Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. vasario 22 d. nutarčių, kuriomis netenkintas ieškovo A. C. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. vasario 22 d. nutartimis atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog, nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas pareikštam ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios su ieškinio reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali užtikrinti galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškinio tenkinimo atveju teismas spręstų tik žalos atlyginimo iš atsakovo klausimą. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo veiksmus, galinčius pabloginti jo turtinę padėtį.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Apeliantas 2024 m. sausio 21 d. atskirajame skunde suformulavo naujus prašymus: priimti naujus įrodymus, patenkinti jo byloje pateiktus prašymus, nelaikyti eksperto K. K. ir atsakovo pateiktų dokumentų, nurodytų argumentų įrodinėjimo priemone, pripažinti juos melagingais ir pranešti apie tai prokurorui, vadovautis kitais rašytiniais įrodymais; atidėti sprendimo priėmimą iki sprendimo priėmimo administracinėje byloje ir patenkinti 2023 m. lapkričio 23 d. prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, priimti ieškovo naujus argumentus ir motyvus, aplinkybes, įrodymus (priedus), bei paaiškinimus, išreikalauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo dėl eksperto K. K. kopiją, arba duoti teismo liudijimą ieškovui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui; priimti ieškovo baigiamąją kalbą ir replikas, atmesti atsakovo baigiamąją kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su atskiruoju skundu nepateikti nauji įrodymai. Kiti apelianto prašymai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl jie nagrinėjamoje byloje nesprendžiami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

16. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

17. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė keturis kartus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nustatė, kad prašomą priteisti turtinę žalą apeliantas grindžia tuo, kad iš varžytynių parduodant butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodyta neteisinga buto būklė ir neatsižvelgta į apelianto investicijas, įrengiant nurodytą butą, todėl butas parduotas už per mažą kainą. Prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą apeliantas sieja su atsakovo veiksmais, siekiant įgyti iš varžytynių įsigytą butą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, taip pat, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesusijęs su pareikštais reikalavimais ir neužtikrins jų priverstinio įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

19. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nepatenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti pirmiau nurodyto buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies, pažymėtos G-1, pakeitimo veiksmus; 2) laikinai iki bylos išnagrinėjimo uždrausti nurodytą butą perleisti tretiesiems asmenims; 3) laikinai apriboti nuosavybės teisę ir areštuoti turtą, paskiriant ieškovą turto administratoriumi. Teismas nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą nutartį.

20. Apskųstomis nutartimis teismas netenkino apelianto prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentuotina tai, kad teismas, pakartotinai spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ar ne. Apeliantas teigia, kad jis pagrindė ieškinį, bet pirmosios instancijos teismas neįvertino naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įrodymų. Jis nurodo tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes ir įrodymus: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2022 m. gruodžio mėn. atsakymas Nr. (9.17 Mr)D2, užsakymai 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Atvira erdvė“ atsakymas, 2023 m. sausio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2023, Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. sausio 2 d. raštas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) raštas ir jo skundas, naujas teisinis reguliavimas, FM raštas (12–19), AVNT 2023 m. sausio mėn. atsakymas Nr. (9.17 Mr)D2, vertinimo alternatyvos, užsakymų 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO analizė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis (administracinė byla Nr. eAS-345-968/2023), pardavimo iš varžytynių aktas, priedas Nr. 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis (administracinė byla Nr. eAS-345-968/2023), 2023 m. birželio 22 d. informacija dėl skundo AP-16120 persiuntimo į Vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – VPK). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis (administracinė byla Nr. eI2-8903-473/2023), nekilnojamojo turto brokerio 2022 metų turto vertinimas, prokuratūros atsakymas, UAB „UNTU“ 2023 metų turto vertinimas, policijos komisariato atsakymas, lentelė Nr. 1: užsakymuose 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO nuslėpti sandoriai, taip pat butų su židiniu sandoriai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas (administracinė byla Nr. eI2-8903-473/2023), ąžuolinės kėdės kaina, tyrėjo R. B. (R. B.) atsakymai, apelianto prašymas antstoliui, skundas teismui dėl atsakovo pažeidimų, atsakovo nuomos pasiūlymas, statinio parametrai (UAB „Sistela“ statybos darbų kainynas. Atliktų darbų lyginamieji svoriai), pradinis buto išplanavimas, antstolio 2020 m. balandžio 23 d., birželio 18 d. patvarkymai, namas (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 12 d. buto nuotraukos, administracinės bylos Nr. eI2-8903-473/2023 informacija, VPK pranešimas ir bylos informacija, AVNT nuobaudos, prašymas susipažinti su bylos duomenimis ir gauti jos kopijas, VPK atsiliepimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1029-827/2023, UAB „Negrita“ atsiliepimas į V. R. ieškinį, prašymas susipažinti su civiline byla Nr. e2YT-13429-599/2020 ir gauti jos kopijas, 2020 m. gegužės 19 d. apelianto prašymas ekspertui atlikti ekspertizę, UAB „Negrita“ atsiliepimas į V. R. ieškinį (civilinė byla Nr. e2-16909-599/2023), V. R. 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškimas Tarnybai, Tarnybos raštas Nr. (9.17Mr)D2-2341, V. R. sutikimas teismui, prašymas dėl duomenų pateikimo (civilinė byla Nr. e2-16909-599/2023), Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo protokolas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. dienos nutartis (byla Nr. II-1029-827/2023), naujas teisinis reguliavimas (projektas Nr. XIVP-3007(2)), mokestinės buto ir parkavimo vietų vertės paieška.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir įrodymais laiko 2019–2023 metų dokumentus, taip pat 2024 m. sausio 10 d. atliktą mokestinės buto ir parkavimo vietų vertės, kuri nustatyta 2021 m. sausio 1 d. masiniu vertinimu, paiešką. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi įvertinti visų apelianto pateiktų įrodymų ir nustatyti faktinių aplinkybių, bet turi patikrinti preliminarų ieškinio pagrįstumą. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas įvertina reikšmingus bylai įrodymus ir nustato faktines aplinkybes.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, t. y. įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (tikėtino ieškinio pagrįstumo). Apeliantas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad turi būti įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, bet neįvardija, kokios aplinkybės pasikeitė po to, kai pirmosios instancijos teismas apskųsta 2024 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentuotina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, taip pat tai, jog apeliantas kitaip vertina faktines aplinkybes ir įrodymus, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ar viešąjį interesą. Dėl to darytina išvada, kad apeliantas neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

24. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).

25. Apeliantas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindžia didele reikalavimo suma, taip pat teigia, kad atsakovas yra nesąžiningas.

26. Apeliantas prie atskirųjų skundų nepridėjo duomenų apie atsakovo prastą turtinę padėtį. Dėl to negalima daryti išvados, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovui. Atsakovo nesąžiningumas, susietas su, apelianto nuomone, atsakovui didele reikalavimo suma, vengimu bendradarbiauti, procesinių dokumentų nepateikimu, nedalyvavimu teismo posėdžiuose, nesutikimu parodyti butą ekspertams, yra nepakankama sąlyga teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pareikalavo ieškovo atiduoti buto inventorizacines bylas, kitoje byloje buvo pareiškęs reikalavimą perduoti raktus, distancinio valdymo pultus, turto dokumentus, 2023 metais domėjosi buto rinkos verte, nepatvirtina, kad atsakovas siekia sumažinti, paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti savo turtą, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo.

27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

28. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017).

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jos neužtikrintų galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškinio patenkinimo atveju teismas spręstų tik žalos atlyginimo iš atsakovo klausimą.

30. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki bylos išnagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas pareiškė atsakovui ieškinį, kuriame prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, bet nepareiškė reikalavimų, susijusių su daiktinėmis teisėmis į pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Dėl to nurodyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma, nes ji nesusijusi su pareikštais materialiaisiais ieškinio reikalavimais.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisės spręsti apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

32. Pirmosios instancijos teismo, nepažeisdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, išsprendė apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymo, suformuluoto apelianto apeliaciniam skunde, išsprendimo metu civilinė byla buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, todėl šis teismas ir turėjo teisę spręs nurodytą prašymą. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties. Taigi, jo prašymo bei pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą taip pat įvertina ir apeliacinės instancijos teismas.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstas nutartis, todėl jos paliekamos nepakeistos, o atskirieji skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. vasario 22 d. nutartis palikti nepakeistas.