Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl senaties normų taikymo delspinigiams ir palūkanoms mokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikoa civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, šalys 2010 m. spalio 12 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pirkimo – pardavimo sutartis), kuria atsakovas pardavė, o ieškovė pirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 1600 kv. m dydžio žemės sklypo dalį 3200 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su vandenimis, želdiniais ir sodiniais (toliau ir – žemės sklypas).

Dėl apeliacinių skundų argumentų

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl senaties normų taikymo delspinigiams ir palūkanoms mokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

27. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

28. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

29. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė šalių sutartais terminais, t. y. pagal sutartyje įtvirtintą mokėjimų grafiką savo prievolės mokėti metines įmokas su palūkanomis nevykdė (6 punktas), todėl atsakovui atsirado teisė reikalauti šalių sulygtų 0,05 proc. dydžio delspinigių už nesumokėtas sumas, kurios sudarė 7 263,86 Eur (6 504,96 Eur nesumokėtos įmokos ir 758,90 Eur palūkanos).

30. Delspinigiai, skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, pasižymi tęstinumu, nes skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.). Tačiau ginčo šaliai reikalaujant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, ginčo teisinių santykių metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir kt.). Taigi, šešių mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams taikymas reiškia, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

31. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelsto įsiskolinimo, kuris šiuo atveju sudarė 7 263,86 Eur (6 504,96 Eur nesumokėtos įmokos ir 758,90 Eur palūkanos), bendra delspinigių suma už 6 mėn. laikotarpį sudaro 653,75 Eur ((6 504,96 Eur + 758,90 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.). Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškinio senatį bei tinkamai ir pagrįstai taikė laikotarpį už nesumokėtus delspinigius, kadangi Vilniaus apygardos teismui 2015 m. gruodžio 21 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1704-232/2015 ir sumažinus ieškovės mokėtiną delspinigių sumą iki 673,80 LTL už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2014 m. liepos 10 d., teismas nustatė, kad ieškovė ir toliau įmokų nemokėjo, taip didindama delspinigių sumą, todėl atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir už šiuos neatliktus mokėjimus po ankstesnio ginčo laikotarpio, taigi, ir šis laikotarpis turėjo būti įtrauktas į mokėtinų delspinigių sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo delspinigių sumą, neįtraukdamas nesumokėtos palūkanos sumos.

32. Tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai apeliaciniame skunde skaičiavo ieškovei delspinigius nuo nesumokėtos palūkanų dalies, t. y. nei šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, nei įstatymas nenumatė atsakovui teisės skaičiuoti ieškovei delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia ieškovės dėstoma pozicija. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo šalys valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje buvo susitarusios ne tik dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo, bet ir dėl 2 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Pažymėtina, kad šios palūkanos yra pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ieškovės vykdytinos piniginės prievolės dalis kartu su pagrindiniu įsiskolinimu už žemės sklypą. Šios piniginės prievolės vykdymas yra apibrėžtas sutarties 6 p. nustatytais terminais, t. y. iki atitinkamų metų sausio 15 dienos. Pirkimo – pardavimo sutartyje šalys susitarė, jog už kiekvieną praleistą dieną ieškovei bus skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas turi teisę skaičiuoti ieškovei delspinigius nuo nesumokėtos palūkanų dalies pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas.

33. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas pažymi, kad turėdamas ieškovės prašymą taikyti ieškinio senatį delspinigiams (ir palūkanoms, dėl kurio apeliaciniame procese ginčo nebuvo) pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė ieškinio ribas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradelstas įsiskolinimas, nuo kurio skaičiuoti delspinigiai, faktiškai, kasmet nesumokėjus įmokos iki sausio 15 d., didėjo vienų metų nesumokėtos įmokos ir nesumokėtų palūkanų norma, t. y. didėjo bendra įsiskolinimo suma, nuo kurios atitinkamai skaičiuojami delspinigiai, taigi, sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną atsakovui delspinigių dydį, t. y. delspinigiai už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. pagal mokėjimus, kurie turėjo būti atlikti kasmet nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., turėjo būti mažintini iki 653,75 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo dėl delspinigių mažinimo nurodant, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir delspinigiai už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. pagal mokėjimus, kurie turėjo būti atlikti kasmet nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., mažintini iki 653,75 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Byloje ieškovė pareiškė 7 859,47 Eur dydžio reikalavimą dėl mažintinų palūkanų ir delspinigių (1 547,70 Eur + 7 459,47 Eur – 388,80 Eur – 758,90 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkinant iš dalies patenkino 7 713,67 Eur dydžio reikalavimą (1 547,70 Eur + 7 459,47 Eur – 534,60 Eur – 758,90 Eur), t. y. 98 proc. reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas delspinigių dydį iš 7 459,47 Eur į 653,75 Eur. Vadinasi, pagal mažintiną sumą patenkinama iš viso 96 proc. ieškinio reikalavimo.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė sumokėjo 177 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taigi, bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 177 Eur. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 153,46 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Įvertinus atmestą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 1 129,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 177 Eur x 96 proc. / 100 proc.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio (177 Eur) už apeliacinį skundą mokėjimo. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad ieškovės delspinigiai už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. pagal mokėjimus, kurie turėjo būti atlikti kasmet nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., mažintini iki 653,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas patenkina apeliacinį skundą visiškai. Tokiu būdu yra patenkinta 100 proc. apeliacinio skundo, todėl iš ieškovės valstybei priteisiama 177 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovės B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 2010 m. spalio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria valstybė, atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė, o ieškovė B. M. pirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 1600 kv. m dydžio žemės sklypo dalį 3200 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su vandenimis, želdiniais ir sodiniais, už laikotarpį iki 2022 m. sausio 15 d. mokėtinus delspinigius iki 653,75 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų), mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimties euro centų).

Priteisti ieškovei B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (įstaigos kodas 188704927) 1 129,92 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atsakovo apeliacinį skundą. Šis mokestis mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.