- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e2A-2446-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22021-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- B. A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) B. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui B. A. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. A. M., prašydama priteisti iš atsakovo 8 362,47 Eur žalos atlyginimą, 398,65 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės ir J. S. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021 m. gegužės 28 d. apie 14.00 val., įvyko eismo įvykis adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį AUDI A4, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
1.2. Ieškovė pažymėjo, kad už padarytą žalą nukentėjusiajam V. N. (V. N.) išmokėjo 8 364,97 Eur draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ieškovei žalą turėtų atlyginti ją padaręs asmuo (atsakovas). Nurodė, kad prašomas priteisti 398,65 Eur kompensacines palūkanas paskaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. lapkričio 24 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas B. A. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyto dydžio žala 2021 m. gegužės 28 d. įvykio metu dėl kontakto su atsakovo vairuotu automobiliu AUDI A4 negalėjo būti padaryta. Pažymėjo, kad atsakovo vairuoto automobilio AUDI A4 smūgis į automobilį Mercedes Benz buvo labai nestiprus. Automobiliui AUDI A4 eismo įvykio metu nebuvo padaryta jokių sugadinimų. Laikė neįtikėtina, kad dviejų lengvųjų automobilių kontakto buferiais metu vienam jų būtų padaryta 8 000 Eur viršijanti žala, o kitas nebūtų patyręs jokių sugadinimų. Juolab, kad 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykį tyrusiems policijos pareigūnams buvo pateikta visiškai kitokia automobilio Mercedes Benz remonto sąmata (joje nurodyta remonto kaina – 600,69 Eur be PVM).
2.2. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė, išmokėdama nukentėjusiajam žalos atlyginimą, neįsitikino, jog nukentėjusysis dėl 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio patyrė būtent tokio dydžio žalą. Ieškovė nepatikrino ir neįvertino, kad automobilis Mercedes Benz iki aptariamo eismo įvykio buvo gana stipriai daužtas jo priekinėje dalyje, t. y. dalyje, į kurią 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio metu atsitrenkė automobilis AUDI A4, ką patvirtina automobilių istorijos patikros portalo CAR VERTICAL ataskaita. Ieškovė nepasidomėjo, kur ir kiek kokybiškai automobilis Mercedes Benz po šio pirmojo eismo įvykio buvo remontuotas; netyrė, kokios automobilio Mercedes Benz dalys buvo remontuotos, o kokios keičiamos, jeigu buvo keičiamų dalių, ar jos buvo naujos ar dėvėtos, kokio gamintojo buvo tos dalys, ar po ankstesnio remonto automobilis atitiko aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ar remontuotos/keistos jo detalės buvo pakankamo atsparumo. Neištyrus šių aplinkybių, lieka nepaneigta pakankamai reali tikimybė, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio patirtos žalos atlyginimo gavo daugiau, nei realiai jos patyrė (t. y. nepagrįstai praturtėjo, jo automobilis Mercedes Benz buvo pagerintas).
2.3. Atsakovas pažymėjo, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktų sąmatų matyti, jog automobilis Mercedes Benz po 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio buvo remontuojamas keičiant jo atitinkamas dalis naujomis. Atsižvelgiant į tai, kad šio eismo įvykio metu kontaktas tarp automobilio Mercedes Benz ir automobilio AUDI A4 buvo itin nestiprus, automobilis AUDI A4 iš esmės nenukentėjo, mano, kad automobilio Mercedes Benz sulūžusios dalys nebuvo kokybiškos, neatitiko saugos reikalavimų (arba buvo nekokybiškai suremontuotos po ankstesnio įvykio, arba buvo pakeistos pagamintomis nepatikimo gamintojo). Be to, iš ieškovės pateiktų žalos sąmatų matyti, kad dalis po 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio keičiamų automobilio detalių buvo aukštesnės klasės (ir atitinkamai brangesnės), nei priklausytų būtent šios komplektacijos automobiliui.
2.4. Atsakovas nurodė, kad tai, jog jis sumokėjo jam už administracinį nusižengimą paskirtą baudą, nereiškia, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už ieškovės išmokėto dydžio automobiliui Mercedes Benz padarytą žalą. Juolab, policijai nukentėjusysis pateikė savo automobilio remonto sąmatą 600,69 Eur sumai. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš jo vietos, tačiau ieškovė neįvertino, kad atsakovas iš karto po atsitrenkimo į automobilį Mercedes Benz išlipo iš savo vairuoto automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir, kadangi ant abiejų automobilių išoriškai sugadinimų nepamatė, sąžiningai pagalvojo, kad jokia žala padaryta nebuvo, atitinkamai, nebuvo ir eismo įvykio. Atsakovas neginčijo jam paskirtos 300 Eur baudos už pasitraukimą iš įvykio vietos ne todėl, kad su ja sutiko, o tiesiog įsivertinęs, jog teisinė pagalba, siekiant baudą panaikinti, jam kainuotų brangiau nei pati bauda. Atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino klaidingai suvokęs padėtį, o ne tyčia siekdamas išvengti administracinės ir (ar) civilinės atsakomybės. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas nepuolė remontuoti ar kaip nors kitaip slėpti galimus kontakto su automobiliu Mercedes Benz pėdsakus ant savo automobilio AUDI A4. Vėliau paaiškėjus, kad žala eismo įvykio metu visgi buvo padaryta, atsakovas nuoširdžiai bendradarbiavo su policija, teikė paaiškinimus, pateikė automobilį AUDI A4 sugretinimui. Dėl aplinkybės, kad susitiko su nukentėjusiu asmeniu, pažadėjo sugrįžti, paaiškino, jog yra garbingo amžiaus (duomenys neskelbtini) metų), o aptariamo susitikimo metu ne iki galo susigaudęs situacijoje tiesiog pagalvojo, kad susidūrė su sukčiavimo atvejais, apie kuriuos dažnai girdima viešoje erdvėje. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovas yra senatvės pensininkas, kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, neturi. Ieškovė yra viena didžiausių Lietuvos draudimo bendrovių.
2.5. Atsakovas nurodė, jog nesutinka ir su prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma, nes kompensacinių palūkanų skaičiavimas nuo 2021 m. lapkričio 24 d. yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai. Pažymėjo, kad į ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. pretenziją atsakovo vardu buvo atsakyta 2022 m. sausio 3 d. užduodant pagrįstus ir konkrečius klausimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Į šį laišką ieškovė atsakė tik 2022 m. spalio 27 d., pasiūlydama reikalaujamą sumą sumažinti 500 Eur ir nustatydama terminą atsakymui pateikti 2022 m. lapkričio 4 d. Ieškovei ilgą laiką delsiant atsakyti į atsakovo vardu užduotus klausimus dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, išreikšti savo poziciją dėl galutinio reikalavimo dydžio, atsakovas pagrįstai jo nevykdė, nes nebuvo aišku, kokio gi galiausiai dydžio ieškovės reikalavimas yra ir ar apskritai jis bus toliau palaikomas. Todėl mano, kad ieškovė pažeidė savo bendradarbiavimo su atsakovu pareigą ir turi būti laikoma pažeidusia savo prievolę. Atitinkamai, atsakovas iki 2022 m. lapkričio 4 d. negali būti laikomas pažeidusiu savo piniginę prievolę.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti.
3.1. Ieškovė nurodė, kad pateikia 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio vaizdo įrašą, iš kurio galima aiškiai matyti, jog smūgis buvo stiprus ir žymus, kadangi nuo smūgio sulingavo abu automobiliai. Atsakovas po įvykusio smūgio net išlipo iš automobilio ir nuėjo apžiūrėti įvykusį kontaktą, o tai tik patvirtina, jog smūgis buvo stiprus ir žymus bei jį pajautė atsakovas. Akivaizdu, jog nuo tokio smūgio galėjo atsirasti ne tik smūgio žymės ant priekinio Mercedes Benz bamperio, bet ir sulūžti automobilio Mercedes Benz plastikinės detalės, o būtent tai ir įvyko, kadangi yra trūkęs bamperis, bamperio ir žibinto laikikliai, sugadintas (apibrozdintas) žibintas, bamperis ir priekinės grotelės (chromas). Pažymėjo, kad atsakovas po eismo įvykio iškart kalbėjosi su Mercedes Benz automobilio savininku, tačiau atsakovas sąmoningai nuo jo nuslėpė aplinkybę, jog atsitrenkė į Mercedes Benz ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai tik patvirtina, jog atsakovas pastebėjo aiškius automobilio Mercedes Benz nubrozdinimus, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, apie tai nepranešė Mercedes Benz savininkui ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad papildomai į bylą pateikia transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą (automobilio Mercedes Benz apžiūros aktas) bei 2022 m. lapkričio 4 d. ekspertinę pažymą, kurie pagrindžia automobilio Mercedes Benz padarytos žalos mastą. Mercedes Benz apžiūros akte yra nurodyti sugadinimai, o ekspertinėje pažymoje yra pateikiamos išvados apie įvykusio įvykio mechanizmą.
3.2. Ieškovė akcentavo, kad iš vaizdo įrašo galima matyti smūgio kryptį, t. y. jog atsakovas atsitrenkia būtent į tą automobilio Mercedes Benz vietą, kurioje yra padaryti aukščiau minėti automobilio Mercedes Benz sugadinimai. Atidžiai žiūrint vaizdo įrašą, galima pastebėti, kad Audi A4 būtent kampu įvažiavo į Mercedes Benz ties žibintu ir braukimo žymės ant žibinto ir bamperio yra tame pačiame aukštyje kaip ir Audi A4 bamperis, o braukimo kryptis ir pobūdis visiškai atitinka Audi A4 judėjimo kryptį. Juolab, po kontakto Audi A4 automobilis pajuda priešinga kryptimi į priekį vėl braukdamas per automobilio Mercedes Benz detales. Akivaizdu, jog Mercedes Benz sugadinimai atsirado būtent dėl Audi A4 vairuotojo (atsakovo) kaltės.
3.3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, jog Mercedes Benz sulūžusios dalys neva nebuvo kokybiškos ir kad neva neatitiko saugos reikalavimų. Tokiu atveju yra nepagrįsta atsakovo išvada, jog Mercedes Benz buvo neva pagerintas. Atkreipė dėmesį, jog automobilis Mercedes Benz, vadovaujantis CAR VERTICAL ataskaita, buvo sudaužytas 2020 m. spalio mėnesį. Tačiau po šios avarijos automobilis Mercedes Benz buvo suremontuotas naujomis ir kokybiškomis detalėmis. Tad į Lietuvą šis automobilis MB buvo atgabentas tinkamai suremontuotas. Kadangi šiuo klausimu ieškovės specialistai jau buvo kreipęsi į nukentėjusįjį, šis nurodė, jog įsigijo visiškai suremontuotą automobilį Mercedes Benz ir kad prieš įvykį nebuvo jokių subraižymų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo (Mercedes Benz savininko) elektroninio laiško ir su juo pateiktų nuotraukų (padarytų iki įvykio), automobilis Mercedes Benz yra tinkamai suremontuotas ir nėra jokių apibrozdinimų nei ant žibinto, nei ant bamperio, bei nėra jokių lūžusių detalių.
3.4. Ieškovė pabrėžė, kad niekada nebuvo sudariusi Mercedes Benz sąmatos 600,69 Eur sumai ir su šios sąmatos sudarytoju – UAB „Auksinis vairas“ ieškovė neturėjo jokių santykių. Tai patvirtina ieškovės žalų vertintojo elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodyta, jog „Nesudarinėjome pirminės remonto sąmatos UAB „Auksinis vairas“ įmonėje“. Atsakovo pateikta sąmata 600,63 Eur sumai buvo sudaryta 2021 m. birželio 4 d. Tuo tarpu ieškovės sistemoje („sąmatų sąrašas“) galima matyti, jog pirmoji automobilio Mercedes Benz sąmata buvo sudaryta 2021 m. birželio 9 d. Atsakovo pateikta sąmata 600,63 Eur sumai yra visiškai nepagrįsta ir sudaryta, tikėtina, net neapžiūrėjus Mercedes Benz automobilio, o tik iš įvykio nuotraukų. Todėl remtis šia sąmata nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike nurodė, kad palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją.
4.1. Atsakovo vertinimu, ieškovės su dubliku pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovės teiginio, kad aptariamas automobilių kontaktas buvo stiprus ir žymus. Ieškovės nurodomo automobilio Mercedes Benz sulingavimo vaizdo įraše nematyti. O automobilis AUDI A4 kontakto metu buvo judesyje, tad apskritai neaišku, kaip įmanoma išskirti kokį nors šio automobilio sulingavimą. Mano, kad ieškovės pateiktas vaizdo įrašas pagrindžia ne ieškovės teiginį, kad smūgis buvo stiprus ir žymus, o priešingą atsakovo teiginį, kad kontakto metu smūgis buvo labai nestiprus, negalėjęs sukelti tokių padarinių, dėl kurių būtų atsiradęs pagrindas išmokėti 8 000 Eur viršijančią draudimo išmoką. Tuo pačiu šis vaizdo įrašas patvirtina ir atsakovo teiginį, kad jis nors ir pajuto kontaktą, išlipęs apžiūrėjo automobilius, tačiau nepamatęs jokių automobilių sugadinimų sąžiningai manė, kad jokia žala nepadaryta, todėl jis gali pasišalinti iš vietos. Taip pat mano, kad su dubliku pateiktas automobilio Mercedes Benz savininko paaiškinimas taip pat patvirtina aukščiau aptartą atsakovo teiginį dėl sąžiningumo sprendžiant apie eismo įvykio (ne)buvimą, nes ir pats savininkas atėjęs į vietą tuo metu nepastebėjo jokių savo automobilio sugadinimų (pagal aptariamą paaiškinimą sugadinimus pastebėjo apskritai tik kitos dienos ryte).
4.2. Atsakovas mano, kad ieškovės su dubliku papildomai į bylą pateikti dokumentai (transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas, ekspertinė pažyma) kaip įrodymai turi trūkumų, taip pat nepagrindžia atitinkamų ieškovės teiginių. Iš pateiktos kopijos nėra aišku, kada buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Visiškai neaišku, kodėl šį aktą pildęs asmuo nusprendė, kad visos apgadintos (nubrozdintos) automobilio Mercedes Benz dalys turi būti keičiamos ir nė viena negalėjo būti remontuojama. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktą, nustačius, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu, o sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Tame pačiame punkte numatyta, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas. Be to, ieškovė nepateikė jokių aptariamus įrodymus surašiusių asmenų išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties duomenų, todėl neaišku, kiek patikimos ir kvalifikuotos ekspertinėje pažymoje pateiktos išvados ir ar nereikėtų jų pagrįstumo patikrinti skiriant atitinkamą teismo ekspertizę. Nurodė, kad aptariamoje ekspertinėje pažymoje yra kažkiek plačiau aptartas išorinių automobilio Mercedes Benz subraižymų (nubrozdinimų) susidarymo mechanizmas, tačiau iš esmės nepateikiamas pagrindimas, kaip galėjo (ar tikrai galėjo) įvykio metu išlūžinėti tokių detalių kaip žibintas ir bamperis laikikliai, trūkti bamperis. Tuo pačiu lieka neatsakyta į atsiliepime į ieškinį iškeltą klausimą, ar automobilis iki aptariamo eismo įvykio buvo suremontuotas kokybiškai, naudojant kokybiškas detales ir dalis.
4.3. Atsakovas akcentavo, kad pateikė įrodymus, jog automobilis Mercedes Benz iki aptariamo eismo įvykio buvo smarkiai daužtas toje pačioje priekinėje dalyje, kas ir sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktais padarytos žalos dydžio įrodymais. Atsakovas šias aplinkybes ieškovei buvo nurodęs jau po pirmosios jos pretenzijos, prašė išsaugoti pakeistas automobilio Mercedes Benz detales (2022 m. sausio 3 d. elektroninis laiškas), tačiau ieškovė šių detalių neišsaugojo. Atsakovas iš esmės negalėjo pats savarankiškai surinkti aptariamus įrodymus, tuo tarpu ieškovė tai padaryti ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo. Dėl aplinkybės, kad po 2020 m. spalio mėnesio avarijos automobilis buvo suremontuotas, naujomis ir kokybiškomis detalėmis, į Lietuvą atgabentas tinkamai suremontuotas, ką ieškovė grindė automobilio Mercedes Benz savininko paaiškinimais ir automobilio nuotraukomis, atsakovas pažymėjo, kad ir šie ieškovės teikiami įrodymai gali pagrįsti tik tai, kad automobilis iki 2021 m. gegužės įvykio neturėjo išorinių defektų (apibraižymų), tačiau niekaip neįrodo, kad automobilio bamperis nebuvo įlūžęs, kad žibinto ir (ar) bamperio laikikliai nebuvo sulūžę ar sulūžę ir nekokybiškai suremontuoti (pavyzdžiui, suklijuoti). Dėl Mercedes Benz sąmatos 600,69 Eur sumai, pažymėjo, kad minėtą sąmatą policijai pateikė nukentėjusysis; ieškovė nepaneigė fakto, kad tokia sąmata buvo realiai sudaryta.
5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
7. Liudytojas M. A. teismo posėdyje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir priėmė galutinį sprendimą dėl išmokos šioje draudimo byloje. Įvykio metu buvo pažeistas bamperis, dešinės pusės žibintas, laikikliai. Transporto priemonę apžiūrėjo Martono autoserviso meistras, kuris priima sprendimus keisti detalę ar ją remontuoti. Po defektinio akto sudaryta lokalinė sąmata. Žibintas buvo keistas, nes žibinto stiklas buvo nubrozdintas, gamintojas kitaip pašalinti defekto neleidžia. Pažymėjo, kad automobilis skirtas Amerikos rinkai, ir atgabenus į Lietuvą, sudėtos atnaujinto modelio detalės, kurios žymiai brangesnės. Nurodė, kad, kiek pamena, derinimo metu atlikus gyvai apžiūrą pateikta išvada, kad žibinto sugadinimas susijęs su šiuo įvykiu. Žibintą draudžiama remontuoti, priekinis bamperis pažeistas ir pažeistos tvirtinimo detalės, neįmanomas remontas. Sugadintų dalių draudimas neperėmė. Priekinė dalis buvo pakeista į aukštesnės klasės detales prieš įvykį. Liudytojui parodytos foto nuotraukos ir jas liudytojas pakomentavo. Paaiškino, kad kadangi automobilis yra prabangus, nebuvo priimtas sprendimas remontuoti. Jei nebus „ausies“, grotelės nesilaikys. Lempos iki įvykio buvo su Swarovski kristalais. Nurodė, kad modelis buvo atnaujintas. Paaiškino, kad aiškus įvykis, prieš jį automobilis buvo sveikas, jokių įtarimų, kad būtų anksčiau sugadinta, nesukėlė.
8. Liudytojas V. N. teismo posėdyje nurodė, kad automobilį pirko Lietuvoje. Įsigijęs automobilį remontavo ir dėjo naujas detales. Atsakovas į automobilį įvažiavo prie liudytojo darbo. Paaiškino, kad patraukė savo automobilį ir savaitgalį išvykęs į Druskininkus pamatė, kad automobilis apgadintas, tada patikrino registratorių ir nustatė, kad į automobilį įvažiavo atsakovas. Iš pradžių atsakovas prisipažino, kad kaltas, paskui jau nesutiko. Liudytojas buvo iškviestas į policiją, po automobilio apžiūros. Atsakovo dukra dalyvavo apžiūroje, sutiko, kad pažeidimai galėjo būti dėl įvykio. Nurodė, kad draudimas ieškojo pažeistų detalių, bet jų liudytojas neturi, jos paliktos servise, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad draudimas pateikė servisų sąrašą, kur galima kreiptis, automobilis buvo laikomas dvi savaites. Su draudimu ilgai buvo bendraujama ir aiškinamasi dėl žalos dydžio. Nurodė, kad buvo aktualu sutvarkyti automobilį, o ne gauti draudimo išmoką, tačiau automobilio nesutvarkius liudytojas sutiko pasiimti išmoką. Automobilyje buvo sudėti nauji žibintai su Swarovski kristaliukais, bamperis naujas, atnaujinimai padaryti prieš įvykį. Automobilis remontuotas (duomenys neskelbtini), kur asmuo tvarko pagal individualią veiklą. Paaiškino, kad detales pirko, viską užsakinėjo meistras, dažymas buvo kitoje vietoje, draudimo išmokos, kiek pamena, gal net neužteko automobilio sutvarkymui. Automobilis brangus, apie 70 000 Eur vertės. Automobilio rida buvo apie 27 000 km. Paaiškino, kad atsakovas, atlikęs manevrą, atėjo apžiūrėti automobilio. Atsakovas įvažiavo į liudytojo automobilį, jis negalėjo nepastebėti, jog įvažiavo į kitą automobilį. Jis stovėjo tokioje vietoje, kur buvo pažeidimas, ir būtų neišvažiavęs. Kiek pamena, remontui išleido apie 8 000 Eur ar 10 000 Eur. Nurodė, kad buvo atkurtas įvykis sustačius automobilius į buvusią būklę. Atsakovo duktė sutiko su įvykio aplinkybėmis. Žibintai buvo nauji iki įvykio, bamperis taip pat.
9. Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad vertinimui, kokias detales keisti, kokias taisyti, yra aprašai ir vertinimo instrukcija, jas turi draudimas. Jei detalės neįmanoma atstatyti, tada ji keičiama. Nurodė, kad atkuriant yra svarbus ir estetinis vaizdas. Jei estetinis vaizdas netinkamas, klientas neims automobilio po remonto. Liudytojui parodžius nuotraukas, nurodė, kad draudimas leidžia keisti tokį trūkusį bamperį. Paaiškino, kad, kai bamperis įtrūksta lenkimo vietoje, tos vietos, kurios remontuotos, įtrūkinėja atgal dedant bamperį po dažymo, todėl buvo priimtas sprendimas keisti bamperį. Dėl žibintų nurodė, kad pagal nuotraukas nesimato pažeidimo gylio, todėl sunku pasakyti, tačiau dėl bet kokio žibinto poliravimo yra grėsmė, kad ta vieta pabals. Panašu, kad apatiniai įbrėžimai gilesni, jei 1 mm siekia, reikia keisti; poliravimas vis vien turi pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo B. A. M. 8 362,47 Eur draudimo išmokos, 398,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovo valstybei buvo priteista 70,88 Eur
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
10.1. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat duomenys apie protokole siūlomos baudos sumokėjimą bei į bylą pateikta video medžiaga, patvirtina, kad atsakovas iš įvykio vietos pasišalino nesiėmęs jokių būtinų veiksmų: neieškojęs nukentėjusios transporto priemonės savininko, nesikreipęs į policiją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas po įvykio suprato, kad atsitrenkė į stovėjusį automobilį, išlipęs apžiūrėjo, kas įvyko, tą patvirtina video medžiaga. Liudytoju byloje apklaustas nukentėjusios transporto priemonės savininkas V. N. nurodė, kad po įvykusio ginčo įvykio bendravo su atsakovu, tačiau šis nukentėjusio asmens neinformavo, jog įvažiavo į jo transporto priemonę. Šias aplinkybes nukentėjęs asmuo nustatė vėliau iš transporto priemonėje įmontuoto registratoriaus duomenų.
10.2. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone, tačiau pats subjektyviai įvertino, jog kitai transporto priemonei jokios žalos nebuvo padaryta, todėl nusprendė išvažiuoti iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui/valdytojui. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje atsakovas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį už administracinį teisės pažeidimą (dėl pasitraukimo iš įvykio vietos), baudą atsakovas sumokėjo ir įvykio aplinkybių administracinėje byloje neginčijo.
10.3. Teismas sprendė, kad atsakovas suvokė/turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pakankamai pastangų realiai – objektyviai, įvertinti situacijos, t. y. ar tikrai jokia žala/apgadinimai nebuvo padaryti. Atsakovo teiginiai apie jo vyresnį amžių, teismo vertinimu, negali būti laikomi aplinkybe, dėl kurios jis galėtų nesilaikyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, nes kiekvienas asmuo dalyvaujantis eisme privalo laikytis nustatytų reikalavimų. Atsakovo veiksmai, pasišalinant iš įvykio vietos, vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo (šiuo atveju paprasto), netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo. Teismo vertinimu, nekvestionuojant aplinkybės, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, patyrė tam tikrą stresą (nors ir neįrodinėjo šios aplinkybės), tačiau akivaizdu, jog patirtas stresas nesukliudė objektyviai suvokti atsitikusio įvykio (avarijos) reikšmės – išlipti apžiūrėti transporto priemones. Ta aplinkybė, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas iš karto nepastebėjo transporto priemonės apgadinimų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo veiksmų, nes jis nežinojo, kad į jo valdomą transporto priemonę buvo atsitrenkta; nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas apgadinimus pamatė pats tik šiek tiek vėliau, ne iš karto po įvykio ir tada pats aiškinosi, kokia transporto priemone jo automobiliui buvo padaryti apgadinimai.
10.4. Teismas vertino, kad eismo įvykio schema fiksuota administracinio nusižengimo byloje, įvykio aplinkybės matomos pagal į bylą pateiktą video įrašą. Byloje pateiktas UAB „Martonas“ sudarytas transporto priemonės Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas, pagal kurį matyti, kad nustatyti tokie transporto priemonės apgadinimai, keičiamos dalys: bamperis, bamperio centrinės grotos, dešinės pusės žibintas, bamperio dešinės pusės chromas, bamperio centrinis chromas, dešinės pusės žibinto rėmas. Byloje pateiktoje AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sąmatoje aptarti nurodytų apgadinimų pašalinimo kaštai (detalių bei darbų kainos), konkrečių darbų ar detalių, kurios būtų nesusiję su apgadinimais atsakovas neįvardijo, o iš esmės ginčijo žalos dydį. Pagal į bylą pateiktą AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. lapkričio 4 d. sudarytą pažymą matyti, kad žalų tyrimo eksperto padaryta išvada, jog automobilio Mercedes Benz sugadinimai užfiksuoti apžiūros akte, buvo padaryti aptariamo eismo įvykio metu į automobilį Mercedes Benz atsitrenkus automobiliui Audi. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad kažkuris iš minėtų sugadinimų buvo padarytas ne nagrinėjamo eismo įvykio metu. Byloje esantys duomenys nuosekliai patvirtina, kad įvykio metu apgadintas automobilis Mercedes Benz yra prabangus ir vertingas, todėl atitinkamai vertingo automobilio detalių vertė bei apgadinimų šalinimo kaštai yra dideli. Atsakovui nurodant, kad automobilis remonto metu buvo galimai pagerintas, į bylą buvo pateiktos automobilio Mercedes Benz nuotraukos, patvirtinančios automobilio būklę iki remonto, t. y. kad jis buvo geros būklės, taip pat paaiškinimuose tiek automobilio savininkas, tiek žalos vertinimą atlikę specialistai nurodė, kad iki įvykio automobilio detalės buvo pagerintos (t. y. pavyzdžiui, pagal foto nuotraukas matyti, kad automobilio žibintai buvo su Swarovski kristalais). Atsakovas, teigdamas, kad automobilio remonto sąmata per didelė, neteikė priešingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog detalių ar darbų kainos dėl tokių sugadinimų yra mažesnės. Aptarti rašytiniai įrodymai, taip pat byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, teismo vertinimu, pakankami, patvirtina žalos dydį. Teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina suma už ginčo transporto priemonės Mercedes Benz apgadinimus sudaro 8 362,47 Eur.
10.5. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų, teismas pažymėjo, kad atsakovas, padaręs eismo įvykį, iš jo pasišalino, net ir galiojant administracinio nusižengimo protokolui, kurio atsakovas neginčijo bei sumokėjo jame nuodytą baudą, atsiliepimu atsakovas neigė, kad suprato, jog pasišalina iš įvykio vietos; taip pat neigė jam kilusią prievolę atlyginti žalą, kuri pagal bylos duomenis pagrįsta, todėl be kitų aplinkybių vertinant ir šiuos atsakovo veiksmus procese, teismas sprendė, kad atsakovui pažeidus prievolę atlyginti žalą, procesines palūkanas ieškovė nuo pranešimo apie žalos atlyginimą atsakovui skaičiavo pagrįstai, ir atsakovo teiginiai dėl palūkanų mažinimo vertinti kaip gynybinė pozicija, o nepagrįsti argumentai, kurie turėtų atleisti nuo atsakomybės už prievolės atlyginti žalą pažeidimą. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 398,65 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. Taip pat teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas 767 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo – 70,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas B. A. M. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
11.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo prievolės regreso tvarka atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką.
11.2. Pasisakydamas dėl draudimo išmokos dydžio nepagrįstumo, pažymi, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertino ieškovės į bylą teiktų įrodymų kritikos; neatsižvelgė, kad ieškovės į bylą pateikti šių detalių kainų įrodymai yra su esminiais trūkumais. Teismas niekaip neįvertino aplinkybės, kad pakeistų brangiausių Mercedes Benz automobilio detalių – priekinio dešinės pusės žibinto, grotelių ir bamperio kainos ieškovės pateiktoje žalos sąmatoje buvo įrašytos ieškovės darbuotojų, o ne automatiškai sugeneruotos atitinkamos kompiuterių programos pagal iš anksto pateiktas atitinkamų detalių gamintojų (pardavėjų) kainas. Į bylą nebuvo pateikta UAB „Autokurtas“ 2021 m. birželio 18 d. sąskaitos apmokėjimo įrodymų, todėl abejotina, ar toks dokumentas gali būti vertinamas kaip įrodantis atitinkamas jame įrašytų detalių kainas. Iš kito ieškovės į bylą pateikto dokumento, kuriuo ji siekė pagrįsti Mercedes Benz automobilio žibinto ir bamperio kainas – UAB „Silber auto“ kainininko teksto apskritai nėra aišku, kokių daiktų kainos jame nurodytos (dokumentas surašytas ne lietuvių kalba), todėl taip pat negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas ginčijamų detalių kainų įrodymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat (ir ypač) į tai kad šių didesniąją žalos dalį sudarančių keičiamų detalių kainos žalos sąmatoje buvo taisytos ir įrašytos ieškovės darbuotojų, o ne automatiškai paimtos iš atitinkamos detalių gamintojų (pardavėjų) nurodytų kainų duomenų bazės, į tai, kad automobilio Mercedes Benz savininkas negalėjo patvirtinti, kad savo automobilio žibintus iki įvykio pirko naujus (šis liudytojas nurodė, kad juos įsigijo pagal skelbimą iš fizinio asmens, kad tokių žibintų ankstesniojo remonto metu gamintojas jau nebegamino, kas reiškia, kad jie greičiausiai nebuvo nauji), taip pat į tai, kad V. N. paaiškino, jog iki įvykio įsigyto bamperio pirkimo/atsisiuntimo dokumentus buvo pateikęs ieškovei, tačiau ieškovė jų į bylą nepateikė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad aptariamos kainos tinkamai pagrįstos ir įrodytos. Ieškovei nepakankamai pagrindus dalies jos reikalaujamos žalos dydžio, nebuvo pagrindo teismui mažesnių kainų įrodinėjimo naštos perkelti atsakovui.
11.3. Atkreipia dėmesį, kad pagal teisinį reglamentavimą, apskaičiuojant eismo įvykio metu patirtos žalos (atitinkamai ir draudimo išmokos) dydį pirmenybė yra teikiama sugadintų detalių ir (ar) dalių remontui, o ne keitimui. Sugadintų detalių (dalių) keitimas galimas tik tokiu atveju, jeigu jų remontas neužtikrintų detalių atitikimo techniniams aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimams. Nukentėjęs asmuo yra laisvas pasirinkti keisti ir remontuotinas detales (dalis), tačiau tokiu atveju jam atlygintinos žalos dydis turi būti skaičiuojamas pagal remonto, o ne keitimo kaštus. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei ieškovė, nei liudytojais apklausti ieškovės darbuotojas M. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. S. negalėjo patvirtinti, jog pakeistos Mercedes Benz automobilio detalės – žibintas ir bamperis, negalėjo būti suremontuoti taip, kad atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. S. paaiškino, kad draudimas keitimą leidžia, tačiau negalėjo nurodyti, kad jo keitimas buvo būtinas tam, kad jis atitiktų techninius saugos reikalavimus; dėl žibinto keitimo nurodė, kad esant nedideliems įbrėžimams žibintai gali būti remontuojami ir tik esant gilesniems nei 1 mm įbrėžimams jie turi būti keičiami. Pats liudytojas negalėjo patvirtinti, taip pat byloje nėra pateikta jokių kitokių įrodymų, kad automobilio Mercedes Benz žibintas buvo sugadintas būtent taip, kad jo remontas buvo negalimas (pažymi, kad ieškovė paties sugadinto žibinto neišsaugojo, taip užkirsdama kelią šią aplinkybę nustatyti ginčo teisminio nagrinėjimo metu). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko atsakovo akcentuotas teisės normas atitinkantį žalos dydžio apskaičiavimo būdą. Priešingai, buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo didesnį žalos atlyginimą, nei privalėjo išmokėti.
11.4. Pasisakydamas dėl atsakovo kaltės nustatymo nepagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo argumentą, kad jis nesuprato, jog įvykio metu jam kilo pareiga neišvykti iš įvykio vietos, be pagrindo analizavo padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, kuriai konstatuoti nėra reikšmingas kaltės klausimas. Teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš atsakovo ieškovė įgijo ne todėl, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, o todėl kad neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo vertinimai atskleidžia, kad teismas vien tik patį judančios transporto priemonės kontaktą su stovinčia transporto priemone kvalifikavo kaip eismo įvykį, dėl kurio atsiranda vairuotojo pareiga nepalikti įvykio vietos. Todėl atsakovo kaltę nustatinėjo vertindamas atsakovo elgesį KET reikalavimų (konkrečiai – vairuotojo pareigų, įvykus eismo įvykiui) žinojimo ir suvokimo kontekste, tačiau atsakovo elgesio nevertino žalos (ne)padarymo suvokimo kontekste. Pažymi, kad savo kaltės nebuvimą grindė tuo, kad jis (atsakovas) įvykio metu suprato, jog nebuvo eismo įvykio, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir KET ir todėl jis neturėjo pareigos neišvykti iš įvykio vietos. Siekiant nustatyti, yra ar nėra asmens kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, turi būti vertinama būtent tai, ar asmuo suprato/negalėjo nesuprasti, kad įvykio metu buvo padaryta kokia nors žala. Tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko. Teismas turėjo vertinti ne tai, ar atsakovas žinojo savo pareigas įvykus eismo įvykiui, o tai, ar atsakovas suprato/negalėjo nesuprasti, kad įvykio metu buvo padaryta žalos. Be kita ko pažymi, kad byloje esantys įrodymai tokį aiškinimą parėmė (pačios ieškovės darbuotojai žalos administravimo metu automobilių kontaktą vertino ne kaip smūgį, o kaip Audi A4 atsirėmimą į Mercedes Benz, įvykio vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdu, kad smūgio į automobilį Mercedes Benz iš esmės nebuvo (peržiūrint vaizdo įrašą, kad visą laiką būtų matomas tik automobilis Mercedes Benz (uždengus automobilį Audi A4) iš esmės neįmanoma nustatyti kontakto momento, Mercedes Benz sujudėjimas nefiksuotas), apgadinimų pobūdis (automobilio Mercedes Benz savininkas sugadinimus pastebėjo tik po poros dienų, automobilio Audi A4 sugadinimų iš esmės jokių nebuvo nustatyta). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nebuvo atsakovo kaltės jokia forma ir todėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pasekmės negali būti taikomos.
11.5. Laiko nepagrįsta ir teismo išvadą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Pažymi, jog byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįsta ir byloje neginčyta, kad ieškovei 2021 m. lapkričio 8 d. pateikus pretenziją su reikalavimu atlyginti žalą, atsakovo vardu 2022 m. sausio 3 d. ieškovei buvo pateiktas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodytos atsakovo nuomone svarbios su reikalaujamos atlyginti žalos dydžio apskaičiavimu susijusios aplinkybės ir ieškovės paprašyti atitinkami papildomi paaiškinimai, siekiant įsitikinti, kad žalos dydis apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Ieškovė į šį laišką ir atsakovo klausimus atsakė tik 2022 m. spalio 27 d., pasiūlydama 500 Eur sumažinti reikalaujamos žalos dydį ir nustatydama atsakovui naują terminą atsakymui pateikti. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas, vykdydamas savo bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), operatyviai ir motyvuotai užginčijo pradinę ieškovės pretenziją, siekė atkreipti ieškovės dėmesį į papildomas ieškovės netirtas aplinkybes, o ieškovė nepagrįstai ilgai delsė pateikti atsakovui atsakymą, t. y. ieškovė savo bendradarbiavimo pareigos ilgą laiką nevykdė. Atsakovas, negavęs ieškovės atsakymo, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar ieškovė tikslins savo reikalavimą, ar apskritai jo neatsisakys. Mano, jog teismas turėjo taikyti CK 6.64 straipsnio nuostatas ir konstatuoti, kad atsakomybė už termino žalai atlyginti praleidimą iki 2022 m. lapkričio 4 d. tenka pačiai ieškovei, o atsakovas už tai negali būti atsakingas, ir šiuo pagrindu reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. atmesti.
11.6. Atkreipia dėmesį, kad atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, be kitą ko pažymėjo ir tai, kad yra senatvės pensininkas, kitų, be senatvės, našlio ir karių (pareigūnų) pensijų, pajamų neturi. Be šių, kitos byloje nustatytos aplinkybės (atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos neteisingai įvertinus padėtį, vėlesnis nuoširdus bendradarbiavimas su policija ir ieškove ir kt.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisės principais, sudarė teismui pagrindą spręsti dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo ir ieškovei priteistinos žalos dydžio mažinimo, juolab, kad toks atsakovo prašymas buvo pareikštas. Tačiau teismas šios nuostatos ne tik netaikė, tačiau dėl jos (ne)taikymo sprendime nieko nepasisakė, kas leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau pažeidė ir procesines teises normas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo apeliaciniame procese patirtas 280 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nesutikdama su apelianto argumentais dėl neva nepagrįsto žalos dydžio, ieškovė pažymi, kad pateikė kvalifikuotų specialistų parengtą sąmatą 8 362,47 Eur sumai (be PVM ir su jau atskaitytu 198,19 Eur nusidėvėjimu (2,51 procentų). Ši sąmata buvo parengta naudojant Audatex sistemą, kuri teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime. Pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus skaičiavimus. Pažymi, kad pateiktame Mercedes Benz techninės apžiūros akte yra nurodyti sugadinimai, o ekspertinėje pažymoje yra pateikiamos išvados apie įvykusio įvykio mechanizmą. Taip pat akcentuoja, kad atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, jog Mercedes Benz sulūžusios dalys neva nebuvo kokybiškos ir kad neva neatitiko saugos reikalavimų. Tokiu atveju yra nepagrįsta atsakovo išvada, jog Mercedes Benz buvo neva pagerintas. Mano, kad atsakovo teiginiai, jog Mercedes Benz buvo stipriai daužtas 2020 m. spalio mėnesį, niekaip nesusiję su šia byla, nes 2021 m. gegužės 28 d. įvykio metu Mercedes Benz buvo jau suremontuotas. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris apžiūrėjo automobilio pažeidimus, A. S., taip pat ieškovės darbuotojas M. A., kurie iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes dėl detalių pažeidimo pobūdžio ir galimybės jas remontuoti. Nukentėjęs asmuo V. N., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, jog įsigijęs automobilį jį remontavo ir dėjo naujas detales. Pažymi, kad liudytojai pagrindė tiek ieškovės poziciją, tiek žalos dydį.
12.2. Ieškovės vertinimu, atsakovas suvokė, jog sukėlė eisimo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė akcentuoja vaizdo įrašą, nukentėjusio asmens paaiškinimą. Remdamasis minėto paaiškinimo duomenimis, pažymi, kad atsakovas po eismo įvykio iškart kalbėjosi su Mercedes Benz automobilio savininku, tačiau sąmoningai nuo jo nuslėpė aplinkybę, jog atsitrenkė į Mercedes Benz ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai tik patvirtina, jog atsakovas pastebėjo aiškius automobilio Mercedes Benz nubrozdinimus, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, apie tai nepranešė Mercedes Benz savininkui ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, ko atsakovas neginčijo ir pripažino šią aplinkybę atsiliepime. Ieškovė akcentuoja, jog šiuo atveju, nėra svarbu, ar atsakovo veiksmuose buvo tyčia, kadangi kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovė mano, kad jai pagrįstai buvo priteistos ieškinyje nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos kompensacinės palūkanos. Taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl neva ieškovės pažeistos CK 6.64 straipsnio 1 dalies. Nurodo, kad nuolat bendradarbiavo su atsakovu, net pasiūlė jam 500 Eur nuolaidą. Pabrėžia, jog su atsakovu buvo bendraujama per atsakovo atstovą advokatą, tad ieškovas niekaip negalėjo pažeisti bendradarbiavimo pareigos. Būtent atsakovas atsisakė visų taikos sutarties pasiūlymą ir neatlygino žalos. Tad būtent atsakovo veiksmai sąlygojo kompensacinių palūkanų susidarymą.
12.4. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais neva buvus pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli, jog įvykus eismo įvykiui ir atsakovui iš jo pasišalinus, atsakovas 2021 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo butą savo dukrai. Mano, kad atsakovas suprasdamas, jog teks atlyginti žalą, sąmoningai pradėjo slėpti savo turtą. Ieškovės vertinimu, nors atsakovas ir yra pensinio amžiaus, tačiau jo gaunama pensija nėra tokia ženkliai maža, kad būtų pagrindas mažinti priteistos žalos dydį. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog turi kažkokių didelių įsiskolinimų. Todėl negalima teigti, jog jo turtinė padėtis yra neva bloga vien dėl to, jog jis gauna pensiją. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas savo banko sąskaitos išrašą pateikė už trumpą laikotarpį; beveik visa išlaidų dalį sudarė grynųjų pinigų išgryninimas. Laiko, kad atsakovas sąmoningai mažino savo banko sąskaitos likutį išsigrynindamas pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gegužės 28 d. apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus (už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, atsakovui surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas).
17. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės ir J. S. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria buvo apdrausta automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, pagrindu, ieškovė, įvertinusi dėl aptariamo įvykio padarytą žalą, 2021 m. lapkričio 5 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui V. N. 8 364,97 Eur žalos atlyginimo, po ko, 2021 m. lapkričio 8 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“, TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, atsakovui pasišalinus iš įvykio vietos, kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovei žalos sumos negrąžino.
18. Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 8 362,47 Eur žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, nusprendęs, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, savo apeliaciniame skunde akcentuoja reikalaujamos atlyginti draudimo išmokos dydžio nepagrįstumą, nepagrįstą palūkanų skaičiavimo laikotarpį, taip pat mano, kad nepagrįstai buvo nustatyta ir jo kaltė. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija apelianto poziciją vertina kritiškai.
19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojančio TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte.
20. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
21. Aptariamu atveju, apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuoja įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste, akcentuodamas, kad teismas neva netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir apskritai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Kaip antai, anot apelianto, buvo netinkamai įvertinti bylos duomenys dėl atsakovo kaltės, kadangi teismas neva turėjo vertinti ne tai, ar atsakovas žinojo savo pareigas įvykus eismo įvykiui, o tai, ar atsakovas suprato/negalėjo nesuprasti, kad įvykio metu buvo padaryta žalos, dėl ko teismas neva nepagrįstai nenustatė, kad dėl pasitraukimo iš įvykio vietos atsakovo kaltės nebuvo ir todėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pasekmės jam negali būti taikomos.
22. Pirmiausia pažymėtina, kad nei CPK, nei kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, jog tokios kategorijos, kaip nagrinėjamoje byloje, ginčuose būtų taikomas specialus įrodinėjimo standartas. Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
23. Įvertinusi bylos duomenis aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės ir pagrindo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymui buvimo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Bylos duomenų visuma, be kita ko aukščiau minėtas 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga ir kiti duomenys patvirtina, kad atsakovas iš įvykio, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui (automobiliui), pasišalino. Savo kaltės nebuvimą atsakovas grindė tuo, kad jis neva suprato, jog nebuvo eismo įvykio, kaip jis apibrėžtas teisės aktuose, dėl ko jis neva neturėjo pareigos neišvykti iš įvykio vietos, kaip ir neva nesuprato, jog buvo padaryta kokia nors žala. Tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys, pirmiausia paminėtas administracinio nusižengimo protokolas, patvirtinantis, kad asmuo buvo nubaustas ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) padarymą, kurio atsakovas neginčijo, baudą sumokėjo, vadinasi, tokį nusižengimą pripažino. Iš bylos medžiagos, be kita ko paties atsakovo, liudytojo V. N. parodymų, matyti, kad atsakovas po atlikto veiksmo pats apžiūrėjo automobilius, netgi bendravo su automobilio, kuriam buvo padaryta žala, savininku, tačiau jam nepranešė (neprisipažino), jog kliudė jo transporto priemonę, vėliau visgi susitiko su Mercedes Benz vairuotoju, bet pažadėjęs grįžti po 15 minučių, taip ir negrįžo. Paminėtos aplinkybės ir įrodymai paneigia apelianto argumentus, jog jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ar kad buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai (pasišalinimas iš įvykio vietos) vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo. Atsakovas, savo vairuojamu automobiliu kliudęs kitą automobilį, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. šiuo atveju atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pasireiškė neatsargumu. Atitinkamai dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė įgijo teisę pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga, t. y. teise reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
24. Spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, priežastinį ryšį. Šių teismo vertinimų ir paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovas iš esmės nekvestionavo, tačiau kategoriškai nesutiko su teismo pozicija dėl žalos dydžio pagrįstumo, vėlgi kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą.
25. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).
26. Spręsdamas dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. 2021 m. birželio 4 d. sąmatą, 8 362, 47 Eur sumai, su jau atliktu 198,19 Eur išskaitymu už dalių būklės pagerinimą, UAB „Martonas“ sudarytą transporto priemonės Mercedes Benz techninės apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai ir keičiamos dalys, 2021 m. lapkričio 3 d. sąmatą, kurioje nurodyti padarytų apgadinimų pašalinimo kaštai, liudytojų ieškovės darbuotojo M. A., parengusio žalos sąmatą, automobilio Mercedes Benz pažeidimus apžiūrėjusio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. S. parodymus. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. 2021 m. birželio 4 d. sąmatoje automobiliui Mercedes Benz padaryta žala įvertinta 8 362, 47 Eur suma; 2021 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sąmatoje aptarti nurodytų apgadinimų pašalinimo kaštai, ir, kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime, konkrečių darbų ar detalių, kurios būtų nesusiję su apgadinimais atsakovas neįvardijo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, vertino, kad nurodytai žalos sumai sąmatą sudaręs ieškovės darbuotojas M. A. paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta tokia sąmata, nurodė, kad detalės dėl pažeidimo pobūdžio negalėjo būti remontuojamos, o turėjo būti keičiamos, be to tas pačias aplinkybes dėl detalių pažeidimo pobūdžio ir galimybės jas remontuoti paaiškino ir automobilio pažeidimus apžiūrėjęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas (skundžiamo teismo sprendimo 18, 20 punktai). Byloje pateiktoje aptariamo įvykio aplinkybių tyrimą atlikusio ieškovės žalų tyrimo eksperto M. S. 2022 m. lapkričio 4 d. parengtoje ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad padaryto tyrimo rezultatai suteikia pagrindą teigti, jog automobilio Mercedes Benz sugadinimai, užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte, buvo padaryti 2021 m. gegužės 28 d. apie 14.00 val. Vilniuje užregistruoto eismo įvykio metu, į automobilį Mercedes Benz atsitrenkus automobiliui Audi; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad kažkuris iš minėtų sugadinimų buvo padarytas ne nagrinėjamo eismo įvykio metu. Iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktų įrodymų pakanka žalos dydžiui patvirtinti, kartu šiame kontekste atmetant jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus apelianto argumentus dėl abejonių iki aptariamo eismo įvykio buvusia automobilio Mercedes Benz technine būkle ar nekokybiškų detalių, akcentuojant Car Vertical ataskaitoje užfiksuotus 2020 m. spalio mėnesio automobilio apgadinimus, ką (automobilio netinkamą ar defektinę būklę iki įvykio) iš esmės paneigia tiek liudytojų parodymai, tarp jų ir apgadinto automobilio savininko parodymai, kad automobilis iki įvykio pažeidimų neturėjo, tiek ieškovės pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos, automobilio savininko darytos iki aptariamo įvykio.
27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti.
28. Teisėjų kolegija kritiška vertina ir apelianto argumentus dėl neva nepagrįsto kompensacinių palūkanų priteisimo, apeliantui nesutinkant su šių palūkanų skaičiavimu nuo 2021 m. lapkričio 24 d.
29. Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmes reglamentuojantis CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju atsakovas akcentuoja, kad į ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. pretenziją su reikalavimu atlyginti žalą atsakovo vardu atsakymas buvo pateiktas 2022 m. sausio 3 d., kartu paprašius pateikti ir papildomus paaiškinimus, siekiant įsitikinti, kad žalos dydis apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai, ir ieškovė į šį laišką ir atsakovo klausimus atsakė tik 2022 m. spalio 27 d., tokiu būdu, anot apelianto, ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir atsakovas nežinojo, ar ieškovė tikslins savo reikalavimą, dėl ko ir palūkanos neva negali būti skaičiuojamos nuo 2021 m. lapkričio 24 d. Visgi, toks apelianto argumentas apie ieškovei 2022 m. sausio 3 d. pateiktą atsakymą, laukiant tolesnių ieškovės veiksmų, iš esmės nesutinkant ar abejojant žalos dydžiu, savaime nelaikytinas objektyvia aplinkybe, paneigiančia ieškovės teisę į kompensacines palūkanas (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Įvertinus aukščiau konstatuotas aplinkybes, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko tai, kad reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas, manytina, jog 5 procentų dydžio kompensacinės palūkanos šiuo atveju buvo pagrįstai skaičiuojamos nuo 2021 m. lapkričio 8 d. pranešime atsakovui nustatyto termino pabaigos, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d.
30. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai netaikė ir CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų, nesumažindamas ieškovei priteistinos žalos dydžio. Apeliantas akcentuoja, kad yra senatvės pensininkas, kitų, be senatvės, našlio ir karių (pareigūnų) pensijų, pajamų neturi; be to, iš įvykio vietos pasišalino neteisingai įvertinus padėtį, vėliau nuoširdžiai bendradarbiavo su policija ir ieškove.
31. Visgi, nors pirmosios instancijos teismas nurodytu klausimu skundžiamame sprendime plačiau nepasisakė (ginčijamo sprendimo 44 punktas), tačiau įvertinus atsakovo prašymą ir jį pagrindžiančius duomenis, teisėjų kolegija nesutinka, kad apelianto nurodyti argumentai yra pagrindas keisti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tačiau šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra pensininkas, kitų, be senatvės, našlio ir karių (pareigūnų) pensijų, pajamų neturi, savaime negali suponuoti išvados apie tokią sunkią finansinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios visiško nuostolių atlyginimo taisyklės. Juolab, kad iš byloje pateiktų duomenų pagrįstai kyla abejonių ir dėl atsakovo tikrosios finansinės padėties, atkreipiant dėmesį, kad atsakovo sąskaitos išrašas pateiktas vos už 4 mėnesių laikotarpį, kas negali būti laikoma objektyviu įrodymu apie asmens realiai turimas finansines lėšas, be to, iš byloje pateikto 2023 m. gegužės 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad savo nekilnojamąjį turtą (butą) atsakovas 2021 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi perleido kitam asmeniui, tokiu būdu nagrinėjamos bylos kontekste neatmetant tikimybės, jog tokį sprendimą (dėl turto perleidimo) galėjo įtakoti būtent su ieškove kilęs ginčas. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto akcentuotos aplinkybės nesudaro pagrindo atlygintinos žalos dydžio mažinimui. Tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
35. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas 280 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikta ieškovės atstovo 2023 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2023 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas 280 Eur sumai.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apeliacinį skundą pateikusio atsakovo priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo B. A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo B. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.