Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Dublike nurodė: atsakovas atsiliepime į ieškinį teigdamas, jog butas turėtų būti laikomas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe, iškraipo ir neteisingai nurodo eilę faktinių aplinkybių, susijusių su buto įsigijimu ir mokėjimu už butą, bendro ūkio vedimu. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomomis aplinkybėmis, jog nuo 1997 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, neva vedė bendrą ūkį, atsakovas ir jo šeima neva daug finansiškai prisidėjo prie ieškovės bei ieškovės vaikų gerovės. Tiesa yra ta, kad ieškovė ir atsakovas nors nuo 1999 m. gyveno kartu, kadangi ieškovė pastojo nuo atsakovo, tačiau niekada nevedė bendro ūkio ir nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neprisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, jo išlaikymo ir/ar pagerinimo. Ieškovė iki 2003m. sausio 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neturėjo nuosavo būsto, todėl gyveno nuomojamame bute. Bendraujant su atsakovu ir pradėjus lauktis 1999 m. ji išreiškė norą atsakovui su juo kartu nuomotis butą, kadangi atsakovas iki to laiko buvo nurodęs norintis gyventi pas savo mamą, kur visą laiką gyveno. Nors atsakovas sutiko persikelti gyventi pas ieškovę į nuomojamą butą, tačiau finansiškai neprisidėjo prie nuomos mokesčio mokėjimo ir kitų buto išlaikymo išlaidų, t.y. ieškovė ir atsakovas turėjo visiškai atskirus biudžetus. Jiems gyvenant kartu, atsakovas nenorėjo prisiimti jokių įsipareigojimų ir nenorėjo kurti bendro gyvenimo, t.y. nesiūlė tuoktis, neplanavo bendros ateities, neplanavo su ieškove kurti ir pirkti bendrus namus, neprisidėjo savo finansais prie ieškovės išlaidų. Ji turėjo asmeninių santaupų, kurias buvo sutaupiusi dirbdama nuo 1994 metų, bei tuo metu gaudavo dideles stabilias pajamas, todėl turėjo galimybę imti paskolą ir įsigyti butą, todėl nusprendė tai daryti apie savo planus informuodama atsakovą. Atsakovas atsisakė įsigyti bendrą būstą, t.y. nurodė, kad neprisidės prie būsto įsigijimo ir neims jokių paskolų, dėl ko ieškovė nusprendė įsigyti asmeninį būstą. Tuo metu atsakovo brolis E. K. su sutuoktine J. K. pardavinėjo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei buvo tinkama buto lokacija, kvadratūra bei kaina, ji susitarė su atsakovo broliu dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo. Jei ieškovė ir atsakovas būtų planavę įsigyti bendrą butą ir/ar atsakovas būtų prisidėjęs ar planavęs prisidėti prie buto įsigijimo išlaidų dengimo, butas būtų perkamas kaip bendra dalinė nuosavybė ir atsakovas, sudarant paskolos sutartį, būtų buvęs bendraskoliu. Tačiau butas buvo perkamas iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, todėl ir buvo perkamas asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo brolis 2003 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ne tik, kad nepardavė buto ieškovei mažesne nei rinkos kaina, bet priešingai, butas buvo nupirktas už didesnę nei rinkos kaina. Butas buvo įgytas bankui AB „Hansa- LTB“ suteikiant paskolą, todėl, imant paskolą, buvo būtina atlikti buto rinkos vertės nustatymo vertinimą ir ginčo buto su rūsiu rinkos vertė tuo metu sudarė tik 51 527 Lt, t.y. buvo nustatyta 8 500 Lt mažesnė, nei ieškovė sutiko sumokėti. Atsakovo atsiliepime į ieškinį minimi palikti daiktai, virtuvės ir vonios įranga buvo integruoti į butą ir jų buvo neįmanoma atsakovo brolio šeimai pasiimti, nepadarant žalos butui, dėl ko minėta įranga ir buvo palikta. Tačiau ta įranga buvo naudota, todėl jokios didelės vertės neturėjo. Ieškovė neneigia atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, kad atsakovo motina J. K. paskolino ieškovei 3 550 Lt, kuriuos ieškovė gražino jai iš savo asmeninių piniginių lėšų, pervedant iš savo asmeninės banko sąskaitos kas mėnesį po 50 Lt. Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio bendro biudžeto ir jie nevedė bendro ūkio, nes kitu atveju atsakovo mamai skolą būtų grąžinęs jos sūnus - atsakovas, o ne ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, jog atsakovas neva prisidėjo prie buto pirkimo-pardavimo, paskolos dengimo už butą, komunalinių mokesčių mokėjimo, buto pagerinimo išlaidų dengimo, nes ieškovės pajamos neva nebuvo pakankamos tokioms išlaidoms padengti. 2003 m sausio 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovo broliui su sutuoktine iš karto už perkamą butą buvo sumokėta 28650 Lt suma, kuri buvo sumokėta išimtinai iš ieškovės asmeninių santaupų. Kadangi likusiai buto įgijimo kainai buvo suteikta paskola, šių lėšų (t.y. santaupų pradiniam įnašui) turėjimo pagrįstumą ieškovė privalėjo įrodyti, pateikiant pažymas iš darbdavių apie ieškovės gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais už visą dirbtą laikotarpį. Taigi, beveik pusė buto įsigijimo kainos buvo iš karto sumokėta iš ieškovės asmeninių santaupų. Paskola už butą taip pat buvo dengta iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, atliekant pavedimus iš jos asmeninės banko sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri, atsakovas net nežinojo, kokios buvo ieškovės pajamos ir kiek pinigų ieškovė uždirba bei išleidžia. Ieškovei paskola buvo suteikta lengvatinėmis sąlygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti “ dalinio pakeitimo“ nuostatomis (kredito sutarties 2.9.1 punktas), dėl ko Alytaus r. savivaldybė, nes ieškovė gyveno ir dirbo Alytuje gydytoja, buvo registruota Alytaus rajone, 5 metus dengė dalį palūkanų ieškovei, kaip jaunam specialistui pirmą kartą įsigyjant būstą. Todėl pirmus penkis metus ieškovės privalomos mokėti įmokos bankui buvo itin nedidelės. Iki 2007 m. balandžio 21 d., kuomet buvo taikoma lengvata paskolai, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl kiekvieną mėnesį gaudavo stabilias išmokas iš valstybės. Nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pradėjo dirbti ir jos mėnesinis atlyginimas sudarė vidutiniškai apie 3 400 Lt/mėn., kas buvo pakankamos pajamos išlaikyti vaikus ir dengti visas išlaidas. Todėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvai, kad ieškovė neva nebuvo finansiškai pajėgi dengti paskolą už butą ar mokėti mokesčius yra akivaizdžiai nepagrįsti. Iš savo asmeninių piniginių lėšų ieškovė dengdavo ir dengia buto paskolą, mokėjo ir moka už buto komunalinius mokesčius, išlaikė ir išlaiko vaikus, nes jos pajamos visada buvo pakankamos. Ieškovė, kaip būsto savininkė, sudarė sutartis, taip pat ir tiesioginio debeto sutartis su visais paslaugų tiekėjais ir visos namų ūkio išlaidos buvo ir yra nurašomos arba mokamos iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos. Ieškovės žiniomis, būtent atsakovo pajamos 2003-2018 laikotarpiu buvo itin nedidelės, kadangi atsakovas visą laiką nurodydavo negalintis skirti pinigų vaikų išlaikymui, todėl jis netgi objektyviai neturėjo jokių galimybių prisidėti prie buto įsigijimo. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neva savo lėšomis ir darbu gerino butą, jį remontavo. Jei būdavo atliekamas einamasis buto remontas, ieškovė samdydavo darbuotojus arba prašydavo draugų pagalbos, kurie tai mokėjo daryti, ir už tai sumokėdavo iš asmeninių piniginių lėšų, kaip ir apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra ginčo butas, remonto darbais. Visiškai nelogiškas jos išimtinis dalyvavimas namo, kuriame yra butas, remontavimo procese, jei ieškovė ir atsakovas neva vedė bendrą ūkį ir atsakovas rūpinosi butu. Neatitinka tikrovės atsakovo nurodomos aplinkybės, kad, pablogėjus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas nuo 2018 metų ieškovei į sąskaitą pradėjo pervesti pinigines lėšas po 300-350 Eur/mėn. neva už buto paskolą, komunalinius mokesčius ir pan. Kadangi ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri, o atsakovas finansiškai neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, ieškovė nurodė atsakovui, kad jis irgi privalo išlaikyti vaikus ir jei atsakovas to nedarys, ji kreipsis į teismą dėl vaikams priteistino išlaikymo. Tik po šio pokalbio atsakovas nuo 2018 metų pradėjo pervesti ieškovei į sąskaitą po 300 Eur/mėn.- 350 Eur/mėn. vaikų išlaikymui. Taigi atsakovo į ieškovės sąskaitą nuo 2018 m. pervesti pinigai buvo skirti ne buto paskolos ar komunalinių mokesčių dengimui, bet vaikų išlaikymui, kas atsakovui taip pat nesukuria jokių teisių į butą. Be to, 2010 m. ieškovė nusprendė drausti judviejų vaikus investiciniu gyvybės draudimu dešimčiai metų. Atsakovas nurodė neturintis pinigų ir nesutiko prisidėti, todėl ieškovė viena apdraudė abu vaikus dešimčiai metų, kiekvieną mėnesį mokant už tai įmokas, dėl ko vaikai 2021 m. gavo išmokas į savo sąskaitas, kurias vaikams taip pat buvo atidariusi ieškovė. Dėl šių priežasčių, nerimaujant, kad prireikus pinigų, atsakovas gali pasisavinti ieškovės vaikams sukauptus pinigus, ieškovė nurodė atsakovui atsisakyti prieigos prie vaikų banko sąskaitų, kadangi atsakovas prie piniginių lėšų kaupimo vaikams nėra prisidėjęs ir ten nėra jo pinigų. Jis sutiko tai padaryti, kas tik įrodo, jog ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas turi du vaikus neįrodo ir nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo bendri, nepatvirtina atsakovo prisidėjimo prie buto įgijimo ar buto gerinimo darbų atlikimo finansiškai ir juo labiau nesudaro pagrindo laikyti, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyti butą bendrai. Atsakovas iki šios dienos eilę metų gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tik todėl, kad augo vaikai ir ieškovė norėjo, kad vaikai turėtų ir matytų bent kažkokį tėtį.

4. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė: su ieškove kartu gyventi pradėjo nuo 1997 m., kartu nuomojosi būstą, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ž. K.. 2002 m. šeima nusprendė, kad reikėtų įsigyti nuosavą būstą, kad nuomai skirti pinigai galėtų dengti įmokas bankui jau už savo būstą. Beieškant šeimai įperkamo būsto, atsakovo brolis E. K. pasiūlė įsigyti jo butą. Kadangi būstas buvo skirtas atsakovo ir ieškovės šeimai, atsakovo brolis pasiūlė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti už ženkliai mažesnę, nei tuo metu buvo, rinkos kainą. Kadangi šeimai vis tiek trūko pinigų pradiniam įnašui, dalį lėšų šalims paskolino atsakovo mama J. K.. Ji 2002 m. pabaigoje paskolino 3550 Lt doleriais, nes buvo geresnis kursas, o vėliau šalys jai tuos pinigus laikotarpyje nuo 2004-2010 m. grąžino litais bankiniais pavedimais iš ieškovės sąskaitos. Nors pavedimai buvo daromi iš ieškovės sąskaitos, prie lėšų grąžinimo prisidėjo ir atsakovas. Taip pat atsakovo mama J. K. atsakovui padovanojo dar 10 000 Lt (dabar apie 2 896,20 Eur), kuriuos atsakovas taip pat panaudojo pradiniam įnašui butui įsigyti. Ieškovei tai buvo puikiai žinoma, nes šiuos sprendimus jie priėmė kartu. Jo brolis ne tik, kad butą pardavė už ženkliai mažesnę kainą, bet dar neseniai ir buvo padaręs buto remontą, todėl atsakovui, kaip broliui, be jokio papildomo mokesčio paliko ir visus virtuvės baldus, kurie bute tebėra dar ir šiandien, vonios įrangą ir baldus, be to bute buvo įstatyti nauji klijuotos medienos langai. Taigi į butą šeima, jį įsigijusi, atėjo ir gyveno iš karto, o tai labai prisidėjo prie šeimos gerovės ir taip pat prie biudžeto, nes nereikėjo papildomai skolintis pinigų buto įrengimui. Vėliau gyvendami bute šeima jį bendromis lėšomis gerino, remontavo ir savo jėgomis, ir samdė darbininkus. Taigi, kartu gyvenant, buto pagerinimui buvo panaudotos, tiek asmeninės, tiek bendros šeimos lėšos, taip pat įdėtas darbas, todėl akivaizdu, kad tarp šalių buvo faktinis susitarimas jungtinės veiklos pagrindu gerinti ir pritaikyti bendram gyvenimui šeimos butą. Tam tikslui šalys skyrė tiek savo finansus, kitą turtą, prisidėjo savo darbu, o sukurtas rezultatas buvo laikomas bendrąja daline jų nuosavybe, kitaip tariant judviejų šeimos turtu. Paskola iš banko buvo imta tik ieškovės vardu, nes civilinės santuokos šalys sudariusios nebuvo, todėl dėl palankesnių sąlygų banke (palūkanų dydžio ir pan.) šalys nusprendė, kad tiek kredito, tiek buto pirkimo – pardavimo sutartis bus forminama tik ieškovės vardu, tuo labiau, kad butas buvo perkamas iš atsakovo brolio. Gyvenant jau šiame bute (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus T. K. Šeima vedė bendrą ūkį, kartu pirko maistą, kartu tvarkėsi namus, kartu rūpinosi vaikų poreikiais, kartu planavo ir leido laisvalaikį, kartu ir mokėjo paskolą bankui. Tiesa, paskolos įmokos buvo nuskaičiuojamos nuo ieškovės sąskaitos, bet atsakovas visada prisidėdavo prie šių įmokų grąžinimo. Jie buvo šeima, viską darė bendrai, vienas kitu pasitikėjo. Ieškovės pajamos nebuvo didelės, todėl viena ji nebūtų galėjusi ir grąžinti paskolos, ir patenkinti savo, o tuo labiau ir vaikų, poreikių. Jis net nenumanė, kad ieškovė gali sugalvoti pateikti teismui ieškinį dėl iškeldinimo. Toks jos elgesys atsakovui yra visiškai nesuprantamas. Tiesa, jau 2018 m. ieškovės elgesys su atsakovu pradėjo keistis. Ji paprašė atsakovo nuvažiuoti į banką ir jo vardu atsisakyti prieigos prie judviejų nepilnamečio vaiko sąskaitos, kurią jie buvo atidarę vaikui. Atsakovas net nesvarstydamas padarė tai, bet vėliau ėmė galvoti, kokios yra tokio prašymo priežastys. Vėliau ieškovės elgesys dar labiau ėmė šaltėti, ji pradėjo nebesitarti perkant maistą, o vėliau ir priimant sprendimus dėl kitų šeimos poreikių. Šeima pradėjo mažiau bendrauti, mažiau tartis. Matydamas šiuos ženklus, t.y. tokį pasikeitusį blogąja prasme ieškovės elgesį, atsakovas pradėjo lėšas, skirtas buto paskolai, komunaliniams mokesčiams, pervesti ieškovei į jos banko sąskaitą, kadangi anksčiau šios lėšos buvo duodamos grynaisiais, kartu šeimai planuojant ir pasiskirstant šeimos biudžetą, šeimos išlaidas. Iš ieškovės ieškinio susidaro įspūdis, kad atsakovas jai yra vos ne kaip nuomininkas, nors šalys yra šeima nuo 1997 m. Šalių santykiai pradėjo šalti nuo 2018 m., tačiau nepaisant to, jie net ir tada, kaip ir dabar tebegyvena kartu, tame pačiame kambaryje, miega toje pačioje lovoje, kartu su vaikais, nors abu jau pilnamečiai, bet jaunesnis sūnus vis dar mokosi mokykloje, mini šventes, tik paskutiniais metais vienas kitam nebeperka dovanų. Todėl ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai visiškai neatitinka realybės, yra absoliučiai nepagrįsti. Tai, kad šalys nėra susituokę, dar nereiškia, kad jie nėra šeima. Nors santuokos šalys nebuvo sudarę, tačiau gyveno kaip sutuoktiniai, bendrai vedė šeimos ūkį, buvo susitarę dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Tuo labiau, kad šis butas buvo įgytas jau šalims gyvenant kartu, kartu vedant bendrą ūkį, jie jau buvo šeima, tik įsigijus butą visi ten kartu iš karto ir apsigyveno ir deklaravo gyvenamąsias vietas. Visada buvo laikoma ir kalbama, tą manė ir šeimos nariai ir artimieji ir draugai, kad šis butas yra jų abiejų, t. y. ir ieškovės ir atsakovo nuosavybė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su juo nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime nurodė: neatitinka tikrovės atsakovo nurodomos aplinkybės, jog nuo 1997 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, atsakovas ir jo šeima neva daug finansiškai prisidėjo prie ieškovės bei ieškovės vaikų gerovės, pardavė ieškovei butą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, skolino pinigų buto įgijimui ir kt. Ieškovė su atsakovu kartu pradėjo gyventi tik 1999 m., kai ieškovė pradėjo lauktis pirmagimio sūnaus. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas nenorėjo prisiimti jokių įsipareigojimų ir nenorėjo kurti bendro gyvenimo, t.y. nesiūlė tuoktis, neplanavo bendros ateities, neplanavo su ieškove kurti ir pirkti bendrus namus, neprisidėjo savo finansais prie ieškovės išlaidų. Už ieškovės studijas, kurios truko 9 metus, teko mokėti vos vienerius metus, tačiau už jas sumokėjo ieškovės mama ir močiutė vienkartiniu mokėjimu, todėl jokių finansinių sunkumų dėl mokslų ieškovė nepatyrė. Ieškovė dirbo nuo 1994 m., ne tik studijavo, todėl turėjo stabilias pajamas, kas leido ieškovei sukaupti nemažai santaupų. Kai ieškovė nusprendė įgyti butą, atsakovas atsisakė įsigyti bendrą būstą, t.y. nurodė, kad neprisidės prie būsto įsigijimo ir neims jokių paskolų, dėl ko ieškovė nusprendė įsigyti asmeninį būstą viena. 2003 m. sausio 13 d. buvo sudaryta buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. G-106, kurios pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo butą. 2003 m. sausio 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovo broliui su sutuoktine iš karto už perkamą butą buvo sumokėta 28 650 Lt suma, kuri buvo sumokėta išimtinai iš ieškovės asmeninių santaupų, tai sudarė beveik pusę buto kainos. Butas buvo parduotas už rinkos kainą. Tą patvirtina atliktas turto vertinimas 2002 m. lapkričio 26 d., nustatant, kad ginčo buto su rūsiu rinkos vertė tuo metu sudarė 60 000 Lt (2003 m. sausio 2 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KA3-21167). Atsakovo priešieškinyje minimi palikti daiktai - virtuvės ir vonios įranga buvo integruoti į butą ir jų buvo neįmanoma atsakovo brolio šeimai pasiimti, nepadarant žalos butui, dėl ko minėta įranga ir buvo palikta ir įskaičiuota į kainą. Ieškovė neneigia priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad atsakovo motina J. K. paskolino ieškovei 3 550 Lt, kuriuos ieškovė grąžino iš savo asmeninių piniginių lėšų, pervedant iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos kas mėnesį po 50 Lt, atsakovas niekaip neprisidėjo prie šios skolos grąžinimo. Minėta aplinkybė tik patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio bendro biudžeto ir jie nevedė bendro ūkio, kitu atveju atsakovo mamai skolą būtų grąžinęs jos sūnus. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo mama J. K. neva atsakovui padovanojo 10 000 Lt, kuriuos jis tariamai panaudojo pradiniam įnašui buto įgijimui. Tam nebuvo poreikio, nes pakako ieškovės asmeninių sutaupytų lėšų. Kadangi buvo suteikta lengvatinė paskola, pirmus penkis metus ieškovės privalomos mokėti įmokos bankui buvo itin nedidelės ir tai buvo tuo metu, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo išmokas iš valstybės. Nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pradėjo dirbti ir jos mėnesinis atlyginimas sudarė vidutiniškai apie 3 400 Lt/mėn., kas buvo pakankamos pajamos išlaikyti vaikus ir dengti visas išlaidas. Todėl atsakovo priešieškinio motyvai, kad ieškovė neva nebuvo finansiškai pajėgi dengti paskolą už butą, mokėti mokesčius ir išlaikyti šeimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. (tikslaus laikotarpio nepamena) atsakovas apskritai neturėjo jokio darbo, todėl jį išlaikė ieškovė. Atsakovas savo jėgomis niekada neremontavo buto, kadangi jis to daryti nemokėjo ir nemoka. Jei būdavo atliekamas einamasis buto remontas, ieškovė samdydavo darbuotojus arba prašydavo draugų pagalbos, kurie tai mokėjo daryti, ir už tai sumokėdavo iš savo asmeninių piniginių lėšų, kaip ir apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra ginčo butas, remonto darbais. Priešingai priešieškinio argumentams, grindis keitė, langų apdailą, glaistymą atliko, elektros instaliaciją tvarkė samdomi darbuotojai. Visomis reikalingų medžiagų paieškomis, pristatymu ir mokėjimu rūpinosi pati ieškovė. Be to, atliekant paskutinius buto renovacijos darbus, inicijuotus butų bendrijos, kurių metu buvo keičiami radiatoriai bei ardomos sienos, atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas bei nepasitenkinimą vykdomais darbais. Atsakovo manymu, šie darbai nebuvo reikalingi, dėl ko ir vėl pati ieškovė ieškojo medžiagų ir meistrų apdailai po renovacijos atlikti. Už medžiagas bei apdailos darbus vėlgi ieškovė apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovo mama J. K. nei finansiškai, nei prižiūrėdama vaikus ar buitį neprisidėjo prie ieškovės su atsakovu gerbūvio. Ne kartą buvo iškilusi situacija, kai reikėjo prižiūrėti mažametį sūnų, tačiau atsakovo mama dėl sveikatos būklės atsisakė tai padaryti. Kai (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis, ji labai išgyveno, buvo palaužta tiek emociškai, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Dėl daugelio sveikatos sutrikimų, kaip sakė ji pati, anūkus prižiūrėti jai buvo tiesiog per sunku. Dėl to, auginant vaikus, jų priežiūrai buvo samdomos auklės, sūnūs visą laiką iki mokyklos lankė daželį. Neatitinka tikrovės atsakovo priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad pablogėjus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas nuo 2018 metų ieškovei į sąskaitą pradėjo pervesti pinigines lėšas po 300-350 Eur/mėn. neva už buto paskolą, komunalinius mokesčius ir pan. Nurodė, kad paskutinius aštuonis metus ieškovė su atsakovu faktiškai nepalaiko jokių santykių. Atsakovo rūpestis vaikais buvo itin minimalus, dėl ko visi rūpesčiai, susiję su vaikų priežiūra, ugdymu, užklasine veikla, teko ieškovei. Tokios vaikų išlaidos kaip fechtavimo būrelis, baseinas, sportas, papildomas mokymas pas korepetitorius, vairavimo mokymas, mokestis už mokslą universitete, sūnaus automobilis ir kitos kasdienės išlaidos teko išimtinai ieškovei. Tai, kad atsakovas kelis kartus nuvežė vaikus į būrelius, visiškai neįrodo bei nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, kad jis rūpinosi vaikais ir jų išlaikymu. Atsakovas priešieškinyje taip pat neteisingai nurodo faktines aplinkybes dėl sąskaitos atidarymo vaikams, jog neva ieškovė ir atsakovas atidarė sąskaitas vaikams ir vieną dieną ieškovė atsakovo tiesiog paprašė atsisakyti prieigos prie šių sąskaitų. Tiesa yra ta, kad ieškovė 2010 m. nusprendė drausti judviejų vaikus investiciniu gyvybės draudimu dešimčiai metų. Siekiant, kad atsakovas prisidėtų prie vaikų gerovės, ieškovė pasiūlė atsakovui drausti vieną iš vaikų, tačiau atsakovas nesutiko to daryti, nurodant, kad jis neturi pinigų. Dėl šių priežasčių ieškovė viena apdraudė abu vaikus dešimčiai metų, kiekvieną mėnesį mokant už tai įmokas, dėl ko vaikai 2021 m. gavo išmokas į savo sąskaitas, kurias vaikams taip pat buvo atidariusi ieškovė. Dėl šių priežasčių, ieškovei nerimaujant, kad prireikus pinigų atsakovas gali pasisavinti ieškovės vaikams sukauptus pinigus, ieškovė nurodė atsakovui atsisakyti prieigos prie vaikų banko sąskaitų, kadangi atsakovas prie piniginių lėšų kaupimo vaikams nėra prisidėjęs ir ten nėra jo pinigų. Atsakovas sutiko tai padaryti, kas taip pat įrodo, jog ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri. Kitos aplinkybės irgi neįrodo bendro gyvenimo. Kelionė 2016 m. į Graikiją, Rodo salą buvo suorganizuota išimtinai dėl vaikų, užtikrinant produktyvų ir aktyvų laisvalaikį su draugais, kadangi kartu keliavo vaikų draugai. Šios atostogos buvo paskutinis kartas, kai visi kartu vyko į kelionę, kuri, beje, taip pat buvo apmokėta ieškovės lėšomis. Vėliau su vaikais ieškovė keliavo be atsakovo. Šios aplinkybės bei bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu nevedė bendro ūkio, ginčo butas buvo įgytas išimtinai iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, atsakovas, gyvendamas bute, neprisidėjo prie buto įgijimo ar jo gerinimo, ir šiuo metu nepagrįstai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Atsiliepimas

19. Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-94452), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

19.1. Apeliantas teismo sprendimo nepagrįstumą grindžia netinkamu įrodymu vertinimu bei materialinės teisės normų netinkamu aiškinimu. Nors pirmos instancijos teismas sprendime iš dalies netinkamai vertino bylos duomenis, darant neteisingas iš bylos duomenų neišplaukiančias išvadas dėl pradinio įnašo įgyjant ginčo butą sumokėjimo, atsakovo prisidėjimo prie buto išlaikymo grynais pinigais, tačiau iš esmės teismas ginčą išsprendė teisingai ir darė pagrįstą išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas ieškovės asmeniškai, nesiekiant ir nesant tarp šalių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo, ko pasėkoje ieškinys buvo pagrįstai tenkintas, priešieškinis atmestas.

19.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog pirmos instancijos teismas sprendime netinkami vertino bylos duomenis dėl atsakovo indėlio ir pastangų įgyjant butą, jį išlaikant ir gerinant, teismo sprendime neva neteisingai konstatuojant, kad atsakovo indėlis nėra pakankamas nustatyti, kad butas buvo įgytas bendrąja daline nuosavybe. Nuosekli bylos duomenų ir nustatytinų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas jokio indėlio į buto įgijimą, jo išlaikymą bei gerinimą neįdėjo.

19.3. Byloje esanti 2003 01 13 buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo butą iš atsakovo brolio šeimos už 60 000 Lt, iš kurių 28650 litų buvo sumokėta iš karto, o 31350 litų sumokėta gaunant paskolą per Hansa banką. Nors, teismui sprendimu patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, dėl sprendimo motyvų nebuvo teiktas ieškovės apeliacinis skundas, tačiau apeliaciniame skunde akcentuojama teismo sprendimo išvada, kad atsakovo mama atsakovui ginčo buto įgijimo metu padovanojo 10 000 Lt, kurie buvo panaudoti pradiniam įnašui, įgyjant ginčo butą, yra neteisinga ir neatitinkanti bylos duomenų. Ši aplinkybė buvo grindžiama išimtinai atsakovo paaiškinimais bei jo motinos surašytu raštu, byloje nesant dovanojimo sutarčių ir pinigų dovanojimą patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovo samprotavimai bei suinteresuoto asmens - atsakovo mamos ranka rašytas raštas nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais pinigų dovanojimą ir juo labiau pinigų panaudojimo aplinkybes. Byloje buvo nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovo mama ginčo buto įgijimui buvo paskolinusi 3550 Lt (o ne dovanojusi 10 000 Lt), kurie buvo panaudoti sumokant pardavėjams pradinį įnašą įgyjant butą. Tačiau jos banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad minėtą skolą išimtinai ji grąžino atsakovo mamai po 50 litų kas mėnesį iš savo asmeninių lėšų.

19.4. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad teismas neva neturėjo aiškintis, kodėl ji, bet ne atsakovas, grąžino atsakovo mamai skolą, nes, pasak apelianto, toks buvo šalių susitarimas. Tačiau jokio šalių susitarimo nebuvo, dėl ko atsakovas teismo posėdžio metu taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl skola atsakovo mamai buvo grąžinta iš jos asmeninių piniginių lėšų, o ne paties atsakovo, jei šalys turėjo vieną biudžetą ir įgijo butą bendrai. Minėta aplinkybė patvirtina ne tik tai, kad atsakovas ir jo šeima neprisidėjo finansiškai prie ginčo buto įgijimo, bet ir tai, kad tarp jos ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo įgyti bendrai ginčo butą ar turėti bendrą biudžetą, ko pasėkoje iš atsakovo mamos skolintus pinigus grąžino ne atsakovas, bet ji iš savo asmeninės banko sąskaitos ir jokie atsakovo mamos neva atsakovui dovanoti pinigai nebuvo panaudoti buto įgijimui.

19.5. Apeliaciniame skunde nurodomas atsakovo finansinis prisidėjimas - jo mamos neva dovanotų 10 000 Lt panaudojimas ginčo buto įgijimui yra grindžiamas aplinkybe, jog ji, įgyjant butą neva negalėjo turėti pakankamai pinigų viso pradinio įnašo - 28650 Lt sumokėjimui. Tačiau faktas, kad jos draudžiamosios pajamos 1997-2002 m. laikotarpiu sudarė 33 666,69 Lt, nepaneigia aplinkybės, jog pradinis įnašas už butą - 28 650 Lt , iš kurių 3550 litai buvo pasiskolinti, buvo sumokėtas iš jos asmeninių piniginių lėšų, t.y. 25100 litų. Ji nuosekliai paaiškino ir atsakovo nebuvo ginčijama aplinkybė, jog nuo 1994m. visą laiką ne tik studijavo, tačiau ir dirbo tuo pat metu, todėl turėjo stabilias pajamas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad už studijas sumokėjo vienkartiniu mokėjimu jos mama ir senelė, kurios ir taip visą laiką padėdavo, todėl jokių finansinių sunkumų ji nepatyrė, kas taip pat leido taupyti pinigus. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog butas buvo įgytas paimant iš tuo metu buvusio Hansa bankas paskolą, dėl ko bankui buvo privaloma teikti dokumentus, pagrindžiančius likusios be paskolos mokėtinos sumos už buto įgijimą turėjimą bei galėjimą tokią sumą turėti, t.y. jei, įgyjant paskolą, ji bankui nebūtų tinkamais duomenimis pagrindusi savo finansinių galimybių turėti 28650 Eur sumą, kuri buvo sumokėta už butą, tokiu atveju bankas nebūtų suteikęs paskolos.

19.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nors pirmos instancijos teismas sprendime nustatė aplinkybę, jog atsakovas, labiau tikėtina, kad duodavo piniginių lėšų grynaisiais ieškovei (kadangi atsakovas turėjo įprotį išsigryninti pinigines lėšas), tačiau nepagrįstai teismo buvo nustatyta, kad atsakovas nepateikė duomenų kam konkrečiai buvo skiriami jai neva duodami pinigai, dėl ko tokios aplinkybės nevertintinos kaip atsakovo indėlis į buto įgijimą. Priešingai, vien ta aplinkybė, jog atsakovas turėjo įprotį vienu laikotarpiu išsigryninti savo gaunamą atlyginimą, nes pirko transporto priemonę, nepatvirtina, kad atsakovas duodavo piniginių lėšų ir juo labiau negali įrodyti, kad atsakovo neva jai duoti pinigai buvo skirti buto išlaidoms dengti. Šiuo atveju, kaip teisingai sprendime nustatė pirmos instancijos teismas ir kaip matyti iš byloje pateiktų jos banko sąskaitos išrašų, piniginės lėšos, dengiant buto paskolą, buvo nuskaičiuojamos išimtinai nuo jos asmeninės banko sąskaitos, kaip ir iš banko sąskaitos buvo mokami mokesčiai už butą. Taip pat banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog iš jos asmeninės banko sąskaitos buvo perkamas maistas sau ir vaikams, dengiamos kitos vaikų poreikių tenkinimui skirtos išlaidos.

19.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai buvo vertinta aplinkybė, jog atsakovas duodavo piniginių lėšų grynaisiais pinigais, kurie neva buvo skirti buto išlaikymui, tačiau, kaip matyti iš jos banko sąskaitos išrašų, jokių grynųjų pinigų įnešimų į jos banko sąskaitą nėra padaryta. Taigi, banko sąskaitos išrašų analizė leidžia daryti išvadą, kad buto išlaikymo išlaidos ir paskola buvo apmokama išimtinai iš jos asmeninių piniginių lėšų, atsakovui neprisidedant jokiais grynaisiais pinigais prie tokių mokesčių ir įmokų mokėjimo. Byloje pateikta 2010 09 14 transporto priemonės Ford Focus pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas iš jos įsigijo transporto priemonę už 14747 litus. Atsakovas 2024 05 07 teismo posėdyje minėtą aplinkybę taip pat pripažino, nurodant, kad šiuos pinigus sumokėjo (2000 litų gavo draudimą, 4000 litų pasiskolino iš brolio, kuriam grąžino per kelis metus, bei kitus buvo susitaupęs). Šie duomenys įrodo ne tik atskirų šalių biudžetų turėjimą, bei faktą, kad atsakovas niekaip neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie buto įgijimo ir paskolos mokėjimo, nes turimas lėšas ir visas santaupas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, netgi skolinantis pinigus.

19.8. Nors, kaip pažymėjo teismas, atsakovas didžiąją dalį atlyginimo nusigrynindavo, tačiau maisto prekių parduotuvėse atsiskaitydavo kortele. Be to, atsakovo atliekamų operacijų pobūdis, t.y. itin mažas mokamų sumų dydis už maisto prekes tik įrodo, kad atsakovas vien sau pirkdavo maistą, ir tenkindavo tik savo poreikius, neprisidedant ne tik prie buto, bet ir prie vaikų išlaikymo. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2009 m. atsakovas apskritai neturėjo jokio darbo, buvo registruotas darbo biržoje. Kita vertus, atsakovo pajamos eilę metų buvo ženkliai mažesnės nei jos. Atsakovo banko išrašai taip pat patvirtina, jog jo pajamos 2003-2018 laikotarpiu buvo itin nedidelės, lyginant su jos pajamomis. Pažymi, kad atsakovas visą laiką nurodydavo negalintis skirti pinigų vaikų išlaikymui, dėl ko jis netgi objektyviai neturėjo jokių galimybių prisidėti prie buto įsigijimo.

19.9. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl atsakovo prisidėjimo prie buto ir vaikų poreikių tenkinimo duodant pinigines lėšas grynaisiais buvo taip pat visiškai paneigta abiejų šalių vaikų: T. K. ir Ž. K., parodymais. Abu vaikai, kurie geriausiai žino tėvų gyvenimą, teisme patvirtino esmines aplinkybes, kad jų tėvas niekada jiems neduodavo pinigų, ir sakydavo, kad jų neturi, jeigu ko reikdavo, liepdavo eiti pas mamą, kuri visuomet juos pilnai išlaikė, už viską mokėjo, mama pirko daiktus. Vaikai netgi tvirtino aplinkybes teisme, kad namų ūkio darbams atlikti buvo samdomi žmonės arba atvykdavo mamos draugės vyrai, kurie tuos darbus atlikdavo, tėvas nedarė nieko. Vaikai nurodė, kad tėvai gyveno kaip kaimynai, eilę metų nebendrauja, nesikalba. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl piniginių lėšų davimo grynaisiais buto išlaikymui yra neįrodyta ir nepatvirtina atsakovo, kaip savininko, rūpinimosi butu.

19.10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog, nors pirmos instancijos teismas ir teisingai nustatė, kad atsakovas nuo 2018 metų pavedimu jai pervesdavo pinigines lėšas (300Eur/mėn - 350 Eur/mėn.), tačiau, pasak apelianto, teismas sprendime, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįrodė, kam pinigai buvo skirti, pavedimuose taip pat nenurodyta piniginių lėšų pervedimo paskirtis, neteisingai nustatė, kad atsakovo atlikti pavedimai nepatvirtina atsakovo rūpinosi butu, kaip savu. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad pinigų pervedimai, kurie neva buvo skirti būsto paskolos įmokų dengimui, atlikti tik nuo 2018 metų, dėl ko tokie pavedimai objektyviai negalėjo būti skirti nei pradinio įnašo už butą sumokėjimui, kuris buvo mokėtas 2002 metais, nei buto įsigijimui, apmokant paskolą, kuri buvo grąžinta prieš paskolos grąžinimo terminą – 2013 09 30 (paskolos likutis buvo 15 139 Lt) jos asmeninėmis piniginėmis lėšomis iš asmeninės banko sąskaitos. Atsakovui buvo nurodyta, kad, jei jis ir toliau neskirs piniginių lėšų vaikų išlaikymui, bus kreiptasi į teismą, ko pasėkoje nuo 2018 metų atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui pervesdavo nuo 300 Eur/mėn, iki 350 Eur/mėn.

19.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodytas aplinkybes dėl remonto darbų atlikimo ginčo bute vertino kaip atsakovo siekį užtikrinti minimalias reikalingas gyvenimo sąlygas sau ir vaikams, bet ne kaip atsakovo rūpinimąsi savo turtu. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji visą laiką buvo viena atsakinga už visus klausimus, susijusius su buto remontu ir šių išlaidų dengimu, o atsakovas nei darbu, nei pinginėmis lėšomis neprisidėjo prie jokių buto remonto darbų. Byloje buvo pateikta eilė jai išrašytų ir jos apmokėtų sąskaitų, kuriose matyti kilnojamų daiktų pirkimas, statybinių medžiagų pirkimas. Tik ji samdydavo darbuotojus, arba prašydavo draugų pagalbos, kurie remonto darbus mokėjo daryti, ir už tai sumokėdavo iš savo asmeninių piniginių lėšų, kaip ir apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra ginčo butas, remonto darbais. Minėtų sąskaitų turinys taip pat įrodo aplinkybes, kad ginčo buto gerinimas buvo atliktas išimtinai jos asmeninėmis lėšomis - buvo keistos grindys, atlikta langų apdaila, atliktas sienų glaistymas, samdomi darbuotojai sutvarkė elektros instaliaciją. 2023 03 03 pažyma iš 237-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos taip pat įrodo, kad tik ji dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, tik su ja buvo derinami gyvenamojo namo, kuriame yra butas, remonto darbai, tik ji mokėjo visas bendrijos įmokas už remonto darbus. Ši pažyma taip pat paneigia apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis prisidėdavo prie buto gerinimo darbų atklikimo bei išlaidų apmokėjimo. Tai patvirtino ir ginčo bute kartu gyvenę šalių vaikai - T. K. ir Ž. K., bei draugai L. S., R. S., kurių parodymai visiškai atitinka kitus bylos duomenis ir juos papildo. Apeliaciniame skunde atsakovo dėstomi samprotavimai dėl neva jo atliktų remonto darbų bute yra grindžiami tik jo paties paaiškinimais, jie neatitinka aukščiau nurodytų bylos duomenų.

19.12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai paneigė šioje byloje nustatytiną aplinkybę, kad ji ir atsakovas buvo šeima, vedė bendrą ūkį, tokiu būdu bendrai įgyjant ginčo butą. Priešingai tokiam apeliacinio skundo motyvui, nuosekli byloje esančių duomenų ir šiam teisiniam ginčui nustatytinų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad jie nevedė bendro ūkio, nebuvo jokių bendrų pinigų, bendrų susitarimų dėl pinigų naudojimo, kaip ir tarp šalių nebuvo susitarimo įgyti ginčo butą bendrai. Atsakovas nebuvo nei sandorio šalimi, nei paskolos gavėju, nei laiduotoju, nei jos mokėtoju. Jau vien tai leidžia daryti išvadą, kad butas buvo perkamas iš jos asmeninių piniginių lėšų, nes atsakovas neketino prisidėti prie buto įgijimo išlaidų dengimo, jis bijojo atsakomybės ir šalys neketino butą įgyti bendrai, ko pasėkoje butas įgytas asmeninės nuosavybės teise. Nors atsakovas pirmos instancijos teisme kėlė versiją, kad neva tik ji viena galėjo gauti lengvatinę paskolą, dėl ko ir paskolą ėmė viena, tačiau kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmos instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 4 straipsnį paramą būstui įsigyti galėjo gauti ir šeimos. Be to, valstybės remiamas palūkanų dydis priklausė nuo valiutos, kuria paimta paskola, o ne nuo to vienas asmuo ar šeima ima paskolą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti “ (2002 m. vasario 4 d. Nutarimo Nr. 159 redakcija) 2.2punktas).

19.13. Atsakovas apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad šalių susitarimas buvo įgyti paskolą jai vienai, dėl ko teismas sprendime neva nepagrįstai šią aplinkybę vertino, kaip patvirtinančią, jog butas buvo įgytas jos asmeniškai. Tačiau, priešingai tokiam apeliacinio skundo motyvui, jokio susitarimo tarp šalių paskolą įgyti vienai nebuvo, o atsakovas nesutiko buto įgyti bendrai, dėl ko butas ir buvo įgytas jos asmeniškai, jai vienai imant iš banko paskolą. Jos banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovo mamos paskolinta 3550 litų suma buvo grąžinta po 50 litų kas mėnesį iš jos asmeninių lėšų, kas taip pat įrodo atskirų biudžetų egzistavimą bei aplinkybę, jog nebuvo siekiama įgyti buto bendrai.

19.14. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo iškeldinimui iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. CK 4.95 straipsnyje yra įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Teisingai sprendime nustatė teismas, kad atsakovas be teisėto pagrindo naudojasi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, jos su atsakovu nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, dėl ko jos teisė naudoti, valdyti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei juo disponuoti yra nepagrįstai suvaržyta. Pirmos instancijos teismas kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, byloje taip pat nenustatė, kas sudaro pagrindą ieškovą iškeldinti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, dėl ko ieškinys buvo pagrįstai tenkintas.