Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-155-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-155-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01172-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-155-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01172-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 3 960,50 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 26 d. 16.37 val. autostradoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda Elektrėnų savivaldybėje vairuodamas automobilį Volvo XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Volvo), sudarė avarinę situaciją N. R., kuris vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Audi) ir nepristabdęs pasišalino iš įvykio vietos link Vilniaus miesto. Įvykio metu automobilis Audi trenkėsi į apsauginius atitvarus ir buvo apgadintas. Dėl atsakovo sukeltos avarijos buvo sugadinti ir apsauginiai atitvarai. Bendra patirtos žalos suma yra 7 921,01 Eur (ieškovė už padarytą žalą N. R. išmokėjo 7 646 Eur draudimo išmoką, o akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ išmokėjo 275,01 Eur). Ieškovė ieškinyje pažymi, kad iš atsakovo reikalauja tik 50 proc. atlyginimo už padarytą žalą, todėl galutinė nuostolio suma regresui dėl padarytos žalos yra 3 960,50 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 01/679268791 (toliau – Draudimo sutartis) ieškovė buvo apdraudusi automobilio Volvo valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas nurodė, kad nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis: atsakovas nematė, kad įvyko eismo įvykis (kaip nurodyta policijos pažymoje: eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, meteorologinės sąlygos – apsiniaukę, apšvietimas – neįrengtas), nes buvo susikoncentravęs į eismą jo vairuojamo automobilio priekyje, o be to, tuo metu automagistralėje (abejomis jos kelio juostomis) važiavo kitos transporto priemonės, kurios ribojo matomumą, Atsakovo vairuotas automobilis Volvo ir N. R. vairuotas automobilis Audi tarpusavyje nesusidūrė, atsakovas negirdėjo jokio neįprasto garso, o be to, atsakovo automobilyje grojo muzika. Atsakovas paaiškino, kad neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, atsakovo vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovui sustojus ties Gariūnų turgaviete esančia šviesoforu reguliuojama sankryža, vieno automobilio (automobilio markė – Škoda) vairuotojas atsakovui pasakė, jog jis Elektrėnų rajone persirikiuodamas į kitą eismo juostą sudarė kliūtį kitam automobiliui ir dėl to įvyko eismo įvykis, atsakovas ties Gariūnų turgaviete pamatė stovintį policijos ekipažą ir sustojo su juo pakalbėti. Policijos pareigūnas davė atsakovui paaiškinimo dokumento formą ir paprašė ją užpildyti, o taip pat patikrino atsakovo blaivumą. Dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje). Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad netgi tais atvejais, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę vairuojantis asmuo būna nubaustas administracine nuobauda už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, teismų praktikoje ne visada yra tenkinami draudimo bendrovių regresiniai reikalavimai dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo. Atsakovui reiškiamas ieškinys prieštarauja Draudimo sutarties tikslui ir esmei, nes Draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Atsakovo vertinimu, ieškovė šioje byloje neįrodė aplinkybių, patvirtinančių Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą. Ieškovės į bylą pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina šių aplinkybių, nes vaizdo įrašas yra padarytas ne iš šoninės pusės automobilių važiavimo krypties atžvilgiu, o iš paskos važiuojančio automobilio, todėl objektyviai neparodo buvusios situacijos (ypač atstumų prasme).

Šalies argumentai

4. Ieškovė dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog nematė eismo įvykio. Iš vaizdo įrašo matyti, jog paties eismo įvykio metu buvo 16.37 val., tad tai nebuvo visiškai tamsus paros metas, o tik temo. Be to, eismo įvykio metu nebuvo apsiniaukę, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, buvo dar giedras dangus, o debesys buvo tik tolumoje. Be to, tarp draudėjo ir atsakovo buvo itin mažas atstumas, o atsakovo greitis buvo per didelis, todėl atsakovas, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje pirmąja juosta važiuojančia transporto priemone, nuspaudė stabdžio pedalą ir staigiai (nerodydamas posūkio signalo) pasuko į antrąją eismo juostą, taip užkirsdamas kelią draudėjui ir dėl to įvyko eismo įvykis. Atsakovo teiginys, jog jis buvo susikoncentravęs į vairavimą, yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu atveju byloje nebūtų jokių įrodymų apie atsakovo chuliganišką ir pavojingą vairavimą, o atsakovo argumentai dėl įjungtos muzikos automobilyje nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovė dublike taip pat nurodė, kad atsakovo argumentas, jog tuo metu automagistralėje (abejomis jos kelio juostomis) važiavo kitos transporto priemonės, kurios ribojo matomumą yra visiškai nepagrįstas ir iškreipiantis faktines aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovui matomumas buvo itin geras, kadangi nebuvo jokių transporto priemonių, kurios ribotų atsakovo matomumą. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog jokios transporto priemonės neribojo atsakovo matomumo, t. y. atsakovas, atlikęs pirmąjį lenkimo manevrą iš antrosios į pirmąją juostą, dar kurį laiko pavažiavo pirmąją juosta, kurioje, apart tolėliau priekyje važiuojančio automobilio ir kairėje pusėje važiuojančio draudėjo automobilio, daugiau jokių transporto priemonių nebuvo, kurios ribotų matomumą, o atsakovui atlikus antrąjį lenkimo manevrą matyti, jog atsakovas ir toliau nuvažiavo antrąja eismo juosta ir už atsakovo nebuvo jokių transporto priemonių kurios ribotų matomumą. Atsakovas būdamas protingas (atidus ir rūpestingas) žmogus, galėjo ir turėjo suvokti (ir šiuo atveju suprato), kad įvyko eismo įvykis. Ieškovė taip pat paaiškino, kad automobilio Audi likutinė vertė buvo paskaičiuota individualiai – taikant lyginamosios vertės metodą.

5. Atsakovas triplike papildomai pažymėjo, kad nepaisant gautos draudimo įmokos už minėtą Draudimo sutartimi prisiimamą draudimo riziką ir įsipareigojimą atlyginti dėl eismo įvykio nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, ieškovės nepagrįstas ir neteisėtas siekis susigrąžinti bent dalį išmokėtos draudimo išmokos sumos, be kita ko, prieštarauja Draudimo sutarties esmei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vaizdo registratoriumi fiksuojamas vaizdas gali būti šviesesnis dėl jo funkcionalumo (gebėjimo) vaizdą prietemoje fiksuoti aiškesniu režimu, kad būtų galima matyti filmuojamus objektus ir situacijas. Ieškovės dubliko teiginiai, kad atsakovas nebuvo susikoncentravęs į eismą jo vairuojamo automobilio priekyje – prieštarauja automobilių vairavimo logikai. Važiuojant automobiliu (išskyrus važiavimą atbuline eiga) visuomet esminis dėmesys yra skiriamas eismui priekyje. Ieškovės dubliko teiginiai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog važiuodamas automobiliu klausėsi muzikos, neturi loginio pagrindo, nes matyt nėra nei vieno vairuotojo, kuris save filmuotų (kartu darant ir garso įrašą) važiuojant automobiliu. Atsakovas triplike taip pat pastebėjo, kad D. T. važiavo iš paskos į atitvarus atsitrenkusiam automobiliui (t. y. judėjo link eismo įvykio situacijos, o ne tolo nuo jos), todėl galbūt jis girdėjo automobilio susidūrimo su atitvarais garsą, tačiau atsakovas su savo automobiliu važiavo priekyje ir tolo nuo eismo įvykio vietos, todėl garso negirdėjo (be kita ko, ir dėl to, kad klausėsi automobilyje muzikos). Iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nukentėjęs automobilis į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus atsitrenkia po kurio laiko, kai atsakovo automobilis jau yra nutolęs, o be to, tarp nukentėjusio automobilio ir atsakovo vairuoto automobilio yra dar vienas automobilis (pirmoje eismo juostoje), kuris taip pat buvo kliūtis garso sklidimui (ir kartu – papildomas triukšmo šaltinis). Be to, priešingai nei teigia ieškovė, jos pačios pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad eismo įvykio kilimo metu eismas kelyje buvo intensyvus (abiem automagistralės kryptimis važiavo ne vienas, o daug automobilių, yra matomas nemažas priešinga kryptimi važiuojančių automobilių šviesų srautas, o atsakovo vairavimo kryptimi taip pat matomi važiuojantys kiti automobiliai). Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio Audi remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, be to, ieškovė nepaaiškino, kaip apskaičiavo automobilio Audi likutinę vertę. Ieškovės teiginys, kad automobilio Audi likutinė vertė buvo paskaičiuota taikant lyginamosios vertės metodą nėra logiškas ir nėra teisiškai pagrįstas, nes lyginamosios vertės metodu yra nustatoma nesugadinto automobilio rinkos vertė, o ne liekanų vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo R. B. naudai 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pranešimą policijai apie atsakovo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pateikė L. B. Į bylą ieškovė pateikė L. B. 2021 m. gruodžio 26 d. parodymų protokolą, kuriame nurodyta, kad važiuojant keliu Kaunas-Vilnius Volvo džipas pavojingai manevruodamas kliudė Audi universalą ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas L. B. nurodė (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas, 29–47 min.), kad atsakovo nepažįsta, nors ir yra bendrapavardis. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykio dieną važiavo antra eismo juosta ir pamatė per veidrodėlius, kad už jo važiavęs Volvo automobilis signalizavo jam šviesomis, kad pasitrauktų į pirmą juostą, jam nepasitraukus, Volvo automobilis jį apvažiavo iš dešinės ir pradėjo ilgosiomis šviesomis signalizuoti nukentėjusiam automobiliui, kuris taip pat nepasitraukė ir Volvo automobilis apvažiuodamas Audi automobilį iš dešinės jį užkabino, buvo smūgis, Audi vairuotojas prarado automobilio kontrolę, trenkėsi į dešinio kelkraščio atitvarą, tada lėtai nuvažiavo į antros eismo juostos kairį kelkraštį, o Volvo automobilis nepristabdęs nuvažiavo toliau virš 100 km per valandą greičiu. Liudytojas L. B. taip pat nurodė, kad tą dieną vietomis buvo plikledis, eismas buvo intensyvus, tiek prieš, tiek ir už jo važiavo automobiliai.

8. Nurodė, kad sprendžiant, ar remiantis pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus elgesio standartu, atsakovas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, be kita ko, yra tai, ar atsakovo automobilis Volvo dalyvavo susidūrime taip, kaip nurodo liudytojas L. B. Būtent jo automobilyje buvo įmontuota vaizdo įrašymo įranga, kuria atliktas įvykio vaizdo įrašas buvo pateiktas ieškovės į bylą kartu su ieškiniu. Vis dėlto, teismo vertinimu, iš šio įrašo negalima daryti neabejotinos išvados, kad Volvo automobilis susidūrė su Audi automobiliu.

9. Pažymėjo, kad ieškovė į bylą taip pat pateikė Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2022 m. sausio 9 d. užpildytą informaciją apie 2021 m. gruodžio 26 d. 16 val. 44 min. eismo įvykį magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda kairėje pusėje 54 kilometre. Vyresnioji tyrėja nurodė, kad įvyko transporto priemonių Audi ir Volvo susidūrimas judant ta pačia kryptimi, kaltininkas R. B., kuris vairuodamas automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad saugu, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui, susidūrė su juo, po ko automobilis tapo nevaldomas, trenkėsi į atitvarus ir buvo apgadintas N. R. automobilis bei atitvarai. Tyrėja taip pat nurodė, kad R. B., būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė, policijai apie įvykį nepranešė. Vis dėlto, šiuo aspektu (dėl atsakovo dalyvavimo susidūrime) reikšminga tai, kad minėta tyrėja D. P. 2022 m. vasario 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28-ANR.P-244-2022 (toliau – AN Protokolas), kuriame nurodė, kad atsakovas vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, neįsitikinęs, kad saugu, nerodydamas posūkio signalo, rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, ties antra eismo juosta važiuojančio N. R. automobiliu, ir staigiai stabdė, taip sudarydamas jam kliūtį, dėl ko N. R. buvo priverstas staigiai keisti važiavimo greitį (stabdyti) bei kryptį (sukti vairą į kairę), dėl to N. R. automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į atitvarus ir apgadino juos bei savo automobilį. Taigi, iš AN Protokolo turinio matyti, kad minėta tyrėja pakeitė poziciją ir automobilių susidūrimo aplinkybės jau nebenurodė.

10. Automobilių susidūrimo nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) tyrėjas I. D. 2022 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Vilniaus AVPK Elektrėnų PK viršininkui pranešė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apie 16 val. 44 min. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje Kaunas-Vilnius automobilis Volvo sudarė avarinę situaciją ir iš vietos pasišalino link Vilniaus, atvykus į įvykio vietą, kur leistinas greitis 110 km per val., kelio danga šlapias asfaltbetonis, padengtas šlapiu sniegu, pasitiko automobilio Audi vairuotojas N. R., kuris paaiškino, kad ties 54 km važiuojant antra eismo juosta apie 100 km per val. greičiu pastebėjo paskui jį važiuojantį visureigį Volvo, kurio vairuotojas nuolatos mirksėjo šviesomis su tikslu, kad N. R. pasitrauktų į pirmąją eismo juostą ir duotų jam kelią, tačiau eismas buvo labai intensyvus ir pasitraukti galimybės nebuvo. N. R. nurodė, kad Volvo automobilis persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir dideliu greičiu pradėjo lenkti, o nespėjus pilnai aplenkti, staiga pradėjo stabdyti taip sukeldamas avarinę situaciją. Nenorėdamas atsitrenkti į Volvo automobilį, N. R. nurodė, kad šiek tiek pasuko vairą į kairę ir pradėjo stabdyti, ratai pagavo kairiame kelkraštyje buvusio šlapio sniego ir automobilis tapo nevaldomas, pradėjo mėtytis po abi eismo juostas, kol galiausiai apsisuko ant kelio ir trenkėsi į dešinėje kelio pusėje esančius kelio atitvarus ir vėl persimetė į antrą eismo juostą, o Volvo automobilis nepristabdęs nuvažiavo. Ši informacija tarnybiniame pranešime atitinka byloje esantį N. R. 2021 m. gruodžio 26 d. paaiškinimą. Taigi, susidūrimo su Volvo automobiliu aplinkybės nenurodė ir Audi automobilio vairuotojas. Tokios aplinkybės iš esmės byloje neįrodinėjo ir ieškovė.

11. AN Protokole nurodyta, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82.2, 101 ir 104 punktus ir sukėlė pavojingą situaciją (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 1 dalis). AN protokolu atsakovui buvo pasiūlyta iki 2022 m. kovo 23 d. sumokėti 85 Eur dydžio baudą ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Atsakovui pasiūlyta sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku sumokant nurodyto dydžio baudą. Iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2022 m. balandžio 14 d. 13 val. Į bylą pateiktas minėtos tyrėjos 2022 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad R. B. laiku įvykdė AN Protokole nurodytą administracinį nurodymą. Taigi, nors atsakovas vairavo, pažeisdamas tam tikrus kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir sukėlė pavojingą situaciją, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime, kaip minėta, nėra pakankamas pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės sumokėtą draudimo išmoką (jos dalį).

12. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, sukėlęs pavojingą situaciją, kai Audi automobilis trenkėsi į dešinės pusės kelio atitvarus, būtų sumažinęs greitį. Liudytojas D. T. nurodė, kad tikėjosi, jog Volvo vairuotojas turės sąžinės bent stabtelėti ir pažiūrėti, kas nutiko, tačiau tai, kad atsakovas net nestabtelėjo iš dalies patvirtina atsakovo argumentus, kad eismo įvykio jis nepastebėjo.

13. Tai, kad priešais atsakovą važiavusio automobilio vairuotojas (D. T.) eismo įvykį pastebėjo nagrinėjamu atveju nereiškia, kad minėtą įvykį turėjo pastebėti ir atsakovas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad, kaip nurodė liudytojas D. T., jis vairuodamas pastebėjo, kad kažkas nuolat mirksi ilgosiomis šviesomis. Tokia aplinkybė neabejotinai turėjo atkreipti vairuotojo dėmesį į veidrodėlius, juo labiau, kad D. T. važiavo antra eismo juosta, t. y. ta eismo juosta, iš kurios tokiu elgesiu, kaip suprato D. T., yra prašoma pasitraukti iš kelio. Kaip minėta, atsakovas 2021 m. gruodžio 26 d. paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad pagrinde važiavo antra eismo juosta, nes važiavo maksimaliu leistinu greičiu. Atsakovas paaiškino, kad kartais pirma juosta būdavo laisvesnė nei antra ir pirma juosta jis lenkdavo antra juosta lėčiau važiuojančius automobilius. Atsižvelgiant į tai, kad pirma juosta nėra skirta lenkti automobilius važiuojančius antra eismo juosta, labiau tikėtina, kad atsakovas prieš neleistinai lenkdamas automobilius važiuojančius antra juosta, signalizavo jiems ilgosiomis šviesomis. Juo labiau, kad tokią aplinkybę nurodė ne tik liudytojai D. T. bei L. B., bet ir automobilio Audi vairuotojas N. R., duodamas parodymus policijos pareigūnams. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kurį laiką priekyje atsakovo važiuojančio automobilio vairuotojas D. T. daugiau nei įprastai dėmesio skyrė eismui už jo. Atitinkamai dėl šios priežasties galėjo pastebėti Audi automobilį atsitrenkiantį į atitvarus, nors iš įrašo matyti, kad automobiliai buvo skirtingose juostose, be to, priešais Audi automobilį važiavo dar kitas automobilis.

14. Atsakovas, neleistinu būdu ir sukeldamas pavojingą situaciją, aplenkęs Audi automobilį, kuris, kaip jis pats nurodė, jam trukdė važiuoti jam priimtinu leistinu greičiu, susidūrė su dar viena „kliūtimi“, t. y. automobiliu, kurį vairavo D. T., nes jis ne tik nepasitraukė atsakovui iš kelio po atsakovo signalizavimo ilgosiomis šviesomis, bet dar ir sumažino greitį bei įsijungė avarines šviesas, tačiau ir toliau važiavo antra eismo juosta. Tokioje situacijoje visiškai natūralu, kad atsakovo dėmesys buvo sukoncentruotas į eismą priekyje, juo labiau, kad atstumas tarp jo ir priekyje važiavusio D. T. vairuojamo automobilio nebuvo didelis. Tai, kad padaręs pavojingą manevrą, atsakovas dėmesį turėjo toliau koncentruoti į priekį lėmė ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y., kad buvo tamsus paros metas, buvo apsiniaukę, kelio apšvietimas nebuvo įrengtas, kelio danga buvo apsnigta ir slidi. Šios aplinkybės buvo nurodytos vyresniosios tyrėjos D. P. 2022 m. sausio 9 d. eismo įvykio informacijoje. Informaciją apie tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei atsakovo į bylą pateikta informacija iš kalendoriaus apie tai, kad 2021 m. gruodžio 26 d. saulė nusileido 15 val. 57 min. Kaip minėta, eismo įvykis nagrinėjamu atveju įvyko 16 val. 44 min. Duomenis apie apsnigtą dangos būklę patvirtina byloje esanti Vilniaus AVPK Elektrėnų PK 2022 m. kovo 31 d. informacija apie eismo įvykį. Be to, tiek atsakovas, tiek nukentėjusio Audi vairuotojas, tiek ir visi liudytojai byloje patvirtino, kad eismas tuo metu buvo intensyvus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tokiomis eismo sąlygomis ir aplinkybėmis dėmesį buvo sukoncentravęs į priekį, jis galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį.

15. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jei atsakovas būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, protingas žmogus, jis būtų galėjęs ir turėjęs suvokti sukėlęs minėtą eismo įvykį. Atitinkamai, teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

17.1. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į abiejų liudytojų (D. T. ir L. B.) duotus parodymus 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu, kuriame abu liudytojai aiškiai paliudijo, jog tiek matė, tiek girdėjo įvykusį eismo įvykį (nebuvo įmanoma negirdėti ir nematyti įvykusio eismo įvykio). Abu liudytojai vieningai paliudijo, jog buvo neįmanoma nematyti ir negirdėti įvykusio įvykio, kadangi buvo tiek didelis garsas, tiek automobilio priekinių šviesų staigus pasikeitimas (dingimas) aiškiai rodė, jog įvyko avarija. Todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai ignoruodamas abiejų liudytojų parodymus, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, jog atsakovas neva galėjo negirdėti ir nematyti eismo įvykio. Atkreipė dėmesį, jog liudytojas D. T. net važiavo priekyje Volvo (atsakovo) automobilio ir iš galo matė visą įvykį bei girdėjo smūgio garsą. Taigi, tiek įvykį matė, tiek garsą girdėjo tiek liudytojas L. B. (įvykį matė iš priekio, pro priekinį savo automobilio stiklą), tiek D. T. (įvykį matė iš galo, pro veidrodėlis, kadangi važiavo priekyje Volvo automobilio). Tad abu liudytojai iš abiejų Volvo automobilio pusių (tiek važiuodami už Volvo, tiek važiuodami priekyje Volvo) tiek matė, tiek girdėjo įvykį ir abu liudytojai patvirtino, jog garsas buvo didžiulis, jo nebuvo galima negirdėti, tad akivaizdu, jog ir atsakovas privalėjo tiek girdėti, tiek matyti įvykį.

17.2. Nurodė, kad tiek nukentėjusysis N. R., tiek liudytojai D. T. ir L. B. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. jog būtent dėl atsakovo veiksmų įvyko eismo įvykis, o atsakovas net nestabtelėjęs pasišalino iš eismo įvykio vietos.

17.3. Pažymėjo, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrąją, nerodė atitinkamos krypties posūkio ir akivaizdžiai užkirto kelią ieškovo draudėjui. Tai, kad atsakovas tikrai matė eismo įvykį ir suvokė, kad jis įvyko bei kad užkirto kelią draudėjui, patvirtina aplinkybė, jog prieš pat eismo įvykį atsakovas nuspaudė stabdžio pedalą ir padarė staigų rikiavimosi manevrą iš pirmos į antrąją juostą. Iš vaizdo įrašo matyti (00:00-00:04), jog atsakovas rikiuojasi iš antrosios į pirmąją juostą nerodydamas posūkio signalo ir nespausdamas stabdžio pedalo, kai tuo tarpu rikiuodamasis iš pirmosios į antrąją juostą (00:04-00:07) jau spaudžia stabdžio pedalą ir daro staigų rikiavimosi manevrą iš pirmosios į antrąją juostą. Akivaizdu, jog jeigu tarp atsakovo ir draudėjo būtų didelis tarpas, tai tokiu atveju atsakovui nereikėtų spausti stabdžio pedalą, norint persirikiuoti į antrąją juostą. Juk itin nelogiška atlikti lenkimo manevrą iš pirmosios į antrąją juostą prieš tai paspaudžiant stabdžio pedalą. Juolab, atlikdamas pirmąjį lenkimo manevrą (vaizdo įrašo 00:00-00:04), atsakovas nespaudė stabdžio pedalo. Akivaizdu, jog tarp draudėjo ir atsakovo buvo itin mažas atstumas, o atsakovo greitis buvo per didelis, todėl atsakovas, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje pirmąja juosta važiuojančia transporto priemone, nuspaudė stabdžio pedalą ir staigiai (nerodydamas posūkio signalo) pasuko antrąją eismo juostą, ko pasekoje, užkirto kelią draudėjui ir dėl to įvyko eismo įvykis. Taigi, visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas matė eismo įvykį ir suvokė, jog toks įvyks įvyko, tačiau pasišalino iš įvykio vietos.

17.4. Atsakovui įvykio metu ir po jo niekas neribojo matomumo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovui matomumas buvo itin geras, kadangi nebuvo jokių transporto priemonių, kurie ribotų atsakovo matomumą. Atsakovas, atlikęs pirmąjį lenkimo manevrą iš antros į pirmąją juostą, dar kurį laiko pavažiavo pirmąją juosta, kurioje, apart tolėliau priekyje važiuojančio automobilio ir kairėje pusėje važiuojančio draudėjo automobilio, daugiau jokių transporto priemonių nebuvo kurios ribotų matomumą, o atsakovui atlikus antrąjį lenkimo manevrą matyti, jog (00:08-00:12) atsakovas ir toliau nuvažiavo antrąją eismo juosta ir už atsakovo nebuvo jokių transporto priemonių kurios ribotų matomumą. Tad akivaizdu, jog atsakovas matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalino iš eismo įvykio.

17.5. Atsakovas niekaip neįrodė, jog Volvo automobilyje buvo tokio garsumo muzika, jog nebūtų galėjęs girdėti smūgio garso. Juolab, net abu liudytojai, kurie tikėtina, irgi klausėsi muzikos, paliudijo, jog buvo didelis garsas ir jį girdėjo.

Žemesnės instancijos teismas

17.6. Teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovas buvo susikoncentravęs į eismą jo vairuojamo automobilio priekyje. Atkreipė dėmesį, jog jeigu atsakovas būtų susikoncentravęs į vairavimą, tai tokiu atveju atsakovas nebūtų pamiršęs net du kartus įjungti posūkio signalo. Pabrėžė, jog abu liudytojai nurodė, jog atsakovas vairavo itin chuliganiškai ir pavojingai. Tad tokio vairavimo negalima laikyti kaip susikoncentravimu į vairavimą. Tai akivaizdus atsakovo (kaip vairuotojo) išsiblaškymas, nesusikoncentravimas ir neatidumas. Juolab, iš byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašo, liudytojo parodymų, 2022 m. vasario 21 d. AN protokolo, policijos raštų) matyti, jog atsakovas vairavo chuliganiškai ir pavojingai. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, jog jis buvo susikoncentravęs į vairavimą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi kitu atveju, byloje nebūtų jokių įrodymų apie atsakovo chuliganišką ir pavojingą vairavimą. Juolab, atsakovas dėl šio eismo įvykio buvo nubaustas už chuliganišką vairavimą, o paskirtą baudą atsakovas sumokėjo, tad pats atsakovas pripažino savo chuliganišką vairavimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog atsakovas buvo susikoncentravęs į vairavimą, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, taip pat posūkių nerodymas ir kiti KET pažeidimai nėra susikoncentravimas į vairavimą, o yra KET pažeidimas bei chuliganiškas vairavimas.

17.7. Aplinkybė, ar buvo užkirstas kelias Audi automobiliui ar buvo susidūrimas, neturi reikšmės, nes iš visų bylos aplinkybių akivaizdu, jog Volvo vairuotojas (atsakovas) matė ir girdėjo eismo įvykį, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos.

17.8. Pažymėjo, kad jog atsakovas policijai teikė akivaizdžiai melagingus parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškai vertinti kitus atsakovo teiginius, jog neva negirdėjo ir nematė eismo įvykio. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir neįvertino atsakovo teiginių kritiškai.

17.9. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas galėjo nestabdyti ir dėl to, jog norėjo išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismo kategoriška išvada, jog atsakovas nepastebėjo įvykio, nes nepristabdė yra visiškai klaidinga ir nelogiška, nes tai nepašalina aplinkybės, jog atsakovas tiesiog norėjo išvengti atsakomybės už sukeltą įvykį.

17.10. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime priėmė itin nelogišką ir nepagrįstą išvadą, jog liudytojas D. T. buvo „kliūtis“ atsakovui ir kad dėl liudytojo veiksmų atsakovas neva galėjo nematyti ir negirdėti eismo įvykio. Pažymėjo, kad liudytojas D. T. sumažino greitį ir įsijungė avarines šviesas jau po įvykusio įvykio. Be to, atsakovas (Volvo vairuotojas) liudytojui D. T. ilgosiomis šviesomis taip pat mirksėjo jau po įvykusio įvykio, o ne įvykio metu. Teigti, jog atsakovas buvo susikoncentravęs į eismą priekyje dėl liudytojo D. T. veiksmų yra visiškai nelogiška, nes veiksmai, susiję su atsakovu ir liudytoju D. T. įvyko jau po įvykusio eismo įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neva galėjo negirdėti ir nematyti eismo įvykio dėl neva susikoncentravimo į liudytojo D. T. veiksmus.

17.11. Vien tai, jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, dar nereiškia, jog atsakovas negali būti laikomas atsakingu už sukeltą eismo įvykį šioje civilinėje byloje. Nors atsakovas ir nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau tai administracinė teisena (ANK), o ši civilinė byla yra civiliniai santykiai, tad šioje civilinėje byloje nėra prejudicijos, jog atsakovas neva nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju, šioje civilinėje byloje (civiliniuose santykiuose) nėra būtina aplinkybė regresui ar atsakovas buvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi bauda pagal ANK neturi prejudicijos šioje civilinėje byloje. Juolab, pats atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nėra konstatuota, jog yra būtina aplinkybė dėl baudos pagal ANK už pasišalinimą iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

18. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

19.1. Nurodė, kad ieškovės šioje civilinėje byloje atsakovui reiškiamas ieškinys iš esmės prieštarauja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties tikslui ir esmei, nes draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui.

19.2. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodė aplinkybių, patvirtinančių TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindo egzistavimą. Pažymėjo, kad dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio atsakovas netgi nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

19.3. Nurodė, kad būtent pati ieškovė rūpinosi liudytojų iškvietimu į teismo posėdį, kas galimai lėmė ir tai, kad jų liudijimuose yra pateikiamos aplinkybės ne tik apie tai, ką jie matė ar girdėjo, bet ir peršama nuomonė, ką turėjo matyti ar girdėti atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad liudytojų L. B. ir D. T. nuomonė apie tai, ką turėjo matyti ar girdėti atsakovas, nebuvo išsakyta po eismo įvykio jų teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose policijai. Taip pat net pats į kelio atitvarus atsitrenkusio automobilio Audi vairuotojas policijai rašytame paaiškinime nenurodė jokių aspektų, susijusių su tuo, ką neva turėjo girdėti ar matyti atsakovas.

19.4. Ieškovė ir jos pakviestas liudytojas L. B. bandė neigti policijos dokumentuose užfiksuotus duomenis apie tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl atsakovo atstovas į bylą pateikė kalendoriaus informaciją, iš kurios matyti, kad gruodžio 26 d. (t. y. dieną, kai įvyko eismo įvykis) saulė teka 08:41 val.; leidžiasi 15:57 val.; dienos ilgumas 7:15 val. Taigi, kaip matyti, ieškovė su liudytojo L. B. pagalba siekė paneigti ne tik policijos objektyviai užfiksuotus faktus apie paros metą, bet ir visuotinai žinomus astronominius duomenis (apie dienos ilgumą įvykio dieną). Pažymėjo, kad liudytojas L. B. nurodė, jog atsakovo automobilis Volvo su automobiliu Audi tarpusavyje susidūrė, nors tai taip pat nėra tiesa, nes atsakovo vairuojamas automobilis su automobiliu Audi nekontaktavo. Netgi pats į kelio atitvarus atsitrenkusio automobilio Audi vairuotojas policijai rašytame paaiškinime nenurodė, kad jo ir atsakovo automobiliai susidūrė.

19.5. Pažymėjo, kad atsakovas policijai nemelavo ir todėl nėra patrauktas už tai atsakomybėn. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad mirksėjimo šviesomis įspūdis priekyje važiuojančiam automobiliui galėjo susidaryti dėl to, kad atsakovo automobilis yra aukštesnis, o kelionės metu jam tekdavo pristabdyti transporto priemonę ir tuo metu dėl stabdymo atsakovo automobilio priekio aukštis pasikeisdavo (pristabdant – pažemėdavo, o atleidus stabdžius – grįždavo į įprastą aukštį) ir tai galėjo pasirodyti kaip mirksėjimas šviesomis. Dėl posūkio rodymo atsakovas teisme paaiškino, kad jis jungdavo posūkio svirtį, nes jo automobilyje Volvo sumontuota saugos sistema reikalauja jungti posūkio svirtį, kad persirikiuoti į kitą eismo juostą. Atkreipė dėmesį, kad byloje esančiame atsakovo 2021 m. gruodžio 26 d. paaiškinime policijai (Vilniaus AVPK) atsakovas taip pat yra paaiškinęs, jog rodydavo posūkį, nes automobilis be posūkio nekeičia juostos. Taigi, jeigu posūkio lemputė kažkuriuo metu iš tiesų nesuveikė, tai galėjo nutikti nebent todėl, kad posūkio svirties paspaudimas nebuvo pakankamas lemputei užsidegti. Kita vertus, ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo argumentų kontekste nurodytina, kad stabdžių pedalo paspaudimas/nepaspaudimas, posūkio lemputės užsidegimas/neužsidegimas, nepamirksėjimas/pamirksėjimas šviesomis ar netgi chuliganiškas vairavimas (jeigu tai iš tiesų būna įrodyta) nėra TPVCAPD įstatyme nustatytas teisinis pagrindas draudikui susigrąžinti iš draudėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Kaip jau buvo minėta, TPVCAPD įstatymo 22 straipsnyje expressis verbis įtvirtintas regreso atvejų sąrašas yra baigtinis, o regreso teisės taikymo pobūdis – išimtinis.

19.6. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo jos išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kadangi atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis: atsakovas nematė, kad įvyko eismo įvykis (kaip nurodyta policijos pažymoje: eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, meteorologinės sąlygos – apsiniaukę, apšvietimas – neįrengtas), nes buvo susikoncentravęs į eismą jo vairuojamo automobilio priekyje, o be to, tuo metu automagistralėje (abejomis jos kelio juostomis) važiavo kitos transporto priemonės, kurios ribojo matomumą, atsakovo vairuotas automobilis Volvo ir N. R. vairuotas automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavyje nesusidūrė (todėl atsakovo automobilis nebuvo apgadintas), atsakovas negirdėjo jokio neįprasto garso, o taip pat kaip nurodė atsakovas bei liudytoja apklausta jo žmona – atsakovo vairuotame automobilyje grojo muzika. Nagrinėjamu atveju atsakovas apskritai neturėjo jokio tikslo/motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, atsakovo vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

19.7. Nurodė, kad jeigu atsakovas būtų iš karto suvokęs, kad įvyko eismo įvykis, jis iš karto ir būtų sustojęs eismo įvykio vietoje. Jeigu atsakovas, kaip kad teigia ieškovė, būtų turėjęs tikslą sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai savaime suprantama, kad jis tos pačios kelionės metu nebūtų sustojęs pasikalbėti su policijos pareigūnais ties Gariūnų turgaviete, nebūtų tikrinęsis blaivumo, rašęs paaiškinimo, nebūtų aprodęs savo automobilio. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovas sąmoningai nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šalies argumentai

19.8. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas turėjo girdėti ir matyti automobilio Audi atsitrenkimą į atitvarus, nėra pagrįsti, nes garso suvokimas yra subjektyvus dalykas, o garso suvokimas priklauso ir nuo kitų garso bei triukšmo šaltinių. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas važiuodamas su savo automobiliu tolo nuo eismo įvykio vietos, todėl garso ir negirdėjo (o be to, ir klausėsi automobilyje muzikos). Iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Audi į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus atsitrenkia po kurio laiko, kai atsakovo automobilis jau yra nutolęs, o be to, tarp automobilio Audi ir atsakovo vairuoto automobilio yra dar vienas automobilis (pirmoje eismo juostoje), kuris taip pat buvo kliūtis garso sklidimui (ir kartu – papildomas triukšmo šaltinis). Į bylą ieškovės pateiktas vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad eismo įvykio kilimo metu eismas kelyje buvo intensyvus (abiem automagistralės kryptimis važiavo ne vienas, o daug automobilių, yra matomas ir nemažas priešinga kryptimi važiuojančių automobilių šviesų srautas, o atsakovo vairavimo kryptimi taip pat matomi važiuojantys kiti automobiliai, be kita ko automobilis yra matomas ir pirmoje juostoje, kuris atsakovui užstoja vaizdą gale).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Tarp ieškovės ir V. B. 2021 m vasario 4 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. 679268791, kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO XC60 v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – VOLVO XC60) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021 m. gruodžio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu VOLVO XC60 vairavo atsakovas R. B.

22. Nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 26 d., 16:37 val., įvyko eismo įvykis, kurio vietovė yra autostrada Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė) Elektrėnų savivaldybė, kurio metu atsakovas vairuodamas automobilį VOLVO XC60 sudarė avarinę situaciją nukentėjusiajam N. R., kuris vairavo AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) (dėl ko AUDI A4 pateko į avariją) ir nuvažiavo nesustojęs link Vilniaus miesto.

23. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, neįsitikino, kad saugu ir nerodydamas atitinkamos krypties posūkio signalo bei nespėjęs pilnai aplenkti AUDI A4 automobilio (taip nedavęs AUDI A4 automobiliui kelio), atsakovas rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą staiga pasukęs vairą į kairę pusę ir pradėjęs staigiai stabdyti, taip sudarydamas AUDI A4 vairuotojui kliūtį, dėl ko AUDI A4 vairuotojas (kad išvengti susidūrimo su atsakovo vairuojamu automobiliu bei savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti) buvo priverstas staigiai keisti važiavimo greitį (stabdyti) ir kryptį (sukti vairą į kairę), dėl to automobilis AUDI A4 tapo nevaldomas, trenkėsi į apsauginius atitvarus ir buvo apgadintas nukentėjusiojo N. R. automobilis AUDI A4 bei apsauginiai atitvarai. Atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino, o policijai apie įvykį nepranešė, t. y. atsakovas net nepristabdęs pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo Vilniaus miesto kryptimi.

24. Įvykio aplinkybės nurodytos 2021 m. gruodžio 26 d. Vilniaus AVPK Elektrėnų PK tarnybiniame pranešime bei 2022 m. sausio 9 d. rašte Eismo įvykio informacija, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog atsakovas, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė, policijai apie įvykį nepranešė. Šios įvykio aplinkybės yra nurodytos ir 2022 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokole bei 2022 m. kovo 31 d. pranešime apie įvykį. Atsakovas buvo nubaustas Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

25. Be to, nustatyta, jog įvykio liudininkas L. B., važiavęs iš paskos, matė visą eismo įvykį ir pateikė vaizdo registratoriaus įrašą, kuris pateiktas į bylą. Jame užfiksuota, kaip atsakovas, vairuodamas VOLVO XC60 užkirto kelią nukentėjusiojo automobiliui, ko pasėkoje, įvyko avarija, o atsakovas nepristabdęs, pasišalino iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, matę įvykį. Liudytojas L. B. paaiškino, jog atsakovo nepažįsta. Jis pamatė, jog jam signalizuoja šviesomis, kad pasitrauktų į pirmąją eismo juostą. Bet kadangi eismas buvo pakankamai intensyvus ir persirikiuoti į pirmą juostą būtų nesaugu, tai todėl nepersirikiavo. Bet nepaisant to, atsakovas pats atliko apvažiavimo manevrą per pirmą juostą. Liudytojas turėjo šiek tiek pristabdyti, nes ir jį būtų taip pat nunešę kaip ir nukentėjusįjį. Ir tada kelios minutės po šio įvykio pamatė, jog Volvo signalizavo ilgosiomis šviesomis ir nukentėjusiajam, po to Volvo vairuotojas persirikiavo į pirmą juostą nerodydamas posūkio, pagreitino, pristabdė, ir vėl nerodydamas posūkio persirikiavo į antrą eismo juostą. Liudytojas nurodė, jog garsas į atitvarus buvo tikrai didelis. Nurodė, jog Volvo vairuotojas galėjo suprasti, jog avarija galėjo įvykti dėl jo veiksmų. Darydamas lenkimo manevrą iš pirmos į antrą juostą Volvo nerodė posūkio signalo. Atsakovas pristabdė pirmoje juostoje prieš lenkimą, kad neatsitrenktų į priešais važiuojantį automobilį pirmoje juostoje, bet vis tiek nusprendė atlikti lenkimo manevrą į antrą juostą. Nurodė, jog pagal tą apšvietimą, tamsumą, šviesos sąlygas, Volvo vairuotojas galėjo suprasti, kad buvo įvykis.

27. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. T. nurodė, jog įvykio metu jis važiavo priekyje, o atsakovo automobilis buvo už jo. Matė kaip atsakovas atliko staigų manevrą į pirmą juostą ir staigiai į kairę. Matėsi, jog veiksmai atliekami ne standartiniai, chuliganiški. Akivaizdžiai matosi, kai dingsta iš ekrano šviesos. Iš galo buvo intensyvus eismas, todėl kai staiga dingo šviesos prie jo buvusio automobilio, tai dar labiau pradėjo žiūrėti. Tada pamatė, jog sukasi mašina ir atsitrenkia į atitvarą ir buvo didžiulis garsas. Liudytojas važiavo antra juosta. Tuo metu Volvo atsidūrė už liudytojo automobilio. Tai atsakovas atliko tą pavojingą manevrą ir atsidūrė už liudytojo. Liudytojas sumažino greitį, įsijungė avarinį, ir manė, kad atsakovas susiprotės sustoti ir turės sąžinės bent pasižiūrėti kas nutiko. Liudytojas nurodė, jog matė ir girdėjo įvykį ir automobilis pirmoje juostoje jam neužstojo vaizdo, o jo veidrodėliai sureguliuoti pagal KET taisykles. Liudytojas nurodė, jog bandė stabdyti atsakovo automobilį šviesiomis, bet jis pradėjo blykčioti, kad liudytojas trauktųsi. Tai jis tada pasitraukė. Atsakovas pralėkė dideliu greičiu pro šalį ir liudytojas paskambino policijai, pranešti apie įvykį. Liudytojui akivaizdžiai nuo garso ir nuo vaizdo, kurį jis matė, buvo aišku, kad ten bus didžiulė avarija. Liudytojas užfiksavo atsakovo automobilio valstybinį numerį, pranešė policijai ir tiesiog važiavo iš paskos. Policijos pareigūnai susisiekė su juo ir nurodė, jog Volvo vairuotojui liepė sustoti prie Circle K degalinės. Liudytojas taip pat ten sustojo ir davė parodymus policijos pareigūnams.

28. Iš byloje pateiktų įrodymų: AUDI A4 apžiūros aktas, nuotraukos, 2022 m. sausio 6 d. išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (7 646,00 Eur), AB „Kelių priežiūra“ 2022 m. sausio 20 d. pažyma dėl sugadinto turto, lokalinė sąmata dėl apsauginių atitvarų (275,01 Eur), Swedbank (dėl 7 646,00 Eur) ir Seb (dėl 275,01 Eur) bankų sąskaitų išrašai) - matyti, jog dėl eismo įvykio padaryta žala: automobilis AUDI A4 yra sudaužytas bei apsauginiai atitvarai, kuri sudaro iš viso 7 921,01 Eur sumą (7 646,00 Eur (už AUDI A4) + 275,01 Eur (už apsauginius atitvarus)).

29. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. gruodžio 26 d. eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas R. B., remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 7 921,01 Eur draudimo išmoką. Tačiau ieškovės reikalavimas atsakovui sudaro pusę atlyginimo už padarytą žalą, t. y. 3 960,50 Eur.

Dėl apeliacinio skundo

30. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti ieškinį motyvavo tuo, jog atsakovas nematė ir negirdėjo eismo įvykio, todėl negalima teigti, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

31. Ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą.

32. Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.280 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu nepagrįsti atsakovo atsikirtimai, jog pats savaime reikalavimas regreso tvarka grąžinti išmokėtą visą ar dalį draudimo išmokos paneigia ar prieštarauja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties tikslui ir esmei, nes draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Kolegija pabrėžia, jog tokia teise draudikas gali pasinaudoti tik išskirtiniais įstatyme nurodytais atvejais.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovas sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė neturi teisės susigrąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalies. Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

34. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į abiejų liudytojų (D. T. ir L. B.) duotus parodymus teismo posėdžio metu, kuriame abu liudytojai aiškiai paliudijo, jog tiek matė, tiek girdėjo įvykusį eismo įvykį (nebuvo įmanoma negirdėti ir nematyti įvykusio eismo įvykio). Pažymėtina, jog vienas liudytojas eismo įvykį užfiksavo vaizdo registratoriumi važiuodamas iš galo nukentėjusiam automobiliui, o kitas liudytojas važiavo prieš nukentėjusį automobilį bei prieš atsakovo automobilį. Iš duotų paaiškinimų matyti, kad abu liudytojai vieningai paliudijo, jog buvo neįmanoma nematyti ir negirdėti įvykusio įvykio, kadangi buvo tiek didelis garsas, tiek automobilio priekinių šviesų staigus pasikeitimas (dingimas) aiškiai rodė, jog įvyko avarija. Todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai ignoruodamas abiejų liudytojų parodymus, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, jog atsakovas neva galėjo negirdėti ir nematyti eismo įvykio. Kolegija pabrėžia, jog byloje nustatyta, kad tiek nukentėjusysis N. R., tiek liudytojas D. T., tiek liudytojas L. B. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. jog būtent dėl atsakovo veiksmų įvyko eismo įvykis, o atsakovas net nestabtelėjęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šie liudytojų parodymai tiek teismo posėdžio metu, tiek duoti raštu akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas tikrai turėjo tiek išgirsti, tiek pamatyti, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Akivaizdu, jog jeigu liudininkai aiškiai girdėjo garsą, tai ir atsakovas negalėjo negirdėti jokio garso. Atsakovo teiginiai, jog neva nieko negirdėjo, yra vertinami kaip gynybinė atsakovo pozicija ir bandymas išvengti atsakomybės. Liudytojų parodymais nesivadovauti ir nesiremti byloje nėra pagrindo. Nėra duomenų, jog liudytojai galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų kokiais nors ryšiais susiję su nukentėjusiu ar ieškove. Todėl atsakovo atsikirtimai, jog liudytojai galimai davė neteisingus parodymus yra atmestini kaip nepagrįsti.

35. Antra, ginčijamo sprendimo išvada, jog atsakovas neva nematė ir negirdėjo eismo įvykio, paneigiama ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrąją, nerodė atitinkamos krypties posūkio ir akivaizdžiai užkirto kelią nukentėjusiam automobiliui. Tai, kad atsakovas tikrai matė eismo įvykį ir suvokė, kad jis įvyko bei kad užkirto kelią nukentėjusiam automobiliui, patvirtina aplinkybė, jog prieš pat eismo įvykį atsakovas nuspaudė stabdžio pedalą ir padarė staigų rikiavimosi manevrą iš pirmos į antrąją juostą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas rikiuojasi iš antrosios į pirmąją juostą nerodydamas posūkio signalo ir nespausdamas stabdžio pedalo, kai tuo tarpu rikiuodamasis iš pirmosios į antrąją juostą jau spaudžia stabdžio pedalą ir daro staigų rikiavimosi manevrą iš pirmosios į antrąją juostą. Todėl galima teigti, jog jeigu tarp atsakovo ir nukentėjusio automobilio būtų didelis tarpas, tai tokiu atveju atsakovui nereikėtų spausti stabdžio pedalą, norint persirikiuoti į antrąją juostą. Be to, atlikdamas pirmąjį lenkimo manevrą, atsakovas nespaudė stabdžio pedalo. Akivaizdu, jog tarp draudėjo ir atsakovo buvo itin mažas atstumas, o atsakovo greitis buvo per didelis, todėl atsakovas, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje pirmąja juosta važiuojančia transporto priemone, nuspaudė stabdžio pedalą ir staigiai (nerodydamas posūkio signalo) pasuko antrąją eismo juostą, ko pasėkoje, užkirto kelią draudėjui ir dėl to įvyko eismo įvykis. Taigi, visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas matė eismo įvykį ir suvokė, jog toks įvyks įvyko, tačiau pasišalino iš įvykio vietos.

36. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, atsakovui matomumas buvo itin geras, kadangi nebuvo jokių transporto priemonių, kurios ribotų atsakovui matomumą. Atsakovas, atlikęs pirmąjį lenkimo manevrą iš antros į pirmąją juostą, dar kurį laiko pavažiavo pirmąją juosta, kurioje, išskyrus tolėliau priekyje važiuojančio automobilio ir kairėje pusėje važiuojančio nukentėjusio automobilio, daugiau jokių transporto priemonių nebuvo, kurios ribotų matomumą, o atsakovui atlikus antrąjį lenkimo manevrą matyti, jog atsakovas ir toliau nuvažiavo antrąją eismo juosta ir už atsakovo nebuvo jokių transporto priemonių kurios ribotų matomumą. Tad akivaizdu, jog atsakovas matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos.

37. Kolegija nesutinka su išvada, jog atsakovo automobilyje buvo tokio garsumo muzika, jog jis nebūtų galėjęs girdėti smūgio garso. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų tokias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog tokios aplinkybės niekaip neįtakoja ir nesudaro pagrindo pateisinti pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

38. Kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog atsakovas neva buvo susikoncentravęs į eismą jo vairuojamo automobilio priekyje. Pritartina apeliantei, jog jeigu atsakovas būtų susikoncentravęs į vairavimą, tai tokiu atveju atsakovas nebūtų pamiršęs net du kartus įjungti posūkio signalo. Pabrėžtina, jog abu liudytojai nurodė, jog atsakovas vairavo itin chuliganiškai ir pavojingai. Be to, vien tai, jog atsakovas nerodė posūkio signalų ir vairavo itin chuliganiškai, sudaro pagrindo teigti, jog jis nebuvo susikoncertavęs į vairavimą. Tokio vairavimo negalima vertinti susikoncentravimu į vairavimą. Tai akivaizdus atsakovo (kaip vairuotojo) išsiblaškymas, nesusikoncentravimas ir neatidumas. Iš byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašo, liudytojo parodymų, 2022 m. vasario 21 d. AN protokolo, policijos raštų) matyti, jog atsakovas vairavo chuliganiškai ir pavojingai. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, jog jis buvo susikoncentravęs į vairavimą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi kitu atveju, byloje nebūtų jokių įrodymų apie atsakovo chuliganišką ir pavojingą vairavimą. Pažymėtina, kad atsakovas dėl šio eismo įvykio buvo nubaustas už chuliganišką vairavimą, o paskirtą baudą atsakovas sumokėjo, tad pats atsakovas pripažino savo chuliganišką vairavimą.

39. Kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nelogiška ir nepagrįsta yra ir kita pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Tai, kad padaręs pavojingą manevrą, atsakovas dėmesį turėjo toliau koncentruoti į priekį lėmė ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y., kad buvo tamsus paros metas, buvo apsiniaukę, kelio apšvietimas nebuvo įrengtas, kelio danga buvo apsnigta ir slidi“. Taigi, pabrėžtinas, jog esant tokioms oro ir kelio sąlygoms, kurios buvo įvykio metu, atsakovas vairavo pavojingai ir nebuvo sukoncentravęs dėmesio, buvo neatidus ir nerūpestingas, ko pasėkoje, sukėlė eismo įvykį.

40. Kolegija nurodo, jog ta aplinkybė, ar buvo užkirstas kelias Audi automobiliui ar buvo susidūrimas, neturi reikšmės, nes iš visų bylos aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas matė ir girdėjo eismo įvykį, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Liudytojas D. T. nurodė, kad tikėjosi, jog Volvo vairuotojas turės sąžinės bent stabtelėti ir pažiūrėti, kas nutiko, tačiau tai, kad atsakovas net nestabtelėjo iš dalies patvirtina atsakovo argumentus, kad eismo įvykio jis nepastebėjo“ yra visiškai nepagrįsta bei nelogiška, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas galėjo nestabdyti ir dėl to, jog norėjo išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismo kategoriška išvada, jog atsakovas nepastebėjo įvykio, nes nepristabdė, yra visiškai klaidinga ir nelogiška, nes tai nepašalina aplinkybės, jog atsakovas tiesiog norėjo išvengti atsakomybės už sukeltą įvykį.

42. Taip pat sutiktina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojas D. T. buvo „kliūtis“ atsakovui ir kad dėl liudytojo veiksmų atsakovas neva galėjo nematyti ir negirdėti eismo įvykio, yra nelogiška ir nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog liudytojas D. T. sumažino greitį ir įsijungė avarines šviesas jau po įvykusio įvykio. Taigi, neva dar viena „kliūtis“ atsakovui atsirado jau po įvykusio įvykio. Be to, atsakovas (Volvo vairuotojas) liudytojui D. T. ilgosiomis šviesomis taip pat mirksėjo jau po įvykusio įvykio, o ne įvykio metu.

43. Kolegija pabrėžia, kad vien tai, jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas negali būti pripažintas kaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas ir nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau tai administracinė teisena (ANK), o ši civilinė byla yra civiliniai santykiai, tad šioje civilinėje byloje nėra prejudicijos, jog atsakovas neva nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju, šioje civilinėje byloje (civiliniuose santykiuose) nėra būtina aplinkybė regresui ar atsakovas buvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi bauda pagal ANK neturi prejudicijos šioje civilinėje byloje. Be to, ieškovas teikia regresinį reikalavimą atsakovui, o teikiant tokį regresinį reikalavimą nėra privaloma aplinkybė, jog atsakovas būtų nubaustas pagal ANK už pasišalinimą iš įvykio vietos. Šiuo atveju yra privaloma nustatyti ar atsakovas galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį.

44. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog „TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

45. Civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi, o administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau nebuvo už tai nubaustas administracine tvarka, todėl šiuo atveju svarbi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasmė ir taikymo apimtis. Taigi, administracinių nusižengimų byloje priimtas/nepriimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios. Draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo asmens, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jei nustatyta, kad pastarasis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus.

46. Taigi, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

47. Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašo, liudytojo parodymų, policijos raštų) matyti, jog atsakovas vairavo chuliganiškai, nerodė posūkio signalų, nesilaikė saugaus greičio bei atstumo, sukėlė eismo įvykį ir būdamas protingas (atidus ir rūpestingas) žmogus, galėjo ir turėjo suvokti (ir, šiuo atveju, suprato), kad įvyko eismo įvykis. Tad vien tai, jog atsakovas nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, dar nereiškia, jog jis nesukėlė eismo įvykio ir kad nepasišalino iš įvykio vietos (nesuprato ir nematė, jog dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis).

48. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Tokiu būdu ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo grąžintų sumokėtą draudimo išmoką, nagrinėjamu atveju pusę draudimo išmokos sumos. Taigi, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, 6.270 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punktu, ieškovė turi į atsakovą regreso teisę 3 960,50 Eur sumai. Todėl iš atsakovo priteistina 3 960,50 Eur ieškovės naudai.

49. Byloje atsakovas buvo nurodęs, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio Audi remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, be to, ieškovė nepaaiškino, kaip apskaičiavo automobilio Audi likutinę vertę. Tokie atsakovo atsikirtimai dėl žalos dydžio vertintini kaip nepagrįsti. Ieškovė byloje pateikė įrodymus dėl žalos dydžio ir pateikė žalos dydžio apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis, kurių pagrįstumu kolegijai atsakovo nurodytais argumentais abejoti nėra pagrindo. Todėl konstatuotina, jog žalos dydžio pagrįstumo atsakovas nenuginčijo.

50. Ieškovė taip pat ieškinyje prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo yra patenkintas, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nematė ir negalėjo matyti savo veiksmais sukėlusio įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

52. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

54. Ieškovė byloje pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 89 Eur žyminio mokesčio ir 360 Eur teisinių išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Pagal CPK 93, 98 straipsnius ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina iš viso 449 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 89 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Todėl patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 960,50 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų 50 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 960,50 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 449 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė