Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, - Palangos miesto savivaldybės administracijos, atstovei Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, A. K. (toliau – pareiškėjas), (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2019 m. birželio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. birželio 18 d. Palangos savivaldybės administracijos viešojo skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 332 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 45 Eur baudą. Šiame nutarime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., 14.50 val., UAB „Palangos vandenys“ atlikusi patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, užfiksavo savavališkai prijungtus vandentiekio tinklus (vandens tiekimo įrenginius) prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų. Atkasus minėtąjį tinklą nustatyta, kad savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas nuvestas į kaimyninį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Nustatyta, kad pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkas yra A. K.. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., savininkas – (duomenys neskelbtini) nežinojo apie įvykdytą pažeidimą ir savavališko prisijungimo neatlikinėjo. Pastatų savininkas A. K., būdamas atsakingas už vandentiekio tinklų tinkamą eksploatavimą minėtu adresu (duomenys neskelbtini) pažeidė 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad asmenys savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal ANK 332 straipsnį; 23, 23.1 punktų nuostatas, kuriuose numatyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

2. Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su 2019 m. birželio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu, pateikė teismui skundą. Skunde nurodo, kad UAB „Palangos vandenys“ darbuotojas rado žarną, kurios vienas galas buvo užaklintas, t. y. nepajungtas prie pareiškėjo geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra nustatyto paties pasijungimo fakto, dėl ko pareiškėjas negali būti laikomas, atitinkančiu Taisyklių 22 punkte nurodytą savavališko prisijungimo apibrėžimą, nes žarna nėra pareiškėjo nuosavybė, nei jo kitaip valdoma ar naudojama. Pareiškėjas prie UAB „Palangos vandenys“ tvarkomos infrastruktūros nebuvo pajungęs nei savo vandens naudojimo įrenginių, nei savo komunikacijų, t. y. savo vandentiekio sistemos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žarna voliojosi valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) priklausančiu pastatu, dėl ko laikyti rastą žarną būtent pareiškėjo žarna nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas žarna nesinaudojo, nes jo naudojamoje teritorijoje nėra nei gėlynų, nei krūmynų, kuriuos būtų reikėję laistyti, taip pat nėra baseino, kurį reikėtų papildyti vandeniu. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kitas žarnos galas buvo pajungtas prie UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklo, tokio pajungimo nebuvo, nes pareiškėjas ir kiti liudytojai šio fakto nematė, be to, patikrinimo metu šios žarnos niekas neatjungė, nėra užfiksuotas išleisto vandens kiekis pagal Taisyklių 50 punktą, taip pat, toje vietoje, kur kaip teigiama buvo pajungimas yra ne UAB „Palangos vandenys“ tinklai, o abonentės (duomenys neskelbtini) naudojamas ir prižiūrimas vidaus vandentiekio tinklas, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vanduo buvo išgaunamas ir, kad jis nebuvo apskaitytas ((duomenys neskelbtini), teritorijoje yra net septyni abonentų vandens apskaitos prietaisai). Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai savavališku pasijungimu laiko tik pasijungimą prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros, o ne prie kitų asmenų ar vartotojų valdomos infrastruktūros, dėl to pareigūnai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, privalėjo surinkti įrodymus, kad per valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, einantis vandentiekio tinklas priklauso būtent UAB „Palangos vandenys“, o ne (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vandentiekio tinklai, prie kurių įvykdytas tariamas savavališkas prisijungimas, yra būtent vandens tiekėjo, t. y. UAB „Palangos vandenys“, o ne kitų asmenų valdoma ar naudojama infrastruktūra.

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Palangos miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo palikti nutarimą nepakeistą. Institucija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl paties fakto, kad nesant teisės aktuose nurodyto pagrindo, sąlygų ir pan., į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą buvo pajungta laistymo žarna. Į bylą yra pateiktas (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savavališko prisijungimo neatlikinėjo, jų vandentiekio tinklai nėra prijungti prie neteisėto vandentiekio. Byloje esantys įrodymai liudija, kad laistymo žarna buvo pajungta į vandentiekio tinklą, ši žarna buvo užkasta po žeme, tokiu būdu jos naudojimas buvo ribojamas tiek, kiek ši žarna buvo virš žemės, ji buvo už tvoros – pareiškėjo teritorijoje, prie jam priklausančio namelio, žarna buvo paruošta naudojimui, t. y., bet kada iš jos galėjo būti naudojamas vanduo. Institucijos nuomone, pareiškėjui A. K. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir teisingai.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. ir jo įgaliota atstovė advokatė Karina Račkauskienė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas A. K. nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra niekuo nepagrįstas, jis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs. Paaiškino, kad būnant Šventojoje pastebėjo, kad nėra vandens, nuėjus pažiūrėti, prie virtuvės pamatė du asmenis, kurie jam sakė, kad atlieka patikrinimą ir, kad vanduo tuoj atsiras. Vanduo atsirado, bet vėl pastebėjo asmenis su kastuvais, kurie atliko kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini), Palangoje, apie 15-20 metrų nuo jo namelių. Paviršiuje po nameliu matė suvyniotą žarną, kur buvo priešgaisrinis hidrantas ir vietoj jo pastatė kitą žarną. Nurodo, kad jokių žarnų neužkasinėjo ir jokio pažeidimo nepadarė, namukai gauna vandenį, o jis yra subabonentas, kuris yra pasirašęs susitarimą su (duomenys neskelbtini) dėl geriamojo vandens naudojimo. Žarna niekada nebuvo jo teritorijoje ir tai įrodo byloje pateiktos nuotraukos, tai patvirtina liudytojai, kurie įvykio metu matė visą procesą. Be to, ribų aktas patvirtina, kad buvo pasijungta ne prie centralizuoto UAB „Palangos vandenys“ tinklo, o prie vidinio abonento, t. y. (duomenys neskelbtini) tinklo, todėl nutarime nurodytas teisinis reglamentavimas šiuo atveju negali būti taikomas.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas G. D. paaiškino, kad jis yra UAB „Palangos vandenys“. Parodė, kad jis vedėjo nurodymu vyko tikrinti vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes buvo įtarimų dėl savavališko vandentiekio vamzdžio pajungimo. Nurodė, kad buvo aptikta laistymo žarna, kurią atkasus paaiškėjo, kad ji nuvesta į (duomenys neskelbtini), Palangoje. Visame procese dalyvavo pareiškėjas. Proceso metu pamatė, kad kitame sklype žmonės, pareiškėjas ir dar vienas asmuo, iš po žemės traukia žarną, asmenys pamatę, kad jis pradėjo filmuoti, numetė žarną į (duomenys neskelbtini) sklypą. Jis su kitu darbuotoju atkasė visą žarną ir pamatė, kad žarna buvo tokia pati, kaip asmenų numesta žarna, iš žarnos bėgo vanduo. Žarna nebuvo skirta geriamam vandeniui, paklota ne pagal reikalavimus. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje eina vamzdis, o nuo to vamzdžio buvo neteisėtai prijungta žarna. Išsikvietė institucijos skyriaus vedėją ir brigadą, kuri šalino pajungimą ir atjungė tą vamzdį. Papildomai pažymi, kad minimoje teritorijoje vandenį tiekia UAB „Palangos vandenys“ ir tikrintoje teritorijoje jokiame šulinyje apskaitos prietaisų nebuvo. Pabrėžė, kad pasijungimas yra savavalinis, nes jam reikėjo leidimų.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. nurodė, kad dirba UAB „Palangos vandenys“ ketverius metus šaltkalviu–diagnostiku. Paaiškino, kad pirmos dienos pusėje su meistru G. D. atvažiavo į Šventąją, (duomenys neskelbtini) patikrino visus šulinius tikrindami, ar nėra skaitiklių. Atliko kasinėjimo darbus prie poilsiavietės (duomenys neskelbtini) Pradėjo kasimo darbus apie vidurdienį link poilsiavietės (duomenys neskelbtini) tvoros ir aptiko žarną, kuri nuėjo už tvoros į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir buvo pakišta po nameliu. Visą procesą stebėjo A. K.. Liudytojas patvirtino, kad yra matęs pareiškėją, t. y. būtent šis asmuo ištraukė žarną ir po to, ji buvo numesta į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kas ją konkrečiai permetė, jis negali pasakyti. Liudytojas nuėjo pas kitą ieškovės darbuotoją (G. D.), kad būtų užfiksuotas šis įvykis. Kaip vėl atėjo prie tvoros žarna jau buvo ištraukta ir numesta už tvoros. Liudytojas tęsė kasinėjimo darbus link šulinio ir atsikasė vandentiekio trasą, į kurią buvo pajungta žarna, ji buvo pajungta prie miesto tinklų. Apskaitos skaitiklių nebuvo, vanduo buvo naudojamas be apskaitos. Patikrinimo metu vanduo nebuvo naudojamas. Ant trasos buvo uždėtas vandentiekio balnelis (pasijungimas/jungtis), ventilis, aklė. Liudytojas patvirtino, kad žarna buvo po spaudimu, atsukus bėgo vanduo, atvykusi brigada atjungė vandenį ir sutvarkė tą vietą. Aplinkybių, kas permetė žarną per tvorą nematė. Liudytojas nurodė, kad jo žiniomis jokių apskaitos prietaisų iki pajungimo nebuvo, šuliniuose buvo tik vamzdynai.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja I. R. nurodė, kad su pareiškėju yra pažįstami keletą metų, anksčiau su pareiškėju siejo verslo santykiai. 2017 m. rugsėjo 5 d. ji gyveno/poilsiavo (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, kurioje dingo vanduo ir ji su vaiku nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Gretimoje poilsiavietėje vyko kažkokie kasinėjimo darbai. Viskas vyko po pietų, ji tuo metu buvo teritorijoje prie tvoros vaikų žaidimo aikštelėje, ir matė, kai gretimoje teritorijoje vienas darbuotojas atlieka kasinėjimo darbus, o kitas fiksuoja rastą žarną po nameliu. Matė, kad kaimyniniame sklype yra žalios spalvos žarna, kuri buvo nepajungta, vienas galas šulinyje, o kitas prie namelio. Liudytoja matė, kaip A. K. bendravo su asmenimis, kurie atliko kasinėjimus, o kad jis būtų numetęs žarną į kitą sklypą nematė. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėjas ją pakvietė apžiūrėti ir patvirtinti aplinkybes dėl atkastos žarnos. Paaiškina, kad ji pasirašė pareiškėjo pateiktą schemą tą pačią dieną vakare.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas E. C. nurodė, kad su pareiškėju sieja verslo santykiai, t. y. jis nuomojosi iš pareiškėjo namelius poilsiui ir verslui. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. nameliuose dingo vanduo ir pamatė asmenis su uniforma, ant kurios užrašyta UAB „Palangos vandenys“ pradėjo kasinėti teritorijoje už tvoros. Vienas žalios žarnos galas buvo po nameliu, kitas buvo duobėje, abu galai nebuvo pajungti. Mano, kad žarna liko iš senų laikų, nes toje vietoje buvo hidrantas. Paaiškina, kad buvo kasinėjama prie namelio tvoros ir buvo pripilta žemių prie įėjimo, kurias liudytojas tvarkė. Minimos žarnos nelietė, tik tvarkėsi savo aplinką. Liudytojas patvirtino, kad atkasta žarna nebuvo teritorijoje, kurioje yra pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjo pateiktą schemą pasirašė, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas O. F. nurodė, kad pareiškėją pažįsta, kaip stovyklos savininką, kurioje dažnai apsistoja. Paaiškino, kad tuo metu, kai vyko žemės kasimo darbai, jis atostogavo pareiškėjo namelyje, kuriame tuo metu nebuvo vandens. Kasimo darbai vyko 2017 m. rugsėjo 5 d., šią datą atsimena. Jis matė, kaip darbuotojai kasė dviejose vietose, vėliau paaiškėjo, kad tie taškai yra tos pačios žarnos. Teigė, kad pareiškėjas atėjo ir paprašė patvirtinti faktą, kad šalia tvoros kitoje teritorijoje yra žarna, kuri laisvai gulėjo duobėje. Paaiškino, kad pareiškėjas paruošė schemą, patvirtinančią žarnos buvimo vietą, kurią jis pasirašė.

10. Teismo posėdžio metu A. I. paaiškino, kad pareiškėją yra matęs, kaip šalia gyvenantį kaimyną. Nurodė, kad prieš penkis ar šešis metus tvarkė vandentiekį (duomenys neskelbtini), nes buvo trūkęs vamzdis. Paaiškina, kad nėra santechnikas, bet paprašius sutvarkyti vamzdį ir tvarkyti aplinką sutiko. Vamzdis jau buvo, jis buvo sutrūkęs, surūdijęs, ir jis ją pakeitė į žalios spalvos žarną, pravedė po nameliu kaip ir buvo prašyta. (duomenys neskelbtini), esančiame šulinyje užsuko vandenį ir sutvarkė vamzdį prie administracinio pastato, kur stovėjo priešgaisrinė dėžė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

11. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

13. Pareiškėjas ginčija Institucijos įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas dėl jo kaltumo pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį. Iš skundo bei pareiškėjo ir jo atstovės teisme išsakytų argumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir tvirtina, kad nėra įrodyti visi administracinio nusižengimo požymiai. Pasak pareiškėjo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis savavališkai prijungė vandentiekio tinklą prie geriamojo vandens tiekėjo. Institucija netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl padaryto nusižengimo.

14. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

15. Palangos savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungė prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išleido nuotekas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 redakcija), 22 punkto reikalavimus, asmenys savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal ANK 332 straipsnį. Pagal šių Taisyklių 23.2 punktą, savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad savavališkai prijungė vandentiekio tinklus (vandens tiekimo įrenginius) prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų, neturint UAB „Palangos vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad savavališkai buvo prisijungta prie vandens tiekimo tinklų. Be to, būtina įrodyti ir subjektyviuosius nusižengimo požymius – asmens kaltę (ANK 7-9 straipsnis).

17. Pareiškėjas tvirtindamas, kad nusižengimo nepadarė, remiasi iš esmės faktais, kurie, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyti, t. y. nenustatyta, kad buvo pasijungimo faktas, kad pasijungimas buvo atliktas būtent į geriamojo vandens tiekėjo tvarkomą vandens tiekimo infrastruktūrą, ir, kad būtent pareiškėjo geriamojo vandens tiekimo įrenginiai ar komunikacijos buvo pajungti.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokia pareiškėjo bei jo atstovės pozicija ir išdėstytais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, ir nors pareiškėjas teigia, kad vamzdžio galas buvo užaklintas, todėl pasijungimo faktas nenustatytas, ir tvirtina, kad jis nusižengimo nepadarė, tačiau tokią išvadą paneigia byloje esantys įrodymai.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ 2017 m. rugsėjo 20 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklas prijungtas prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Patikrinimo metu atkasus minėtąjį tinklą, nustatyta, kad savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas nuvestas į kaimyninį sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodyta, kad sklypas nėra suformuotas, vandentiekio tinklas yra už tvoros prie namelio adresu (duomenys neskelbtini), vamzdžio galas ties nameliu buvo su ventiliumi, kurio galas buvo užaklintas (t. 1, b. l. 73). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose bei savavališkai prijungto vandentiekio tinklo schemoje (t. 1, b. l. 101-102). Taigi patikrinimo metu užfiksuotas savavališkas vandentiekio tinklų (vandens tiekimo įrenginių) prijungimas prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas nuvestas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K.. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) šio savavališko prijungimo neatlikinėjo, ir jos vandentiekio tinklai nėra prijungti prie atrasto neteisėto vandentiekio (t. 1, b. l. 74-100). Duomenų, kad UAB „Palangos vandenys“ išdavė pareiškėjui objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens tiekimo tinklų prijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų sąlygas ir (arba) prisijungta UAB „Palangos vandenims“ dalyvaujant, byloje nėra.

19.1. UAB „Palangos vandenys“ 2017 m. spalio 3 d. pranešimu Nr. (11.6) IS-1605 nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį, nurodydama, kad UAB „Palangos vandenys“ nustatė pažeidimo faktą, t. y. savavališką prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio tinklų, atlikus kasimo darbus paaiškėjo, kad savavališkas prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų padarytas sklype adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vanduo savavališkai prijungtu vandens tiekimo įrenginiu tiekiamas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (duomenys neskelbtini) nežinojo apie įvykdytą pažeidimą. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų savininkas yra A. K.. Pranešime taip pat nurodoma, kad vadovaujantis 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 50 punktu bei 2017 m. rugsėjo 20 d. įvykusio UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros komisijos posėdžio aktu Nr. 343, A. K. paskaičiuotas 988,35 Eur bendrovės patirtas nuostolis (t. 1, b. l. 84, 67). 2017 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ išrašė A. K. (abonentas Nr. 02305) sąskaitą 988,35 Eur sumai už (duomenys neskelbtini), savavališką pasijungimą (30 dienų x617,2 m³) (t. 1, b. l. 66).

19.2. Liudytojas G. D. patvirtino, kad nutarime nurodytu laiku buvo aptikta laistymo žarna, kurią atkasus paaiškėjo, kad ji nuvesta į (duomenys neskelbtini). Visame procese dalyvavo pareiškėjas. Proceso metu pamatė, kad kitame sklype žmonės, pareiškėjas ir dar vienas asmuo, iš po žemės traukia žarną, asmenys pamatę, kad jis pradėjo filmuoti, numetė žarną į (duomenys neskelbtini) sklypą. Jis su kitu darbuotoju atkasė visą žarną ir pamatė, kad žarna buvo tokia pati, kaip asmenų numesta žarna, iš žarnos bėgo vanduo. Žarna nebuvo skirta geriamam vandeniui, paklota ne pagal reikalavimus. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje eina vamzdis, o nuo to vamzdžio buvo neteisėtai prijungta žarna. Pažymėjo, kad minimoje teritorijoje vandenį tiekia UAB „Palangos vandenys“ ir tikrintoje teritorijoje jokiame šulinyje apskaitos prietaisų nebuvo. Pabrėžė, kad pasijungimas yra savavalinis, nes jam reikėjo leidimų. Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir liudytojas G. G. nurodė, kad dirba UAB „Palangos vandenys“ ketverius metus šaltkalviu–diagnostiku. Paaiškino, kad pirmos dienos pusėje su meistru G. D. atvažiavo į Šventąją, (duomenys neskelbtini) patikrino visus šulinius tikrindami, ar nėra skaitiklių. Atliko kasinėjimo darbus prie poilsiavietės (duomenys neskelbtini). Pradėjo kasimo darbus apie vidurdienį link poilsiavietės (duomenys neskelbtini) tvoros ir aptiko žarną, kuri nuėjo už tvoros į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir buvo pakišta po nameliu. Visą procesą stebėjo A. K.. Liudytojas patvirtino, kad yra matęs pareiškėją, t. y. būtent šis asmuo ištraukė žarną ir po to, ji buvo numesta į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kas ją konkrečiai permetė, jis negali pasakyti. Liudytojas nuėjo pas kitą ieškovės darbuotoją (G. D.), kad būtų užfiksuotas šis įvykis. Kai vėl atėjo prie tvoros, žarna jau buvo ištraukta ir numesta už tvoros. Liudytojas tęsė kasinėjimo darbus link šulinio ir atsikasė vandentiekio trasą, į kurią buvo pajungta žarna, ji buvo pajungta prie miesto tinklų. Apskaitos skaitiklių nebuvo, vanduo buvo naudojamas be apskaitos. Patikrinimo metu vanduo nebuvo naudojamas. Ant trasos buvo uždėtas vandentiekio balnelis (pasijungimas/jungtis), ventilis, aklė. Liudytojas patvirtino, kad žarna buvo po spaudimu, atsukus bėgo vanduo, atvykusi brigada atjungė vandenį ir sutvarkė tą vietą. Liudytojas nurodė, kad jo žiniomis jokių apskaitos prietaisų iki pajungimo nebuvo, šuliniuose buvo tik vamzdynai. Pagrindo abejoti liudytojų G. D., t. y. kvalifikuoto vandentiekio priežiūros meistro, 2017 m. rugsėjo 5 d. akte užfiksavusio, kad adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklas pajungtas į centralizuotą vandentiekio tinklą, ir šis savavališkai pajungtas tinklas nuvestas į kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), aplinkybę, taip pat ir liudytojo UAB „Palangos vandenys“ darbuotojo G. G. parodymais, atlikusio kasinėjimo darbus prie poilsiavietės (duomenys neskelbtini) ir aptikusio žarną, kuri buvo nutiesta į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir buvo pakišta po nameliu, kad žarna buvo pajungta į vandentiekio trasą, ant trasos buvo uždėtas vandentiekio balnelis (jungtis), ventilis, aklė, kad žarna buvo po spaudimu, atsukus bėgo vanduo, kad jokių apskaitos prietaisų iki pajungimo nebuvo, nėra, nes jie pakankamai nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys, esminėse įvykio aplinkybėse neprieštaraujantys vieni kitiems. Liudytojų G. D. ir G. G. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir pirmiau aptarti objektyvieji bylos duomenys.

19.3. Be kita ko, liudytojų G. D. ir G. G. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad žarna buvo pareiškėjo valdomoje teritorijoje už tvoros, kita šios žarnos dalis buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat matyti, kad neatkasta žarnos dalis buvo ta, kuri turėjo eiti iš pareiškėjo valdomos teritorijos į (duomenys neskelbtini) valdomą teritoriją ties tvora. Vaizdo įraše Nr. 2 taip pat užfiksuota situacija, kad žarnos jau nėra pareiškėjo valdomoje teritorijoje, visa žarna yra (duomenys neskelbtini) valdomoje teritorijoje, už tvoros. Vaizdo įraše Nr. 4 užfiksuotas žarnos pajungimas į vandens tiekimo infrastruktūrą, t. y. jame matosi, kad po plėvele yra jungtis į vamzdį, t. y. žarna nėra laisvai padėta iškastoje duobėje. Atitinkamai vaizdo įraše Nr. 3 UAB „Palangos vandenys“ darbuotojui nuėmus plastikinę aklę ir atsukus ventilį, bėgo vanduo. Nors pareiškėjo teigimu, filmuota medžiaga nėra vientisa, yra tik atskiri jos epizodai (fragmentai), dėl ko ji nėra informatyvi, nėra aiški nei laikmenos padarymo data, nei vieta, nei laikas, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės, iš jo matyti įvykio aplinkybės. Be kita ko, teismas pažymi, kad byloje ir be vaizdo įrašo pakanka kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, ir vien tai, kad pareiškėjo manymu filmuota medžiaga nėra vientisa, nesant kitų objektyvių, tai patvirtinančių duomenų, negali būti laikoma pakankamu pagrindu abejoti pirmiau minėto vaizdo įrašo tikrumu.

19.4. Teismas vertindamas A. K. prašomų apklausti liudytojų O. F., I. R., E. C. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, patikimumą, pažymi, kad visi šie asmenys su pareiškėju yra pažįstami. Pareiškėją su liudytojais I. R. bei E. C. sieja verslo santykiai, o O. F. yra pareiškėjo klientas, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas versijas patvirtinę minėti liudytojai yra suinteresuoti palankesne pareiškėjui administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Kita vertus, šių liudytojų parodymai nepaneigia kitų byloje neginčijamai nustatytų faktinių duomenų ir byloje esančių įrodymų visumos. Nors šie liudytojai ir pasirašė 2021 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo A. K. parengtoje schemoje, pagal kurią laistymo žarna užfiksuota (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau kokiu konkrečiu momentu (laiku) buvo fiksuota aplinkybė schemoje nėra nurodyta, todėl nėra aišku kokiu momentu joje atvaizduota aptariama įvykio situacija – ar kasimo darbų atlikimo pradžioje, ar po to, kai UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams aptikus laistymo žarną, kuri buvo nuvesta į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ją ištraukė ir su kitu asmeniu per tvorą permetė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo pateikta schema nepaneigia kitų nustatytų faktinių aplinkybių visumos, įrodančios savavališką, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungimą į vandentiekio infrastruktūrą.

19.5. Pareiškėjo prašymu taip pat teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. I., kuris nurodė, kad prieš kelis metus tvarkė vandentiekį (duomenys neskelbtini), nes buvo trūkęs vamzdis, kurį jis pakeitė į žalios spalvos žarną, pravedė po nameliu, (duomenys neskelbtini), esančiame šulinyje užsuko vandenį ir sutvarkė vamzdį prie administracinio pastato, kur stovėjo priešgaisrinė dėžė. Tačiau šie liudytojo parodymai apie jo atliktus darbus prieš kelis metus, pakeičiant sutrūkusi vamzdį į žalios spalvos žarną (duomenys neskelbtini), Palangoje, nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo - savavališko pasijungimo fakto.

20. Tai, kad pareiškėjas A. K. yra susitaręs su (duomenys neskelbtini) dėl geriamojo vandens naudojimo savo reikmėms ir dėl suvartoto vandens bei nuotekų atsiskaitymo pagal UAB „Palangos vandenys“ įkainius ir už sunaudotą vandenį moka (t. 1, b. l. 35), taip pat nepaneigia teismo konstatuoto savavališko prisijungimo prie centralizuotų geriamojo vandens tiekėjo tinklų fakto ir neatleidžia jo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą.

21. Nors pareiškėjas nurodo, kad laistymo žarna nebuvo pajungta į jam priklausančius tinklus, t. y. žarnos galas buvo užaklintas, t. y. ja negalėjo būti tiekiamas vanduo, tačiau teismo nustatyta, kad žarnos dalis buvo pareiškėjo valdomoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), greta jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad laistymo žarna buvo paruošta naudojimui, t. y. vandens gavimui pakako nuimti aklę ir atsukti vandenį. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad nebuvo užfiksuotas laistymo žarnos pajungimas į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas nėra atsakingas už pasijungimą prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros vandentiekio tinklų.

22. Pareiškėjas skunde taip pat akcentuoja, kad teisės aktai savavališku pasijungimu laiko tik pasijungimą prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros, o ne prie kitų asmenų ar vartotojų valdomos infrastruktūros. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai – Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis SR Nr. 1434, sudaryta tarp UAB „Palangos vandenys“ ir (duomenys neskelbtini) bei jos priedas – ribos prie šalto vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 1434 aktas, patvirtina, kad vandentiekio tinklas priklauso ne UAB „Palangos vandenys“, bet abonentui (duomenys neskelbtini).

23. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir, kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje, kurioje apibrėžta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos sąvoka, yra aiškiai įvardyta, jog vandentiekio šulinys, sklypo riba yra ta vieta, kurioje ribojasi vandens tiekėjui ir vartotojams priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.

24. Sutiktina su pareiškėju bei jo atstove, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaityti ir geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba kaip vieta, kurioje susijungia tiekėjui ir vartotojams priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, yra atskiros teisinės kategorijos, apibrėžiančios ribas (vietas), turinčias, be kita ko, skirtingas (specifines) paskirtis. Pažymėtina, jog geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskirumas yra akcentuojamas teisės normose, konkrečiai GVTNTĮ 3 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sąvoka (ši sąvoka būtent ir yra atskleista pavyzdžiu teikiamoje teisės normoje) neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskyrimas yra svarbus atribojant atsakomybę, kylančią valdant įrenginius, sudarančius šias infrastruktūras, ir kitais teisiniais aspektais. Vis dėlto, nors aptariamos infrastruktūros teisine prasme yra atskiros ir nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims, jos kartu sudaro vientisą inžinerinių įrenginių kompleksą ir yra neatsiejamai susijusios tiek technine, tiek ir funkcine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, remdamasis teisiniu reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, kad geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimas prie kitiems savininkams nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra, reiškia šių įrenginių prijungimą ir prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, todėl pareiškėjo ir jo atstovės nurodoma aplinkybė, kad vandentiekio tinklas priklauso ne UAB „Palangos vandenys“, bet abonentui (duomenys neskelbtini), taip pat nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį.

25. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad pajungimo fakto nebuvimą pagrindžia ir tai, kad patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas išleisto vandens kiekis pagal Taisyklių 50 punktą, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu taip pat negali sutikti. Visų pirma, išleisto vandens kiekio, esant savavališkam prisijungimui prie vandens tiekimo tinklų, nustatymas reikšmingas tik žalos, atsiradusios dėl asmens savavališko prisijungimo prie vandens tiekimo tinklų, dydžio apskaičiavimui, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, išleisto vandens kiekio (ne)fiksavimas patikrinimo akte jokiu būdu neeliminuoja paties savavališko pasijungimo fakto ir nėra administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad patikrinimo metu akte nebuvo užfiksuotas atjungimo faktas, taip pat nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo savavališką pasijungimą prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros.

26. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje, faktą patvirtina 2019 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo A. K. ieškovei UAB „Palangos vandenys“ priteistas 988,35 Eur nuostolių atlyginimas, penkių procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidos.

27. Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovės argumentais, kad civilinėje byloje analizuotos ir vertintos faktinės aplinkybės administracinio nusižengimo bylos kontekste neturi prejudicinės galios, kadangi atsakovo veiksmai civilinėje byloje buvo vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai administracinio nusižengimo byloje yra tiriami ir vertinami administracinių nusižengimų proceso ir Administracinių nusižengimų kodekso taikymo aspektu. Administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusižengimo vertinimu ir inkriminavimu administracinio nusižengimo teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Visgi nors civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas ir neturi prejudicinės galios šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau teismas šiuo nagrinėjamu atveju jį vertina, kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

28. 2019 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismas pirmiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 konstatavo visas būtinąsias deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas - atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungiant į vandentiekio infrastruktūrą, priežastinį ryšį, bei žalos atsiradimo faktą ieškovei. Teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų A. K. veiksmų, konstatavo, kad A. K. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungė į vandentiekio infrastruktūrą. 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismas, patikrinęs minėtą sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, 2019 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės ir iš aptartų liudytojų G. G., G. D. parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų – administracinio nusižengimo protokolo, fotonuotraukų, schemos, vaizdo įrašo neginčytinai nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklas (žarna) buvo pajungtas į vandens tiekėjo UAB „Palangos vandenys“ infrastruktūrą ir šiuos neteisėtus veiksmus atliko būtent A. K.. Be to, subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę patvirtina ne tik byloje esantys ir teismo aptarti bei įvertinti įrodymai, bet ir pareiškėjo veiksmai patikrinimo metu, nes kaip byloje nustatyta, UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams aptikus laistymo žarną, ir toliau atliekant kasimo darbus, pareiškėjas su kitu ten buvusiu asmeniu laistymo žarną iš sklypo (duomenys neskelbtini), ištraukė per tvorą į sklypą (duomenys neskelbtini), ir pakišo po nameliu, taigi jis akivaizdžiai ėmėsi priemonių, siekdamas išvengti atsakomybės.

29. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas vieną ar kitą aplinkybę, remiasi įrodymų visetu, o ne pavieniais įrodymais (ANK 569 straipsnis). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai, kurie aptarti šioje nutartyje patvirtina, kad savavališkai prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ tinklų prijungtas vandentiekio tinklas (vandens tiekimo įrenginys) nuvestas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pažeidėjas savavališkai prisijungė prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga pagrindžia, jog A. K. savo neteisėtais veiksmais pažeidė 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744, patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 22 punkto, 23, 23.1 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 332 straipsnio 2 dalyje.

30. Taigi patikrinus šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, konstatuotina, kad pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį A. K. yra nubaustas pagrįstai. Institucijai, įvertinus visas bylos aplinkybes, pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė, baudos vidurkį siekianti nuobauda, – 45 Eur bauda, atitinka ANK 22 straipsnyje, įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nėra aiškiai per griežta, t. y. individualizuota tinkamai.

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Palangos savivaldybės administracija išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad panaikinti 2019 m. birželio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019, kuriuo A. K. už ANK 332 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – 45 Eur bauda, nėra pagrindo.

32. Pareiškėjo A. K. įgaliota atstovė advokatė Karina Račkauskienė pateikė prašymą priteisti pareiškėjui 1800 Eur dydžio išlaidas už skundo bei prašymų teismui rengimą, konsultacijas, taip pat ir atstovavimą teisme ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

33. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šiuo procesiniu sprendimu skundas yra atmetamas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliekama nepakeista, t. y. pareiškėjo A. K. procesinė padėtis iš esmės nėra nei pagerinama, nei pabloginama. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, pagal kurį būtų pateisinamas bet kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimas A. K.. Dėl šių paminėtų aplinkybių A. K. ir jo atstovės prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atmetamas.

34. Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti 2019 m. birželio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo netenkinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.