Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-754-1153/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-07
Bylos Nr.: e2-754-1153/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05916-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Malijauskas
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: G. P.
Trečiasis asmuo: UAB „SME Capital 3“
Advokatai: Renaldas Baliūtis, Vilius Malinauskas

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinė byla Nr. e2-754-1153/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05916-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo G. P. atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „SME Capital 3“ ir UAB „Autobus.lt“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „SME Capital 3“, UAB „Autobus.lt“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės AB ‚Lietuvos draudimas“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo G. P.: 1) 1 861,54 Eur žalos atlyginimą; 2) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. sausio 21 d. Vilniuje, Lentvario g. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini). Policijos medžiagoje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo G. P. kaltės, kuris atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovėje. Ieškovė išmokėjo eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti bendrai 2 175,05 Eur draudimo išmoką už BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Išmokant išmoką, iš sąmatoje nurodytos 2 633,65 Eur nuostolio sumos buvo išskaičiuota 458,60 Eur suma už dalių būklės pagerinimą. Atsakovas atlygino ieškovei 313,51 Eur žalą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas yra 1 861,54 Eur (2 175,05–313,51). Pažymi, kad šio eismo įvykio metu apgadintas transporto priemonės žibintas buvo pakeistas, o ne poliruotas. Pridedama kartu su ieškiniu oficiali gamintojo BMW instrukcija (jos vertinimai) dėl priekinių žibintų remonto, kurioje numatyta, jog negalima remontuoti deformuoto arba sulūžusio priekinio žibinto korpuso/ subraižytų arba pažeistų priekinio žibinto lęšių. Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad remonto metu neįmanoma atkurti standartinės priekinio žibinto lęšio dangos, kadangi remonto technologija negali užtikrinti pakankamai apsaugos nuo ultravioletinių spindulių ir išorinio poveikio (įskilimo atsitrenkus akmenukams). Poliruojant žibintus, stiklas gali pakeisti formą ir iškreipti šviesos spindulius. Draudimas remontuoti žibintus yra tiesiogiai susijęs su saugumo reikalavimų užtikrinimu tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Draudikas pakeistų detalių nesaugojo. Pažymi ir tai, kad atsakovas nėra matęs sugadinto žibinto (iš eismo įvykio vietos jis pasišalino), jam nėra žinomas žibinto sugadinimo pobūdis. Atsakovo teiginiai dėl galimo žibinto remonto nėra pagrįsti. Atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė turi regreso teisę į atsakovą dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas sutinka, jog buvo toks eismo įvykis, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu. Atsakovas yra atlyginęs 313,51 Eur padarytą žalą, tačiau po kurio laiko ieškovė pareikalavo atlyginti dar didesnę žalą (t. y. 1 861,54 Eur sumai), nepateikiant jokios papildomos žalos apskaičiavimo detalizacijos. Atsakovas nėra matęs sugadinto žibinto, jam nėra žinomas žibinto sugadinimo pobūdis. Mano, kad ieškovė sąmoningai nuslėpė faktus, todėl ieškovė privalo pateikti į bylą visą žalos administravimo bylą. Be to, automobilio priekinis žibintas buvo pažeistas ne šio eismo įvykio metu. Žibinto pažeidimai galimai labiau yra panašūs į natūralaus nusidėvėjimo pažeidimus arba galbūt žibintą tiesiog reikėjo gerai nuvalyti, o šio autoįvykio metu galimai tik šiek tiek apgadintas bamperis. Žibintas nuotraukoje fiksuotas sąmoningai jo nenuvalius, o jei žibintas ir yra tariamai įbrėžtas, tai tokiam žibinto sutvarkymui būtų pakakę žibinto poliravimo darbų, kurių kaina yra ženkliai mažesnė. Mano, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai atliko savo pareigą, aplaidžiai vertino faktines aplinkybes bei atlygino žalą nepagrįstai pakeičiant neva sužalotą, įbrėžtą LED žibintą. Mano, kad analizuojant ieškovės žalos bylą ir joje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog automobilio priekinis žibintas buvo pažeistas ne šio eismo įvykio metu. Jeigu žibintas ir yra tariamai įbrėžtas, tai tokiam žibinto sutvarkymui būtų pakakę žibinto poliravimo darbų, kurių kaina yra ženkliai mažesnė, negu naujo žibinto ir nesudarytų 1 856,28 Eur sumos. Taip pat atsakovas nebuvo informuotas, kad jis turi pateikti per protingą terminą prašymą dėl dalių saugojimo. Atsakovas į žalos nustatymą nebuvo kviečiamas. Papildomas žalos dydis nustatytas vienašališkai. Be to, atsakovas, atlyginęs žalą, turi teisę gauti tas automobilio dalis, kurios, jo nuomone, yra vertingos ir kurios gali būti realizuotos antrinėje dalių panaudojimo rinkoje. Mano, kad neva žalą patyręs autoavarijos metu asmuo dėl netinkamo ieškovės elgesio ne tik gavo dvigubą naudą, bet ir praturtėjo ieškinio kainos ribose.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SME Capital 3“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Trečiasis asmuo paaiškino, kad UAB „SME Capital 3“ ir UAB „Autobus.lt“ 2022 m. sausio 17 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LL200332, pagal kurią UAB „SME Capital 3“ perleido lizingo gavėjui UAB „Autobus.lt“ pagal lizingo sutartį valdyti ir naudotis automobilį BMW 520, 2018 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus informaciją apie 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykį bei apie planuojamą išmokėti draudimo išmoką UAB „SME Capital 3“ informavo, kad dalis draudimo išmokos (800,73 Eur) turi būti išmokėta naudos gavėjui, nurodytam draudimo liudijime – UAB „SME Capital 3“, o likusi dalis gali būti išmokėta UAB „Autobus.lt“. Minėta draudimo išmokos dalis gauta 2023 m. balandžio 4 d. ir užskaityta. Dėl konkrečių eismo įvykių aplinkybių trečiasis asmuo negali pasisakyti, kadangi automobilio valdymo ir naudojimo teisė suteikta klientui UAB „Autobus.lt“. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Autobus.lt“ išpirko šį automobilį 2023 m. rugpjūčio 11 d. bei tapo jos savininke.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Autobus.lt“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė (byloje iki šio juridinio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, liudytoju buvo apklaustas šios bendrovės vadovas).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino poziciją dėl įrodymų vertinimų, ekspertų išvadų, žalos dydžio (detaliau papasakojo aplinkybes dėl lokalinės sąmatos sudarymo), atsakovo atsikirtimų, remiasi byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis ir kitų byloje esančių įrodymų visuma, nesutinka su atsakovo pasitelkto UAB „Impulsana“ eksperto išvadomis.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino poziciją dėl įrodymų vertinimų, žalos dydžio. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė užėmė byloje dominuojančią padėtį, neatliko tinkamo žalos administravimo, reikalauja per didelės žalos, palaiko UAB „Impulsana“ eksperto išvadą, nors byloje paskirtai teismo ekspertizei neprieštaravo, tačiau pažymėjo, jog šioje pateiktos tik galimos išvados, teismo ekspertizės akte detaliau neišanalizuotas žibintas apgadinimas. Nurodo, kad eismo įvykio metu nebuvo apgadintas žibintas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. papasakojo detaliai aplinkybes dėl eismo įvykio, paaiškino, kad buvo gautas eismo įvykio vietos vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, jog atsakovas atsitrenkė į automobilį, išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjo automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Papildomai paaiškino, kad dėl šio įvykio negalėjo kelis mėnesius atlikti apgadinto automobilio remonto, laukė policijos leidimo, kelis kartus jam teko su automobiliu važiuoti apžiūrai į Kelių policiją. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai apžiūrinėjo automobilį, jį fotografavo, detaliai apžiūrėjo apgadinimus, juos užfiksavo, matavo su liniuote, surašė duomenis į dokumentus, buvo ilgas procesas. Galiausiai draudimas patvirtino žalos sąmatą ir išmokėjo draudimo išmoką. Paaiškino, kad apgadintas automobilis buvo naujas, nebuvo anksčiau daužtas, pats liudytojas pabrėžia ir automobilio nuvertėjimą rinkoje dėl šios situacijos. Automobilis buvo parduotas. Vien dėl to, kad automobilis buvo daužtas dėl šios situacijos, liudytojui teko nuleisti automobilio pirkėjui 2 000 Eur sumą. Žibintas buvo idealiame stovyje iki avarijos. Žibintas po avarijos nebuvo keistas, bet reikia keisti žibinto stiklą. Paaiškino, kad autoservisai naujo stiklo nepjaus ir neklijuos, jau faktiškai reikėjo jį keisti. Kiek žinoma, pagal BMW gamintojų rekomendacijas tokiais atvejais keičiamas visas žibintas ir tiek, kitokio pobūdžio žibinto remonto nedaroma. Galima buitiškai bandyti tvarkyti, bet jokių garantijų nebūtų dėl detalės tinkamumo, remiantis gamintojo rekomendacijomis. Mano, kad automobilio savininkas negali dėl įvykio (kito asmens kaltės) atsidurti blogesnėje padėtyje ne dėl savo kaltės ir dar bandyti buitiškai remontuotis be garantijų. Ne dėl savo kaltės liudytojas atsidūrė tokioje situacijoje ir jam skaudžiausia, jog buvo apgadintas anksčiau nedaužtas automobilis, nuvertėjo jo rinkos kaina. Šis automobilis buvo parduotas pirkėjui su apgadintu žibintu, supažindinus su draudimo dokumentais ir situacija, teko parduoti automobilį su nuolaida. Automobilis priklausė įvykio dienai juridiniam asmeniui ir J. S. buvo šios UAB „Autobus.lt“ vadovu, automobilis buvo lizinguojamas, todėl kartu naudos gavėju buvo kredito įstaiga. Buvo apgadintos šios detalės: priekinis bamperis, priekinės grotelės ir priekinis dešinės pusės žibintas. Žibintas buvo pažeistas, apgadintas, įbrėžimai, po lęšiu apatinė dalis buvo apibraižyta, tą fiksavo ir pareigūnai. Liudytojas kreipėsi į BMW atstovą Lietuvoje UAB „Krasta auto“ ir jam buvo paaiškinta, kad tokiais atvejais keičiamas visas žibintas, stiklas nepjaunamas. Dėl įvykio teko dažyti bamperį, groteles.

9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. papasakojo, kad ginčo atveju sudarinėjo žalos lokalinę sąmatą, jos pagrindu parengė ir aktą. Pirmasis paskaičiavimas buvo atliktas 2023 m. kovo 13 d. ir buvo paskaičiuoti apgadinti automobilio priekinis buferis ir grotelės. Vėliau policijai pateikus papildomą pažymą su medžiaga, kad buvo pažeistas ir priekinis žibintas, todėl į sąmatą papildomai buvo įtrauktas ir žibintas. Pagal gamintojo normatyvus, toks žibintas nėra remontuojamas, yra tik keičiamas, todėl jis (skaičiuojant žalą) buvo priskirtas prie keičiamų detalių dalies. Fiziškai automobilių neapžiūrinėjo, sprendė pagal pateiktą medžiagą, nuotraukas, policijos medžiagą. Iš nuotraukų liudytojui aiškiai buvo matyti, kad žibintas buvo apgadintas, brauktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 12 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 01/807573306 buvo apdrausta transporto priemonės Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 11 d. 24:00 val. Byloje pateikta policijos įstaigos Vilniaus AVPK 2023 m. balandžio 15 d. informacinė pažyma, kurioje nurodyta, jog 2023 m. sausio 21 d. 16:00 val. įvyko eismo įvykis Vilniuje, Lentvario g. 61A, kurio metu transporto priemonė Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su stovinčia transporto priemone BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodyti BMW 520 D apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, kaltininku nurodytas atsakovas G. P., kuriam (2023 m. vasario 7 d.) surašytas KET administracinio nusižengimo protokolas. Nutarimo esmė: vairuodamas automobilį Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Nurodytas nukentėjęs nuo įvykio asmuo J. S. Pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. pranešimas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriame taipogi nurodyti BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Atsakovas sutiko su pažeidimu ir eismo įvykiu, jam buvo skirta 300 Eur bauda (bauda sumokėta). Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovas G. P. jau ne pirmą kartą turi savo atžvilgiu teisminių bylų (civilinė byla Nr. e2-4834-734/2015 ir administracinė byla Nr. A2.6-2963-119/2014), iš esmės dėl to paties – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir žalos atlyginimo draudimo bendrovei (t. y. dėl 2013 m. lapkričio 15 d. įvykio, kurio metu atsakovas taipogi buvo pripažintas kaltu, kaip asmuo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikta ieškovės (darbuotojo R. T. atlikta, vadovaujantis Audatex sistema) žalos sąmata 2023 m. balandžio 13 d., kurioje nurodyta reikalingų darbų sąmata remonto darbams 2 633,65 Eur sumai, atlikus išskaitymus už dalių būklės pagerinimus (458,60 Eur), todėl po išskaitymo žalos dydis yra 2 175,05 Eur. Pateiktas ieškovės transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Ieškovė išmokėjo dėl ginčo įvykio 2023 m. balandžio 17 d. draudimo išmoką (313,51 Eur sumai) trečiajam asmeniui UAB „Autobus.lt“, 2023 m. balandžio 24 d. (1 060,81 Eur sumai) trečiajam asmeniui UAB „Autobus.lt“, 2023 m. balandžio 24 d. (800,73 Eur sumai) trečiajam asmeniui UAB „SME Capital 3“, bendrai išmokėta 2 175,05 Eur draudimo išmoka. 2023 m. balandžio 17 d. ieškovė siuntė atsakovui pranešimą dėl 313,51 Eur draudimo išmokos atlyginimo, 2023 m. balandžio 27 d. ieškovė siuntė atsakovui pranešimą dėl 1 861,54 Eur draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 313,51 Eur, tačiau atsisakė atlyginti likusią žalą, atstovaudamas advokato, 2023 m. birželio 15 d. prašė pateikti papildomos informacijos. 2023 m. rugpjūčio 16 d. BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „Luminor lizingas“, K. R. (lizingo gavėjos teisėmis). Byloje pateiktas 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Krasta auto“ (BMW automobilių atstovo Lietuvoje) el. laiškas, kuriame nurodyta, jog žibinto stiklas nėra remontuojamas, jeigu yra pažeidimas ant stiklo – žibintas turi būti keičiamas nauju. Pateiktos 2024 m. balandžio 8 d. tokių automobilių BMW gamintojo rekomendacijos dėl priekinių žibintų remonto, kurioje nurodyta, jog neįmanoma suremontuoti nurodytų apgadinimų: 1) deformuoto arba sulūžusio priekinio žibinto korpuso; 2) subraižyto arba pažeisto priekinio žibinto lęšių; 3) neįmanoma atkurti standartinės priekinės žibinto lęšio dangos. Parduodamos remonto sistemos negali užtikrinti pakankamos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių ir išorinio poveikio. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikta visa policijos medžiaga dėl įvykio tyrimo. Teismui pateikta UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2024 m. rugsėjo 4 d. išvada. Teismui pateikta eksperto Rimgaudo Lipo 2024 m. spalio 4 d. ekspertinė pažyma. Byloje atlikta teismo ekspertizė ir Lietuvos teismo ekspertizės centras 2025 m. vasario 12 d. pateikė byloje ekspertizės aktas.

11. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

12. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).

13. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatyta iš paaiškinimų teismo posėdžio metu, tarp šalių nėra ginčo, kad 2023 m. sausio 21 d. 16:00 val. įvyko eismo įvykis Vilniuje, Lentvario g. 61A, kurio metu transporto priemonė Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su stovinčia transporto priemone BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas (vairavęs Volvo XC60, v/n (duomenys neskelbtini)) neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir jam buvo skirta bauda, kurią jis sumokėjo. Esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu apgadino BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų pobūdžio, eismo įvykio mechanizmo ir atitinkamai žalos dydžio (pagrinde, ar ginčo eismo įvykio metu buvo apgadintas BMW 520D priekinis žibintas ar ne).

15. Abi ginčo šalys remiasi skirtingais specialistų vertinimais, kurių išvados iš esmės skirtingos, byloje taip pat 2024 m. spalio 28 d. nutarties pagrindu buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertizei pateikti klausimai: 1. Koks automobilio BMW 520D, v/m (duomenys neskelbtini), apgadinimų susidarymo mechanizmas ginčo 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu?; 2. Kokius įvykio metu patyrė BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimus, kai šį automobilį kliudė automobilis VOLVO XC60, v/n (duomenys neskelbtini)? Ar šio eismo įvykio metu buvo apgadintas BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), žibintas, ir jeigu buvo apgadintas, tai kokio pobūdžio apgadinimai žibintui buvo padaryti? Taipogi byloje yra pateikta įvairių rašytinių įrodymų (pvz., išreikalauta visa policijos medžiaga, draudimo administravimo dokumentai, apgadintų automobilių nuotraukos, žibinto nuotraukos ir pan.). Byloje apklausti du liudytojai.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė išmokėjo bendrai 2 175,05 Eur draudimo išmoką. Atsakovas sumokėjo 313,51 Eur, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti likusią ieškovės nurodytą 1 861,54 Eur žalą. Atsakovas iš esmės motyvuoja savo nesutikimą tuo, kad jis neapgadino BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), žibinto, kuris ieškovės žalos apskaičiavimo sąmatoje ir sudaro didžiąją dalį žalos, kaltina draudimą netinkamu žalos administravimu, dominuojančia padėtimi.

17. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 122 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte nustatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl tokios žalos atlyginimo ne kartą pasisakyta kasacinio teismo ir apygardos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-883/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2446-863/2023; 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-935-340/2024, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-612-775/2023 ir kt.).

18. Teismas vertina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (jų visuma) – policijos medžiaga su nuotraukomis ir vaizdo įrašu, kiti įrodymai, paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad atsakovas apgadino ginčo transporto priemonę BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesiėmęs jokių būtinų rūpestingų toje situacijoje veiksmų (neieškojęs nukentėjusiosios transporto priemonės savininko ir taip atsakovas elgiasi ne pirmą kartą, jau anksčiau buvo baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas buvo išlipęs iš savo transporto priemonės, apžiūrėjo eismo įvykio vietą, apgadintą automobilį, tačiau netrukus nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, tačiau nusprendė pasišalinti, dėl šių aplinkybių atsakovui buvo surašytas administracinio teisės nusižengimo protokolas (dėl pasitraukimo iš įvykio vietos), baudą atsakovas sumokėjo ir įvyko aplinkybių administracinėje byloje neginčijo. Atsakovas nesiekė aiškintis eismo įvykio aplinkybių vietoje, užfiksuoti eismo įvykio vietą, automobilių apgadinimus ir pan., o siekė pasišalinti iš įvykio vietos, susidarusios dėl jo kaltės situacijos. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo pagrįstos žalos dydžio atlyginimo, t. y. tokie atsakovo veiksmai (pasišalinimas iš įvykio vietos) vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo. Atsakovas, savo vairuojamu automobiliu kliudęs kitą automobilį, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. šiuo atveju atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pasireiškė neatsargumu. Atitinkamai dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė įgijo teisę pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga, t. y. teise reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

19. Spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, teismas taip pat turi nustatyti ieškovės nurodomos patirtos žalos, išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, priežastinį ryšį.

20. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).

21. Policijos medžiagoje (2024 m. rugpjūčio 5 d., reg. Nr. DOK-117190), kurią iš esmės rėmėsi ir draudikas, matyti, kad jau įvykio dieną (2023 m. sausio 21 d.) buvo atlikti įvairūs užfiksavimo veiksmai. Iš 2023 m. sausio 21 d. nukentėjusiojo J. S. rašytinių paaiškinimų policijai įvykio vietoje aiškiai nurodyti ir apgadinimai automobiliui: sugadintas priekinis bamperis, priekinio bamperio grotelės ir dešinės pusės priekinis žibintas (nukentėjusysis vertino tuomet žalą apie 3 000– 4 000 Eur, kartu automobilio nuvertėjimą apie 5 000 Eur). Policijos medžiagoje nurodyti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai (sugadinimai): tiek priekinis bamperis, tiek priekinis dešinės pusės žibintas. Policijos pareigūnų buvo padaryta daug įvairių apgadinto automobilio nuotraukų (tarp jų ne viena nuotrauka, kur fotografuotas automobilio BMW 520D žibintas). Policijos medžiagoje taip pat yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2023 m. vasario 7 d. Transporto priemonės apžiūros protokolas Nr. 07-23-9590306, kuriame užfiksuota atsakovo transporto priemonės Volvo XC60 apžiūra, nurodytas nubrozdintas galinis bamperis, kairėje pusėje, aukštyje nuo 42 cm iki 67 cm, padarytos išvados: Volvo XC60 apgadinimai atitinka apgadinimus esančius ant automobilio BMW 520D. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius 2023 m. balandžio 13 d. pateikė pranešimą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriame taipogi nurodyti BMW 520 D, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Po šio pranešimo buvo patikslinta galutinė ieškovės žalos sąmata 2023 m. balandžio 13 d. (kuria remiasi ieškovė šioje byloje), kurioje nurodyta reikalingų darbų sąmata remonto darbams 2 633,65 Eur sumai, atlikus išskaitymus už dalių būklės pagerinimus (458,60 Eur), todėl po išskaitymo žalos dydis yra 2 175,05 Eur. Sąmata sudaryta Audatex programa. Nurodyta suvestinė: bendrai darbams 89,25 Eur, bendrai dažymui 178,03 Eur, bendrai dalims 2 366,37 Eur. Bendra reikalingo remonto kaina nurodyta 2 633,65 Eur, atlikti išskaitymai už dalių būklės pagerinimą (458,60 Eur), todėl iš viso nurodyta po išskaitymo žalos dydis 2 175, 05 Eur. Lokalinėje sąmatoje tarp dalių nurodytas ir dešinės pusės LED žibintas (2 302,51 Eur) bei įvairūs darbai, reikalingi šio žibinto keitimui.

22. Teismui pateikta (atsakovo užsakymu atlikta) UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus 2024 m. rugsėjo 4 d. išvada, kuriame nurodytas abiejų automobilių apgadinimų susidarymo mechanizmas. Padarytos išvados, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti, jog visi automobilio BMW 520 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo deklaruoti apgadinimai susidarė, kai šį automobilį kliudė automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šio kontakto susiformavo užfiksuoti šio automobilio užpakalinio bamperio apvalkalo kairės galinės dalies pažeidimai. Teismui taip pat pateikta eksperto Rimgaudo Lipo 2024 m. spalio 4 d. ekspertinė išvada, kurioje padarytos išvados, jog automobilio BMW 520 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, buvo sugadintos 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu, į jį nustatytomis aplinkybėmis įvažiuojant automobiliui Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismo ekspertizės centras (teismo ekspertas Vitalij Matusevič) atliko byloje teismo pavestą ekspertizę ir pateikė 2025 m. vasario 12 d. ekspertizės aktą. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad automobilio BMW 520 D priekinės dalies dešinės pusės (priekinio bamperio apvalkalo ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelio, radiatoriaus apdailos grotelių dešinės briaunos bei priekinio dešinio žibinto gaubto) apgadinimai, matomi tyrimui pateiktose fotografijose, galėjo susidaryti kontakto su automobilio Volvo XC60 užpakalinio bamperio apvalkalo kaire puse metu pastarajai transporto priemonei judant atbuline eiga, kaip yra užfiksuota vaizdo įraše. Kontakto su automobiliu Volvo XC60 metu automobiliui BMW 520 D galėjo būti įbrėžti priekinio bamperio apvalkalas ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelis, radiatoriaus apdailos grotelių dešinė briauna bei priekinio dešinio žibinto gaubtas.

23. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

24. Taigi, byloje nėra ginčo, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės ir jam tenka atsakomybė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas neginčija, jog dėl jo veiksmų eismo įvykio metu buvo padaryti sugadinimai BMW 520 D priekiniam bamperiui ir grotelėms, tačiau nesutinka, kad buvo sugadintas priekinis dešinės pusės žibintas, ir ginčija ieškovės nurodytą šią sąmatoje nurodytą žalą, į kurią įskaičiuota žibinto ir jo keitimo darbų kaina.

25. Kaip jau minėta, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024). Teismo vertinimu, nors atsakovas nesutinka, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas nurodytas žibintas, tačiau bylos įrodymų visuma ir teismo ekspertizės išvados šiuo atveju patvirtina teismui tokio laipsnio įsitikinimą, jog šiuo atveju šio žibinto apgadinimai buvo ir jie buvo dėl ginčo eismo įvykio. Tai užfiksuota jau pradinėje policijos medžiagoje, kurios pareigūnai atliko automobilių apžiūras, padarė įvairias nuotraukas, sulygino abiejų automobilių apgadinimus ir padarė išvadas, jog Volvo XC60 apgadinimai atitinka apgadinimus esančius ant automobilio BMW 520D. Nuotraukose taip pat galima įžvelgti nukentėjusiojo automobilio žibinto įbrėžimus, keliose nuotraukose policijoje būtent darytos konkrečiai nufotografuojant žibintą, akcentuojant žibintą. Nukentėjusysis rašytiniuose paaiškinimuose policijai įvykio dieną taip pat aiškiai akcentavo kartu taip pat apgadintą žibintą. Policija, atlikusi tyrimą, patvirtino draudimui, kad buvo apgadintas ir žibintas. Teismo 2025 m. vasario 12 d. ekspertizės akte, kuri buvo skirta po to, kai byloje buvo gautos skirtingos ginčo šalių pasitelktų specialistų išvados, padarytos išvados, kad automobilio BMW 520 D priekinės dalies dešinės pusės (priekinio bamperio apvalkalo ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelio, radiatoriaus apdailos grotelių dešinės briaunos bei priekinio dešinio žibinto gaubto) apgadinimai, matomi tyrimui pateiktose fotografijose, galėjo susidaryti kontakto su automobilio Volvo XC60 užpakalinio bamperio apvalkalo kaire puse metu pastarajai transporto priemonei judant atbuline eiga, kaip yra užfiksuota vaizdo įraše. Kontakto su automobiliu Volvo XC60 metu automobiliui BMW 520 D galėjo būti įbrėžti priekinio bamperio apvalkalas ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelis, radiatoriaus apdailos grotelių dešinė briauna bei priekinio dešinio žibinto gaubtas. Nors teismo ekspertizės išvados (jos laipsnis) nėra kategoriškos, o galimos (galėjo susidaryti, tikėtinos), tačiau šios išvados kartu vertinamos su visų bylos įrodymų visuma ir taip pat patvirtina teismo daromas išvadas. Teismui pateikta ir 2024 m. spalio 4 d. ekspertinė pažyma (eksperto Rimgaudo Lipo), kuris taip pat padarė išvadas, kad automobilio BMW 520 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, buvo sugadintos 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu, į jį nustatytomis aplinkybėmis įvažiuojant automobiliui Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, tiek eksperto Rimgaudo Lipo, tiek eksperto Valentino Mitunevičiaus 2024 m. rugsėjo 3 d. išvada, nėra laikoma tokios patikimomis kaip teismo ekspertizės aktas, kurios atlikimo metu teismo ekspertas (Lietuvos teismo ekspertizės centras) įvertino visiškai visą jam pateiktą susipažinti bylos medžiagą pagal teismo skirtą nutartį. Tuo tarpu abu šie ekspertai atlikinėjo atitinkamai vertinimą tiek pagal ieškovės užsakymą (ekspertas Rimgaudas Lipas), tiek pagal atsakovo užsakymą (ekspertas Valentinas Mitunevičius), jiems pateikta medžiaga išvadai pasirinkta išimtinai pačių suinteresuotų ginčo šalių, selektyviai, jokių prieigų prie bylos šiems dviem ekspertams (Valentinui Mitunevičiui ir Rimgaudui Lipui nebuvo suteikta). Tuo pačiu nors eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizę (kaip ir eksperto Rimgaudo Lipo ekspertinę išvadą) nėra pagrindo vertinti taip (patikimumo prasme) kaip teismo ekspertizės akto (kuris atliktas įvertinus visą bylos medžiagą), tačiau ir pats ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodo apie BMW priekinio dešinio žibinto sklaidytuvo pažeidimus, ekspertas juos taip pat aiškiai įžvelgė ir aprašė išvadoje (priešingai nei atsakovas, kuris nuo pradinės šios bylos nagrinėjimo stadijos minėjo, jog ant žibinto tiesiog purvas), o tai, kad šis ekspertas nurodo, jog negalima spręsti, jog automobilio BMW priekinio dešinio žibinto sklaidytuvo pažeidimai susidarė 2023 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu nepaneigia 2025 m. vasario 12 d. teismo ekspertizės akte padarytų išvadų (kuri būtent daryta dėl to, kad byloje buvo gauti dviejų ekspertų visiškai skirtingi vertinimai) ir kitų teismo išvardintų įrodymų ir aplinkybių visumos. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad automobilio BMW 520 D priekinės dalies dešinės pusės (priekinio bamperio apvalkalo ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelio, radiatoriaus apdailos grotelių dešinės briaunos bei priekinio dešinio žibinto gaubto) apgadinimai, matomi tyrimui pateiktose fotografijose, galėjo susidaryti kontakto su automobilio Volvo XC60 užpakalinio bamperio apvalkalo kaire puse metu pastarajai transporto priemonei judant atbuline eiga, kaip yra užfiksuota vaizdo įraše. Kontakto su automobiliu Volvo XC60 metu automobiliui BMW 520 D galėjo būti įbrėžti priekinio bamperio apvalkalas ir buksyravimo kilpos lizdo dangtelis, radiatoriaus apdailos grotelių dešinė briauna bei priekinio dešinio žibinto gaubtas. Teismo ekspertizės akte aiškiai nuotraukose pažymėti automobilio BMW 520 D priekinės dalies, tarp jų žibinto apgadinimų vaizdai. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nė viena iš ginčo šalių neprašė teismo skirti byloje papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę. Svarbios aplinkybės ir tos, kad tokia sudėtinga situacija (kai tik gerokai praėjus laiko po eismo įvykio keli ekspertai teikia vertinimus (išvadas) dėl šio eismo įvykio) iš esmės susidarė dėl pačio atsakovo kaltės, kuris vietoje to, kad tą pačią įvykio dieną išspręstų ir užfiksuotų kartu su nukentėjusiuoju visą eismo įvykio situaciją, apgadinimus ir pan., pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindamas tyrimą. Atsakovo atstovas advokatas Vilius Malinauskas ne kartą teismo posėdyje teigė, kad atsakovas yra silpnesnioji bylos šalis. Tai teismas pažymi, kad šioje byloje ginčas yra kilęs iš civilinės atsakomybės santykių, nesusijęs su vartotojo silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimu. Šis ginčas priskirtinas dispozityviosioms byloms. Todėl nesutiktina, su atsakovo atstovu teiginiais, neva šioje situacijoje (kuri susidarė dėl atsakovo kaltės), draudimas buvo dominuojančioje padėtyje, atsakovui buvo galimybės nuo pat pradžios aktyviai dalyvauti žalos, kuri susidarė dėl jo kaltės, nustatymo procese, galėjo aktyviai dalyvauti policijos tyrimo veiksmuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad eismo įvykio metu negalėjo sugadinti transporto priemonės žibinto, turėjo tai tikėtinai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-883/2023), teismo vertinimu, tas neįrodyta, o priešingai, vertinama, kad priekinis dešinės pusės žibintas buvo tikėtinai apgadintas šio eismo įvykio metu.

26. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 13 d. galutinėje lokalinėje sąmatoje (kuria remiasi ieškovė šioje byloje) išsamiai išdėstyta, kokie transporto priemonės BMW 520 D remonto darbai turi būti atlikti bei kokia kiekvieno darbo, detalių/remonto kaina. Dešinės pusės žibintas nurodytas prie keičiamų. Byloje pateiktas 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Krasta auto“ (BMW automobilių atstovo Lietuvoje) el. laiškas, kuriame nurodyta, jog žibinto stiklas nėra remontuojamas, jeigu yra pažeidimas ant stiklo – žibintas turi būti keičiamas nauju. Pateiktos 2024 m. balandžio 8 d. tokių automobilių BMW gamintojo rekomendacijos dėl priekinių žibintų remonto, kurioje nurodyta, jog neįmanoma suremontuoti nurodytų apgadinimų: 1) deformuoto arba sulūžusio priekinio žibinto korpuso; 2) subraižyto arba pažeisto priekinio žibinto lęšių; 3) neįmanoma atkurti standartinės priekinės žibinto lęšio dangos. Parduodamos remonto sistemos negali užtikrinti pakankamos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių ir išorinio poveikio. Byloje teismo posėdžio metu apklaustas J. S. paaiškino, kad žibintas po avarijos nebuvo keistas, bet reikia keisti žibintą dėl padarytų apgadinimų. Jis domėjosi žibinto remonto keitimo ir autoservisai pažymėjo, jog naujo stiklo nepjaus ir neklijuos, jau faktiškai reikėjo jį keisti. Kiek jam taip pat žinoma, pagal BMW gamintojų rekomendacijas tokiais atvejais keičiamas visas žibintas ir tiek, kitokio pobūdžio žibinto remonto nedaroma. Pasakė, kad gal ir galima buitiškai bandyti tvarkyti, bet jokių garantijų nebūtų dėl detalės tinkamumo, remiantis gamintojo rekomendacijomis. Mano, kad automobilio savininkas negali dėl įvykio (kito asmens kaltės) atsidurti blogesnėje padėtyje ne dėl savo kaltės ir dar bandyti buitiškai remontuotis be garantijų. Taigi J. S. iš esmės atkartojo BMW gamintojo rekomendacijas tokiais atvejais. Faktiškai byloje nėra paneigta kitais įrodymais (kurie paneigtų šių automobilių gamintojo atstovo rekomendacijas), jog taip apgadintą žibintą buvo įmanoma suremontuoti, todėl pagrįstinai laikytina pagal byloje esančius įrodymus, jog įrodyta, jog šis žibintas pagrįstai įtrauktas ieškovės sąmatoje į keičiamų dalių dalį. Taigi byloje pateikta ieškovės (vadovaujantis Audatex sistema) sudaryta galutinė žalos sąmata 2023 m. balandžio 13 d., kurioje nurodyta pagrįstai (nepaneigta ir atsakovo) reikalingų darbų sąmata remonto darbams 2 633,65 Eur sumai, atlikus išskaitymus už dalių būklės pagerinimus (458,60 Eur), todėl po išskaitymo žalos dydis yra 2 175,05 Eur. Ieškovės galutinėje sąmatoje nurodytų apskaičiavimo pobūdis nekelia abejonių, kadangi detalės ir darbai susiję su eismo įvykio padarinių šalinimu (atstatymu padėties iki žalos padarymo), t. y. apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į per įvykį tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Vien tai, kad anksčiau ieškovė dar buvo sudariusi kitokias pradines žalos sąmatas (ką akcentavo procese atsakovo atstovas), tokių išvadų nekeičia, kadangi ankstesnėmis sąmatomis ieškovė šioje byloje nesirėmė ir paaiškino kodėl buvo atliekami žalų patikslinimai bei aiškiai patvirtino, kad remiasi byloje šia galutine sąmata ir joje nurodytais skaičiavimais. Atsakovas atlygino ieškovei 313,51 Eur žalą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas yra 1 861,54 Eur (2 175,05–313,51). Nors atsakovas (jo atstovas) nesutiko su transporto priemonei BMW 520 D padarytos žalos mastu ir jos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus nepateikė ir rėmėsi iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriuos teikė ieškovė, juos interpretuodamas savo naudai. Darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje įrodė žalos padarymo faktą ir pagrindė žalos dydį įrodymais, kurių atsakovas nepaneigė. Atsakovo atstovo advokato Viliaus Malinausko teiginiai, jog ieškovė galimai siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra tik prielaidos, nepagrįstos įrodymais, nes ieškovė jokios materialinės naudos, tenkinus jos reikalavimą, negautų, kadangi siekia tik išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo, t. y. ieškovė įgyvendina tik išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovė siekia nustatyti kuo didesnę žalą, siekdama pelno.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir žalos dydį, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad padarytos žalos dydis yra žymiai mažesnis, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas visiškai, t. y. priteisiama ieškovės naudai iš atsakovo 1 861,54 Eur žalos atlyginimas.

28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 861,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 42 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 12,10 Eur vertimų išlaidos, 683,31 Eur teismo ekspertizės išlaidos (kitas sumokėtas ir nepanaudotas likutis už ekspertizę grąžintas). Šios išlaidos faktiškai patirtos, pateikti įrodymai, todėl laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai, t. y. 737,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai iš atsakovo. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (360 Eur) už advokato teisinę pagalbą. Byloje ieškovę atstovavo advokatas Renaldas Baliūtis.

32. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

34. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovės atstovas (advokatas) teikė ieškovei įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo keliose posėdžiuose), nurodytas išlaidų dydis neviršija rekomendacinių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes, ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis už teisines paslaugas laikomas pagrįstas. Todėl bendrai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina bendrai 1 097,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Byloje patirtos 28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 861,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 54 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 861,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 097,41 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas