- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-10-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07653-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- R. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-08-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei R. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. teismui pateiktu ieškiniu, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1) nustatyti, kad automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 084 Eur vertės ir automobilis BMW 330 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 373 Eur vertės, bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui D. S. ir atsakovei R. A.; 2) atidalinti ieškovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui 72/100 turto, atsakovei 28/100 turto ir nustatyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11 084 Eur vertės, o automobilis BMW 330 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 373 Eur vertės, priklauso atsakovei; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ginčo šalys susipažino 2016 metų vasarą, tais pačiais metais apsigyveno kartu kaip šeima atsakovės namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirbo Airijoje tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovė gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Nors šalys gyveno skirtingose vietose, bet nuolat palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, o atostogas ir laiką, kai ieškovas buvo Lietuvoje, gyveno kartu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriuos šalys laikė bendrais namais.
3. Šalių santykiai prilygo šeimos santykiams, nes jie abu rūpinosi vienas kito sveikata, poilsiu ir bendra buitimi, kartu planavo pirkinius, šeimos pajamas bei išlaidas.
4. Kadangi ieškovas uždirbdavo žymiai daugiau nei atsakovė, būdamas Lietuvoje, savo gaunamą darbo užmokestį naudojo visos šeimos poreikiams tenkinti. Būdamas ne Lietuvoje jis kiekvieną mėnesį atsakovei siųsdavo dideles pinigų sumas, o būtent: 2017 metais pervedė 9 610 Eur; 2018 metais – 7 740 Eur; 2019 metais – 13 000 Eur; 2020 metais – 15 100 Eur, iš jų 9 000 Eur automobilio pirkimui; 2021 metais – 12 280 Eur; 2022 metais – 8 500 Eur; 2023 metais – 9 535 Eur. Per šį laikotarpį ieškovas į atsakovės sąskaitą yra pervedęs ne mažiau kaip 84 765 Eur, be to, ir grįžęs į Lietuvą bendriems poreikiams tenkinti leido pinigus iš savo sąskaitos.
5. 2020 metais šalys nusprendė įsigyti automobilį. Ieškovas surado automobilį – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis sumokėjo 11 084 Eur. Automobilis nupirktas už ieškovo į atsakovės sąskaitą prieš pirkimą pervestus pinigus, o 2 400 Eur automobilio pirkimui paskolino jo mama. Automobilis įsigytas išimtinai už ieškovo lėšas. Jis ir registravo įsigytą automobilį, rūpinosi jo remontu ir technine apžiūra bei apmokėjo išlaidas, susijusias su šia transporto priemone.
6. Automobilis buvo užregistruotas atsakovės vardu, nes ieškovas didžiąją dalį laiko praleisdavo užsienyje, tačiau, būdamas Lietuvoje, šiuo automobiliu naudojosi jis.
7. 2023 metų spalio mėnesį šalys išsiskyrė. Atsakovė motyvuodama tuo, kad automobilis yra užregistruotas jos vardu, automobilį grąžinti ieškovui atsisakė.
8. 2022 metais atsakovė įsigijo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 373 Eur vertės, kuriuo naudojasi pilnametis atsakovės sūnus. Dėl šio automobilio įsigijimo atsakovė su ieškovu nesitarė, tačiau jam žinoma, kad automobilis įsigytas iš jo pervestų pinigų.
9. Ieškovo nuomone, yra pagrindas paminėtas transporto priemones pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti ieškovo nurodytu būdu. Didesnės vertės turto dalį siekia prisiteisti sau, atsižvelgdamas į tai, kad bendro gyvenimo metu jo gaunamos pajamos ir pajamos skirtos bendriems poreikiams tenkinti buvo žymiai didesnės negu atsakovės, o automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už jo lėšas ir motinos paskolintus pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-08-20 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo D. S. 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. A.. Grąžino ieškovui 178 Eur žyminį mokestį. Teismo 2024-01-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, draudžiantį atsakovei R. A. perleisti tretiesiems asmenims automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – nusprendė panaikinti įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.
11. Teismas pasisakė, jog ginčas kilęs dėl šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti atsakovės vardu registruotus automobilius bendrąja daline nuosavybe tuo pagrindu, kad tarp jų susiformavo santykiai, prilygstantys šeimos teisiniams santykiams. Atsakovė teigė, kad šalys niekada negyveno kartu, nekūrė bendro šeimos ūkio ir neįgijo jokio bendro turto bendromis lėšomis, ginčo automobiliai buvo įgyti jos lėšomis, registruoti jos vardu ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
12. Teismas konstatavo, jog šalių paaiškinimai, banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. atsakovei reguliariai pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Ieškovo teigimu, pervedami pinigai buvo pagalba atsakovės poreikių tenkinimui. Atsakovė patvirtino ieškovo reguliarių pinigų pervedimų tikslą.
13. Teismas nustatė, jog šalių bendravimo laikotarpiu nuo 2017 m. rudens iki 2023 m. rudens ieškovo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota atsakovei priklausančio buto adresu.
14. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad šalių gyvenimas buvo nuolatinis ir pastovus. Priešingai, ieškovo grįžimai į Lietuvą buvo reti, trumpalaikiai, šalys kelis kartus atostogavo užsienyje. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė per beveik 7 metų bendravimą su ieškovu, būtų vykusi pas ieškovą į Airiją, ką paprastai darytų žmonės, vedantys bendrą ūkį ir kuriantys ateitį kartu.
15. Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad šalys turėjo bendrą biudžetą, planavo pajamas ir išlaidas, kartu pirko didesnius daiktus bendram gyvenimui, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu būtų tikslingai prisidėjęs prie bendro būsto gerinimo. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad šalys palaikė tik simbolinį ryšį, didžiąja dalimi tik skambučiais ir žinutėmis, o ieškovui grįžus į Lietuvą jis apsistodavo atsakovės bute tam, kad kartu praleistų laisvalaikį. Byloje taip pat nėra pateikta jokios vaizdinės medžiagos, kurioje būtų fiksuotas šalių bendras gyvenimas.
16. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas su atsakove turėjo tarpusavio artimus šeimyninius santykius, kad šalys rūpinosi bendra buitimi, kad vedė bendrą ūkį ir juos, kaip sugyventinius, siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
17. Teismas nustatė, jog šalių bendravimo laikotarpiu, t. y. pagal 2020-07-24 pirkimo – pardavimo pažymą įgytas automobilis Audi A6 (pažymoje nurodyta kaina – 1 771,44 Eur), pagal 2021-08-01 pirkimo – pardavimo sutartį įgytas automobilis BMW 330 (sutartyje nurodyta kaina – 5 800 Eur), abiejose pirkimo – pardavimo sutartyse pirkėju nurodyta atsakovė. Abu automobiliai registruoti atsakovės vardu.
18. Nors reikalavimą pripažinti ginčo automobilius bendra daline nuosavybe ieškovas reiškė tuo pagrindu, kad šalis, kaip sugyventinius, siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę, tačiau teisme tvirtino, kad automobilį Audi A6 įgijo asmeninėmis lėšomis ir šis priklauso būtent ieškovui, todėl atsakovė turi jį grąžinti.
19. Ieškovas aplinkybę, jog už automobilį Audi A6 mokėjo savo lėšomis, grindė banko sąskaitos išrašais iš kurių matyti, kad jis 2020-07-24 pervedė atsakovei 9 000 Eur, atsakovė 2020-07-24 išgrynino 3 000 Eur, 2020-07-25 išgrynino 3 000 Eur ir 2020-07-26 taip pat išgrynino 3 000 Eur.
20. Teismas iš minėto automobilio pardavimo skelbimo turinio laikė labiau tikėtina ieškovo poziciją, kad už jį realiai buvo sumokėta ne sutartyje nurodyta 1 771,44 Eur kaina, o artima skelbimo puslapyje nurodytai kainai (ieškovas nurodė, jog už Audi A6 sumokėta kaina – 11 084 Eur).
21. Be pirmiau paminėtų aplinkybių, įvertinęs ir tai, kad ieškovas apmokėjo automobilio Audi A6 registraciją bei draudimą, teismas labiausiai tikėtina laikė, kad automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis.
22. Ieškovo procesinę poziciją dėl pripažinimo, kad ginčo automobilis priklauso jam ir turi būti jam grąžintas, teismas vertino, kaip siekį ginčyti automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio pirkėjo teises perkeliant ieškovui.
23. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, į ginčo šalių skirtingas pozicijas dėl automobilio įsigijimo ir priklausomybės, nesant duomenų, pagrindžiančių šalių susitarimo automobilį įsigyti bendra daline nuosavybe, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė šalių susitarimo siekti automobilį Audi A6 įgyti bendra daline nuosavybe, todėl jo reikalavimą pripažinti šį automobilį šalių bendrąja daline nuosavybe ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas konstatavo, jog ieškovas, manydamas, jog jo teisės galimai pažeistos dėl automobilio Audi A6 nuosavybės, turi teisę reikšti ieškinį nauju pagrindu ir dalyku.
25. Kadangi ieškovo paaiškinimai patvirtino, kad jis lėšų automobilio BMW įsigijimui neskyrė, kad šio automobilio įsigijimo aplinkybės jam nėra žinomos, kad tokio automobilio ieškojo pirkti būtent atsakovės sūnus A. A., kuris ir nurodė, kad automobilį įsigijo asmeninėmis lėšomis, teismas ir šį ieškovo reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-08-20 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti patikslintą ieškinį visiškai; 2) teismui atsisakius tenkinti apeliacinio skundo 1 punkto prašymą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-08-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Mano, kad bylos duomenys patvirtina, kad ginčo automobilis buvo pirktas ieškovo asmeninėmis lėšomis prisidedant jo motinos padovanota 2 000 Eur suma. Automobiliu buvo leista naudotis atsakovei. Ta aplinkybė, kad ji keitė būtinus eksploatacinius skysčius ir filtrus, tik patvirtina, kad ji naudojosi automobiliu ieškovui būnant ir dirbant užsienyje, tačiau tai darė iš ieškovo pervestų lėšų, išskyrus UAB „V. A.“ sąskaitą, kurią apmokėjo draudimo bendrovė.
28. Ieškiniu siekta pripažinti abu automobilius bendra daline nuosavybe su ta mintimi, kad kiekvienas automobilis priklauso asmeniškai kiekvienai šaliai, kadangi tai buvo bendro šalių gyvenimo metu įgytas turtas.
29. Nors teismas pagrįstai sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis, tačiau nepritaikė jokio teisinio instituto siekiant patenkinti pagrįstus ir teisėtus patikslinto ieškinio reikalavimus. Mano, kad teismas tai turėjo atlikti ex officio.
30. Šiuo atveju, ieškovas pasirinkęs netinkamą ieškinio pagrindą turi patirti galimai automobilio vertei lygias bylinėjimosi išlaidas, o vėliau vėl kreiptis iš naujo dėl to paties automobilio tik kitu teisiniu pagrindu ir dalyku ir taip prisiteisti automobilį, tačiau patyrus dar papildomų bylinėjimosi išlaidų, kas iš esmės eliminuotų jo gautiną galutinę naudą ir civilinio proceso prasmę.
31. Nepaisant nurodytų argumentų, mano, kad buvo pagrindas pritaikyti būtent jungtinės veiklos (partnerystės) institutą. Šalis net 7 metus siejo šeimyniniai santykiai, ką įrodo bylos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai apie bendras atostogas užsienyje, šiam tikslui ieškovo atsakovei pervedamas lėšas, papildomų lėšų perdavimą grynaisiais, ir kas savaitinius pavedimus į atsakovės sąskaitą.
32. Nurodo, kad ieškovas yra pervedęs atsakovei 84 208,77 Eur sumą (2017 m. – 9 411 Eur, 2018 m. – 10 657,77 Eur, 2019 m. – 12 890 Eur, 2020 m. – 15 665 Eur, 2021 m. – 13 600 Eur, 2022 m. – 13 110 Eur, 2023 m. – 8 875 Eur), kas akivaizdžiai liudija apie tarp šalių egzistavusius artimus partnerystės santykius, nepaisant to, kad dėl ieškovo darbinių aplinkybių šalims nepavyko gyventi kartu vienoje vietoje ilgą laiką.
33. Pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka įformintuose šeimos teisiniuose santykiuose (santuokoje) nėra nustatytas reikalavimas sutuoktiniams nuolat gyventi kartu vienoje vietoje, o sutuoktinių gyvenimas skyrium nėra vertinamas kaip šeimos santykių nebuvimo patvirtinimas (e2A-390-464/2019). Teismas klaidingai vertino šalių bendro gyvenimo aplinkybes, nepagrįstai susiaurino sugyventinių instituto taikymą, paneigdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.232 straipsnyje numatytą sugyventinių teisę padalinti bendrai naudotą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pažymi, kad ieškovas pateikė daugybę įrodymų ne tik apie šalių bendrą gyvenimą, bet ir susirašinėjimą apie ginčo automobilio Audi A6 nuosavybės dalis, o tiksliau asmeninę ieškovo nuosavybę, ką ieškovė susirašinėjimo metu ne kartą patvirtino, žadėdama automobilį grąžinti ieškovui kai įsigys kitą. Atsakovės versija dėl automobilio kainos laikytina nesąžininga, klaidinančia ir melaginga.
35. Atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios kategorijos bylose teismas, be kita ko, turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 376 straipsnio 3 dalis) ir pan. (Nr. 3K-3-317/2011).
36. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ir neprašė šalių pateikti bendro gyvenimo nuotraukų ir vaizdo medžiagos, nors kaip matyti iš sprendimo tokio pobūdžio įrodymų teismui reikėjo siekiant galutinai įsitikinti partnerystės faktu.
37. Mano, kad teismas klaidingai traktavo, jog ieškovas gyveno Airijoje. Užsienyje buvo tik jo darbo vieta komandiruočių pagrindu vairuojant vilkiką ir jame gyvenant 8 savaites, o tris savaites ieškovas praleisdavo atsakovės namuose. Jo gyvenamoji vieta visada buvo deklaruota Lietuvoje, ką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis aktyvumo pareigos galėjo lengvai pats įsitikinti.
38. Apelianto nuomone, teismas esant būtinybei galėjo peržengti pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų ribas ir priteisti ginčo automobilį ieškovui ne pagal pareikštus reikalavimus, jei teismo manymu, jie buvo suformuluoti netinkamai.
39. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, kuomet neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, t. y. pripažinus buvus pagrindui peržengti ieškinio reikalavimų ribas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
40. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Atkreipia dėmesį į ieškovo kintančią procesinę poziciją dėl faktinio ieškinio pagrindo. 2023-11-13 reikalavime dėl transporto priemonės Audi A6 grąžinimo ieškovas nurodė, kad automobilis įgytas jo lėšomis, ir jis neturėjo tikslo nuosavybės į šią transporto priemonę perleisti ieškovei. Kas akivaizdžiai paneigia jungtinės veiklos santykių tarp šalių buvimą. Kai 2024-01-01 patikslintame ieškinyje neva tai susiformavusius šeimyninius partnerystės santykius siejo su tuo, kad šalys, kai ieškovas būdavo Lietuvoje, gyvendavo kartu bendruose namuose, rūpinosi vienas kito sveikata, poilsiu ir bendra buitimi, planavo pirkinius, šeimos pajamas bei išlaidas.
42. Rūpinimasis vienas kitu, trumpais laikotarpiais ieškovo apsistojimas pas atsakovę nesukūrė šeimos santykiams prilygstančių santykių, o daiktus, paties ieškovo tvirtinimu, pirko kiekvienas sau asmeniškai.
Atsiliepimas
43. Nurodo, kad atsakovei atsiliepime į ieškinį pareiškus, kad ji nepripažįsta tarp šalių susiformavus šeimyniniams santykiams, šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas, 2024-06-18 patikslintu ieškiniu prašydamas pakeisti ieškinio pagrindą bei pripažinti, kad automobilį Audi A6 įsigijęs savo lėšomis bei pripažinti šį automobilį asmenine jo nuosavybe. Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškovas grįžo prie pirminiame ieškinyje išdėstytos pozicijos bei siekė pagrįsti šeimyninių (partnerystės) santykių tarp šalių susiklostymą.
44. Atsakovės nuomone, apeliantas siūlo alternatyvius bylos išsprendimo bei faktinių aplinkybių interpretavimo būdus, t. y. kad arba tai buvusi jungtinė veikla arba, šiam faktiniam ieškinio pagrindui nepasitvirtinus, siūlo tenkinti ieškinį kitu ieškinyje nenurodytu pagrindu.
45. Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje jokių alternatyvių reikalavimų nebuvo pareikšta. Teismas savo iniciatyva neturi teisės keisti ieškinio pagrindą. Be to, byla yra nagrinėjama būtent ieškovo pareikšto ieškinio ribose, todėl jo formuluoti kitokio ar teikti apeliacinį skundą prašant teismo pripažinti buvus kitą faktinį ieškinio pagrindą, apeliantas neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas peržengti ieškinyje suformuluotus reikalavimus taip pat tokios teisės neturi.
46. Ieškovui apeliaciniu skundu nereiškiant pretenzijų dėl BMW automobilio priklausomybės, bei pripažįstant, kad reiškiant ieškinį dėl jo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ieškovas iš esmės siekė visai kitokių tikslų, t. y. automobilių padalinimo ir jų pripažinimo asmenine nuosavybe kiekvienai iš šalių – tenkinti apeliacinio skundo argumentams prieštaraujančio ieškinio nelieka pagrindo.
47. Atkreipia dėmesį į ieškovo finansinių galimybių įsigyti Audi A6 automobilį neturėjimą. Ieškovas vien pas antstolius turi išieškojimų už didesnę kaip 50 000 Eur sumą. Taip pat turi priklausomybių, su kuriomis ir susijęs šių skolų susidarymas. Pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervedami vieninteliu tikslu, kad jų neareštuotų antstoliai ir jis, šias sumas išsigryninęs, galėtų naudoti elementarių poreikių patenkinimui.
48. Per ginčui aktualius 2020 metus, jeigu tikėti ieškovu, kad jis neva 9 000 Eur gavęs iš atsakovės panaudojo pakankamai brangaus automobilio įsigijimui, sektų, kad ieškovui pragyvenimui iš pervestų bei išgrynintų pinigų vidutiniškai į mėnesį pragyvenimui likdavo vos po 508,33 Eur. Kai 2020 metais jo įsiskolinimai Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 10 000 Eur.
Šalies argumentai
49. Ieškovo nurodoma kaina, kurią jis neva tai sumokėjęs už automobilį yra grindžiama vidutine tokio automobilio vertės pažyma. Ieškovo tvirtinimu, automobilio įsigijimui savo lėšų panaudojęs tik 8 684 Eur. 2024-06-01 teikdamas patikslintą ieškinį nurodė trečią įvykių versiją, t. y. kad už automobilį jis sumokėjęs 12 000 Eur, kurių dalis – 9 000 Eur panaudoti iš į atsakovės sąskaitą pervestų pinigų, o likusius 2 000 Eur paskolino mama.
Atsiliepimas
50. Atsakovė nurodo, kad liko neaišku kodėl pasikeitė iš mamos pasiskolinta suma ir iš kur buvo paimtas trūkstamas 1 000 Eur. Kai apklausiamas teisme, ieškovas paaiškino, jog pardavėjas sakė, kad padarys pora tūkstančių nuolaidą, iš ko sektų, kad automobilis buvo parduotas už maždaug 10 000 Eur.
51. Kita vertus, ieškovo nurodomos aplinkybės, jog ji ėjusi į banką skolintis trūkstamos sumos, paneigia, kad automobilio įsigijimo tikslas buvo įsigyti savo vardu automobilį. Taip pat nurodė, kad trūkstamą pinigų sumą, t. y. 2 000 Eur jam jau ne paskolinusi, o padovanojusi mama.
52. Atsakovės nuomone, toks pozicijos kitimas akivaizdžiai parodo ieškovo nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti, o naują sukurtą įvykių versiją pritaikyti prie esamos situacijos, ignoruojant jo paties buvusią anksčiau pateiktą versiją.
53. Pažymi, kad ieškovas atsakovei įsigyjant automobilį nedalyvavo ir jo spėjimas apie sumokėtą už jį pinigų sumą buvo grindžiamas išimtinai skelbimo duomenimis, įvertinus galimą paklaidą, bei siekiant atsakovės sąskaita užsidirbti.
54. Nurodo, kad ieškovui neginčijant už automobilį Audi A6 sumokėtos kainos, traktuoti, kad už šį automobilį buvusi sumokėta kitokia nei pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma, nei ieškovas, nei bylą nagrinėjęs teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo.
55. Pažymi, kad bet koks tarp pirkėjo bei pardavėjo buvusių susiklosčiusių santykių vertinimas nėra šitos bylos nagrinėjimo dalykas. Šiame procese spręsti galimai susiklosčiusių automobilio pirkimo – pardavimo teisinius santykius, nesant pareikšto tokio reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo. Kaip ir išsakyti pozicijos, neįvertinus ieškovo finansinių galimybių, (ne)sąžiningumo, pozicijos kitimo, pasisakyti kieno pinigais buvo sumokėta už automobilį, ar, juo labiau, net neišklausius abiejų šio sandorio šalių bei nesant tokio reikalavimo – spręsti klausimą dėl buvusios už automobilį sumokėtos pinigų sumos.
56. Atsakovės nuomone, šiais klausimais pateikti pirmos instancijos teismo vertinimai laikytini, kaip išeinantys už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl iš teismo sprendimo šalintini kaip pertekliniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
100. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
101. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
102. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 084 Eur vertės ir automobilis BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 373 Eur vertės, bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui D. S. ir atsakovei R. A.; atidalinti ieškovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui 72/100 turto, atsakovei 28/100 turto ir nustatyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 084 Eur vertės, o automobilis BMW 330 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 373 Eur vertės, priklauso atsakovei.
103. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus ieškovo rašytinius įrodymus, konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ginčo šalis siejo jungtinė veikla. Todėl, remiantis šia išvada, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra būtinybės spręsti klausimo dėl turto (automobilių) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu sprendimu, mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai, teismui nusprendus, kad reikėjo pritaikyti kitą institutą, tai turėjo būti padaryta ex officio.
104. Byloje nustatyta, kad šalys bendravo nuo 2017 m. rudens iki 2023 m. rudens, tuo laikotarpiu ieškovas dirbo Airijoje, į Lietuvą grįždavo 4-5 kartus per metus (kelioms savaitėms), apsistodavo atsakovei priklausančiame bute. Ieškovo paaiškinimu, šalys susitarė, kad nuo 2017 m. rudens šalys gyvens kartu atsakovei priklausančiame bute, todėl ieškovas grįžęs apsistodavo atsakovės bute, tuo metu leisdavo laiką kartu su atsakove, keliaudavo, važiuodavo į kavines, pasiimdavo atsakovę iš darbo, viską pirkdavo iš jo pinigų (kuras, maistas), bute pas atsakovę būdavo jo rūbai, batai, telefonas, planšetė. Atsakovė nurodė, jog su ieškovu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, jiems pradėjus bendrauti tiesiog sutarė, kad ieškovui grįžus jis kartais galės apsistoti pas ją bute, bute ieškovo daiktų praktiškai nebuvo, ieškovas atsinešdavo kosmetinę, lentynoje buvo keli jo rūbai jie leisdavo laiką kartu tuo metu, kai ieškovas grįždavo į Lietuvą, didžiąją laiko dalį jie praleisdavo kelionėse ar kitur, retai būdavo jos bute. Byloje nėra ginčo, kad šalių bendravimo laikotarpiu, t. y. pagal 2020-07-24 pirkimo – pardavimo pažymą buvo įgytas automobilis Audi A6, pagal 2021-08-01 pirkimo – pardavimo sutartį įgytas automobilis BMW 330, abiejose pirkimo – pardavimo sutartyse pirkėju nurodyta atsakovė – R. A.. VĮ Regitros duomenimis, abu ginčo automobiliai registruoti atsakovės vardu.
105. Ieškovo ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad šalims gyvenant kartu tarp jų susiformavo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu, nors šalys gyveno skirtingose vietose, nuolat palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, o visas atostogas ir visą laiką, kai ieškovas turėjo galimybę būti Lietuvoje, gyvendavo kartu bendruose namuose kaip šeima, namuose buvo ieškovo daiktai, šalys kartu leido laisvalaikį, atostogas, kartu rūpinosi buitimi.
106. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu su atsakove, jis atsakovei yra pervedęs didelę pinigų sumą, išimtinai iš ieškovo lėšų yra įgytas automobilis Audi A6, kurį prašė teismo jam priteisti. Iš ieškovo paaiškinimų teisme yra žinoma, kad automobilis Audi A6 buvo registruotas atsakovės vardu, kadangi ieškovas turėjo daug skolų kreditoriams, o antstoliai automobiliui būtų taikę areštą. Be to, tuo metu ieškovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje.
107. Pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
108. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
109. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo teisme keltus reikalavimus, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra suformuluotas neaiškiai ir teisiškai ydingai, kadangi ieškiniu ieškovas reikalauja iš esmės dviejų skirtingų materialiųjų teisinių pasekmių – ieškovas, remdamasis sugyventinių teise padalinti bendrai sukurtą turtą, prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 72/100 turto, t. y. nustatyti jo dalį bendrame turte, ir turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tuo pačiu prašo pripažinti, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11 084 Eur vertės, o automobilis BMW 330 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 373 Eur vertės, priklauso atsakovei. Taigi, nėra aišku ko iš esmės siekia ieškovas – ar kad būtų pripažinta, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi bendroji jungtinė veikla ir abi šalys prisidėjo prie automobilių įsigijimo, todėl jie pripažintini bendrąja daline nuosavybe ir atidalintini iš jos, ar reikalauja pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A6, nes automobilį jis įsigijo iš savo asmeninių lėšų.
110. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad reikėjo pritaikyti kitą institutą, tai turėjo būti padaryta ex officio. Pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012).
111. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Taigi, ieškovui ieškiniu reikalaujant prisiteisti jam priklausantį turtą, tačiau pasirinkus netinkamą ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas turėjo siūlyti patikslinti ieškinį, o ne jį atmesti.
112. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalių susitarimu buvo siekta automobilį Audi A6 įgyti bendra daline nuosavybe. Tuo pačiu teismas nusprendė, jog labiausiai tikėtina, kad automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis, tačiau šio automobilio nepripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jo motyvacija stokoja pagrįstumo, yra neaiškus ir nepakankamai motyvuotas.
113. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl jungtinės veiklos tarp šalių buvimo, identifikuojant tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį nėra pakankamai motyvuotos. Iš šalių paaiškinimų žinoma, jog šalys bendravo net 6 metus, ieškovas grįžęs į Lietuvą iš Airijos, kur dirbo, apsistodavo atsakovei priklausančiame bute, laikė ten savo daiktus, kartu leisdavo laiką, keliaudavo, pervedinėdavo atsakovei pinigus.
114. Šalių paaiškinimai dėl santykių pobūdžio išsiskyrė – ieškovas teigimu santykiai buvo artimi, šeimyniški – buvo vedamas bendras ūkis, siunčiami pinigai atsakovei pragyvenimui, kartu leidžiamas laisvalaikis, atostogos, planuojamas gyvenimas kartu, tuo metu atsakovė šiuos santykius vertino kaip epizodinius ir nesutiko, jog su ieškovu buvo vedamas bendras ūkis ir susiklostė tarp šalių jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nepaisant aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog šalių nesiejo artimi santykiai ir tarp jų nesusiklostė jungtinė veikla, visgi, neatskleidė šalių santykių pobūdžio, kas kolegijos vertinimu buvo svarbu sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimą dėl jungtinės veiklos tarp šalių, nustatant šalių turto teisinį režimą.
115. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog šalys bendro ūkio nevedė nesiaiškino aplinkybių ir nenustatė, kokiu pagrindu ieškovas nuolat pervedinėjo atsakovei dideles pinigų sumas (iš viso beveik 85 000 Eur). Konkrečiu nagrinėjamu atveju, matyti, kad teismas, nevertino kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas automobilis, kas šio automobilio tikrasis pirkėjas ir kam jis priklauso, nepaisant to, jog pats teismas skundžiamame sprendime nustatė automobilio vertę bei nurodė, jog labiau tikėtina, kad automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis.
116. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
117. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia, šioje konkrečioje byloje turi būti aiškinamasi, ko ieškiniu iš tikrųjų siekia ieškovas – ar ieškovas siekia, kad ginčo turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir atidalintas tarp šalių, vadovaujantis atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančiomis teisės normomis, ar ieškovas tiesiog siekia pripažinti, kad automobilis Audi A6 priklauso jam asmenine nuosavybe. Dėl to ieškovui turėtų būti siūloma patikslinti savo ieškinį, nurodant aiškų ieškinio dalyką, kuris sietųsi su ieškinio pagrindu.
118. Nustačius, kad šioje byloje nebuvo atskleista kokių teisinių padarinių iš tikrųjų siekia ieškovas, neatliktas ginčo santykių kvalifikavimas ir imtasi priemonių ginčui išspręsti iš esmės, tai, jog nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl ginčo turto įgijimo, kas tikrasis yra automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutarties sudarytojas, kas rūpinosi automobilio registracija, jo išlaikymu bei eksploatacija, kokie buvo šalių ketinimai dėl automobilio Audi A6 įsigijimo, nebuvo vertinamos aplinkybės, kokiu pagrindu ieškovas pervedinėjo atsakovei pinigus, nepateiktas tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdžio ir jų turto teisinio režimo įvertinimas dėl ko padarius išvadą, jog bylos esmė liko neatskleista, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad panaikinus sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir iš naujo įvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties
119. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-08-20 sprendimą ir bylą grąžinat pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
120. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.