Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. ir atsakovo N. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-62-772/2017 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo bei pagal atsakovo patikslintą priešinį ieškinį ieškovei, ir pagal bendraieškovio M. S. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei pagal trečiojo asmens M. S. savarankišką reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (kreditoriai): antstolė V. Š. ir AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20.3. Nepagrįsti ieškovės motyvai dėl piniginės kompensacijos už komunalinius patarnavimus priteisimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. dėl 1440,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dalinai su teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos

24. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

26. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nevertino atsakovo netinkamų charakterio ir elgesių savybių, o, įvertinus įrodymus ir nustatytus faktus, konstatuotina atsakovo kaltė. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes tinkamų įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y., kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo kaltės nepatvirtintos jokiais įrodymais, jos grindžiamos tik paaiškinimais. Ieškovės teiginiai dėl nuolatinio atsakovo girtavimo taip nepagrįsti jokiais įrodymais, o vaikų parodymai pripažintini subjektyviais. Teisėjų kolegija pritaria teismo nuomonei, kad konfliktai šalių namuose nulemti prasidėjusiu skyrybų procesu. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai svarbu įvertinti abiejų sutuoktinių elgesį gyvenant kartu, jų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai ginčo byloje yra prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė ir teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, ji nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti. Konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesprendė santuokos problemų, nerėmė vienas kito ir nerado būdų, kaip gyventi darnų šeimos gyvenimą. Šiuo atveju abi šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo teismo sprendimu pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės jų kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, todėl konstatuotina abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Šioje byloje abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio

27. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik 150 Eur išlaikymą sūnui, nes atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti ir 190 Eur išlaikymo dydį. Be to, apeliantės nuomone, gaunant išlaikymą mažesnį, nei būtiniems poreikiams tenkinto, iš esmės yra pažeidžiami sūnaus interesai.

28. Šiuo atveju spręsdamas priteistino iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad išmokos dydžiui įtakos turi aplinkybė, kad vaikas jau yra dalinai veiksnus, greit baigs gimnaziją. Be to, nuo 2016-05-17 teismo nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas 150 Eur dydžio išlaikymas, o įrodymų, kurie leistų pripažinti jį nepakankamu, nepateikta. Nors po santuokos nutraukimo atsakovui nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai, teisėjų kolegija vertina tai, kad atsakovas ilgą laiką neturėjo gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų. Teismo nuomone, šiuo metu esama atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo jo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį.

Dėl kompensacijos už komunalines paslaugas

29. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį sumokėtų mokėjimų 1 440,72 Eur, už ieškovės apmokėtas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas pripažindamas prievolių solidarumą bei konstatavęs, kad santuokos nutraukimo atveju prievolės dalijamos kiekvienam būste gyvenančiam suaugusiam asmeniui, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nėra išskirta atsakovui skaičiuojamų išlaidų dalis.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, akcentavo ir iš to kylančias pasekmes, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Šiuo atveju teismas netaikė CK 3. 67 str. 2 d. ir 3.72 str. 4 d. nuostatų, turinčių įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

31. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo ieškinys teisme priimtas 2016-05-17, o atsakovas nuo 2016-08-20 buvo priverstas išsikelti iš gyvenamojo buto.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje, teismas pripažino abipusę sutuoktinių kaltę, o ieškovė ieškiniu neprašė pripažinti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmės kilo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką bei įvertinusi aplinkybes, susijusias su šalims priimtinu bendro ūkio vedimo modeliu, konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. šalys gyveno kaip sutuoktiniai, santuoka nebuvo nutraukta, todėl visi mokėjimai už komunalines paslaugas buvo mokami bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu ir negali būti kompensuojami.

33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei teismas ne kartą buvo nurodęs tikslinti šios skolos apskaičiavimą, byloje nėra išlaidų dalies, kuri tenka atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. vasario mėn., apskaičiavimo, o iš ieškovės pateikto apskaičiavimo teismui nėra galimybės nustatyti tik atsakovui tenkančios skolos dalies dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių iki 2017 m. vasario mėn., todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo skundžiamame sprendime ieškovei A. S. pripažino atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą N. S. dėl jos patirtų išlaidų dalies atlyginimo už atsakovui suteiktas ir jo nesumokėtas komunalines paslaugas jų tiekėjams, todėl iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 18 p. šalintinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl sutuoktinių turto balanso ir turto padalijimo tarp sutuoktinių

34. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L. , bylos Nr. 3K-3-490/2007). Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms.

35. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su santuokos metu įgyto turto padalijimu remiantis CK 3.127 str. 3 d. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai sumažino dalytino turto – buto vertę, tokiu būdu netinkamai nustatydamas santuokoje įgyto turto balansą. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.

36. Pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas ieškovės teigimu iš asmeninių lėšų 10008,19 Eur sumokėtą kreditoriui negrąžinto kredito dalį, pagrįstai turto vertę sumažino iki 39 996,00 Eur. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė likusią būsto paskolos dalį. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad jos 2016-12-28 sumokėta likusi kredito dalis yra iš jos asmeninių lėšų (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 2 t., 9 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl turto balanso sudarymo ir priteistu kompensacijos dydžiu atsakovui, todėl 17 782,02 Eur dydžio kompensacija, priteista iš ieškovės atsakovui, įskaičius jo asmeninę 320 Eur dydžio baudą ir 113,48 Eur priežiūros išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta.

37. Byloje nėra ginčo ir dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 45 000,00 Eur vertės, bei žemės sklypo (1,8584 ha), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytos 8500,00 Eur vertės. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad keturių žemės sklypų vertė yra 2634,00 Eur. Priešingai, tiek bylą nagrinėjęs teismas, tiek VĮ Registrų centro rinkos vertės paieškos duomenys patvirtina, kad keturių žemės sklypų vertė yra 3565,00 Eur (1 t., 82-89 b. l).

38. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė atsakovui terminą dėl išsikraustymo iš buto, taip pažeisdamas jo teises ir interesus, o iš ieškovės priteistos kompensacijos išmokėjimą išdėstė 24 mėnesiams. Teismas atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas tiek ieškovei mokant kompensaciją atsakovui, tiek atsakovui mokant išlaikymo įsiskolinimą priteistas sumas išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui. Šalių ginčo butą nuosavybės teise priteisus ieškovei nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo nustatytas terminas išsikelti pažeidžia jo teises ir interesus.

39. CPK 312 straipsnio nuostatos reglamentuoja draudimą apeliaciniame skunde kelti nujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad išaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovė neturi galimybės sumokėti už jai atitenkantį butą natūra kompensacijos, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti šio buto padalijimo klausimą natūra, abiem sutuoktiniams butą priteisiant po ½ dalį natūra.

40. Nepagrįsti apelianto nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai žemės sklypą, 1,8584 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 8 500 Eur (pusės sklypo vertė 4 250 Eur), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisė sutuoktiniams po ½ dalį, motyvuodamas, kad tokios dalys yra įregistruotos viešame registre, įgyjant šį turtą šalys išreiškė valią jį įgyti šiomis dalimis. Šiuo atveju svarbu tai, kad šis teismo per pusę padalytas sklypas yra didesnis, todėl taip racionaliau jį buvo galima padalyti. Be to, šis sklypas ribojasi su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio kito sklypo dalimi. Byloje pateikti duomenys ir apie tai, kad ieškovė turi ūkininkavimo įgūdžių. Bylą nagrinėjęs teismas vertino ir tai, kad toks šio turto padalijimo tarp sutuoktinių būdas nekeičia šio turto būklės ir jo pritaikymo ūkinei veiklai ar galimybės atskirai jo dalyje statyti gyvenamąjį namą, todėl jis tarp sutuoktinių padalytinas lygiomis dalimis teisėtai ir pagrįstai. Nors atsakovas yra nurodęs, kad į bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sukūrimą jis yra investavęs savo asmenines lėšas, kurias įgijo paveldėjęs tėvo palikimą, atsakovas neįrodė gautų lėšų panaudojimo bendrai nuosavybei pagerinti fakto.

Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas

41. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundą argumentą, kuriuo apeliantas nesutinka su ieškovei iš atsakovo priteista 113,48 Eur suma: 15,64 Eur už buto draudimą ir 97,84 Eur už įmokas gyvenamojo namo bendrijai. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 15,64 Eur suma už buto draudimą yra sumokėta 2016 m. lapkričio mėn., o 97,84 Eur suma už įmokas gyvenamojo namo bendrijai laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-03-01. Atsižvelgiant į tai į CK 3.67 str. 1 d. nuostatas, atlikęs ieškovės patirtų išlaidų perskaičiavimą, teismas pagrįstai iš apelianto priteisė 113,48 Eur buto išlaikymo išlaidų.

Dėl bendraieškovio reikalavimo atsakovui priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą

42. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-19 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat priteisė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2016-05-17 nurodant, kad atsakovas šią bendraieškoviui priteistą pinigų sumą turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis mokėdamas kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad teismas be atskiro ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisė 5 procentų procesines palūkanas.

44. Apeliantas teigia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Apeliantas negali mokėti teismo priteisto išlaikymo, sutinka mokėti 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

45. Iš tiesų, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

46. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna 412 Eur darbo užmokestį (1 t., 53 b. l.), nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai bei butas. Teismas vertina tai, kad teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui yra priteista nemaža kompensaciją, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai. Nors apeliantas pateikia medicininius dokumentus dėl savo sveikatos būklės (3 t. 52–56, 58–59), jie nepatvirtina, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumas. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui nuo 2017-04-19 panaikinta registracija darbo biržoje (3 t., 12 b. l.), nuo 2017-05-19 darbo sutartis nutraukta pačiam apeliantui prašant (3 t., 57 b. l.). Atsakovas nepateikė duomenų apie šiuo metu gaunamas pajamas, todėl teisėjų kolegija realiai jų nustatyti neturi galimybės. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis vaiku, jį auklėti ir prižiūrėti, todėl jos indėlis į vaiko išlaikymą yra didesnis nei apelianto. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį.

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, nesant galimybės nustatyti realių apelianto pajamų, į apelianto amžių ir sveikatos būklę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas turi galimybę ir pareigą teikti savo vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

49. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai vertino laikotarpį dėl atsakovo pareigos mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas tvirtina, kad iki 2016-08-20 šalims gyvenant kartu buvo vykdoma ir prievolė vaikui išlaikyti.

50. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį.

51. Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija.

52. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

53. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

54. Taigi ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, taip pat vaiko poreikius ir jiems patenkinti patirtų išlaidų dydį, o atsakovas – įrodinėti, kad teikė išlaikymą.

55. Pirmosios instancijos teismas 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą priteisė laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2016-05-17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2013-05-17, nes šalys kartu nebegyvena tik nuo 2016-08-20, vertinant tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2016-05-17. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad negrąžinto buto paskolos dalis buvo sumokėta 2016-12-28 iš lėšų, priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad ir laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2016-05-17 atsakovas neteikė išlaikymo sūnui. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teiginiams, kad atsakovas išlaikymo tuo laikotarpiu neteikė, pagrįsti įrodymų nepateikė. Nors teismas skundžiamame sprendime išlaikymo įsiskolinimo dydį nustatė atsižvelgdamas į paties atsakovo sutikimą, teismas šiuo aspektu vertina apeliacinio skundo argumentus bei priešieškinyje atsakovo nurodomą poziciją, kad atsakovas teikė išlaikymą sūnui, todėl jokio įsiskolinimo nėra. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad šis atsakovo apeliacinio skundo argumentais yra pagrįstas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui priteisimo naikintina.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusios savarankišką reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo

56. Apelianto teigimu, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis tiek materialines teises normas, tiek formuojamą teismų praktiką, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai teisėjų kolegija iš esmės pritaria.

57. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pritaria argumentams, nurodytiems dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Teismo vertinimu, atsakovo nuomonės pasikeitimą teismas nepagrįstai pripažino užimta gynybine pozicija, kuri negali būti paneigta ankstesniu paties atsakovo paaiškinimu ir fakto prisipažinimu. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina tai, kad duktė studijas pradėjo 2012 m. rugsėjo mėn. ir baigė 2016-06-23. Taigi, reikalavimo teisė į paramą baigėsi jau 2016 metų birželį. Trečiasis asmuo M. S. tik 2017-02-07 kreipėsi su savarankišku reikalavimu dėl paramos įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, ir tai leidžia teismui pripažinti, kad toks veiksmas nulemtas tėvų skyrybų proceso. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į likusios kredito dalies sumokėjimą iš bendrų sutuoktinių lėšų, nepripažino, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2016-06-23, vertinant šeimos lėšų naudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės aspektu, atsakovas neprisidėjo prie materialinės pagalbos pilnametei dukrai teikimo jai mokantis aukštojoje mokykloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šį trečiojo asmens savarankišką reikalavimą pripažįsta nepagrįstu ir atmeta.

58. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

59. Skundžiama nutartimi teismas savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus: 0,38 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 0,3 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,22 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 0,6 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pritaria apelianto nuomonei, kad šios teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, suvaržančios apelianto turtines teises, todėl naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

60. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės socialinį statusą (teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui), jos gaunamas pajamas, atleidimą nuo žyminio mokesčio, bei į tai, atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama antrinio lygio teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisė. Sutikdama su tokia teismo pozicija, teisėjų kolegija keisdama skundžiamą sprendimą, bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje taip pat iš šalių nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„1. Ieškovės ieškinį atsakovui ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, sudarytą tarp N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Nutraukus santuoką tarp šalių joms palikti šias pavardes – S. ir S..

4. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip:

4.1. Priteisti ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šiuos nekilnojamuosius daiktus:

4.1.1. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), 1A9b, kurio vertė 45 000 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ;

4.1.2. 1/2 dalį 1, 8584 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visa vertė 8 500 Eur (pusės sklypo vertė 4 250 Eur), esančią adresu (duomenys neskelbtini);

Viso ieškovei atitenkančio asmeninei nuosavybei turto vertė: 49 250,00 Eur.

4.2. Priteisti atsakovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus:

4.2.1. 1/2 dalį 1, 8584 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visa vertė 8 500 Eur (pusės sklypo vertė 4 250 Eur), esančią adresu (duomenys neskelbtini);

4.2.2. 0,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 847,00 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

4.2.3. 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 811 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

4.2.4. 0,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 811 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

4.2.5. 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 250 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

4.2.6. ąžuolinius svetainės baldus (velionio tėvo palikimo dalį), esančius bute (duomenys neskelbtini).

Viso atsakovui asmeninei nuosavybei atitenkančio turto vertė – 7 815,00 Eur

5. Priteisti atsakovui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 782,02 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį (septyniolika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt du eurus 2 ct). Ieškovė šią atsakovui priteistą pinigų sumą turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis mokėdama kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, mėnesio pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovą N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį išsikelti su jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo buto, adresu: (duomenys neskelbtini).

7. Nustatyti nepilnamečio vaiko bendraieškovio M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

8. Nustatyti, kad N. S. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. S. ir dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina A. S. ir nepilnamečiu vaiku dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo, atsižvelgiant į vaiko interesus.

9. Priteisti bendraieškoviui nepilnamečiam vaikui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo tėvo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016-09-19 iki jo pilnametystės.

10. Įpareigoti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko bendraieškovio M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės atsakovo tėvo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

11. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje priimtas nutartis: 2016-09-16 nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo bendraieškoviui priteisimo.

12. Nepriteisti į valstybės biudžetą iš byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar iš atsakovo ieškovei už jos atstovavimą byloje.

13. Likusias ieškovės ieškinio ir atsakovo priešinį ieškinio dalis atmesti.

14. Trečiojo asmens M. S. savarankišką reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo atmesti.

15. Tenkinti atsakovo N. S. atsisakymą dėl kilnojamųjų daiktų tarp sutuoktinių padalijimo ir bylą dėl šio priešinio ieškinio reikalavimo nutraukti, išaiškinant bylos nutraukimo pasekmes (CPK 294 str. 2d.).

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus: 0,38 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,3 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,22 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,6 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.