- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-2036-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07653-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- R. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei R. A. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir įpareigojimo jį grąžinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas) pateiktu ieškiniu, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1) nustatyti, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 084 Eur vertės ir automobilis BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 373 Eur vertės, bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei R. A. (toliau – ir atsakovė), 2) atidalinti ieškovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui 72/100 turto, atsakovei 28/100 turto ir nustatyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6, 11 084 Eur vertės, o automobilis BMW 330, 4 373 Eur vertės, priklauso atsakovei, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ginčo šalys susipažino 2016 metų vasarą, tais pačiais metais apsigyveno kartu kaip šeima atsakovės namuose. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovė gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Nors šalys gyveno skirtingose vietose, bet nuolat palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, o atostogas ir laiką, kai ieškovas buvo Lietuvoje, gyveno kartu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriuos šalys laikė bendrais namais. Šalių santykiai prilygo šeimos santykiams, nes jie abu rūpinosi vienas kito sveikata, poilsiu ir bendra buitimi, kartu planavo pirkinius, šeimos pajamas bei išlaidas. Kadangi ieškovas uždirbdavo žymiai daugiau nei atsakovė, būdamas Lietuvoje, savo gaunamą darbo užmokestį naudojo visos šeimos poreikiams tenkinti. Būdamas ne Lietuvoje jis kiekvieną mėnesį atsakovei siųsdavo dideles pinigų sumas, o būtent: 2017 m. pervedė 9 610 Eur, 2018 m. – 7 740 Eur, 2019 m. – 13 000 Eur, 2020 m. – 15 100 Eur, iš jų 9 000 Eur automobilio pirkimui, 2021 m. – 12 280 Eur, 2022 m. – 8 500 Eur, 2023 m. – 9 535 Eur. Per šį laikotarpį ieškovas į atsakovės sąskaitą yra pervedęs ne mažiau kaip 84 765 Eur, be to, ir grįžęs į Lietuvą bendriems poreikiams tenkinti leido pinigus iš savo sąskaitos. 2020 m. šalys nusprendė įsigyti automobilį. Ieškovas surado automobilį – Audi A6 už kurį sumokėjo 11 084 Eur. Automobilis nupirktas už ieškovo į atsakovės sąskaitą prieš pirkimą pervestus pinigus, o 2 400 Eur automobilio pirkimui paskolino ieškovo motina. Automobilis įsigytas išimtinai už ieškovo lėšas. Ieškovas registravo įsigytą automobilį, rūpinosi jo remontu ir technine apžiūra bei apmokėjo išlaidas susijusias su šia transporto priemone. Automobilis buvo užregistruotas atsakovės vardu, nes ieškovas didžiąją dalį laiko praleisdavo užsienyje, tačiau būdamas Lietuvoje šiuo automobiliu naudojosi. 2023 m. spalio mėn. šalys išsiskyrė. Atsakovė motyvuodama tuo, kad automobilis yra užregistruotas jos vardu, automobilį grąžinti ieškovui atsisakė. 2022 m. atsakovė įsigijo automobilį BMW 330, 4 373 Eur vertės, kuriuo naudojasi pilnametis atsakovės sūnus. Dėl šio automobilio įsigijimo atsakovė su ieškovu nesitarė, tačiau jam žinoma, kad automobilis įsigytas iš jo pervestų pinigų. Ieškovo nuomone, yra pagrindas paminėtas transporto priemones pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti ieškovo nurodytu būdu. Didesnės vertės turto dalį siekia prisiteisti sau, atsižvelgdamas į tai, kad bendro gyvenimo metu jo gaunamos pajamos ir pajamos skirtos bendriems poreikiams tenkinti buvo žymiai didesnės negu atsakovės, o automobilis Audi A6 buvo nupirktas už jo lėšas ir motinos paskolintus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, grąžino ieškovui 178 Eur žyminį mokestį.
3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra suformuluotas neaiškiai ir teisiškai ydingai, kadangi ieškiniu ieškovas reikalauja iš esmės dviejų skirtingų materialiųjų teisinių pasekmių – ieškovas, remdamasis sugyventinių teise padalinti bendrai sukurtą turtą, prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 72/100 turto, t. y. nustatyti jo dalį bendrame turte, ir turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tuo pačiu prašo pripažinti, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6, o automobilis BMW 330 priklauso atsakovei. Taigi nėra aišku ko iš esmės siekia ieškovas – ar kad būtų pripažinta, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi bendroji jungtinė veikla ir abi šalys prisidėjo prie automobilių įsigijimo, todėl jie pripažintini bendrąja daline nuosavybe ir atidalintini iš jos, ar reikalauja pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A6, nes automobilį jis įsigijo iš savo asmeninių lėšų.
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinį, nurodant aiškų ieškinio dalyką, kuris sietųsi su ieškinio pagrindu, ir pasirinkti atitinkamą savo teisių gynimo būdą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas D. S. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad automobilis AUDI A6, 13 410 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, 2) įpareigoti atsakovę per 7 d. grąžinti ieškovui automobilį AUDI A6, nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovei skiriama 50,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai, 3) priimti atsisakymą nuo ieškinio dalyje, kurioje prašoma pripažinti, kad automobilis BMW 330 bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei, atidalinti ieškovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad automobilis BMW 330 priklauso atsakovei, ir bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė R. A. atsiliepimu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti ieškovą sumokėti 6 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovė nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau patyrė 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 452 Eur patyrė bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas turi daugiau nei 50 000 Eur įsiskolinimų, tačiau vengia juos dengti, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad net pralaimėjęs bylą, ieškovas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepadengtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 5 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
8. Teismas laikė reikšmingą aplinkybę, kad ieškovas yra turėjęs eilę civilinių procesų, kuriuose daugiausiai buvo atsakovo statusu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Jo atžvilgiu priimta daug procesinių sprendimų dėl skolų iš jo išieškojimo, todėl tikėtina yra pagrįsti atsiliepimo argumentai apie tai, kad ieškovas turi įsiskolinimų, viršijančių 50 000 Eur sumą.
9. Teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo šioje byloje, tačiau įvertinęs tą aplinkybę, kad atsakovė šioje byloje jau yra faktiškai patyrusi 4 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovo finansinė situacija tikėtina nėra gera, sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 5 000 Eur sumą galimoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio tenkinimo atveju, ši suma ieškovui bus grąžinta. Teismas išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą neįmokėjus šios sumos, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Civilinė byla tęsiasi jau ilgą laiką. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatų lingvistinį aiškinimą įstatymas nenumato tokios priemonės taikymo (įpareigojimo sumokėti užstatą) vėlesnėje civilinės bylos stadijoje pateikiant patikslintą ieškinį.
10.2. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o tuo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi įpareigojo patikslinti ieškinį, nurodant aiškų ieškinio dalyką, kuris sietųsi su ieškinio pagrindu, ir pasirinkti atitinkamą savo teisių gynimo būdą. Ieškovas operatyviai ir sąžiningai vykdydamas teismo įpareigojimus pateikė patikslintą ieškinį, atsisakydamas dalies reikalavimų, t. y. patikslinto ieškinio pateikimas buvo sąlygotas ne pačio ieškovo iniciatyvos, todėl ši aplinkybė nelaikytina kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
10.3. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, negalima remtis sprendžiant dėl asmens piktnaudžiavimo savo teisėmis.
10.4. Byloje nėra nei vieno įrodymo ar aplinkybės, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, reiškia nepagrįstus reikalavimus. Pradiniai reikalavimai (dėl automobilio BMW 330) buvo pareikšti neturint visų duomenų apie atsakovei skirtų piniginių lėšų panaudojimą, tačiau vėliau pagal pateiktus į bylą atsakovės dokumentus padarius išvadą, kad automobilis buvo pirktas ne iš ieškovo lėšų, reikalavimai buvo sąžiningai pakeisti, t. y. atsisakyta visų turtinių reikalavimų automobilio BMW 330 atžvilgiu. Dėl automobilio AUDI A6 bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų visetas leidžia daryti priešingą išvadą – būtent ieškovas nukentėjo nuo nesąžiningo piktnaudžiaujant savo padėtimi ir teisėmis atsakovės elgesio, kadangi automobilis buvo įsigytas išimtinai už ieškovo lėšas, t. y. už ieškovo į atsakovės sąskaitą prieš pirkimą pervestus pinigus: 2020 m. liepos 23 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 9 000 Eur. Nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. visus šiuos pinigus atsakovė nuėmė nuo sąskaitos ir atidavė ieškovui, o šis tuos pinigus sumokėjo automobilio pardavėjui, ką ir pati atsakovė atsiliepime pripažįsta. Šalių susirašinėjimo metu atsakovė pripažino, kad šis automobilis yra ieškovo ir prašė laikinai leisti juo pasinaudoti iki kol įsigys savo. Identišką išvadą padarė ir Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendime nurodydamas, kad labiausiai tikėtina, kad automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis.
Atsiliepimas
11. Atsakovė R. A. atsiliepimu prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. CPK 95 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma, tiek už apeliacinius, tiek atskiruosius, tiek ir kasacinius skundus, t. y. tiek pirmoje, tiek apeliacinėje, tiek ir kasacinėje instancijoje. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tiek pats prašymas, tiek ir sprendimas dėl jo gali būti priimamas bet kurioje proceso stadijoje. Bylos nagrinėjimas buvo pradėtas iš naujo, ieškovui reiškiant naują patikslintą ieškinį, o atsakovei – atsiliepimą. Atsakovei kartu su atsiliepimu pateikus tokį prašymą, teismas jį ir išsprendė. Todėl šioje procesinėje stadijoje tokio prašymo išsprendimas yra tinkamas ir teisėtas.
11.2. Ieškovas yra nemokus ir turi daugybę įsiskolinimų. Atskirajame skunde neginčijama, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas, jas atlyginti ieškovas nebūtų pajėgus. Ieškovo įsiskolinimai ne mažėja, o nuolatos tik didėja. Todėl esamoje situacijoje bet koks atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo pusės būtų neįmanomas. Pats ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir atskirajame skunde pripažįsta esantis nemokus, todėl neturėjimo galimybės ateityje atlyginti bylinėjimosi išlaidų net neginčija. Ta aplinkybė, kad kita proceso šalis neturės absoliučių galimybių atgauti patirtų proceso išlaidų, laikytina reikšminga aplinkybe, kad nesiėmus tinkamų priemonių, kitai proceso šaliai bus sukelta esminė žala.
11.3. Atsakovė prašymą dėl užstato sumokėjimo grindė abiem CPK 95 straipsnio 3 dalies numatytais pagrindais, t. y. tiek dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek ir atsakovės atgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atgavimo negalimumu. Tokie ieškovo veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju sudaro ieškovo ieškinio pagrindą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo turima subjektine teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. CPK 95 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.
15. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Neįrodžius bent vienos sąlygos, CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas institutas negali būti taikomas.
16. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
18. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė reikšmingą aplinkybę tai, kad ieškovas yra turėjęs eilę civilinių procesų, kuriuose daugiausiai buvo atsakovo statusu, jo atžvilgiu priimta daug procesinių sprendimų dėl skolų iš jo išieškojimo, todėl teismas sprendė, kad tikėtina yra pagrįsti atsiliepimo argumentai apie tai, kad ieškovas turi įsiskolinimų, viršijančių 50 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, išskyrus tai, kad ieškovo finansinė situacija tikėtina nėra gera, daugiau jokių argumentų nenurodė, nevertino teismų praktikoje išskiriamų dviejų būtinųjų sąlygų, reikalingų CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė konkretaus ir esminio ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, vertino tik tai, kad ieškovo finansinė situacija tikėtina nėra gera, tačiau ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis plačiau nenustatinėjo ir neanalizavo.
21. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja ir / ar ateityje piktnaudžiaus jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, taip pat kad jis gali sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą (pavyzdžiui, ieškovas teikia akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ar reikalavimus, piktybiškai nevykdo CPK 42 straipsnyje numatytos procesinės pareigos ir pan.), skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai taikyta CPK 95 straipsnio 3 dalies sąlyga ir ieškovui nustatytas terminas įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
22. Asmens sunki finansinė būklė ar nemokumas savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir negali būti sąlyga nustatyti pareigą sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1152-912/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-700-464/2022). Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, šios bylos pralaimėjimo atveju, galimai nesugebės padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai įvertinta pakankamu pagrindu CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas automobilis, kas šio automobilio tikrasis pirkėjas ir kam jis priklauso, nepaisant to, jog pats teismas skundžiamame sprendime nustatė automobilio vertę bei nurodė, jog labiau tikėtina, kad automobilis Audi A6 yra įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis. Apeliacinės instancijos pažymėjo, kad pirmiausia turi būti aiškinamasi, ko ieškiniu iš tikrųjų siekia ieškovas – ar ieškovas siekia, kad ginčo turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir atidalintas tarp šalių, vadovaujantis atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančiomis teisės normomis, ar ieškovas tiesiog siekia pripažinti, kad automobilis Audi A6 priklauso jam asmenine nuosavybe. Dėl to ieškovui turėtų būti siūloma patikslinti savo ieškinį, nurodant aiškų ieškinio dalyką, kuris sietųsi su ieškinio pagrindu.
24. Iš bylos matyti, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašė nustatyti, kad automobilis Audi A6 asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui bei įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui automobilį. Ieškovas taip pat prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl automobilio BMW 330.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo veiksmai, patikslinus ieškinio reikalavimus ir atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, kai civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nelaikytini piktnaudžiavimu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti apie ieškovo netinkamą šių teisių naudojimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl užstato įmokėjimo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl užstato įmokėjimo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės R. A. prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.