmininkei G. J., Šiaulių apylinkės teismo teisėjams J. S., A. M., E. K., L. M., V. Ž..
Atsiliepimas
UAB “Vaivorykštė” ir J. D. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl nušalinimo. Atsiliepime suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti nušalinimus nuo tų civilinių bylų, kuriose jis nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu. Pareiškime dėl nušalinimo nurodyti deklaratyvūs teisėjų nušalinimo pagrindai, paremti pareiškėjo atstovo įsitikinimais. Esminio skirtumo, kuriame teisme bus nagrinėjamos bylos, suinteresuoties asmenims nėra, tačiau nepriimtina, kad pareiškėjai piktnaudžiauja nušalinimo institutu, siekia padidinti UAB “Vaivorykštė” UAB “ECAA Europe” bei J. D. tiek finansines išlaidas, tiek ypač galimas laiko sąnaudas dėl galimo važinėjimo į kituose miestuose sančius teismuis, jei būtų patenkintas nušalinimo pareiškimas. Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo vertintinas viena vertus, kaip siekis “atsikratyti” nepalankius sprendimus priėmusių teisėjų, kurie, nagrinėdami daugybę nepagrįstų ir atsainiai parengtų pareiškėjų procesinių dokumentų jau neblogai žino ginčo esmę, kita vertus, kaip tam tikras spaudimas teisėjams, kadangi pareiškime ne tik išliejamas dezinformacijos srautas, bet ir reikalaujama teisėjų pasiaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas 2002 metais iš tiesų nusišalino vienoje iš bylų, kuriose buvo sprendžiami ginčai tarp J. T. ir A. V., tačiau teismų nusišalinimo klausimas buvo sprendžiamas tik konkrečios bylos kontekste ir neturi nieko bendro su šiuo metu vykstančiais procesais. Nušalinimo pareiškime dėstomos aplinkybės apie teisėjų šališkumą susijusios su jų priimtais procesiniais sprendimais, negali būti teisėjų nušalinimo pagrindu. A. V. asmeniškai nepažįsta nei vieno iš nurodytų teisėjų, su Šiaulių apygardos teismo B. K. niekada nebuvo bendradarbiais, o teiginiai apie galimą pažintį su teisėja V. V., tame tarpe ir per jos sutuoktinį, yra visiškas prasimanymas. A. V. nepažįsta ir teisėjos R. M., o taip pat neturi žinių, su kuo bendrauja vienas iš 300 jo darbuotojų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas neturi jokių valdingų įgalinimų teisme dirbančių teisėjų atžvilgiu. Be to, atsiliepimu prašoma pareiškėjo atstovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Šiaulių apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui civilines bylas Nr. 2A-204-440/2014 ir Nr. 2-382-124/2014, kuriose atitinkamai 2014 m. sausio 28 d. ir 2014 m. sausio 30 d. buvo paskirti teismo posėdžiai, tačiau dėl Lietuvos apeliacinim teismui paduoto visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo, teismo posėdžiai atidėti. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad nėra teisinių aplinkybių, suteikiančių galimybę abejoti Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant bylas, kuriose vienas iš proceso dalyvių yra East China Automobile Association Ltd, UAB „ECAA Europe“, UAB „Vaivorykštė“ ir J. D..
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas iš dalies atmestinas, iš dalies atsisakytinas priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Nušalinus apylinkės teismo visus teisėjus bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, priimdamas sprendimą, kuriam kitam šio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui perduoti nagrinėti civilinę bylą. Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nušalinimą turi teisę pareikšti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 68 str. 1 d., 42 str. 1 d.). CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu. Pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį, nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, proceso įstatymas nenumato galimybės reikšti nušalinimą tais atvejais, kai reiškiantis nušalinimą asmuo nėra dalyvaujantis byloje asmuo, arba kai pareiškime nenurodoma, kokioje konkrečioje byloje reiškiamas nušalinimas, arba kai byla jau išnagrinėta, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs, ar ne, arba kai byla teisme dar nepradėta. Tai reiškia, kad gavęs nušalinimo pareiškimą, kuriame nėra konkrečiai nurodyta, kokiam konkrečiai teisėjui ar teisėjams, kokioje konkrečiai byloje ar bylose reiškiamas nušalinimas, arba kurį padavė asmuo, neturintis konkrečioje byloje dalyvaujančio asmens statuso, o kartu ir teisės reikšti nušalinimą, teismas tokį nušalinimo pareiškimą turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 3 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas East China Automobile Association Ltd kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą reikšdamas nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo ir visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams nuo bylų, kuriose vienas iš proceso dalyvių yra East China Automobile Association Ltd, UAB „ECAA Europe“, UAB „Vaivorykštė“, įskaitant jos dukterines įmones ir (arba) J. D.. Nušalinimo pareiškime išvardintos penkios Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos (Nr. 2-65-291/2014, Nr. 2-8550-569/2013, Nr. 2-9205-797/2013, 2-164-394/2014, Nr. 2-155-797/2014) ir trys Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos (Nr. 2A-204-440/2014, Nr. 2-382-124/2014, Nr. 2-636-267/2014), kuriose pareiškėjas yra dalyvaujantis byloje asmuo. Kadangi nušalinimas turi būti reiškiamas konkrečioje byloje, šia nutartimi bus sprendžiama ne dėl teisėjų nušalinimo nuo visų bylų, kuriose vienas iš proceso dalyvių yra East China Automobile Association Ltd, UAB „ECAA Europe“, UAB „Vaivorykštė“, įskaitant jos dukterines įmones ir (arba) J. D., o tik nuo tų bylų, kurios nurodytos nušalinimo pareiškime.
Vienu iš nušalinimo pareiškimo argumentų pareiškėjas nurodo, kad 2002 metais abu Šiaulių teismai nusišalino nuo bylų, susijusių su UAB „Vaivorykštė“ akcininkų J. T. ir A. V. ginčais teismuose, o teisėjais iki šiol dirba dauguma tų pačių asmenų. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjos E. M., J. S., I. S. ir A. Č. iki 2002 metų dirbo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjomis. Iš viešai skelbiamų duomenų (http://www.teismai.lt/teisejaiTEISMAI/) matyti, kad E. M. ir J. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjomis dirba nuo 2009 m., I. S. – nuo 2010 m., o A. Č. – nuo 2011 m. Net 19 iš 24 Šiaulių apylinkės teismo ir 3 iš 8 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus šiuo metu dirbančių teisėjų yra paskirti atitinkamo teismo teisėjais po 2002 metų, todėl prielaidų abejoti visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu dėl šio argumento nėra jokio pagrindo.
Aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėja R. M. (nuo 2013 m. sausio mėn. – šio teismo pirmininko pavaduotoja) nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-4754-641/2013, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi kiti šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti kitų civilinių bylų, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Nutartis, kuria teisėja R. M. nusišalino, priimta 2013 m. gegužės 23 d., kitą dieną byla paskirta kitam teisėjui J. S.. Byla išnagrinėta 2013 m. spalio 28 d., jos nagrinėjimo metu nei šiam teisėjui, nei kitiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams nušalinimai nebuvo reiškiami. Dar daugiau, šiame nušalinimo pareiškime, nors ir minimi teisėjo J. S. galimai padaryti pažeidimai, tačiau nėra užsimenama apie būtent tą bylą Nr. 2-4754-641/2013, nuo kurios nusišalino teisėja R. M.. Tai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ir net šio nušalinimo pareiškimo rengimo metu abejonių teismo nešališkumu byloje Nr. 2-4754-641/2013 pareiškėjas neturėjo, o tokiu argumentu remiasi siekdamas kitų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų (V. Ž. (civilinė byla Nr. 2-65-291/2014), L. M. (civilinė byla Nr. 2-8550-569/2013), E. K. (civilinės bylos Nr. 2-9205-797/2013 (Nr. 2-407-797/2014) ir Nr. 2-1555-797/2014) ir J. S. (civilinė byla Nr. 2-164-394/2014)) nušalinimo nuo išvardytų civilinių bylų nagrinėjimo. Kaip minėta, nėra pateikta įrodymų, kad visi Šiaulių apylinkės teismo teisėjai negali nagrinėti nurodytų civilinių bylų. Todėl konkrečias bylas nagrinėjantiems konkretiems teisėjams pareiškėjas turi teisę pareikšti motyvuotus nušalinimo pareiškimus tose konkrečiose bylose, kuriuos turėtų išspręsti Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimus Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K. ir A. V. kolegiškus draugiškus santykius, taip pat apie teisėjos V. V. galimai artimą pažintį su A. V. vertintinos kaip subjektyvia nuomone paremtos prielaidos, nesudarančios šių teisėjų nušalinimo pagrindo. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, nepateikia tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, nušalinimo pareiškime nepagrįstai teigiama, kad teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kitus teisėjus sieja pavaldumo santykiai, ir teismo vadovai kitų teisėjų atžvilgiu turi valdingus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, byloje įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas, sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai).
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad civilinė byla Nr. 2A-204-440/2014, teisme gauta 2013 m, gruodžio 30 d. nepagrįstai jau kitą dieną 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta be eilės ir pažeidžiant Teisėjų tarybos patvirtintą Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos aprašą, kai tuo tarpu kita civilinė byla apygardos teismui išsiųsta 2013 m. gruodžio 6 d., tačiau teismo posėdis iki šiol nepaskirtas. Šį pareiškėjo teiginį paneigia LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad aptariama 2013 m. gruodžio 6 d. išsiųsta byla, kurios Nr. 2S-138-357/2014 Šiaulių apygardos teisme gauta 2013 m. gruodžio 10 d., o 2013 m. gruodžio 12 d. paskirtas teisėjas, apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka pranešta 2013 m. gruodžio 13 d. ir byla išnagrinėta priimant 2014 m. sausio 28 d. nutartį. Tai leidžia spręsti, kad abi bylos paskirtos per analogiškus terminus, o tai savaime nereiškia bylų skirstymo tvarkos pažeidimo.
Argumentai dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko galimo šališkumo dėl to, kad buvo pažeista bylų skirstymo tvarka skiriant civilinę bylą Nr. 2-824-440/2013 taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, pareiškėjas netinkamai interpretuoja, kaip veikia LITEKO sistemos bylų skirstymo modulis ir kada kokiomis šio modulio funkcijomis teismai naudojasi, todėl jo teiginiai, kad iš bylos paskyrimo protokolo matyti, jog nebuvo naudojamasi funkcijomis “sudaryti teisėjų kolegiją”, “paskirti teisėjų kolegijos pirmininką” ir “pasiūlyti teismo posėdžio datą ir laiką”, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos paskyrimo tvarkos pažeidimą, kadangi šie duomenys bylos paskyrimo protokole apskritai negeneruojami. Antra, 2011 m. kovo 25 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-29-(7.1.2), kuriuo patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas, 3.1 punktu teismų pirmininkai įpareigoti šių taisyklių pagrindu patvirtinti konkretaus teismo bylų skirstymo taisykles šiam aprašui įgyvendinti, todėl, įvertinant tai, kad aprašo nuostatos yra alternatyvios, nėra pagrindo reikalauti, kad bylos paskyrimas atitiktų konkrečią aprašo nuostatą, kurią nušalinimo pareiškime nurodė pareiškėjas. Civilinės bylos Nr. 2-824-440/2013 elektroninėje kortelėje matyti, kad teismo pirmininko 2013 m. balandžio 22 d. patvarkymu teisėjui A. M. paskirtas laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimas nurodant objektyvią priežastį, kad kiti 7 teisėjai išvykę į seminarą. 2013 m. balandžio 25 d. byla paskirta teisėjai V. V.. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad byla iš teisėjo E. M. dėl nežinomų priežasčių perduota teisėjai V. V., neatitinka tikrovės. Kai byloje reikia skubiai atlikti procesinius veiksmus, pvz., spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, o teisėjo, kuriam pagal bylų skirstymo taisykles skirtina byla, dėl objektyvių priežasčių nėra darbe, šiuos neatidėliotinus procesinius veiksmus atlikti pavedama kitam teisėjui.
Kiti argumentai, kuriais nurodoma apie Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V. K., teisėjų V. V., D. B. ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų J. S., E. K., L. M. priimtus pareiškėjui nepalankius teismo procesinius sprendimus, atmetami, kadangi, kaip minėta, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Pareiškėjo teisėjams reiškiamas nušalinimas grindžiamas ir aplinkybe, kad jis 2014 m. sausio 30 d. kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylų eilei Šiaulių apylinkės teismo teisėjų ir Šiaulių apygardos teisėjų iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 7 dalį, kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas. Taigi, kol konkrečiam teisėjui nėra iškelta drausmės byla, nėra pagrindo nušalinti teisėją vien dėl to, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai paduotas teikimas.
Remiantis LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-65-291/2014, Nr. 2-8550-569/2013 ir Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-636-267/2014 yra išnagrinėtos. Kaip minėta, išnagrinėtoje byloje nušalinimai negali būti reiškiami, todėl šioje dalyje nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Kitose civilinėse bylose – Šiaulių apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-407-797/2014, Nr. 2-164-394/2014, Nr. 2-155-797/2014 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-204-440/2014 bei Nr. 2-382-124/2014 dėl aukščiau aptartų argumentų nėra pagrindo spręsti apie galimą jas nagrinėjančių teisėjų šališkumą, dėl ko būtų nustatyta būtinybė perduoti šias bylas atitinkamos pakopos kitiems teismams (kitam apygardos teismui ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui).
Turėdamas konkrečių duomenų ir įrodymų dėl bylą nagrinėjančio apylinkės ar apygardos teismo teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą tokiam teisėjui (teisėjams) (CPK 68 str. 4 d.). Tokį nušalinimo pareiškimą nagrinėja atitinkamo bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014 pareiškėjo nušalinimas teisėjai V. V., grįstas analogiškais argumentais, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi buvo išspręstas jį atmetant. Pareiškėjui išaiškintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Byloje dalyvaujančių asmenų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teismas gali pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu nušalinimo procesine teise. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmė – galima bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra pagrindo spręsti pareiškėjo East China Automobile Association LTD pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo bylų, kuriose vienas iš proceso dalyvių yra East China Automobile Association Ltd, UAB „ECAA Europe“, UAB „Vaivorykštė“, įskaitant jos dukterines įmones ir (arba) J. D. ir šių bylų perdavimo kitos apygardos atitinkamos pakopos teismams, taip pat ir dėl nušalinimo nuo išnagrinėtų bylų, todėl šią nušalinimo pareiškimo dalį atsisakoma priimti (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Kita pareiškimo dalis, t. y. dėl Šiaulių apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-407-797/2014, Nr. 2-164-394/2014, Nr. 2-155-797/2014 ir dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2A-204-440/2014 ir Nr. 2-382-124/2014, netenkinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo East China Automobile Association LTD pareiškimo dalį dėl Šiaulių apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo civilinėse bylose Nr. 2-407-797/2014, Nr. 2-164-394/2014, Nr. 2-155-797/2014 ir dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo civilinėse bylose Nr. 2A-204-440/2014 ir Nr. 2-382-124/2014.
Kitą pareiškėjo East China Automobile Association LTD nušalinimo pareiškimo dalį atsisakyti priimti.