- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1704-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25362-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl delspinigių sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama sumažinti delspinigių sumą iki 644,12 Lt pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 bei sumažinti delspinigių sumą iki 673,80 Lt pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25 ieškovė bendros dalinės nuosavybės teise pirko išsimokėtinai už 32 755,94 Lt 1600 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3200 kv. m. žemės sklype, esančiame Š. g., Vilniuje. Ieškovė 2010-09-17 sumokėjo 20 procentų žemės sklypo kainos, t.y. 6 552,00 Lt. Kita žemės sklypo bendraturtė, t.y. ieškovės motina L. M. taip pat pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 bendros dalinės nuosavybės teise pirko išsimokėtinai už 31 312,34 Lt 1600 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3200 kv. m žemės sklype, esančiame Š. g., Vilniuje. 2010-09-17 taip pat apmokėjo 20 procentų žemės sklypo kainos, t.y. 6 263,00 Lt. Pagal 2011-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po motinos L. M. mirties žemės sklypo dalį, esančią Š. g., Vilniuje, paveldėjo ieškovė. Savo teises į žemės sklypą ieškovė įregistravo VĮ Registrų centras. Pagal pirkimo pardavimo sutartis žemės sklypo pirkėjas turi teisę atsiskaityti pirma laiko. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl atsiskaitymo pirma laiko pagal pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas informavo ieškovę, kad pagal žemės pirkimo pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25 įsiskolinimo likutis 2014-07-10 – 31 026,39 Lt. Šią sumą sudaro: įsiskolinimas už žemę – 26 203,94 Lt, palūkanos -1 659,82 Lt, delspinigiai – 3 162,63 Lt. Pagal 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 įsiskolinimo likutis 2014-07-10 – 29 659,31 Lt. Šią sumą sudaro: įsiskolinimas už žemę – 25 049,34 Lt, palūkanos – 1 586,69 Lt, delspinigiai – 3 023,28 Lt. Ieškovė nesutinka su paskaičiuota delspinigių pagal pirkimo-pardavimo sutartis suma. Pagal pirkimo pardavimo sutartis ieškovė įsipareigojo mokėti įsiskolinimo likutį pagal nustatytą grafiką, taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną – 0,05 proc. nuo mokėtinos sumos. Atsakovo priskaičiuotos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir turi būti sumažintos iki protingos sumos, pritaikant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių P(I) 49/2010-24 ir P(I) 49/2010-25 sudarymo metu atsiskaitymo su valstybe už perkamus valstybinės žemės sklypus tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklės. Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad asmenims laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, todėl delspinigiai minėtų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių atveju buvo paskaičiuoti tinkamai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė už minėtuose valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytus žemės sklypus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse P(I) 49/2010-24 ir P(I) 49/2010-25 nurodytų mokėjimų 2011-2014 metų laikotarpyje nevykdė ir dėl to buvo tinkamai informuota. Kadangi ieškovė atsakovo reikalavimo atlikti mokėjimus 2011-2014 metų laikotarpyje neginčijo ir neatsisakė (negrąžino valstybei) išsimokėtinai pirktų žemės sklypų, atsakovas pagrįstai gali reikalauti iš ieškovės sumokėti 6 185,91 Lt delspinigių.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vadovaudamasis Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių P(I) 49/2010-24 ir P(I) 49/2010-25 nuostatomis (6 p.), numatančiomis delspinigių skaičiavimą, sprendė, jog atsakovas teisėtai skaičiavo delspinigius ir nėra pagrindo jų mažinti. Ieškovės prašymas taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą nepagrįstas, nes ieškovė privalo vykdyti sutartį taip, kaip yra susitarta, o neįvykdžius sutartimi nustatytų įsipareigojimų – mokėti netesybas (CK 6.71 str. 1 d.). Ieškovė visą laikotarpį naudojosi žemės sklypu pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis P(I) 49/2010-24 ir P(I) 49/2010-25, tai yra atsakovas vykdė pareigą pagal sutartis suteikti žemės sklypą, gaunant už tai pajamas, kai ieškovė nevykdė pareigos mokėti sutartimis numatytų įmokų. Šalys sutartimis susidarė dėl įmokų dydžio, jų mokėjimo terminų bei dėl sankcijų, tai yra delspinigių už laiku neįvykdytus mokėjimus, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (ieškovė) B. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti delspinigių sumą iki 673,80 Lt pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai be motyvų ir neargumentuotas, teismas visiškai nepasisakė dėl CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. taikymo. Teismas neargumentavo, kodėl negali būti taikomas ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat nepasisakė ar pagrįstas yra delspinigių skaičiavimas už 1272 dienas, 907 dienas, 541 dienas. Pažymėjo, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Ieškovė dalį prievolės pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė. Dėl tam tikrų finansinių sunkumų negalėjo laiku atsiskaityti nurodytais sutartyje terminais. Kai finansinė padėtis pagerėjo, kreipėsi į NŽT dėl atsiskaitymo pirma laiko pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Delspinigių išieškojimo teismine tvarka atveju reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl kreditorius delspinigių dydį turi teisę apskaičiuoti už šešis mėnesius (180 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nenustatė, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytas netesybų dydis buvo nepagrįstai didelis, taip pat teismas paminėjo aplinkybę, kad dalis apeliantės prievolių buvo įvykdyta iš karto. Šios aplinkybės įrodo, kad teismas vertino bylos medžiagos atitikimą CK 6.73 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 3 d. Pažymėjo, jog Sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievolę ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ir netinkamo įvykdymo. Apeliantės argumentai dėl 6 mėnesių senaties termino taikymo skaičiuojant delspinigius jai 4 metus nevykdant savo prievolės pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantė neturi reikalavimo teisės savo iniciatyva pritaikyti ieškinio senaties terminą. Tai, kad Nacionalinės žemės tarnyba suteikė apeliantei galimybę atsiskaityti pagal sudarytas sutartis už žemės sklypus, negali būti priežastis apeliantei nevykdyti prisiimtų prievolių ir neapmokėti susikaupusių delspinigių. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešu interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Sutarčių sudarymo metu atsiskaitymo su valstybe už perkamus valstybinės žemės sklypus tvarką reglamentavo Lietuvos Repsublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintos Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žems sklypus taisyklės. Šių taisyklių 5 p. nurodyta, kad asmenims laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradestą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, todėl delspinigiai minėtų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių atveju buvo paskaičiuoti tinkamai.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
LR CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (delspinigių) sumažinimo.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartimi P(I) 49/2010-25 ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise pirko išsimokėtinai už 32 755,94 Lt 1600 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3200 kv. m. žemės sklype, esančiame Šilėnų g. 63, Vilniuje. Ieškovė už perkamą žemės sklypo dalį 2010-09-17 sumokėjo 6 552 Lt (b.l. 12-14). L. M. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 bendros dalinės nuosavybės teise pirko išsimokėtinai už 31 312,34 Lt 1600 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3200 kv. m žemės sklype, esančiame Š. g., Vilniuje. L. M. už perkamą žemės sklypo dalį taip pat 2010-09-17 sumokėjo 6 263 Lt (b.l. 15-17). Pagal 2011-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po L. M. mirties 1600 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 3200 kv. m. žemės sklype, esančiame Šilėnų g. 63, Vilniuje, paveldėjo ieškovė (b.l. 5-7). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2014-07-10 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-676 informavo ieškovę, kad pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25 įsiskolinimo likutis 2014-07-10 yra 31 026,39 Lt. Šią sumą sudaro: įsiskolinimas už žemę – 26 203,94 Lt, palūkanos -1 659,82 Lt, delspinigiai – 3 162,63 Lt (b.l. 8-9). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2014-07-10 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-695 informavo ieškovę, kad pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 įsiskolinimo likutis 2014-07-10 yra 29 659,31 Lt. Šią sumą sudaro: įsiskolinimas už žemę – 25 049,34 Lt, palūkanos – 1 586,69 Lt, delspinigiai – 3 023,28 Lt (b.l. 10-11).
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl delspinigių sumažinimo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25 ir teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams paskaičiuoti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. CK 1.127 str. 5 d. numatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).
Minėta, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovei prašant, nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo, nors ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, truko ilgiau nei šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenustato išimčių dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo, tarp jų ir galimybės netaikyti ieškinio senaties termino dėl to, jog asmens, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, veikla susijusi su viešo intereso tenkinimu. Akcentuotina, jog atsakovas ilgą laiko tarpą, nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovas turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių.
Pagal įstatymą jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 6 p. laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos, neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokėjimai už žemę. Pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 5 p., asmeniui laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, kuri ir buvo nustatyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 6 p. Taigi šalių nustatyti delspinigiai nėra aiškiai per dideli, paskaičiuotas delspinigių dydis (0,05 proc.) tinkamas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nėra pagrindo jo mažinti. Be to šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.
Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl delspinigių sumažinimo pagal 2010-10-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P(I) 49/2010-25, atsižvelgiant į nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas keistinas dalyje, sumažinant delspinigių sumą pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P(I) 49/2010-25 iki 673,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutarė
pakeisti 2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, sumažinant delspinigių sumą pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P(I) 49/2010-25 iki 673,80 Eur, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.