Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškove kartu gyventi pradėjo nuo 1997 m. Kartu nuomojosi būstą, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šeimai gimė sūnus Ž. K. 2002 m. šeima nusprendė, kad reikėtų įsigyti nuosavą būstą, kad nuomai skirti pinigai galėtų dengti įmokas bankui jau už savo būstą. Pradėjo ieškoti galimybių, tuo domėtis. Kadangi šalių pajamos nebuvo didelės, sutaupyti viso reikiamo pradinio įnašo nebuvo galimybių. Beieškant šeimai įperkamo būsto, atsakovo brolis E. K. pasiūlė įsigyti jo butą. Kadangi būstas buvo skirtas atsakovo ir ieškovės šeimai, atsakovo brolis pasiūlė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti už ženkliai mažesnę, nei tuo metu buvo, rinkos kainą. Kadangi šeimai vis tiek trūko pinigų pradiniam įnašui, dalį lėšų šalims paskolino atsakovo mama J. K. Ji 2002 m. pabaigoje paskolino 3 550,00 Lt doleriais, nes buvo geresnis kursas, o vėliau šalys jai tuos pinigus laikotarpyje nuo 2004-2010 m. grąžino litais bankiniais pavedimais iš ieškovės sąskaitos. Nors pavedimai buvo daromi iš ieškovės sąskaitos, tačiau prie lėšų grąžinimo prisidėjo ir atsakovas, nes kaip jau minėta, šalių pajamos nebuvo tokios didelės (ypač ieškovės), kad ieškovė pati viena būtų galėjusi ir mokėti bankui paskolą ir grąžinti pasiskolintus pinigus atsakovo mamai. Taip pat atsakovo mama J. K. atsakovui, kaip ir kitiems dar dviem sūnums, padovanojo dar 10 000,00 Lt (dabar apie 2 896,20 Eur), kuriuos atsakovas taip pat panaudojo pradiniam įnašui butui įsigyti. Ieškovei tai buvo puikiai žinoma, nes šiuos sprendimus jie priėmė kartu. Atsakovo mama tuo metu turėjo galimybę paskolinti lėšų ir taip pat padovanoti visiems savo trims sūnums lėšų, kadangi atsakovo mama gavo išmoką už atsakovo tėčio, jos vyro, B. K. žūtį. Atsakovo brolis ne tik, kad jam kaip broliui butą pardavė už ženkliai mažesnę kainą, bet dar neseniai ir buvo padaręs buto remontą, todėl atsakovui, kaip broliui, be jokio papildomo mokesčio paliko ir visus virtuvės baldus, kurie bute tebėra dar ir šiandien, vonios įrangą ir baldus, be to bute atsakovo brolio buvo įstatyti nauji klijuotos medienos langai. Taigi į butą šeima, jį įsigijusi, atėjo ir gyveno iš karto, o tai labai prisidėjo prie šeimos gerovės ir taip pat prie biudžeto, nes nereikėjo papildomai skolinti pinigų buto įrengimui. Vėliau gyvendami bute šeima jį bendromis lėšomis gerino, remontavo ir savo jėgomis ir samdė darbininkus. Taigi, kartu gyvenant turto kūrimui, t.y. šio buto pagerinimui, buvo panaudotos, tiek asmeninės, tiek bendros šeimos lėšos, taip pat įdėtas darbas, todėl akivaizdu, kad tarp šalių buvo faktinis susitarimas jungtinės veiklos pagrindu gerinti ir pritaikyti bendram gyvenimui šeimos butą. Tam tikslui šalys skyrė tiek savo finansus, kitą turtą, prisidėjo savo darbu, o sukurtas rezultatas buvo laikomas bendrąja daline jų nuosavybe, kitaip tariant judviejų šeimos turtu. Paskola iš banko buvo imta tik ieškovės vardu, nes civilinės santuokos šalys sudariusios nebuvo, todėl dėl palankesnių sąlygų banke (palūkanų dydžio ir pan.) šalys nusprendė, kad tiek kredito, tiek buto pirkimo – pardavimo sutartis bus forminama tik ieškovės vardu, tuo labiau, kad butas buvo perkamas iš atsakovo brolio. Gyvenant jau šiame bute šeimai gimė antras sūnus T. K. (duomenys neskelbtini). Šeima vedė bendrą ūkį, kartu pirko maistą, kartu tvarkėsi namus, kartu rūpinosi vaikų poreikiais, kartu ir mokėjo paskolą bankui. Tiesa paskolos įmokos buvo nuskaičiuojamos nuo ieškovės sąskaitos, bet atsakovas visada prisidėdavo prie šių įmokų grąžinimo. Net minčių, kad gali būti kitaip, tuo metu nekilo. Juk jie buvo šeima. Viską darė bendrai, vienas kitu pasitikėjo, gyveno darniai, kartu planavo šeimos biudžetą, kartu pirko pirkinius, kartu pirko maistą, kartu planavo ir leido laisvalaikį. Ieškovės pajamos nebuvo didelės, todėl viena ji nebūtų galėjusi ir grąžinti paskolos, ir patenkinti savo, o tuo labiau ir vaikų, poreikių. Todėl visokeriopai tiek prie paskolos įmokų grąžinimo, tiek prie visų šeimos poreikių (maistas, komunaliniai mokesčiai, tame tarpe ir televizija, internetas ir pan., ugdymas, sveikata, laisvalaikis ir kt.) nuolat prisidėjo ir atsakovas. Atsakovas net nenumanė, kad ieškovė gali sugalvoti pateikti teismui ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo. Toks ieškovės elgesys atsakovui yra visiškai nesuprantamas. Galimai tai buvo tiesiog ieškovės planas ir siekis nepagrįstai praturtėti. Tiesa, jau 2018 m. ieškovės elgesys su atsakovu pradėjo keistis. Ieškovė paprašė atsakovo nuvažiuoti į banką ir jo vardu atsisakyti prieigos prie judviejų nepilnamečio vaiko sąskaitos, kurią jie buvo atidarę vaikui. Atsakovas net nesvarstydamas padarė tai, ko paprašė ieškovė, nes kaip jau ir buvo minėta, ja visiškai pasitikėjo, bet vėliau ėmėm galvoti kokios yra tokio prašymo priežastys. Vėliau ieškovės elgesys dar labiau ėmė šaltėti, ji pradėjo nebesitarti perkant maistą, o vėliau ir priimant sprendimus dėl kitų šeimos poreikių. Šeima pradėjo mažiau bendrauti, mažiau tartis. Todėl bendrai kartu planuoti šeimos biudžetą tapo sudėtingiau. Matydamas šiuo ženklus, t.y. tokį pasikeitusį blogąja prasme ieškovės elgesį, atsakovas pradėjo lėšas, skirtas buto paskolai, komunaliniams mokesčiams, pervesti ieškovei į jos banko sąskaitą, kadangi anksčiau šios lėšos buvo duodamos grynaisiais, kartu šeimai planuojant ir pasiskirstant šeimos biudžetą, šeimos išlaidas. Iš ieškovės ieškinio susidaro įspūdis, kad atsakovas jai yra vos ne kaip nuomininkas, nors šalys yra šeima nuo 1997 m. Šalių santykiai pradėjo šalti nuo 2018 m., tačiau nepaisant to, jie net ir tada, kaip ir dabar tebegyvena kartu, tame pačiame kambaryje, miega toje pačioje lovoje, kartu su vaikais, nors abu jau pilnamečiai, bet jaunesnis sūnus vis dar mokosi mokykloje, mini šventes, tik kad paskutiniais metais vienas kitam nebeperka dovanų, tačiau vis tiek kartu susėda prie vieno bendro stalo. Todėl ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai visiškai neatitinka realybės, yra absoliučiai nepagrįsti. Tai, kad šalys nėra susituokę, dar nereiškia, kad jie nėra šeima. Nuo 1997 m. ieškovė su atsakovu kartu gyveno, pasitikėjo vienas kitu, gyveno santarvėje, darnoje, planavo bendrą ateitį, vedė bendrą ūkį, kartų dėliojo šeimos biudžetą, planavo šeimą, pagausėjimą, kartu rūpinosi šeimos poreikiais, abu įsigijo būstą, jį puoselėjo, kartu planavo ir leido laisvalaikį, kurį leido ir su bendrais draugais ir su šeimos nariais, giminėmis, kurie taip pat ieškovę su atsakovu laikė šeima. Taigi, nors santuokos šalys nebuvo sudarę, tačiau gyveno kaip sutuoktiniai, bendrai vedė šeimos ūkį, buvo susitarę dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Tuo labiau, kad šis butas buvo įgytas jau šalims gyvenant kartu, kartu vedant bendrą ūkį, jie jau buvo šeima, tik įsigijus butą visi ten kartu iš karto ir apsigyveno ir deklaravo gyvenamąsias vietas. Visada buvo laikoma ir kalbama, tą manė ir šeimos nariai ir artimieji ir draugai, kad šis butas yra jų abiejų, t.y. ir ieškovės ir atsakovo nuosavybė.

3. Ieškovė J. B. dublike prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį teigdamas, jog butas turėtų būti laikomas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe, iškraipo ir neteisingai nurodo eilę faktinių aplinkybių, susijusių su buto įsigijimu ir mokėjimu už butą, bendro ūkio vedimu. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, jog nuo 1997 m. ieškovė ir atsakovas gyvenome kaip šeima, neva vedė bendrą ūkį, atsakovas ir jo šeima neva daug finansiškai prisidėjo prie ieškovės bei ieškovės vaikų gerovės. Tiesa yra ta, kad ieškovė ir atsakovas nors nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, kadangi ieškovė pastojo nuo atsakovo, tačiau niekada nevedė bendro ūkio ir nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neprididėjo prie ginčo buto įsigijimo, jo išlaikymo ir/ar pagerinimo. Ieškovė iki 2003 m. sausio 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neturėjo nuosavo būsto, todėl gyveno nuomojamame bute. Ieškovei bendraujant su atsakovu ir pradėjus lauktis (duomenys neskelbtini) ieškovė išreiškė norą atsakovui su juo kartu nuomotis butą, kadangi atsakovas iki to laiko buvo nurodęs norintis gyventi pas savo mamą, kur ir visą laiką gyveno. Nors atsakovas sutiko persikelti gyventi pas ieškovę į nuomojamą butą, tačiau atsakovas finansiškai neprisidėjo prie nuomos mokesčio mokėjimo ir kitų buto išlaikymo išlaidų, t.y. ieškovė ir atsakovas turėjo visiškai atskirus biudžetus. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas nenorėjo prisiimti jokių įsipareigojimų ir nenorėjo kurti bendro gyvenimo, t.y. nesiūlė tuoktis, neplanavo bendros ateities, neplanavo su ieškove kurti ir pirkti bendrus namus, neprisidėjo savo finansais prie ieškovės išlaidų. Ieškovė turėjo sukaupusi savo asmeninių santaupų, kurias buvo sutaupiusi dirbdama nuo 1994 metų, bei tuo metu gaudavo dideles stabilias pajamas, todėl turėjo galimybę imti paskolą ir įsigyti butą, todėl nusprendė tai daryti apie savo planus informuodama atsakovą. Atsakovas atsisakė įsigyti bendrą būstą, t.y. nurodė, kad neprisidės prie būsto įsigijimo ir neims jokių paskolų, dėl ko ieškovė nusprendė įsigyti asmeninį būstą. Tuo metu atsakovo brolis E. K. su sutuoktine J. K. pardavinėjo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei buvo tinkama buto lokacija, kvadratūra bei kaina, ieškovė susitarė su atsakovo broliu dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo. Jei ieškovė ir atsakovas būtų planavę įsigyti bendra butą ir/ar atsakovas būtų prisidėjęs ar planavęs prisidėti prie buto įsigijimo išlaidų dengimo, butas būtu perkamas kaip bendra dalinė nuosavybė ir atsakovas, sudarant paskolos sutarti, būtų buvęs bendraskoliu. Tačiau butas buvo perkamas iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, atsakovas neketino prisidėti prie buto įgijimo išlaidų dengimo, todėl ir butas buvo perkamas asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo brolis 2003 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ne tik kad nepardavė buto ieškovei mažesne nei rinkos kaina, bet priešingai, butas buvo nupirktas už didesnę nei rinkos kaina. Butas buvo įgytas bankui AB „Hansa- LTB“ suteikiant paskolą, todėl imant paskolą, buvo būtina atlikti buto rinkos vertės nustatymo vertinimą ir ginčo buto su rūsiu rinkos vertė tuo metu sudarė tik 51 527 Lt, t.y. buvo nustatyta 8 500 Lt mažesnė buto rinkos vertė nei ieškovė sutiko sumokėti atsakovo broliui už butą. Atsakovo atsiliepime į ieškinį minimi palikti daiktai, virtuvės ir vonios įranga buvo integruoti į butą ir jų buvo neįmanoma atsakovo brolio šeimai pasiimti, nepadarant žalos butui, dėl ko minėta įranga ir buvo palikta. Tačiau ta įranga buvo naudota ir nenauja, todėl jokios didelės vertės neturėjo. Ieškovė neneigia atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, kad atsakovo motina J. K. paskolino ieškovei 3 550 Lt, kuriuos ieškovė gražino atsakovo mamai iš savo asmeninių piniginių lėšų, pervedant iš savo asmeninės banko sąskaitos kas mėnesį po 50 Lt. Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio bendro biudžeto ir jie nevedė bendro ūkio, nes kitu atveju atsakovo mamai skolą būtų grąžinęs jos sūnus- atsakovas, o ne ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Tai, kad ieškovė iš atsakovo mamos buvo pasiskolinusi pinigų ir juos gražino savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis nesuteikia atsakovui jokių teisių į ginčo butą. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, jog atsakovas neva prisidėjo prie buto pirkimo-pardavimo, paskolos dengimo už butą, komunalinių mokesčių mokėjimo, buto pagerinimo išlaidų dengimo, nes ieškovės pajamos neva nebuvo pakankamos tokioms išlaidoms padengti. 2003 m sausio 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovo broliui su sutuoktine iš karto už perkamą butą buvo sumokėta 28 650 Lt suma, kuri buvo sumokėta išimtinai iš ieškovės asmeninių santaupų, kurias ji sukaupė dirbant nuo 1994 metų. Kadangi likusiai buto įgijimo kainai buvo suteikta paskola, šių lėšų (t.y. santaupų pradiniam įnašui) turėjimo pagrįstumą ieškovė privalėjo įrodyti, pateikiant pažymas iš darbdavių apie ieškovės gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais už visą dirbtą laikotarpį. Taigi, beveik pusė buto įsigijimo kainos buvo iš karto sumokėta iš ieškovės asmeninių santaupų. Paskola už butą taip pat buvo dengta iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, atliekant pavedimus iš jos asmeninės banko sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri, atsakovas net nežinojo, kokios buvo ieškovės pajamos ir kiek pinigų ieškovė uždirba bei išleidžia. Ieškovei paskola buvo suteikta lengvatinėmis sąlygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti “ dalinio pakeitimo“ nuostatomis (kredito sutarties 2.9.1 p.), dėl ko Alytaus r. savivaldybė, nes ieškovė gyveno ir dirbo Alytuje gydytoja, buvo registruota Alytaus rajone, 5 metus dengė dalį palūkanų ieškovei, kaip jaunam specialistui pirmą kartą įsigyjant būstą. Todėl pirmus penkis metus ieškovės privalomos mokėti įmokos bankui buvo itin nedidelės. Iki 2007 m. balandžio 21 d., kuomet buvo taikoma lengvata paskolai, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl kiekvieną mėnesį gaudavo stabilias išmokas iš valstybės. Nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pradėjo dirbti ir jos mėnesinis atlyginimas sudarė vidutiniškai apie 3 400 Lt/mėn., kas buvo pakankamos pajamos išlaikyti vaikus ir dengti visas išlaidas. Todėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvai, kad ieškovė neva nebuvo finansiškai pajėgi dengti paskolą už butą ar mokėti mokesčius yra akivaizdžiai nepagrįsti. Iš savo asmeninių piniginių lėšų ieškovė dengdavo ir dengia buto paskolą, mokėjo ir moka už buto komunalinius mokesčius, išlaikė ir išlaiko vaikus, nes jos pajamos visada buvo pakankamos. Ieškovė, kaip būsto savininkė, sudarė sutartis, taip pat ir tiesioginio debeto sutartis, su visais paslaugų tiekėjais ir visos namų ūkio išlaidos buvo ir yra nurašomos arba mokamos iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos. Ieškovės žiniomis, būtent atsakovo pajamos 2003-2018 laikotarpiu buvo itin nedidelės, kadangi atsakovas visą laiką nurodydavo negalintis skirti pinigų vaikų išlaikymui, todėl jis netgi objektyviai neturėjo jokių galimybių prisidėti prie buto įsigijimo. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neva savo lėšomis ir darbu gerino butą, jį remontavo. Jei būdavo atliekamas einamasis buto remontas, ieškovė samdydavo darbuotojus arba prašydavo draugų pagalbos, kurie tai mokėjo daryti, ir už tai sumokėdavo iš jos asmeninių piniginių lėšų, kaip ir apmokėdavo visas išlaidas susijusias su namo, kuriame yra ginčo butas, remonto darbais. Visiškai nelogiškas mano išimtinis dalyvavimas namo, kuriame yra butas, remontavimo procese, jei ieškovė ir atsakovas neva vedė bendrą ūkį ir atsakovas rūpinosi butu. Neatitinka tikrovės atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, kad pablogėjus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas nuo 2018 metų ieškovei į sąskaitą pradėjo pervesti pinigines lėšas po 300-350 Eur/mėn. neva už buto paskolą, komunalinius mokesčius ir pan. Kadangi ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri, o atsakovas finansiškai neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, ieškovė nurodė atsakovui, kad jis irgi privalo išlaikyti vaikus ir jei atsakovas to nedarys, bus kreiptasi į teismą dėl vaikams priteistino išlaikymo. Tik po šio pokalbio atsakovas nuo 2018 metų pradėjo pervesti ieškovei į sąskaitą po 300 Eur/mėn.- 350 Eur/mėn. vaikų išlaikymui. Taigi atsakovo į ieškovės sąskaitą nuo 2018 m. pervesti pinigai buvo skirti ne buto paskolos ar komunalinių mokesčių dengimui, bet vaikų išlaikymui, kas atsakovui taip pat nesukuria jokių teisių į butą. Be to, 2010 m. ieškovė nusprendė drausti judviejų vaikus investiciniu gyvybės draudimu dešimčiai metų. Atsakovas nurodė neturintis pinigų ir nesutiko prisidėti, todėl ieškovė viena apdraudė abu vaikus dešimčiai metų, kiekvieną mėnesį mokant už tai įmokas, dėl ko vaikai 2021 m. gavo išmokas į savo sąskaitas, kurias vaikams taip pat buvo atidariusi ieškovė. Dėl šių priežasčių, nerimaujant, kad prireikus pinigų atsakovas gali pasisavinti ieškovės vaikams sukauptus pinigus, ieškovė nurodė atsakovui atsisakyti prieigos prie vaikų banko sąskaitų, kadangi atsakovas prie piniginių lėšų kaupimo vaikams nėra prisidėjęs ir ten nėra jo pinigų. Kadangi atsakovas iš tikrųjų buvo neprisidėjęs prie investicinio draudimo įmokų mokėjimo, atsakovas sutiko tai padaryti, kas tik įrodo, jog ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas turi du vaikus neįrodo ir nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo bendri, nepatvirtina atsakovo prisidėjimo prie buto įgijimo ar buto gerinimo darbų atlikimo finansiškai ir juo labiau nesudaro pagrindo laikyti, kad taip šalių buvo susitarimas įgyti butą bendrai. Atsakovas iki šios dienos eilę metų gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tik todėl, kad augo vaikai ir ieškovė norėjo, kad vaikai turėtų ir matytų bent kažkokį tėtį.

Atsiliepimas

5. Ieškovė J. B. atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neatitinka tikrovės atsakovo nurodomos aplinkybės, jog nuo 1997 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, atsakovas ir jo šeima neva daug finansiškai prisidėjo prie ieškovės bei ieškovės vaikų gerovės, pardavė ieškovei butą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, skolino pinigų buto įgijimui ir kt. Ieškovė su atsakovu kartu pradėjo gyventi tik (duomenys neskelbtini), kai ieškovė pradėjo lauktis pirmagimio sūnaus. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas nenorėjo prisiimti jokių įsipareigojimų ir nenorėjo kurti bendro gyvenimo, t.y. nesiūlė tuoktis, neplanavo bendros ateities, neplanavo su ieškove kurti ir pirkti bendrus namus, neprisidėjo savo finansais prie ieškovės išlaidų. Dėl ko visiškai nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo priešieškinio teiginys, kad neva jis siūlė ieškovei tuoktis, tačiau ieškovė tariamai nesutiko. Iš tiesų, atsakovas niekada nejautė jokios atsakomybės, neturėjo noro nei civilinės, nei bažnytinės santuokos sudarymui. Už ieškovės studijas, kurios truko 9 metus, teko mokėti vos vienerius metus, tačiau už ieškovės studijas sumokėjo ieškovės mama ir močiutė vienkartiniu mokėjimu, todėl jokių finansinių sunkumų dėl mokslų ieškovė nepatyrė. Ieškovė dirbo nuo 1994 m., ne tik studijavo, todėl turėjo stabilias pajamas, kas leido ieškovei sukaupti nemažai santaupų. Kai ieškovė nusprendė įgyti butą, atsakovas atsisakė įsigyti bendrą būstą, t.y. nurodė, kad neprisidės prie būsto įsigijimo ir neims jokių paskolų, dėl ko ieškovė nusprendė įsigyti asmeninį būstą viena. Tuo metu atsakovo brolis E. K. su sutuoktine J. K. pardavinėjo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei buvo tinkama buto lokacija, kvadratūra bei kaina, ji susitarė su atsakovo broliu dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo. Tokiu būdu 2003 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir E. K. su J. K. buvo sudaryta buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. G-106, kurios pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo butą. 2003 m. sausio 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovo broliui su sutuoktine iš karto už perkamą butą buvo sumokėta 28 650 Lt suma, kuri buvo sumokėta išimtinai iš ieškovės asmeninių santaupų, kurias ieškovė sukaupė dirbant nuo 1994 metų. Kadangi likusiai buto įgijimo kainai buvo suteikta paskola, šių lėšų turėjimo pagrįstumą ieškovė privalėjo įrodyti, pateikiant pažymas iš darbdavių apie ieškovės gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, už visą dirbtą laikotarpį. Taigi, beveik pusė buto įsigijimo kainos buvo iš karto sumokėta iš ieškovės asmeninių santaupų. Priešingai nei nurodoma priešieškinyje, atsakovo brolis pirkimo-pardavimo sutartimi butą pardavė už tuo metu buvusią rinkos kainą, nes buvo atliktas turto vertinimas 2002 m. lapkričio 26 d., nustatant, kad ginčo buto su rūsiu rinkos vertė tuo metu sudarė 60 000 Lt, ką patvirtina 2003 m. sausio 2 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KA3-21167. Atsakovo priešieškinyje minimi palikti daiktai - virtuvės ir vonios įranga buvo integruoti į butą ir jų buvo neįmanoma atsakovo brolio šeimai pasiimti, nepadarant žalos butui, dėl ko minėta įranga ir buvo palikta ir įskaičiuota į kainą. Tačiau ta įranga buvo naudota, todėl jokios didelės vertės neturėjo. Ieškovė neneigia priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad atsakovo motina J. K. paskolino ieškovei 3 550 Lt, kuriuos ieškovė gražino atsakovo mamai iš savo asmeninių piniginių lėšų, pervedant iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos kas mėnesį po 50 Lt, atsakovas niekaip neprisidėjo prie šios skolos grąžinimo. Minėta aplinkybė tik patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio bendro biudžeto ir jie nevedė bendro ūkio, kitu atveju atsakovo mamai skolą būtų grąžinęs jos sūnus, t. y. atsakovas, o ne ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo mama J. K. neva atsakovui padovanojo 10 000 Lt, kuriuos jis tariamai panaudojo pradiniam įnašui buto įgijimui. Ta nebuvo poreikio, nes pakako ieškovės asmeninių sutaupytų lėšų. Kadangi paskola ieškovei buvo suteikta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 159 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti“ dalinio pakeitimo“ nuostatas, pirmus penkis metus ieškovės privalomos mokėti įmokos bankui buvo itin nedidelės ir tai buvo tuo metu, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo išmokas iš valstybės. Nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pradėjo dirbti ir jos mėnesinis atlyginimas sudarė vidutiniškai apie 3 400 Lt/mėn., kas buvo pakankamos pajamos išlaikyti vaikus ir dengti visas išlaidas. Todėl atsakovo priešieškinio motyvai, kad ieškovė neva nebuvo finansiškai pajėgi dengti paskolą už butą, mokėti mokesčius ir išlaikyti šeimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė iš savo asmeninių piniginių lėšų dengė buto paskolą, mokėjo ir moka už buto komunalinius mokesčius, išlaikė ir išlaiko vaikus. Ieškovės žiniomis, būtent atsakovo pajamos 2003-2018 laikotarpiu buvo itin nedidelės, kadangi atsakovas visą laiką nurodydavo negalintis skirti pinigų vaikų išlaikymui, dėl ko jis netgi objektyviai neturėjo jokių galimybių prisidėti prie buto įsigijimo. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. (tikslaus laikotarpio nepamena) atsakovas apskritai neturėjo jokio darbo, todėl jį išlaikė ieškovė. Atsakovas savo jėgomis niekada neremontavo buto, kadangi jis to daryti nemokėjo ir nemoka. Jei būdavo atliekamas einamasis buto remontas, ieškovė samdydavo darbuotojus arba prašydavo draugų pagalbos, kurie tai mokėjo daryti, ir už tai sumokėdavo iš savo asmeninių piniginių lėšų, kaip ir apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra ginčo butas, remonto darbais. Priešingai priešieškinio argumentams, grindis keitė, langų apdailą, glaistymą atliko, elektros instaliaciją tvarkė samdomi darbuotojai. Atsakovas nemoka ir niekada nemokėjo atlikti šių darbų, todėl minėti priešieškinio motyvai neatitinka tikrovės. Visomis reikalingų medžiagų paieškomis pristatymu ir mokėjimu rūpinosi pati ieškovė. Be to, atliekant paskutinius buto renovacijos darbus, inicijuotus butų bendrijos, kurių metu buvo keičiami radiatoriai bei ardomos sienos, atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas bei nepasitenkinimą vykdomais darbais. Atsakovo manymu, šie darbai nebuvo reikalingi, dėl ko ir vėl pati ieškovė ieškojo medžiagų ir meistrų apdailai po renovacijos atlikti. Už medžiagas bei apdailos darbus vėlgi ieškovė apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovo mama J. K. nei finansiškai, nei prižiūrėdama vaikus ar buitį neprisidėjo prie ieškovės su atsakovu gerbūvio. Ne kartą buvo iškilusi situacija, kai reikėjo prižiūrėti mažametį sūnų, tačiau atsakovo mama dėl sveikatos būklės atsisakė tai padaryti. Kai 2000 m. mirė jos sutuoktinis, ji labai išgyveno, buvo palaužta tiek emociškai, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Dėl daugelio sveikatos sutrikimų, kaip sakė ji pati, anūkus prižiūrėti jai buvo tiesiog per sunku. Dėl to auginant vaikus, jų priežiūrai buvo samdomos auklės, sūnūs visą laiką iki mokyklos lankė daželį. Neatitinka tikrovės atsakovo priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad pablogėjus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas nuo 2018 metų ieškovei į sąskaitą pradėjo pervesti pinigines lėšas po 300-350 Eur/mėn. neva už buto paskolą, komunalinius mokesčius ir pan. Nurodė, kad paskutinius aštuonis metus ieškovė su atsakovu faktiškai nepalaiko jokių santykių. Nors atsakovas gyveno ir iki šiol gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau jis neprisidėjo ne tik prie buto išlaikymo, tačiau ir prie judviejų vaikų išlaikymo. Atsakovo rūpestis vaikais buvo itin minimalus, dėl ko visi rūpesčiai susiję su vaikų priežiūra, ugdymu, užklasine veikla teko ieškovei. Tokios vaikų išlaidos kaip fechtavimo būrelis, baseinas, sportas, papildomas mokymas pas korepetitorius, vairavimo mokymas, mokestis už mokslą universitete, sūnaus automobilis ir kitos kasdienės išlaidos teko išimtinai ieškovei. Tai, kad atsakovas kelis kartus nuvežė vaikus į būrelius, visiškai neįrodo bei nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, kad jis rūpinosi vaikais ir jų išlaikymu. Atsakovas priešieškinyje taip pat neteisingai nurodo faktines aplinkybes dėl sąskaitos atidarymo vaikams, jog neva ieškovė ir atsakovas atidarė sąskaitas vaikams ir vieną dieną ieškovė atsakovo tiesiog paprašė atsisakyti prieigos prie šių sąskaitų. Tiesa yra ta, kad ieškovė 2010 m. nusprendė drausti judviejų vaikus investiciniu gyvybės draudimu dešimčiai metų. Siekiant, kad atsakovas prisidėtų prie vaikų gerovės, ieškovė pasiūlė atsakovui drausti vieną iš vaikų, tačiau atsakovas nesutiko to daryti, nurodant, kad jis neturi pinigų. Dėl šių priežasčių ieškovė viena apdraudė abu vaikus dešimčiai metų, kiekvieną mėnesį mokant už tai įmokas, dėl ko vaikai 2021 m. gavo išmokas į savo sąskaitas, kurias vaikams taip pat buvo atidariusi ieškovė. Dėl šių priežasčių, ieškovei nerimaujant, kad prireikus pinigų atsakovas gali pasisavinti ieškovės vaikams sukauptus pinigus, ieškovė nurodė atsakovui atsisakyti prieigos prie vaikų banko sąskaitų, kadangi atsakovas prie piniginių lėšų kaupimo vaikams nėra prisidėjęs ir ten nėra jo pinigų. Atsakovas sutiko tai padaryti, kas taip pat įrodo, jog ieškovės ir atsakovo biudžetai buvo atskiri. Kitos aplinkybės irgi neįrodo bendro gyvenimo. Kelionė 2016 m. į Graikiją, Rodo salą. buvo suorganizuota išimtinai dėl vaikų, užtikrinant produktyvų ir aktyvų laisvalaikį su draugais, kadangi kartu keliavo vaikų draugai. Šios atostogos buvo paskutinis kartas, kai visi kartu vyko į kelionę, kuri, beje, taip pat buvo apmokėta ieškovės lėšomis. Vėliau su vaikais ieškovė keliavo be atsakovo. Šios aplinkybės bei bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu nevedė bendro ūkio, ginčo butas buvo įgytas išimtinai iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, atsakovas, gyvendamas bute, neprisidėjo prie buto įgijimo ar jo gerinimo, ir šiuo metu nepagrįstai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl ko ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto yra pagrįstas ir tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.