Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei teisininkei J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei B. M. dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovės B. M. priešieškinį ieškovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

31. Teismo posėdžio metu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teisininkė J. L. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visa apimtimi, priešiekinys atmetamas

Dėl skolos už valstybinės žemės įgijimą priteisimo

33. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pagal 2010 m. spalio 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P(I)49/2010-25, ieškovė, vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5540-(01), pardavė, o atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise už 9 486,78 Eur (32 755,94 Lt) išsimokėtinai pirko 1 600 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 3 200 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 30-32, 68-70, III tomas, l. 40-42).

41. Nustatyta, kad atsakovei prievolė mokėti įmokas už išsimokėtinai įgytą valstybinę žemę kilo Sutarties bei Pasižadėjimo pagrindu nustatytais terminais ir tvarka. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė nors ir įgijo nuosavybės teises į 1600/3200 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, jas įregistravo VĮ „Registrų centre“ (atsakovės nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8180, sudaryta 2010 m. spalio 12 d., e. b. III tomas, b. l. 45-47), iki šios dienos atsakovė nėra atlikusi nei vienos metinės įmokos už nuosavybėn įgytą valstybinę žemę nuo pat pradinės įmokos, kuri turėjo būti atlikta dar 2011 m. sausio 15 d. Nustatyta ir ginčas dėl to nekilo, kad atsakovė yra, vadovaudamasi Sutarties 5 punktu, už perkamą valstybinę žemę 2010 m. rugsėjo 17 d. sumokėjusi pirminę 1 897,59 Eur (6 552,00 Lt) sumą.

Dėl palūkanų ir delspinigių dydžio

43. Bylos duomenimis ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022, tenkino ieškinį dalyje; sumažino ieškovės B. M. pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartį Nr. P(I)49/2010-25, kuria valstybė, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pardavė, o ieškovė B. M. pirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 1 600 kv. m dydžio žemės sklypo dalį 3 200 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su vandenimis, želdiniais ir sodiniais, už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. mokėtinus delspinigius iki 534,60 Eur, mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur; priteisė ieškovei B. M. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 153,46 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (e. b. I tomas, l. 8-15, III tomas, l. 10-17).

44. Taip pat bylos duomenimis ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „ieškinį tenkinti iš dalies. Sumažinti ieškovės B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartį Nr. P(I)49/2010-25, kuria valstybė, atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė, o ieškovė B. M. pirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 1600 kv. m dydžio žemės sklypo dalį 3200 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su vandenimis, želdiniais ir sodiniais, už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. mokėtinus delspinigius iki 653,75 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų), mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimties euro centų). Priteisti ieškovei B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (įstaigos kodas 188704927) 1 129,92 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“; priteisė iš ieškovės B. M. valstybei 177 Eur žyminį mokestį už atsakovės apeliacinį skundą (e. b. I tomas, l. 16-26, III tomas, l. 18-28).

45. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022, ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022, padarytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, ištaisant nutarties 7, 11, 31 punktuose ir rezoliucinėje dalyje nurodytą palūkanų sumą vietoje ,,758,90 Eur“ nurodant ,,487,80 Eur“; ištaisant nutarties 31 punkte nurodytą pradelstą bendro įsiskolinimo sumą vietoje ,,7 263,86 Eur“ nurodant ,,6 992,76 Eur“; ištaisant nutarties 31, 33 ir 34 punktuose ir rezoliucinėje dalyje apskaičiuotą delspinigių dydį vietoje ,,653,75 Eur“ nurodant ,,629,35 Eur“ (e. b. II tomas, l. 50-52, 80-82, III tomas, l. 29-31). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. e2A-2727-967/2022, atsisakė priimti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties (e. b. II tomas, l. 87-88, III tomas, l. 32-33). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-467/2023, apeliacinį procesą, pradėtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, nutraukė (III tomas, l. 37-39).

46. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo ne dėl mokėtinos susidariusios skolos už valstybinės žemės įgijimą, tačiau dėl atsakovei tenkančių mokėti palūkanų ir delspinigių dydžio.

47. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 (pastarojoje padaryti rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022) buvo išspręstas kilęs ginčas tarp tų pačių šalių dėl ta pačia Sutartimi sutartų delspinigių ir palūkanų dydžio mažinimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. turėtų atlikti įmokų už valstybinės žemės įgijimą (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/202, 23 ir 27 punktus).

48. Šalių pozicijos dėl civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 nustatytų atsakovei delspinigių ir palūkanų dydžio sutapo (patikslintas ieškinys, DOK- 123386, patikslintas priešieškinys, DOK-80774, taip pat paaiškinimai teismo posėdžių metu), t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė sutiko, kad pagal civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 nustatytus dydžius, atsakovės mokėtina palūkanų suma sudaro 487,80 Eur, o delspinigių – 629,35 Eur.

49. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 (pastarojoje padaryti rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022) buvo išspręstas kilęs ginčas tarp tų pačių šalių dėl ta pačia Sutartimi sutartų delspinigių ir palūkanų dydžio, teismas sprendžia, kad šia apimtimi teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir jame nustatytos aplinkybės nėra įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

50. Atsakovė nesumokėjo civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 sumažintų palūkanų ir delspinigių ieškovei motyvuodama tuo, kad nurodytoje civilinėje byloje sumažintos palūkanos ir delspinigiai iš atsakovės nebuvo priteisti, o tarp šalių tik buvo išspręstas ginčas dėl palūkanų ir delspinigių dydžio nustatymo, bet ne priteisimo.

51. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vadovaujantis minėtais teismų procesiniais sprendimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 (pastarojoje padaryti rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022) – iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinos 487,80 Eur dydžio palūkanos ir 629,35 Eur dydžio delspinigiai.

54. Taigi teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 nustatytų palūkanų ir delspinigių suma yra priteistina iš atsakovės (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

58. Atlikdamas toliau nurodytus skaičiavimus, teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, Nr. e2A-2727-967/2022, kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties 31 p. buvo nurodyta, kad „pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo delspinigių sumą, neįtraukdamas nesumokėtos palūkanos sumos“. Taigi šiuo atveju teismas atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus ir taiko juos apskaičiuojant atsakovei mokėtinų delspinigių dydį.

59. Nustatyta, kad atsakovės nesumokėta pagrindinės įmokos už valstybinę žemę suma skaičiuojama ir turėta sumokėti nuo 2011 m. sausio 15 d. kiekvienas metais iki sausio 15 d. 2022 m. sausio 15 d. sudarė 6 504,98 Eur, o 2023 m. sausio 15 d. sudarė 7 047,06 Eur. Atsakovė priešieškiniu ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį teigė, kad metinės 2 proc. palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo nurodytų sumų, o ne nuo visos Sutarties kainos, t. y. galutinės atsakovės mokėtinos sumos, kurią sudaro 7 589,14 Eur. Teismas su šiuo atsakovės vertinimu nesutinka, nes jis prieštarauja Sutarties 6 punktui, kuriuo šalys sutarė, jog metinės 2 procentų palūkanos nuo likusio įsiskolinimo sumos skaičiuojamos už faktišką įsiskolinimo laiką, t. y. nuo valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iki pirkėjas sumoka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą visą parduodamo žemės sklypo kainą. Pabrėžtina, kad Sutarties 6 punktu ir Pasižadėjimu šalys aiškiai susitarė, kad įsiskolinimo likutį kartu su 2 proc. metinėmis palūkanomis atsakovė mokės sutartu grafiku. Taigi šalys sutarė metines palūkanas skaičiuoti nuo visos likusios atsakovei mokėtinos sumos, kuri ir 2022 m. sausio 15 d., ir 2023 m. sausio 15 d. sudarė 7 589,14 Eur, nes atsakovė nuo 2011 m. sausio 15 d. neatliko nei vienos įmokos pagal šalių suderintą grafiką.

60. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai atsakovei mokėtinas 2 proc. dydžio metines palūkanas skaičiavo nuo galutinės 7 589,14 Eur sumos, todėl atitinkamai atsakovės už 2022 m. mokėtinos palūkanos sudaro ieškovės nurodytą dydį, t. y. 151,78 Eur (7 589,14 Eur x 2 proc.) (e. b. III tomas, b. l. 105-106, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 5 d. raštas Nr. TR-400-(5.34.E)). Nurodytos palūkanos yra suskaičiuotos už 2022 m., todėl joms negali būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).

62. Teismas atmeta nurodytus atsakovės argumentus dėl ieškovės neteisėtai atlikto 195,15 Eur įskaitymo į palūkanas. Sutarties 6 punktu šalys sutarė, kad neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokėjimai už žemę. Taigi Sutarties 6 punktu šalys susitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, ši tvarka žinoma ir atsakovei. Nurodytas Sutarties 6 punktas reguliuojantis inter alia įmokų paskirstymo tvarką, yra galiojantis, nėra nuginčytas, t. y. byloje nėra duomenų, kad minėta sutartinė nuostata būtų pripažinta negaliojančia. Todėl atsakovei turėjo būti aišku ir suprantama, jog atlikti mokėjimai bus įskaitomi Sutartyje nustatyta tvarka, o pacta sunt servanda principas, kaip ir sutarties įstatymo galia šalims (CK 6.189 straipsnis) įpareigoja šalis laikytis Sutarties nuostatų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai atsakovės atliktą 195,15 Eur dydžio mokėjimą pagal Sutarties 6 punktą įskaitė į atsakovės mokėtinas palūkanas.

63. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės mokėtiną palūkanų dydį sudaro bendra 444,43 Eur suma (487,80 Eur (priteista palūkanų suma civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022) + 151,78 Eur (už 2022 m. mokėtinos palūkanos) – 195,15 Eur (atsakovės perversta suma, ieškovės įskaityta kaip palūkanos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 444,43 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytus faktus, priešieškinys yra atmetamas, nes atsakovė netinkamai skaičiavo mokėtinas palūkanas, t. y. ne nuo pagal Sutarties 6 punkte sutartą visos Sutarties kainą, o pagal atitinkamų metų mokėtinos įmokos dydį.

64. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad mokėtina pagrindinių įmokų ir palūkanų data yra atitinkamų metų sausio 15 d. Taip pat Sutarties 6 punkte šalys sutarė, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Delspinigiai skaičiuotini taikant 180 dienų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) ir skaičiuotini nuo nesumokėtos pagrindinės įmokos (7 047,06 Eur) ir nesumokėtų palūkanų (444,43 Eur) už laikotarpį nuo, kurio pradelsta sumokėti mokėtina suma (t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d.) taikant 180 dienų senaties terminą iki 2023 m. liepos 14 d. Taigi iš atsakovės priteistinų delspinigių dydis sudaro 674,23 Eur: (7 047,06 Eur + 444,43 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytus faktus, ieškinys šia apimtimi yra tenkinamas, o priešieškinys atmetamas, nes atsakovė netinkamai skaičiavo mokėtinas palūkanas (ne nuo visos likusios mokėti sumos, t. y. 7 047,06 Eur, bet nuo atitinkamai mažesnės metinės įmokos sumos), kas lėmė atitinkamai netinkamą ir delspinigių skaičiavimą, taip pat netinkamai aiškino atsakovės atlikto mokėjimo įskaitymą 195,15 Eur apimtimi, neatsižvelgdama į Sutarties aptartame 6 punkte nustatytą mokėjimų įskaitymo eiliškumą.

65. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 nustatyta delspinigių suma sudaro 629,35 Eur (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Su tokios delspinigių sumos dydžiu sutiko ir atsakovė, neginčijo šios sumos.

66. Taigi bendra atsakovės mokėtina delspinigių suma sudaro 1 498,73 Eur (629,35 Eur civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 priteista delspinigių suma + 674,23 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. liepos 14 d. + 195,15 Eur Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1704-232/2015, priteisti delspinigiai).

67. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, pabrėžtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, jų reguliavimas yra imperatyvus, todėl sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

68. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises, būtų gauta maksimalios naudos visuomenei(žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019). Vadinasi, negali būti sudarytos prielaidos įgyjant valstybinę žemę atsakovei savo teises įgyvendinti taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais.

69. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nustatytais terminais neįvykdė prievolės atsiskaityti už įgytą valstybinę žemę, ir teismui priteisus mokėtinų sumų skolą, sudarančią 7 047,06 Eur, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo taip pat yra tenkinamas visa apimtimi (CK 6.71, 6.205, Sutarties 6 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimų

70. Priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė nustatyti, kad visa įsiskolinimo suma 2023 m. sausio 15 d. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartį P(I) 49/2010-25 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 8 948,16 Eur ir laikyti, kad sumokėjus 8 948,16 Eur sumą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartis P(I) 49/2010-25 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvykdyta.

71. CPK 267 straipsnis imperatyviai draudžia sąlyginio teismo sprendimo priėmimą ir nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje.

72. Atsakovės priešieškiniu nurodytas reikalavimas yra priklausomas nuo tam tikros sąlygos, t. y. ateityje būsimo mokėjimo atlikimo. Įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, kitaip tariant draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, kuriai nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-864/2023). Pabrėžtina, kad patikslinto priešieškinio nurodyto sąlyginio reikalavimo patenkinimas taip pat gali sukelti teisminius ginčus tarp šalių ateityje dėl Sutartimi sutartų įmokų mokėjimo. Tiek bylos medžiaga, tiek informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad teismuose ne kartą buvo spręsti šalių ginčai, kylantys iš Sutarties. Todėl priešieškinio sąlyginio reikalavimo tenkinimas iš esmės reikštų naujų ginčų prielaidas tarp šalių.

73. Aukščiau teismo nurodyti argumentai patvirtina, jog atsakovės reikalavimas nustatyti, kad visa įsiskolinimo suma 2023 m. sausio 15 d. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartį P(I) 49/2010-25 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 8 948,16 Eur negali būti tenkinamas, nes yra grindžiamas klaidingais skaičiavimais: teismas jau aukščiau detaliai paaiškino ir apskaičiavo, kad bendra bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina suma yra didesnė, nei įrodinėja atsakovė, ir sudaro 8 990,22 Eur. Dėl nurodytų priežasčių ir dėl draudimo priimti sąlyginį sprendimą (CPK 276 straipsnis) priešieškinys yra atmetamas visa apimtimi.

Dėl kitų atsakovės argumentų

76. Taigi atsakovė, neatsižvelgdama į Sutarties 6 punktu šalių suderintą įmokų įskaitymo eiliškumą, iš esmės siekė paneigti ieškovės interesus ir įmokas įskaityti atsakovės norimu, tačiau Sutartimi nepagrįstu būdu. Nors Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Žemės sklypo pirkėja turi teisę atsiskaityti pirma laiko, visgi Sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad mokėtinos sumos, neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokėjimai už žemę. Šis Sutartyje nustatytas įmokų įskaitymo būdas atitinka ir CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsisakydama priimti įmokas ne pagal Sutarties 6 punktą sutartą mokėjimų įskaitymo eiliškumą ir įvertino aplinkybę apie atsakovės susidariusios skolos turinį, t. y. kad skolą sudaro ne tik įmokos už žemės įgijimą, bet ir nesumokėtos palūkanos bei delspinigiai. Pabrėžtina, kad CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Taigi teismui yra pagrindas teigti, kad būtent atsakovė, siekdama įmokų įskaitymo jos pageidaujamu eiliškumu, siekia vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas, kad iš esmės prieštarauja Sutarties 6 punktui, kuris nėra nuginčytas, yra galiojantis ir turi šalims įstatymo galią, kaip sutartinė nuostata (CK 6.189 straipsnis).

77. Nors atsakovė teigė, kad ji turėjo gerą valią vykdyti sutartinius įsipareigojimus, visgi byloje esantys duomenys patvirtina priešingus faktus. Teismui atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pateisinti atsakovės sutartinės prievolės nevykdymą nuo 2011 m. sausio 15 d., t. y. atsakovė iš esmės 13 metų yra įgijusi nuosavybės teises į valstybinę žemę, už kurią nėra atsiskaičiusi iki šiol, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1704-232/2015, priteistus delspinigius sumokėjo tik 2022 m. vasario 7 d., tai yra po 5 metų (minėta, ieškovė šį mokėjimą įskaitė į palūkanas pagal Sutarties 6 punktą).

78. Vadovaujantis CK 6.56 straipsnio 3 punktu, skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 straipsnio 3 punktas).

79. Nors atsakovės atstovas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė teismui prašymą (DOK-59338) nurodyti depozitinę sąskaitą, į kurią galėtų perversti ieškovei mokėtiną sumą, teismas 2023 m. balandžio 11 d. rezoliucija išaiškino atsakovės atstovui, kad mokėjimą gali atlikti į savo pasirinkto notaro depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 3 punktas), tačiau, nors ir teigė, kad ieškovė vengia priimti atsakovės mokėjimus, atsakovė nei mokėjimo į notaro, banko ar kito kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ar tuo labiau ieškovės sąskaitą, neatliko (CPK 178 straipsnis).

80. Sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra įpareigojantis ne tik ieškovę (kaip įrodinėjo atsakovė), bet ir pačią atsakovę (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Teismui jau aukščiau nustatė, kad atsakovė nustatytais terminais nevykdė sutartinių prievolių, o ieškovės nebendradarbiavimo ir vengimo priimti mokėjimus neįrodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

81. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia teismui spręsti, kad atsakovė savo asmenines teises siekia įgyvendinti paneigdama visuomenės interesą efektyviai disponuoti valstybės turtu.

Dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo

82. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

83. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

84. Tenkinus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistinos sumos, kurios sumokėjimą terminą yra praleidusi atsakovė, t. y. nuo 8 990,22 Eur (7 047,06 Eur nesumokėtų įmokų už žemės sklypo įsigijimą, 444,43 Eur palūkanų ir 1 498,73 Eur delspinigių).

85. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

86. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 203 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

87. Atsakovė B. M. prašė priteisti jos patirtas išlaidas – už priešieškinį sumokėtą 202 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas visa apimtimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 209,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti visa apimtimi.

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, 7 047,06 Eur (septynis tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 6 ct) nesumokėtų įmokų už žemės sklypo įsigijimą, 444,43 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 43 ct) palūkanų, 1 498,73 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 73 ct) delspinigių ir 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 990,22 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 209,64 Eur (du šimtus devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.