- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-935-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11296-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. L. 692,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tokiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. 2022 m. gegužės 5 d. Didlaukio g. 43, Vilnius, atsakovė sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pasišalino iš įvykio vietos.
1.2. Ieškovė atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui 692,80 Eur draudimo išmoką. Atsakovė kaip asmuo, kuris pasišalino iš įvykio vietos, turi pareigą grąžinti ieškovės sumokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. L. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindė tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Administracinio nusižengimo protokolą atsakovei policijos pareigūnai surašė neatsižvelgę į atsakovės paaiškinimus, kad ji nesusijusi su eismo įvykiu. Po protokolo surašymo, atsakovė paaiškino, kad savo automobilį 2022 m. gegužės 5 d. vairavo nuo 13.00 val. iki 14.00 val., todėl negalėjo kliudyti automobilio Ford S-MAX. Nutarimas nutraukti atsakovės atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimas nutrauktas, pripažinus, kad surinktų įrodymų nepakanka dėl atsakovės kaltės, padarius jai inkriminuojamą nusižengimą.
2.2. Pareikštą reikalavimą ieškovė grindžia iš esmės tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 17 d. pažyma, kurioje nurodytos neva įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Pažymoje tik aprašyti atsakovės ir automobilio Ford S-MAX apgadinimai bei padaryta klaidinga išvada, kad jie dalyvavo tame pačiame įvykyje. Taip pat įrodomosios reikšmės neturi ir 2023 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolas, nes tai negalutinis dokumentas.
2.3. Nutraukus administracinio nusižengimo bylą, panaikintos bet kokios abejonės dėl to, kad atsakovė prisidėjo prie ieškovės minimos žalos atsiradimo.
3. Dublike ieškovė nurodė tokius papildomus argumentus ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus:
3.1. Vien tai, kad atsakovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė negali būti pripažinta kaip pasišalinusi iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-155-640/2023).
3.2. Remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad buvo atliktas transporto priemonių sugretinimas ir fiksuota, jog sugadinimų aukštis, pobūdis, geometrinis išsidėstymas, kryptis ir įspaudimų gylys automobilio sutampa. Taip pat nutarime nurodyta, kad eismo įvykio ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, kurio išvadoje aprašyta, kad tikėtina, jog automobiliai Ford S-MAX ir VW Golf turėjo tarpusavio kontaktą.
3.3. Atsakovės teiginiai, kad ji nesusijusi su ginčo įvykio, yra tik gynybinė pozicija. Atsakovė neneigia, kad 2022 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. naudojosi automobilio VW Golf. Eismo įvykis įvyko 2022 m. gegužės 2 d., o ne 2022 m gegužės 5 d. Nors nukentėjusios transporto priemonės vairuotoja apgadinimus pamatė pati tik kitą dieną (ne iš karto po įvykio), tačiau nukentėjusioji iškart pati aiškinosi, kokia transporto priemone jos automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galima priimti labiausiai tikėtiną išvadą, jog atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
3.4. Administracinio nusižengimo tyrimo byloje atsakovės paaiškinimai, kad ant jos automobilio atsiranda vis naujų įbrėžimų, ji nežino, kaip ir kada atsirado ginčo įbrėžimai, patvirtina, jog atsakovė vairuoja neatidžiai ir nerūpestingai.
4. Triplike atsakovė nurodo tokius papildomus atsikirtimus ir aplinkybes, kuriais grindžia savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais:
4.1. Ieškovės minimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-155-640/2023 priimtas byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos Byloje Nr. e2A-155-640/2023 atsakovas buvo nubaustas už chuliganišką ir pavojingą vairavimą, įvykį matė du liudytojai, vienas iš jų pateikė vaizdo registratoriumi darytą įvykio vaizdo įrašą. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė už įvykį grindžiama tik prielaidomis. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teisenos bylą pažymėta, kad eismo įvykio mechanizmas nenustatytas, įvykio niekas nematė ir nefiksavo, todėl tiksli įvykio vieta nenustatyta.
4.2. Atsakovė eismo įvykio nesukėlė, todėl negali būti sprendžiama dėl jos atsakomybės už pasišalinimą iš įvykio vietos.
4.3. Atliktas transporto priemonių sugretinimas ir jo pagrindu surašytas protokolas nėra patikimas įrodymas. Įbraukimai buvo sulyginti praėjus mėnesiui po eismo įvykio ir netgi ne įvykio vietoje, o policijos komisariato kieme. Vien tai, kad atsakovė naudojosi automobiliu 2022 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. gegužės 2 d., ir kad įbrėžimai ant automobilių neva sutampa, nėra pakankami pripažinti, jog atsakovė sukėlė eismo įvykį. Įbrėžimai ant automobilio Ford S-MAX galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, nes automobilis dėl parkavimo vietų stokos statomas įvairiai (pvz., ant šaligatvio).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog automobilio VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra atsakingas už automobilio Ford S-MAX, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Sprendimą išmokėti draudimo išmoką, o kartu pripažinti, kad eismo įvykis buvo ir kad įvykis draudžiamasis, ieškovė priėmė 2022 m. lapkričio 17 d. Už automobilio Ford S-MAX kėbulo remonto darbus ieškovė remdamasi UAB „Autotiesinimas“ 2022 m. spalio 25 d. sąskaita sumokėjo įmonei 692,80 Eur. Nurodytus veiksmus ieškovė atliko, nors administracinio nusižengimo tyrimas, pradėtas pagal A. V. pranešimą, nebuvo baigtas.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato tyrėjas 2023 m. liepos 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame konstatavo, kad atsakovė R. L., vairuodama automobilį VW Golf Plus, nuo 2022 m. gegužės 1 d. 19.30 min. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.00 val. Baltupio g. 43, Vilnius, apgadino automobilį Ford S-MAX, apie įvykį nukentėjusiam ar policijai nepranešė ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos, pradėtos prieš atsakovę, teiseną. Nutarime konstatuota, kad tikslios automobilio Ford S S-MAX apgadinimo aplinkybės tyrimo metu nenustatytos (tiesiog taikyta prielaida, kad eismo įvykis kilo Baltupio g. 43, Vilnius). Nutarime taip pat konstatuota, kad nepakanka įrodymų padaryti išvadą, jog atsakovė R. L. kalta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalis, 426 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad automobilio Ford S-MAX apgadinimų, kuriuos, pasak ieškovės, padarė atsakovė, atsiradimo momentas nebuvo fiksuotas, jo nematė nei nukentėjusysis, nei kiti asmenys. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei konkreti įvykio vieta, nei data, nei įvykio eigos mechanizmas. 2022 m. birželio 7 d. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas patvirtina, kad automobilių apžiūros, vykusios 2022 m. birželio 7 d., metu fiksuota, jog yra apgadinta automobilio Ford S-MAX galinė kairė pusė (sulankstytas sparnas, nubrozdintas žibintas, sparnas, bamperis iš kairiojo šono) ir automobilio VW Golf Plus galinė dešinė pusė (nubrozdintas žibintas, bamperis).
9. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje automobiliai buvo ne tik apžiūrėti ir sugretinti jų apgadinimai, tačiau taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas atliko eismo įvykio tyrimą ir jo pagrindu parengė 2023 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 1-1137 (23). Šis aktas neturi teismo ekspertizės statuso. Nurodytą ekspertinį tyrimą atliko specializuota biudžetinė įstaiga, įgyvendindama vieną iš jai pavestų funkcijų. Tyrimas atliktas ne ieškovės, o policijos įstaigos prašymu. Tyrimą atliko eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas. Taigi ieškovės pateiktame akte išdėstytas nepriklausomo ir nešališko specialiųjų žinių turinčio asmens vertinimas dėl to, ar automobiliai Ford S-MAX ir VW Golf Plus galėjo tarpusavyje kontaktuoti. Tyrimo akte išsamiai aprašyta tyrimo eiga, taikyta metodika. Dėl šių aspektų Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas kvalifikuotinas kaip ekspertinio pobūdžio įrodymas, parengtas nepriklausomo ir specialiųjų žinių turinčio asmens. Visgi aktas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai.
10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad automobilio Ford S-MAX apgadinimo momento niekas nematė ir jis nebuvo užfiksuotas kitu būdu, reiškia, jog trasologinio tyrimo išvados yra vienas iš esminių įrodymų, remiantis kuriuo galima spręsti, ar tarp automobilių galėjo būti kontaktas ir, jeigu taip, koks galėjo būti kontakto pobūdis. Nepaisant to, trasologinio tyrimo išvadų įrodomoji reikšmė negali būti absoliutinama ir išvados turi būti vertinamos atsižvelgiant į bendrą visų su konkrečiu ginču susijusių įrodymų visumą.
11. Teismas nustatė, kad abi ginčo transporto priemonės ir jų apgadinimai buvo apžiūrėti bei sugretinti vizualiai 2022 m. birželio 7 d. Apžiūros protokole apžiūrą ir sugretinimą atlikęs policijos pareigūnas pateikė vertinimą, kad sugadinimų pobūdis, aukštis, geometrinis išsidėstymas, kryptis ir įspaudimų gyliai sutampa. Iš automobilių nuotraukų vizualiai matosi, kad ant galinių bamperių atitinkamų kampų esantys įbrėžimai ir pėdsakai yra panašaus pobūdžio. Automobilių apgadinimų fiksacija atlikta naudojant liniuotę. Iš nuotraukų aišku, kad automobilių tų pačių apgadinimų aukščiai nuo žemės paviršiaus skiriasi 2-4 cm. Automobilių apžiūra vyko prie policijos įstaigos, o ne potencialioje įvykio vietoje. Tyrimo akto 5 lape ekspertas išskyrė, kad atsižvelgdamas į aukščių skirtumus labiau vertina sugadinimų morfologinius požymius, jų tarpusavio išsidėstymą, atitikimą pagal formą, padarymo būdą. Nėra žinoma, kokios galėjo būti automobilių konkrečios padėtys aukščio požiūriu galimo jų tarpusavio kontakto metu, todėl paminėtas eksperto atlikto tyrimo metodikos pasirinkimas yra pateisinamas.
12. Teismas sprendė, kad pagal trasologinio tyrimo išvadas dalis ant automobilio VW Golf Plus dešinės galinės pusės ir automobilio Ford S-MAX kairės galinės pusės esančių apgadinimų ir jų pėdsakų objektyviai sutampa. Formaliai akto išvados negali pagrįsti, kad galimo automobilių tarpusavio kontakto metu galėjo būti įlenktas automobilio Ford S-MAX kairės pusės galinis sparnas. Tačiau šis faktinis duomuo nėra reikšmingas. Tyrimo akte aprašyti duomenys atitinka apžiūros protokolo turinį. Nėra objektyviai pagrįstų priežasčių, kurios keltų abejonių Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto atlikto tyrimo išvadų faktiniu ir metodologiniu pagrįstumu toje apimtyje, kiek analizuota, ar ant automobilių fiksuoti apgadinimai yra tarpusavyje susiję.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad administracinio nusižengimo byloje būtų buvę nustatyta, kaip A. V. (darant prielaidą, kad įvykis galėjo įvykti Baltupio g. 43, Vilnius, 2022 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 2 d.) buvo pastačiusi automobilį Ford S-MAX stovėjimo aikštelėje (pvz., triplike pateikta nuotrauka patvirtina, kad yra buvę atvejų, kai automobilis Ford S-MAX pastatytas užvažiavus ant šaligatvio). Nesurinkus tokių duomenų, eksperto atliktas galimo eismo įvykio mechanizmo modelis neturi įrodomosios reikšmės, nes neįmanoma įvertinti jo realaus tikėtinumo darant prielaidą, kad automobiliai tarpusavyje galėjo kontaktuoti būtent Baltupio g. 43, Vilnius. Nenustačius eismo įvykio mechanizmo, faktiškai neįmanoma nustatyti, ar eismo įvykio kaltininkas, jeigu kontaktas tarp automobilių buvo, galėjo ir turėjo pajusti susidūrimą.
14. Teismas sprendė, kad ant abiejų ginčo automobilių aptiktų apgadinimų sąryšiai (padarymo būdas, pažeidimų pobūdis) yra pernelyg dideli, kad juos būtų galima laikyti atsitiktinumu, o ne tarp automobilių įvykusio kontakto pasekme. Atsakovės paaiškinimas, kad ji nežino, kaip atsirado ant jai priklausančio automobilio esantys apgadinimai, kad jie yra seni, nepaneigia kontakto su automobiliu Ford S-MAX galimybės. Atsakovė yra suinteresuota konkrečia bylos išsprendimo baigtimi, todėl jos paaiškinimų patikimumas nėra didelis.
15. Taip pat teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to, jog ieškovė nepagrindė, kad, jeigu būtų laikoma, jog įvykis buvo ir atsakovė iš jo pasišalino, kad atsakovė, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvykis įvyko. Pagal ieškovės įrodinėjamą faktinę įvykių versiją tarpusavyje suderinami automobilių apgadinimai galėjo atsirasti automobiliui VW Golf Plus atbuline eiga atsitrenkus į stovėjusį automobilį Ford S-MAX. Jau pasisakyta, kad konkrečios eismo įvykio eigos negalima nustatyti ir vien dėl to faktiškai neįmanoma nustatyti, ar eismo įvykio kaltininkas, jeigu kontaktas tarp automobilių buvo, galėjo ir turėjo pajusti susidūrimą. Nėra prielaidų spręsti, kad nustatyti apgadinimai galėjo būti padaryti tik tokio automobilių kontakto metu, kurį atidus ir rūpestingas asmuo neabejotinai būtų turėjęs pajusti. Sprendžiant dėl to, ar atsakovė, jeigu ji būtų sukėlusi įvykį, galėjo turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, svarbu ir tai, kad atsakovės transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės apimties požiūriu yra itin didelės (kyla administracinė atsakomybė, atsiranda pagrindas draudikui reikšti regresinį reikalavimą dėl išmokėtų sumų grąžinimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, kadangi iš pradžių teismas pripažįsta, jog ant automobilių fiksuoti apgadinimai yra tarpusavyje susiję ir nurodo, jog nėra objektyviai pagrįstų priežasčių, kurios leistų abejoti 2023-06-15 ekspertizės akto Nr. 1-1137 (23) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadomis, tačiau vėliau, pats prieštaraudamas savo išvadai, nurodo, jog ieškinys atmetamas tuo pagrindu, jog neva nėra įrodymų, kaip stovėjo nukentėjusios automobilis Ford S-MAX, o tai neva reiškia, jog neva neįmanoma nustatyti eismo įvykio mechanizmo ir kad dėl to atsakovė galėjo nejausti susidūrimo. Taigi, skundžiamame sprendime teismas priima išvadas, kurios tarpusavyje prieštarauja tiek paties teismo išvadoms, tiek Ekspertizės akto išvadoms.
16.2. Nukentėjusioji 2022-05-01 nuo 19:30 paliko automobilį ir visą vakarą juo nesinaudojo. Tuo tarpu atsakovė tą patį vakarą 2022-05-01 naudojosi automobiliu laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 23:00 val., t. y. atsakovė naudojosi automobiliu toje pačioje vietoje kaip ir nukentėjusios automobilis stovėjo. Ekspertizės aktas nurodė, jog tarp šių automobilių kontaktas tikrai buvo, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tad akivaizdu, jog yra nustatytas labiausiai tikėtinas tiek eismo įvykio mechanizmas, tiek įvykio vieta, t. y. jog atsakovė judėjo atbuline eiga ir taip atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir tai įvyko Baltupio g. 43 aikštelėje. Taigi, logiškai mąstant, akivaizdu, jog nukentėjusios automobilis buvo apgadintas atsakovės veiksmais būtent Baltupio g. 43 aikštelėje, o ne kitoje vietoje.
16.3. Skundžiamo sprendimo 28 punkte nurodė, jog „Įvykio vieta nėra svarbi aplinkybė“, tačiau kituose punktuose teismas jau teigia, kad kadangi nėra aišku ar tikrai eismo įvykis įvyko Baltupio g. 43, tai reiškia, jog neaiškus eismo įvykio mechanizmas. Tad akivaizdus teismo išvadų prieštaravimas.
16.4. Ekspertizės akto 6-7 lapuose buvo nustatytas labiausiai tikėtinas eismo įvykio mechanizmas, t. y. jog atsakovės automobilis VW „Golf“ judėjo atbuline eiga ir taip sukontaktavo su stovinčiu nukentėjusiosios automobiliu Ford „S-MAX“. Ekspertizės akto 7 lape yra pateiktas ir šio eismo įvykio labiausiai tikėtina eismo įvykio mechanizmo vizualizacija. Nors tiksliau dėl duomenų stokos ir negalima buvo nustatyti šio eismo įvykio eigos (mechanizmo), tačiau savo srities profesionalas, ekspertas, nustatė, jog būtent tai labiausiai tikėtinas eismo įvykio mechanizmas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atmetamas ieškinys tuo pagrindu, jog neva nėra visiškai jokių įrodymų apie eismo įvykio mechanizmą. Tačiau, pabrėžtina, jog tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes Ekspertizės akte buvo nustatytas labiausiai tikėtinas šio eismo įvykio mechanizmas.
16.5. Teismas konstatavo, jog automobilių apgadinimų sąryšis nėra atsitiktinumas ir kad atsakovė yra suinteresuota bylos išsprendimo baigtimi ir jos paaiškinimų patikimumas nėra didelis. Tačiau paskui, teismas ignoruodamas šias išvadas, atmeta ieškinį ir nurodo, jog to neužtenka įrodyti atsakovės atsakomybę. Tai kyla logiškas klausimas: jeigu teismas pripažįsta, remiantis Ekspertizės aktu, jog tarp automobilių buvo kontaktas, kaip galima teigti, jog tai nepakanka pripažinti, kad atsakovė buvo atsakinga už automobilio apgadinimą. Juk Ekspertizės akte bei skundžiamame sprendime aiškiai konstatuota, jog kontaktas tarp automobilių buvo. Tad akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog to neužtenka pripažinti atsakove kalta dėl padarytos žalos.
16.6. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šis aktas neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau tai yra rašytinis įrodymas, kurio atsakovė nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė savanoriškai atsisakė atlikti teismo ekspertizę (1 tomas 121 lapas), tad ši aplinkybė parodo, jog pirma, pati atsakovė suprato, jog teismo ekspertizė neduos jai norimų rezultatų, antra, tokiu savo pasirinkimu ji į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtą 2023-06-16 ekspertizės akto išvadą.
16.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog neva neįmanoma nustatyti ar atsakovė galėjo pajusti kontaktą, o šį savo teiginį teismas grindžia tuo, jog atsakovė ir toliau statė savo automobilį Baltupio g. 43 aikštelėje. Tokia teismo išvada yra nelogiška. Pabrėžtina, jog atsakovė gyvena Baltupio g. 43, tad akivaizdu, jog ji ir parkuos automobilį to daugiabučio aikštelėje.
16.8. 2023-08-29 nutarime (žr. atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 1) nurodyta, jog „2022-05-19 paaiškinime R. L. nurodė, kad <...> Dėl įbrėžimų ant automobilio paaiškino, kad jie yra seni ir kas įbrėžė ir kada nežino, jų atsiranda vis naujų“. Kaip matyti, atsakovė nėra pareiginga vairuotoja, vairuotoja itin aplaidžiai ir neatsakingai, kadangi pripažįsta, jog vis atsiranda naujų įbrėžimų ant automobilio. Tad akivaizdu, jog atsakovė tiesiog nekreipia dėmesio į apgadinimus ir atsitrenkusi į nukentėjusiosios automobilį tiesiog paėmė ir nuvažiavo tikėdamasi, jog niekas jos nematė (kadangi ji naudojosi automobiliu tamsiu paros metu tarp 22:00 ir 23:00 val. ir tikėjosi, jog niekas tamsiu paros metu jos nepamatys).
16.9. Taip pat, neatmestinas dalykas, jog atsakovė tiesiog išsigando ir bandė išvengti atsakomybės, kadangi jos draudimo bendrovei atlyginus žalą, tokiu atveju kitais metais jai didėtų draudimo įmokos dydis. O draudimo įmokos dydžio padidėjimas būtų našta atsakovei dėl jos finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; iš AB „Lietuvos draudimas“ R. L. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinė skundą grindžia argumentais:
17.1. Vien tik tai, kad byloje yra duomenų, jog apgadinimai ant automobilių turi panašumų nereiškia, jog savaime suprantamas ir galimai įvykusio įvykio mechanizmas. Kontakto buvimas ir eismo įvykio mechanizmas nėra vienas ir tas pats dalykas. Tai, kad automobiliai galimai turėjo kontaktą savaime neįrodo, kuris iš automobilio vairuotojų yra atsakingas už eismo įvykį. Šioje byloje netgi ekspertas administracinio nusižengimo byloje negalėjo nustatyti eismo įvykio konkretaus mechanizmo ir konstatuoti, kuris vairuotojas atsakingas už eismo įvykį. Pažymėtina, kad nei ieškovės teikti įrodymai, nei duoti paaiškinimai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog būtent atsakovė, vairuodama savo automobilį, apgadino nukentėjusiosios automobilį Ford S-MAX, o pirmosios instancijos teismas sprendime, įvertinęs byloje esančius duomenis, nekonstatavo, jog kontaktas tarp šių automobilių buvo.
17.2. Atsakovė į bylą yra pateikusi aikštelės, esančios Vilniuje, Baltupio g. 43, nuotrauką, iš kurios matyti, kad aikštelė yra pakankamai maža, o automobiliai čia statomi dažniausiai įstrižai. Žinant šios aikštelės dydį, sunku įsivaizduoti, kokiu būdu du automobiliai galėjo susiliesti galiniais bamperiais tokiu plačiu kampu (kaip nurodyta ekspertizės akte), nes tokios dydžio aikštelėje vakaro metu, kai aikštelė yra pilna automobilių, galėjo įvykti toks įvykis ir padaryti nustatytus automobilių pažeidimus. Taigi, eismo įvykio mechanizmo nustatymas šioje yra itin svarbus, nes tik nustačius mechanizmą būtų galima konstatuoti, kas buvo kaltas dėl eismo įvykio. Šis faktas byloje nenustatytas.
17.3. Ekspertizės akte nėra nurodyta, jog tarp atsakovės automobilio ir automobilio Ford S-MAX kontaktas tikrai buvo. Tiek visame Ekspertizės akto tekste, tiek jo išvadose nurodoma, kad automobiliai „tikėtinai turėjo kontaktą“, „leidžia daryti tikėtiną išvadą“, „tikėtinos automobilių padėtys“ ir pan. Tai parodo, kad Ekspertizės akte nėra padarytos vienareikšmės išvados. Sprendime taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog kontaktas tarp atsakovės automobilio ir nukentėjusiosios automobilio buvo. Sprendime taip pat kaip ir Ekspertizės akte nėra daroma vienareikšmės išvados, tik nurodoma, kad kontaktas tarp automobilių „galėjo būti“, „kontaktas su kitu automobiliu nebuvo fiksuotas“. Taigi, akivaizdu, kad tiek ekspertizėje, tiek sprendime nei vieną kartą nebuvo padaryta vienareikšmė išvada, jog kontaktas tarp automobilių buvo.
17.4. Atsakovė, siekdama byloje įrodyti tiesą, planavo prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad vien tik klausimui dėl ekspertizės skyrimo svarstyti buvo reikalinga sumokėti 1 000 EUR avansą. Vėliau, paskyrus ekspertizę, atsakovei būtų reikėję sumokėti dar didesnę sumą. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ji negali sau leisti skirti 1 000 EUR avansui už ekspertizės sumokėjimą ir dar susimokėti už teikiamas teisines paslaugas. Be to, ekspertizė būtų atliekama tik iš nuotraukų, kadangi nukentėjusiosios automobilis jau buvo sutvarkytas.
17.5. Ekspertizės akto padarytas išvadas, jog galimai/tikėtinai buvo kontaktas tarp atsakovės ir nukentėjusiosios automobilio, paneigia atsakovės pateiktas nutarimas, kuriame tyrimą atlikusi ikiteisminė tyrimo įstaiga konstatavo, jog byloje nepakanka įrodymų, kad pagrįstai nustatyti ir daryti neabejotiną išvadą, jog egzistuoja atsakovės atsakomybė. Todėl ieškovės teiginys, jog atsakovė nieko į bylą neteikė, paneigiamas.
17.6. Atsakovės transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Aplinkybė, jog atsakovė neturi teisinio išsilavinimo pati savaime nesuponuoja, jog atsakovė nežino, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą kitų asmenų turtui atlygina draudimo bendrovė. Atsakovė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė savo vardu ir pasirašytinai su ja susipažino, todėl suprato minėtos sutarties sąlygas.
17.7. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė eismo įvykio nesukėlė. Nei administracinio nusižengimo byloje, nei pirmosios instancijos teismo nagrinėtos civilinės bylos medžiagoje nėra patvirtina, kad atsakovė atsakinga už ieškovės patirtą žalą, nes kas apgadino automobilį Ford S-Max, nematė nei vienas liudytojas, nėra užfiksuotos vaizdo kamerų įrašų, ekspertizės išvadoje nustatytas tik tikėtinas variantas. Jokių kitų objektyvių duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovė negali būti laikoma įrodžiusia atsakovės neginčijamą kaltę ar faktą, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, o sprendimu būtent tai ir konstatuota.
17.8. Šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog būtent atsakovė sukėlė eismo įvykį. Kaip jau buvo pabrėžta, byloje esantys įrodymai tik galimai galėtų patvirtinti, kad du automobiliai turėjo kontaktą. Tačiau nei kurioje vietoje minėtas kontaktas galėjo įvykti, nei kuriuo metu, nei kaip įvyko kontaktas ir galiausiai, kas atsakingas ir kaltas dėl eismo įvykio, byloje nėra nustatyta ir negali būti nustatyta dėl įrodymų stokos. Todėl jau pirmoji sąlyga šioje byloje nėra nustatyta. Jeigu ieškovei būtų pavykę įrodyti pirmąją sąlygą, ieškovei reiktų įrodyti ir antrąją sąlygą, t. y. faktą, kad atsakovė sukėlusi eismo įvykį tai suvokė ir pasišalino iš įvykio vietos.
17.9. Atsižvelgiant į tai, kad nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 17 d. pažyma, nei 2023 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolas nėra galutiniai dokumentai, kuriais būtų pripažinta atsakovės kaltė, ieškovė neturėjo jokio pagrindo išmokėti nukentėjusiajai žalą tikėdamasi, kad ją atlygins atsakovė. Dar daugiau, draudimo išmoka buvo išmokėta net nesulaukus ekspertizės išvadų administracinėje byloje. Jeigu ieškovė būtų neskubėjęs su draudimo išmokos išmokėjimu, būtų išmokėjusi išmoką kai administracinio nusižengimo byla būtų užbaigta Nutarimu, tikėtina, šios bylos net nebūtų buvę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Bylos duomenimis, ieškovė 2022-05-05 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 692,80 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal UAB „Autotiesinimas“ sąskaitą-faktūra Nr. AUT7698.
21. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato tyrėjas 2023 m. liepos 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame konstatavo, kad atsakovė R. L., vairuodama automobilį VW Golf Plus, nuo 2022 m. gegužės 1 d. 19.30 min. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.00 val. Baltupio g. 43, Vilnius, apgadino automobilį Ford S-MAX, apie įvykį nukentėjusiajai A. V. ar policijai nepranešė ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos, pradėtos prieš atsakovę, teiseną. Nutarime konstatuota, kad tikslios automobilio Ford S S-MAX apgadinimo aplinkybės tyrimo metu nenustatytos (tiesiog taikyta prielaida, kad eismo įvykis kilo Baltupio g. 43, Vilnius). Nutarime taip pat konstatuota, kad nepakanka įrodymų padaryti išvadą, jog atsakovė R. L. kalta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.
22. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
23. 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovė pripažino, kad Įvykio kaltininkė R. L. pasišalino iš eismo įvykio vietos, jog automobilio VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra atsakingas už automobilio Ford S-MAX, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, pripažino įvykį draudžiamuoju ir priėmė Sprendimą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai A. V.. Už automobilio Ford S-MAX kėbulo remonto darbus ieškovė remdamasi UAB „Autotiesinimas“ 2022 m. spalio 25 d. sąskaita sumokėjo įmonei 692,80 Eur.
24. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad eismo įvykio kaltininkė yra atsakovė R. L., remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, reikalavo priteisti iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, 692,80 Eur.
25. Teismas atmetė ieškinį 2024 m. vasario 7 d. sprendimu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti ieškinį motyvavo tuo, jog administracinė byla, iškelta atsakovei už pasišalinimą iš autoįvykio vietos, buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir atsako už padarytą žalą.
26. Ieškovė su teismo sprendimu nesutiko; ieškovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – ekspertizės akto išvadą ir padarė neteisingą išvadą byloje.
27. Apeliacijos objektas – įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso kodekso normų aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje.
Dėl apeliacinio skundo
28. Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.280 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė sukėlusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė neturi teisės susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
30. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį iš esmės grindė tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjo nutarimu administracinio nusižengimo byla, pradėta prieš atsakovę už pasišalinimą iš įvykio vietos, buvo nutraukta. Nutarime konstatuota, kad nepakanka įrodymų padaryti išvadą, jog atsakovė R. L. kalta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Atsakovės vertinimu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje sukuria prejudiciją nagrinėjamoje civilinėje byloje ir pašalina pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už pasišalinimą iš įvykio vietos.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ir, atitinkamai su jos atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentais.
32. Civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi, įrodymu pakankamumo kriterijai civiliniame ir administraciniame/ baudžiamajame procese taip pat skiriasi. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjo priėmė nutarime nutrukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pažymėta, kad „.. sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būtu pašalinti, aiškinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-28-788/2016 kt..)“
33. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo civilinėse bylose pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Ieškovė (apeliantė) pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023-02-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-155-640/2023, kurioje teisėjų kolegija, vertindama asmens, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos civilinės atsakomybės klausimą, pripažino, kad aplinkybė, jog asmuo nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, neturi tiesioginės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai; spręsdama, ar asmuo pasišalino iš įvykio vietos, teisėjų kolegija vertino kitus civilinėje byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus ir kt.).
35. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad vien tai, jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas negali būti pripažintas kaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas ir nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau tai administracinė teisena (ANK), o ši civilinė byla yra civiliniai santykiai, tad šioje civilinėje byloje nėra prejudicijos, jog atsakovas neva nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju, šioje civilinėje byloje (civiliniuose santykiuose) nėra būtina aplinkybė regresui ar atsakovas buvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi bauda pagal ANK neturi prejudicijos šioje civilinėje byloje. Be to, ieškovas teikia regresinį reikalavimą atsakovui, o teikiant tokį regresinį reikalavimą nėra privaloma aplinkybė, jog atsakovas būtų nubaustas pagal ANK už pasišalinimą iš įvykio vietos. Šiuo atveju yra privaloma nustatyti ar atsakovas galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-155-640/2023 44, 45 p ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Tokiu būdu 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjo nutarimo išvadas apie tai, kad administracinėje byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad patraukti atsakovę administracinėn atsakomybėn, nesaistė teismo išvadų civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį, ar pastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį ir ar pasišalino iš įvykio vietos.
37. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo rašytiniu įrodymu – 2023-06-15 ekspertizės akto Nr. 1-1137 (23) išvadomis. Ekspertizė buvo atlikta administracinės teisenos byloje. Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo argumentu sutinka.
38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės akto išvadas, pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje automobiliai buvo ne tik apžiūrėti ir sugretinti jų apgadinimai, tačiau taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas atliko eismo įvykio tyrimą ir jo pagrindu parengė 2023 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 1-1137 (23). Ekspertinį tyrimą atliko specializuota biudžetinė įstaiga policijos įstaigos prašymu. Tyrimą atliko eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas. Ieškovės pateiktame akte išdėstytas nepriklausomo ir nešališko specialiųjų žinių turinčio asmens vertinimas dėl to, ar automobiliai Ford S-MAX ir VW Golf Plus galėjo tarpusavyje kontaktuoti. Tyrimo akte išsamiai aprašyta tyrimo eiga, taikyta metodika. Dėl šių aspektų Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas kvalifikuotinas kaip ekspertinio pobūdžio įrodymas, parengtas nepriklausomo ir specialiųjų žinių turinčio asmens.
39. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad automobilio Ford S-MAX apgadinimo momento niekas nematė ir jis nebuvo užfiksuotas kitu būdu, reiškia, jog trasologinio tyrimo išvados yra vienas iš esminių įrodymų, remiantis kuriuo galima spręsti, ar tarp automobilių galėjo būti kontaktas ir, jeigu taip, koks galėjo būti kontakto pobūdis.
40. Teismas nustatė, kad abi ginčo transporto priemonės ir jų apgadinimai buvo apžiūrėti bei sugretinti vizualiai 2022 m. birželio 7 d. Apžiūros protokole apžiūrą ir sugretinimą atlikęs policijos pareigūnas pateikė vertinimą, kad sugadinimų pobūdis, aukštis, geometrinis išsidėstymas, kryptis ir įspaudimų gyliai sutampa. Iš automobilių nuotraukų vizualiai matosi, kad ant galinių bamperių atitinkamų kampų esantys įbrėžimai ir pėdsakai yra panašaus pobūdžio. Automobilių apgadinimų fiksacija atlikta naudojant liniuotę. Iš nuotraukų aišku, kad automobilių tų pačių apgadinimų aukščiai nuo žemės paviršiaus skiriasi 2-4 cm. Automobilių apžiūra vyko prie policijos įstaigos, o ne potencialioje įvykio vietoje. Tyrimo akto 5 lape ekspertas išskyrė, kad atsižvelgdamas į aukščių skirtumus labiau vertina sugadinimų morfologinius požymius, jų tarpusavio išsidėstymą, atitikimą pagal formą, padarymo būdą. Nėra žinoma, kokios galėjo būti automobilių konkrečios padėtys aukščio požiūriu galimo jų tarpusavio kontakto metu, todėl paminėtas eksperto atlikto tyrimo metodikos pasirinkimas yra pateisinamas.
41. Teismas sprendė, kad pagal trasologinio tyrimo išvadas dalis ant automobilio VW Golf Plus dešinės galinės pusės ir automobilio Ford S-MAX kairės galinės pusės esančių apgadinimų ir jų pėdsakų objektyviai sutampa. Formaliai akto išvados negali pagrįsti, kad galimo automobilių tarpusavio kontakto metu galėjo būti įlenktas automobilio Ford S-MAX kairės pusės galinis sparnas. Tačiau šis faktinis duomuo nėra reikšmingas. Tyrimo akte aprašyti duomenys atitinka apžiūros protokolo turinį. Nėra objektyviai pagrįstų priežasčių, kurios keltų abejonių Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto atlikto tyrimo išvadų faktiniu ir metodologiniu pagrįstumu toje apimtyje, kiek analizuota, ar ant automobilių fiksuoti apgadinimai yra tarpusavyje susiję.
42. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktų ekspertizės akto išvados tyrimu ir vertinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akto išvados negali būti suabsoliutinamos, ir sprendė, kad ekspertizės akto išvadų nepakanka tam, kad padaryti išvadą apie atsakovės atsakomybę už autoįvykį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad administracinio nusižengimo byloje būtų buvę nustatyta, kaip A. V. (darant prielaidą, kad įvykis galėjo įvykti Baltupio g. 43, Vilnius, 2022 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 2 d.) buvo pastačiusi automobilį Ford S-MAX stovėjimo aikštelėje (pvz., triplike pateikta nuotrauka patvirtina, kad yra buvę atvejų, kai automobilis Ford S-MAX pastatytas užvažiavus ant šaligatvio). Nesurinkus tokių duomenų, eksperto atliktas galimo eismo įvykio mechanizmo modelis neturi įrodomosios reikšmės, nes neįmanoma įvertinti jo realaus tikėtinumo darant prielaidą, kad automobiliai tarpusavyje galėjo kontaktuoti būtent Baltupio g. 43, Vilnius. Nenustačius eismo įvykio mechanizmo, faktiškai neįmanoma nustatyti, ar eismo įvykio kaltininkas, jeigu kontaktas tarp automobilių buvo, galėjo ir turėjo pajusti susidūrimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškinį.
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada dėl rašytinių įrodymų nepakankamumo. Pirma, ekspertizės akto 6-7 lapuose buvo nustatytas labiausiai tikėtinas eismo įvykio mechanizmas, t. y. jog atsakovės automobilis VW „Golf“ judėjo atbuline eiga ir taip sukontaktavo su stovinčiu nukentėjusiosios automobiliu Ford „S-MAX“. Ekspertizės akto 7 lape yra pateiktas ir šio eismo įvykio labiausiai tikėtina eismo įvykio mechanizmo vizualizacija. Ekspertų išvada padaryta vertinant automobilių kontakto pėdsakus, t. y. eksperto išvada apie labiausiai tikėtiną eismo įvykio mechanizmą pagrįsta objektyviomis duomenimis; esant tokioms aplinkybėms, faktas, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad įvykio metu nukentėjusiosios automobilis buvo paliktas aikštelėje, nepaneigė ekspertizės išvados apie labiausiai tikėtiną įvykio mechanizmą.
44. Antra, pirmosios instancijos teismas, iš esmės prieštaraudamas savo išvadoms apie įrodymų apie atsakovės kaltės dėl autoįvykio nebuvimą, pažymėjo, kad ant abiejų ginčo automobilių aptiktų apgadinimų sąryšiai (padarymo būdas, pažeidimų pobūdis) yra pernelyg dideli, kad juos būtų galima laikyti atsitiktinumu, o ne tarp automobilių įvykusio kontakto pasekme. Atsakovės paaiškinimas, kad ji nežino, kaip atsirado ant jai priklausančio automobilio esantys apgadinimai, kad jie yra seni, nepaneigia kontakto su automobiliu Ford S-MAX galimybės. Atsakovė yra suinteresuota konkrečia bylos išsprendimo baigtimi, todėl jos paaiškinimų patikimumas nėra didelis.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su nurodyta teismo išvada, tačiau teismas, vadovaudamasis 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo nutarimo išvadomis, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė eismo įvykio nesukėlė. Nei administracinio nusižengimo byloje, nei pirmosios instancijos teismo nagrinėtos civilinės bylos medžiagoje nėra patvirtina, kad atsakovė atsakinga už ieškovės patirtą žalą, nes kas apgadino automobilį Ford S-Max, nematė nei vienas liudytojas, nėra užfiksuotos vaizdo kamerų įrašų, ekspertizės išvadoje nustatytas tik tikėtinas įvykio variantas.
46. Tačiau tikėtinos ekspertizės išvados pagrįstos objektyvių bylos aplinkybių (automobilio susidūrimo pėdsakų) ekspertiniu vertinimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akto išvados yra pakankamos išvadai, kad ekspertizės akte aprašytas įvykio mechanizmas yra labiausiai tikėtinas. Atsakovė ekspertizės akto išvados nepaneigė.
47. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį ir pasišalinusi iš įvykio vietos, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Tokiu būdu ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakinga už padarytą žalą atsakovė grąžintų sumokėtą draudimo išmoką. Taigi, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, 6.270 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punktu, iš atsakovės priteistina 692,80 Eur ieškovės naudai. Pažymėtina, jog ginčo dėl žalos dydžio nebuvo.
48. Ieškovė taip pat ieškinyje prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo yra patenkintas, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės atsakomybė už eismo įvykį neįrodyta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
52. Ieškovė byloje pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnį ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina iš viso 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir 360 Eur teisinių išlaidų, kurias sudaro išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Pagal CPK 93, 98 straipsnius skundą patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 382 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93,98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 692,80 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 80 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (692,80 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 382 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.