Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

3. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad yra visi pagrindai šalių buvusį bendrą gyvenimą kvalifikuoti kaip partnerių (sugyventinių) ir taikyti jungtinės veiklos (partnerystės) institutą. Šalis net 7 metus siejo šeimyniniai santykiai, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rudens ieškovas visada grįžęs į Lietuvą apsistodavo pas atsakovę bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute pas atsakovę būdavo jo rūbai, batai, telefonas, planšetė, daiktai buvo spintoje miegamajame. Buvo nupirkti ir palikti jo higienos reikmenys. Grįžęs pabūdavo apie 3 savaites, tuo metu leisdavo laiką kartu, keliaudavo, važiuodavo į kavines, pasiimdavo atsakovę iš darbo. Ilgalaikes bendro šeimyninio gyvenimo aplinkybes puikiai pagrindžia 2016-2022 metų nuotraukos ir vaizdo įrašai. 2017-10-03 iki 2017-10-10 šalys pirmą kartą vyko pailsėti į Turkiją, o 2017-09-09 į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 2001,00 Eur kelionei. Antrą kartą į kelionę vyko ieškovas, atsakovė ir abu jos vaikai nuo 2018-09-19 iki 2018-09-27. Už šią kelionę taip pat mokėjo ieškovas, 2018-08-24 į atsakovės sąskaitą už kelionę pervesdamas 2000 Eur. Trečia kelionė vyko nuo 2019-09-17 iki 2019-09-27 ir už kelionę 2019-08-20 buvo pervesta atsakovei 1 500,00 Eur suma. Po poros metų pertraukos šalys vėl keliavo į užsienį ir 2022-07-01 už kelionę į Turkiją ieškovas atsakovei pervedė 1 335,00 Eur, o 2023-08-10 už kelionę į Turkiją – 1 000,00 Eur sumą, likusius pinigus duodant grynaisiais, nepaisant nuolatinių kas savaitinių pavedimų. Ieškovas yra pervedęs atsakovei iš viso 84208,77 Eur sumą (2017 m. – 9411 Eur, 2018 m. – 10657,77 Eur, 2019 m. – 12890 Eur, 2020 m. – 15665 Eur, 2021 m. – 13600 Eur, 2022 m. – 13110 Eur, 2023 m. – 8875 Eur), kas akivaizdžiai liudija apie tarp šalių egzistavusius artimus partnerystės santykius, kurių metu egzistavo bendros paramos ir ūkio vedimas, bendradarbiavimas organizuojant pirkinius, remontus, rekreacijos ir turizmo veiklas, bendras laisvalaikis ieškovui būnant laisvu nuo darbo metu, nepaisant to, kad dėl ieškovo darbinių aplinkybių šalims nepavyko gyventi kartu vienoje patalpoje/vietoje ilgą laiką, kas nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant apie buvusį sugyventinių bendro ūkio vedimą. Nurodė, kad 2020 metais ieškovas nusprendė įsigyti automobilį. Skelbimų portale jis surado skelbimą apie parduodamą - Audi A6, 2014 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 12 300 Eur kainą. Už automobilį buvo sumokėta grynais pinigais ir ieškovas sutiko, kad pažymoje būtų nurodyta transporto priemonės mažesnė vertė, dėl ko automobilio pardavėjas sutiko padaryti nuolaidą. Už automobilį D. S. sumokėjo 11084,00 Eur sumą. Atsakovė prie automobilio pirkimo neprisidėjo. Automobilis buvo įsigytas išimtinai už ieškovo D. S. lėšas, t. y. už ieškovo į atsakovės sąskaitą prieš pirkimą pervestus pinigus: 2020-07-23 ieškovas į atsakovės R. A. sąskaitą pervedė 9 000 Eur. Nuo 2020-07-24 iki 2020-07-26 visus šiuos pinigus R. A. nuėmė nuo sąskaitos ir atidavė D. S., o šis tuos pinigus sumokėjo automobilio pardavėjui. Kadangi ieškovas Lietuvoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, be to turėjo įsiskolinimų ir antstoliai vykdė išieškojimus iš jo gaunamų lėšų, automobilis buvo užregistruotas atsakovės vardu. Pats ieškovas registravo įsigytą transporto priemonę, rūpinosi jos remontu ir technine apžiūra bei apmokėjo iš savo sąskaitas visas išlaidas, susijusias su šia transporto priemone. Būdamas Lietuvoje šiuo automobiliu naudojosi ieškovas ir šią transporto priemonė laikė savo turtu. Nutrūkus tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, 2023-11-13 ieškovas kreipėsi su pretenzija į R. A. dėl automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam grąžinimo ir prašė iki lapkričio 20 d. perregistruoti automobilį jo mamos B. S. vardu bei faktiškai perduoti jai automobilį ir jo dokumentus, tačiau atsakovė automobilį grąžinti atsisakė motyvuodama tuo, kad automobilis yra užregistruotas jos vardu, todėl priklauso jai.

Dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad prašoma pripažinti automobilį ieškovo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo nurodyti automobilio realios rinkos vertės jungtinės veiklos pabaigoje, kadangi tai tik dar padidins šalių bylinėjimosi išlaidas, juolab, kad tokio pobūdžio reikalavimas nebuvo nurodytas nei Klaipėdos apylinkės teismo, nei Panevėžio apygardos teismo Ginčo automobilis buvo įsigytas išimtinai už ieškovo lėšas, t. y. už ieškovo į atsakovės sąskaitą prieš pirkimą pervestus pinigus, ką akivaizdžiai patvirtina įvykių datų nuoseklumas: 2020-07-23 ieškovas į atsakovės R. A. sąskaitą pervedė 9 000 Eur. Nuo 2020-07-24 iki 2020-07-26 visus šiuos pinigus atsakovė nuėmė nuo sąskaitos ir atidavė ieškovui, o šis tuos pinigus sumokėjo automobilio pardavėjui. Tuo pagrindu 2020-07-24 UAB „Autkeva“ parengė transporto priemonės Audi A6 pardavimo pažymą. Teigia, kad atsakovė siekia bet kokiais būdais išvengti automobilio grąžinimo ir manipuliuoja ta praeities aplinkybe, kad atsakovas turėdamas finansinių įsiskolinimų siekė jų išvengti. Ieškovas yra pervedęs atsakovei iš viso net 84208,77 Eur sumą (2017 m. – 9411 Eur, 2018 m. – 10657,77 Eur, 2019 m. – 12890 Eur, 2020 m. – 15665 Eur, 2021 m. – 13600 Eur, 2022 m. – 13110 Eur, 2023 m. – 8875 Eur), kas vidutiniškai per metus sudaro apie 12000 Eur sumą, t. y. net 1000 Eur suma per mėnesį. Tai yra žymiai daugiau nei minimali mėnesinė alga, kuri pvz. nuo 2016-07-01 iki 2018-01-01 buvo 380 Eur, nuo pastarosios datos – 400,00 Eur, o nuo 2021-01-01 yra 642,00 Eur (skaičiuojant proporcingai pagal iki 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios mokesčių reformos nusistovėjusią tvarką – 498 Eur). Skaičiuojant vidutiniškai laikytina, kad ieškovas mokėjo atsakovei daugiau kaip dviejų minimalių mėnesinių atlyginimo dydžio sumą, kurios tikrai pakako ne tik išgyvenimui, bet ir įvairiems buities daiktams, jų remontui, kelionėms ir pramogoms, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Šių aplinkybių kontekste logiška manyti, kad ieškovas atitinkamą sumą turėjo pasilikti ir sau pragyventi užsienyje, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir tai kokiu tikslu ieškovas nutarė pirkti tariamai tokį „brangų“ automobilį, kurio įsigijimui akivaizdu, kad ieškovui asmeninių lėšų tikrai pakako didžiosios sumos dalies atžvilgiu. Teigia, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad ginčo automobilis AUDI A6 perkamas ieškovo asmeninės nuosavybės teise iš jo asmeninių lėšų, vėliau leidžiant juo naudotis atsakovei, kaip sugyventinei, t. y. laikant, kad šalis siejo panaudos santykiai, kuomet neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Nutrūkus tarpusavio ryšiams ir ieškovui paprašius grąžinti automobilį, pastarasis turėjo būti grąžintas. Tuo pagrindu atsakovė įpareigotina per 7 dienas grąžinti ieškovui automobilį Audi A6, 2014 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)