Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-26-1174/2023, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu S. B., būdamas neblaivus, nesuvaldė dviračio ir atsitrenkė bei apgadino stovinčią transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 15 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 4 d., dėl sukelto eismo įvykio kaltu pripažintas apeliantas S. B..

14. Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. Transporto priemonių draudimo liudijimo Serija LD Nr. 118140569 nustatyta, kad Transporto priemonė ieškovės drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, draudimas pasideda 2020 m. rugpjūčio 11 d., baigiasi – 2021 m. rugpjūčio 10 d., numatyta 200 Eur besąlyginė išskaita.

15. 2021 m. liepos 8 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (toliau – Techninės apžiūros aktas) nurodyti ir nuotraukose užfiksuoti Transporto priemonės apgadinimai: priekinis buferis, kapotas, priekinis kairysis žibintas. AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. liepos 16 d. sąmatoje (toliau – Sąmata), parengtoje naudojantis „Audatex“ sistema, nurodyta bendra 1 246,19 Eur suma, į kurią įskaičiuota žibinto kaina – 1 023,74 Eur ir išskaityta už detalių būklės pagerinimą 25 proc. – 255,94 Eur suma. Iš mokėjimo nurodymų Nr. 21923461 ir Nr. 22125142 nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. pervedimais išmokėjo 1 246,19 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštais „Dėl skolų išieškojimo“ ragino atsakovą atlyginti padarytą žalą. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. sausio 14 d. pretenzijose nurodė, kad nesutinka su pretenzijose nurodytu priekinio žibinto sugadinimu.

Dėl žalos dydžio

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

18. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

20. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti transporto priemonių sąveikos atveju turi būti nustatytas kaltas asmuo, atlikęs konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių techniniu požiūriu įvyko susidūrimas ir atsirado žala kaip šių veiksmų pasekmė, t. y. kurie laikytini pagrindine įvykio priežastimi, lėmusia prašomą atlyginti žalą.

21. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

23. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog eismo įvykis įvyko dėl apelianto kaltės ir jam tenka atsakomybė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Apeliantas neginčija, jog dėl jo veiksmų eismo įvykio metu buvo padaryti sugadinimai Transporto priemonės priekiniam bamperiui ir variklio dangčiui, tačiau nesutinka, kad buvo sugadintas priekinis kairės pusės žibintas, ir ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį, į kurį įskaičiuota žibinto ir jo keitimo darbų kaina.

24. Ieškovė aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas Transporto priemonės žibintas, įrodinėjo Techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyti Transporto priemonės apgadinimai, tame tarpe ir apgadintas priekinis kairysis žibintas; Sąmata, kurioje nurodyta, jog būtina keisti kairės pusės žibintą. Taip pat šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo nuotraukomis pateiktomis kartu su ieškiniu, kuriose matyti užfiksuoti žibinto sugadinimai ir AB „Lietuvos draudimas“ vyresniojo transporto žalų vertintojo A. Č. išvada, kurioje nurodyta, kad atliekant apgadinto automobilio apžiūrą, automobilis remonto įmonėje buvo nuplautas, švarus, o policijos pareigūnai žibinto apgadinimo galėjo nepastebėti dėl automobilį aplipusių kelio dulkių. Taip pat nurodyta, kad tiek ant priekinio buferio, tiek ant žibinto matomi sukti, lanko formos įbrėžimai; apgadinimai išdėstyti vienoje plokštumoje, pasikartoja; tokio pobūdžio defektai galėjo būti padaryti kontaktuojant su dviračio pedalu ar kita jo dalimi.

25. Nors apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnų darytose nuotraukose nėra užfiksuotas Transporto priemonės priekinio kairės pusės žibinto pažeidimas ir jokio Transporto priemonės žibinto pažeidimo nėra fiksuota policijos dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad policijos pareigūnų darytose nuotraukose (ieškinio priedas – Nuotraukos 1) vaizdas nėra aiškus ir iš šių nuotraukų nesimato ne tik Transporto priemonės žibinto apgadinimų, bet ir kapoto apgadinimų, galima įžvelgti tik priekinio bamperio apgadinimus, o dėl galimai užsiteršusios transporto priemonės policijos pareigūnai galėjo nepastebėti kairės pusės priekinio žibinto sugadinimų.

26. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto atstovė teigė, kad Transporto priemonė buvo apžiūrėta ir žalų eksperto nuotraukos darytos praėjus keturioms dienoms po eismo įvykio, todėl žibintas galėjo būti sugadintas vėlesnio eismo įvykio metu ar automobilio savininko, apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, jog Transporto priemonė galėjo vėliau pakartotinai dalyvauti kitame eismo įvykyje ar Transporto priemonės savininkas būtų tyčia gadinęs žibintą. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 8 d. apžiūros metu darytų Transporto priemonės nuotraukų, apžiūra atlikta nuplovus Transporto priemonę, nuotraukose užfiksuotas vaizdas yra ryškus ir aiškus, darytos tinkamu atstumu, bei jose aiškiai matomas priekinio kairės pusės žibinto apgadinimai.

27. Apeliantas savo argumentus, jog eismo įvykio metu negalėjo būti padaryti pažeidimai žibintui, be kita ko, grindė Eksperto išvada, kad žibinto apgadinimai padaryti 65-67 cm aukštyje, o dviratis tokiame aukštyje neturi jokių atsikišusių detalių. Pažymėtina, kad byloje iš valstybės įmonės „Regitra“ 2022 m. lapkričio 11 d. gavus informaciją, jog Transporto priemonė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduota užsieniečiui ir nustačius, kad dėl nurodytų priežasčių nėra galimybių Lietuvos teismo ekspertizės centrui pristatyti Transporto priemonės apžiūrai, ekspertas tyrimą atliko iš pateiktoje medžiagoje esančių nuotraukų.

28. Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 25 d. ekspertizės akto Nr.11Š-126 (22) matyti, kad ekspertas akto tiriamojoje dalyje nurodė, jog Transporto priemonė apžiūrai nebuvo pateikta, o iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių nuotraukų negalima identifikuoti Transporto priemonės priekinio kairės pusės žibinto kairiajame šone esančių pažeidimų pobūdžio, todėl spręsti apie objekto, dėl kurio poveikio buvo sugadintas Transporto priemonės priekinis kairės pusės žibintas, identifikuojančius požymius, negalima, todėl negalima nustatyti tikslaus dviratininko ir Transporto priemonės susidūrimo mechanizmo bei kokiomis dalimis jie tarpusavyje kontaktavo. Ekspertas išvadoje nurodė, kad dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. 674, priekinis kairės pusės žibintas buvo sugadintas kontakto su dviratininku metu.

29. Apeliantas Ekspertizės akto tiriamoje dalyje aprašytas aplinkybes ir padarytas išvadas, bando interpretuoti savo naudai. Priešingai nei nurodė apeliantas, nei Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, nei pateiktoje išvadoje, nėra nurodyta, jog dėl to, kad dviračio dešiniajame šone į išore nėra atsikišusių konstrukcijų elementų, kurie turėtų riboto ploto, aštrų paviršių, kontaktuojant dviračiui su automobiliu, žibintas negalėjo būti apgadintas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės žibinto pažeidimų pobūdžio, t. y. ar tai yra įbrėžimai, padaryti atsikišusį, ribotą plotą, aštrų paviršių turinčiam(-iems) objektui(-ams) slystant žibinto paviršiumi, tikėtina, apie 65+67 cm aukštyje nuo pagrindo, ar tai yra žibinto stiklo įtrūkimai, padaryti riboto ploto, tikėtina, buką paviršių turinčiam objektui įsiremiant arčiau priekinio kairės pusės žibinto kairiojo šono apatinio krašto, žemiau pažeidimų vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta Ekspertizės akte nurodyta aplinkybė, paneigia apelianto nurodytus argumentus, jog eksperto apžiūrai pateikto dviračio dešiniajame šone aukščiau 65 cm nuo pagrindo žymos nenustačius į išorę atsikišusių konstrukcijos elementų, kurie turėtų riboto ploto, aštrų paviršių, negalėjo būti eismo įvykio metu apgadintas automobilio žibintas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Ekspertizės akto tiriamąją dalį ir padarytas išvadas, pagrįstai vertino, kad Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina byloje esančio ginčo, kad Transporto priemonės žibintas buvo apgadintas būtent 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio metu, apelianto dviračiu.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nepateikė savo eismo įvykio aplinkybių (įvykio mechanizmo) paaiškinimo, tokio paaiškinimo nepateikė ir apeliaciniame skunde, o savo poziciją gynė remdamasi vien policijos pareigūnų darytomis nuotraukomis po eismo įvykio, kurios nėra informatyvios ir pakankamai aiškios, kad būtų galima spręsti apie tikslius Transporto priemonės sugadinimus, eismo įvykio mechanizmą. Tai, kad šios nuotraukos nėra informatyvios, pažymėjo ir ekspertas Ekspertizės akte, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Transporto priemonės žibinto sugadinimo nesivadovavo vien policijos pareigūnų darytomis Transporto priemonės nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Transporto priemonės sugadinimo vertino Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir byloje esančias nuotraukas padarytas draudimo bendrovės specialisto Transporto priemonės apžiūros metu bei policijos pareigūnų padarytomis nuotraukomis iš karto po eismo įvykio, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ant Transporto priemonės matyti įbrėžimai (įskilimai) ant bamperio ir žibinto yra panašūs, išgaubto į viršų lanko formos, Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog žemiau priekinio kairės pusės žibinto yra lanko, išgaubto į viršų, formos įbrėžimas, žemiau šios vietos yra daugybinių, tarpusavyje lygiagrečių įbrėžimų grupės, todėl mažai tikėtina, kad žibintas buvo apgadintas kito eismo įvykio metu ar pačio automobilio savininko. Nagrinėjamu atveju priešingai nei nurodė apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į apelianto atstovės argumentus, Ekspertizės aktą ir kitą bylos medžiagą.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

32. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad eismo įvykio metu negalėjo sugadinti Transporto priemonės žibintą, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors ir pats teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau buvo atstovaujamas advokatės, todėl siekdamas paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio metu padaryto sugadinimo Transporto priemonės žibintui, turėjo teisę prašyti teismo apklausti liudytojais iš karto po eismo įvykio atvykusius policijos pareigūnus, draudimo bendrovės specialistą apžiūrėjusį Transporto priemonę, Transporto priemonę eismo įvykio metu vairavusį vairuotoją, transporto priemonės buvusį savininką ar kitus eismo įvykį mačiusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo rinkti už apeliantą įrodymus ir savo iniciatyva kviesti liudytojus, kad paneigtu ar patvirtintu šalių nurodytas aplinkybes.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad dėl jo veiksmų buvo sugadintas Transporto priemonės žibintas, tačiau neskundė sprendimo dalyje dėl žalos dydžio apskaičiavimo, todėl pripažinus, kad žibintas buvo sugadintas apeliantui dviračiu atsitrenkus į Transporto priemonę, darytina išvada, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą ir pagrindė žalos dydį įrodymais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.