Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su ieškovo UAB „Linpara“ prašymu dėl Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-845-660/2011, iškeltos pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „Linpara“ prašymas dėl Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-845-660/2011, iškeltos pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Ieškovo netenkina Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. ir 2011 m. kovo 10 d. nutartys, kuriomis atmesti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. nutartys, kuriomis minėtos Kauno rajono apylinkės teismo nutartys paliktos nepakeistos. Ieškovo teigimu, priimant procesinius sprendimus, akivaizdžiai kerštaujama už ieškovo teikiamus skundus, todėl Kauno rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme jis negali tikėtis palankaus sprendimo. Bylą nagrinėjęs Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkas V. K. ir šio teismo teisėja S. B. yra nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Ieškovas prašyme dėl bylos perdavimo kitam teismui abejoja, ar byloje nušalinus teismo pirmininką, šio teismo kita teisėja L. T., kuriai paskirta nagrinėti bylą, galės nešališkai ją išnagrinėti. Kauno apygardos teismo teisėjai N. V., D. B., V. G., A. Ž., L. J. ir A. K. taip pat priėmė ieškovui nepalankius, nemotyvuotus sprendimus. Be to, teisėjų kolegijos, kuriai pirmininkavo A. Ž., teismo posėdžių sekretorė yra V. K. dukra I. K., o teisėjos N. V. ir D. B. yra buvusios Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos. Ieškovo nuomone, dėl šių priežasčių nebuvo panaikintos pirmosios instancijos teismo priimtos nepagrįstos nutartys. Įvertindamas tai, jog, jo nuomone, ir kiti Kauno rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjai galimai bus šališki, bei siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, ieškovas prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje – pvz., pagal ieškovo buveinės adresą – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui arba kitam Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Tačiau ši teisė jokiais atvejais nereiškia teisės į palankų teismo procesinį sprendimą. Vienas svarbiausių teisės į teisingą teismo procesą turinio aspektų yra asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Tai reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos.

Tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams. Abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Bylos perdavimas galimas CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Teisė nuspręsti, ar egzistuoja pagrindas procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam teismui priimti, suteikta aukštesnės instancijos teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui pareikšto nušalinamo klausimą, kai bylą siekiama perduoti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d. ir 3 str. 6 d., 69 str. 1 d.).

Sprendžiant iš nagrinėjamo prašymo turinio, ieškovas reiškia nušalinimą Kauno rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos teismui ir šių teismų teisėjams ir tuo grindžia prašymą perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Tokia išvada daroma dėl to, kad ieškovas dėsto aplinkybes, jog teisėjai yra šališki, priima ieškovui nepalankius, nemotyvuotus procesinius sprendimus, bet jis nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių operatyvesnį ir ekonomiškesnį bylos išnagrinėjimą perdavus ją kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo argumentai dėl teismų procesinių sprendimų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. ir 2011 m. kovo 10 d. nutarčių, kuriomis atmesti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. nutarčių, kuriomis minėtos Kauno rajono apylinkės teismo nutartys paliktos nepakeistos) šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, neturi įgaliojimų teisiškai vertinti teismų procesinių sprendimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių skyrimu.

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik nepateikė įrodymų apie kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų (teisėjų) galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, bet ir neišdėstė įrodymais pagrįstų argumentų dėl bylą nagrinėjančio Kauno rajono apylinkės teismo ir jo procesinę veiklą kontroliuojančio Kauno apygardos teismo visų teisėjų šališkumo.

Ieškovo argumentai dėl Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų V. K. ir S. B. bei Kauno apygardos teismo teisėjų D. B. ir N. V. šališkumo šiuo konkrečiu atveju teisiškai neturi reikšmės. Kaip nurodo pats ieškovas, šie teisėjai yra nušalinti nuo bylos ir jau negali priimti procesinių sprendimų, kurie turėtų įtakos ieškovo teisėms ar pareigoms. Ieškovo argumentai, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, nes, ieškovo nuomone, pasirašė nemotyvuotą procesinį sprendimą jo neperskaičius (teisėja V. G.), o kiti nukopijavo formalią frazę iš ankstesnės teismo nutarties ir taip pat priėmė nemotyvuotą nutartį (Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Ž., teisėjų L. J. ir A. K.), yra nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Argumentas, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, nes teismo posėdžių sekretore dirba V. K. dukra I. K., taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, nes tai yra ieškovo subjektyvaus pobūdžio nuomonė. Duomenų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, ieškovas nepateikė.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas UAB „Linpara“ nepateikė įrodymų dėl visų Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų, visų Kauno apygardos teismo teisėjų bei Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų šališkumo, taip pat nepagrindė ekonomiškesnio ir operatyvesnio bylos išnagrinėjimo ją perdavus kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, todėl tenkinti ieškovo prašymą nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl bylos perdavimo apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo UAB „Linpara“ prašymą dėl Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-845-660/2011, iškeltos pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmesti.