- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-26-1174/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00617-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „L. d.“
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Rita Lankutienė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ atstovei advokato padėjėjai I. V. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „L. d.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. B. ieškovės AB „L. d.” naudai 1 246,19 Eur žalos atlyginimą, 28 Eur žyminį mokestį, taip pat 5% palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas..
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu, neblaivus dviratininkas nesuvaldė dviračio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino. Transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB „L. d.“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas A. K.. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „L.d.“ išmokėjo 1 246,19 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Eismo įvykis įvyko dėl neblaivaus dviratininko S. B. kaltės. Atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau skola nebuvo apmokėta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, nes 2021 m. rugpjūčio 10 d. iš draudimo bendrovės AB „L. d.“ gavo pranešimą dėl išmokos išieškojimo, kur iš jos buvo prašoma per 15 dienų į AB „L. d. atsiskaitomąją sąskaitą pervesti 1 046,19 Eur. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai iš draudimo bendrovės AB „L. d.“ gavo pranešimą, kur buvo prašoma per 15 dienų į AB „L. d.“ atsiskaitomąją sąskaitą papildomai pervesti 200,00 Eur. Nesutikdamas su tokia draudiko reikalaujama suma, 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakingam draudikui pateikė pretenziją, kad nesutinka su į žalos sąmatą įtrauktu kairės pusės priekinio žibinto keitimu, nes jis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas. 2021 m. gruodžio 16 d. iš skolų išieškojimo bendrovės UAB „B2 K.“ gavo raginimą sumokėti 1 366,82 Eur. Nesutikdamas su tokiu reikalavimu, draudimo bendrovei AB „L. d.“ pateikė pakartotinę pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinku su tuo, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas priekinis žibintas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės AB „L. d.“ atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir nurodė, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), po įvykusio eismo įvykio, kai neblaivus atsakovas nesuvaldė dviračio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino, kadangi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), ieškovė pradėjo žalos administravimo veiksmus. Eismo įvykio aplinkybes nustatytos policijos pareigūnų, žalos dydį patvirtina pateikta darbų sąmata. Sąmata sudaroma kompiuterinės programos pagalba, pagal rinkos kainas, sąmatoje nurodyti visi atlikti remonto, dažymo darbai, keistos automobilio dalys, jų kainos. Žibinto kaina sąmatoje nurodyta 1 023,74 Eur, kadangi automobilis senesnis nei dviejų metų, yra taikoma naujai detaliai 25 proc. nusidėvėjimas, žibinto kaina 757,82 Eur (1 023,74 Eur – 25 proc.), likusią žalos dalį sudaro kėbulo, bamperio dažymo ir surinkimo darbai. Atsakovas ginčija aplinkybę, kad jis eismo įvykio metu žibinto neapgadino, tačiau ekspertai nurodė, kad negali atsakyti į pateiktus klausimus, nes neturi pakankamai duomenų, jiems nebuvo pateiktas pats automobilis. Ekspertizė atlikta daugiau nei po metrų, galimai dviračio kažkurios dalys buvo pakeistos. Ieškovė byloje papildomai pateikė išvadą dėl automobilio sugadinimo, kurioje paaiškinta išsamiau dėl žibinto apgadinimo. Automobilis autoservise buvo detaliau apžiūrėtas, ko policijos pareigūnai neprivalo padaryti, žalos vertintojas nustatinėja ar apgadinimai padaryti vieno eismo įvykio metu, kaip juos galima būtų pašalinti. Kadangi žibinto suremontuoti nebuvo galima, buvo nuspręsta jį keisti. Ieškovė žalą atlygino pagal pateiktą sąmatą, buvo atlygintos tiesioginės išlaidos, asmuo gavęs šias išlaidas gali jas panaudoti kur nori, ieškovė netikrina, ar asmuo remontavo automobilį pagal pateiktą sąmatą. Ieškovei nėra tikslinga nustatyti didesnę žalą, nes žala ne visada atsakingų asmenų būna atlyginama. Išmoka buvo mokam per du kartus, kadangi iš karto nebuvo sumokėta 200 Eur draudimo sutartyje numatyta išskaita. Ieškovė savo ieškinį įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas nenuginčijo.
Atsiliepimas
5. Atsakovo S. B. atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ta apimtimi, kiek yra prašoma priteisti už žibinto sugadinimą bei proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai, priteisti iš ieškovės valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad ieškovė yra pelno siekianti įmonė, siekianti, kad atsakovas atlygintų kuo didesnę žalos dalį. Atsakovas nuo pat pradžių nesutiko su žibinto apgadinimu, nes policijos pareigūnai negalėjo nepamatyti ir neužfiksuoti automobilio žibintui padarytų apgadinimų. Jei žibinto apgadinimą trukdė matyti dulkės, tai jos turėjo trukdyti matyti ir kitus automobilio apgadinimus. Atsakovas su dviračiu atsirėmė į automobilį, nebuvo smūgio, pats atsakovas nesusižalojo, nebuvo apgadinti jo rūbai, dviratis. Pateiktoje ekspertizėje ekspertų nurodyta, kad automobilio žibinto apgadinimo aukštyje dviratis neturi jokių atsikišimų, todėl dviračiu nebuvo įmanoma apgadinti žibinto. Nesąžininga, kad žalą turėtų atlyginti socialiai remtinas asmuo, kuris nuo pat pradžių nesutiko su žibinto apgadinimu. Ieškovė pasirinko patį brangiausią žibinto taisymo būdą – pakeitė nauju. Policijos pareiga – nustatyti apgadinimus, jie žino ir puikiai išmano savo darbą. Apžiūrint automobilį atsakovas nedalyvavo, jis neturėjo galimybių išreikšti savo nesutikimą, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su draudimo dokumentais.
6. Atsakovas S. B. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kontatuoja :
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu, neblaivus dviratininkas nesuvaldė dviračio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis ir variklio dangtis, ką patvirtina 2021 m. rugpjūčio 9 d. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. rajono policijos komisariato ieškovei išduota pažyma. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. rajono policijos komisariato eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad minėto eismo įvykio kaltininkas S. B., kuris būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,67 prom. neblaivumas, vairuodamas dviratį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino: priekinį bamperį ir variklio dangtį, transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K., vairuotojas N. K.. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Transporto priemonių draudimo liudijimu nustatyta, kad transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti A. K., buvo ieškovės drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, nurodyta 200 Eur besąlyginė išskaita. 2021 m. liepos 8 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis buferis, kapotas, priekinis kairysis žibintas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta bendra 1 246,19 Eur suma, žibinto kaina – 1 023,74 Eur, išskaitymas už detalių būklės pagerinimą 25 proc. – 255,94 Eur suma. Ieškovė N. K. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 1 046,19 Eur sumą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 200 Eur sumą, pateikė byloje mokėjimo nurodymus. Iš pateiktų pranešimų nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. informaciniais raštais „Dėl skolų išieškojimo“ buvo raginamas atlyginti padarytą žalą. Iš atsakovo byloje pateiktų 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. sausio 14 d. pretenzijų nustatyta, jog jis ieškovei teikė pretenzijas dėl sugadinto automobilio žibinto, nesutikdamas su padarytu sugadinimu, nurodydamas, jog policijos pažymose buvo nurodyti tik priekinio bamperio ir variklio gaubto apgadinimai. Kadangi transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB „L. d.“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas A. K., dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „L. d.“ išmokėjo 1 246,19 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.
Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo
8. Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
9. CK 6.263 straipsnyje reglamentuota pareiga atlyginti žalą - kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo CK 6.263 straipsnio 2 dalis.
10. Byloje nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio, 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltas atsakovas S. B., kuris būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,67 prom. neblaivumas, vairuodamas dviratį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo ieškovės drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Dėl šio įvykio S. B. buvo taikyta administracinė atsakomybė. Taigi, byloje nėra ginčo, kad dėl įvykio civilinė atsakomybė atlyginti žalą tenka S. B., nes būtent dėl jo neatsargių veiksmų, nepasirinkus tinkamo greičio, neblaiviam dviračiu atsitrenkus į stovinčią transporto priemonę, kito asmens turtui buvo padaryta žala, t. y. nėra ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.
11. Tačiau atsakovas nesutinka su automobiliui padarytos žalos dydžiu, būtent nesutinka su automobilio žibinto apgadinimu, manydamas, kad jo veiksmais tokio dydžio žala negalėjo būti padaryta, nes po įvykio išoriškai apžiūrėjus nukentėjusį automobilį, tokie apgadinimai nebuvo nustatyti, buvo nurodyta, kad apgadinti automobilio priekinis bamperis ir variklio dangtis ir jokių kitų pretenzijų dėl apgadinto automobilio žibinto nepareiškė.
12. Didesnį, nei nurodo atsakovas, automobilio apgadinimo mastą patvirtina ieškovės byloje pateiktas 2021 m. liepos 8 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (toliau – Apžiūros aktas), kuriame nurodyti transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis buferis, kapotas, priekinis kairysis žibintas, taip pat apžiūros metu pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad buvo apgadinti ne tik transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis buferis, kapotas, bet ir apgadintas kairės pusės priekinis žibintas, ką patvirtino vyresnysis transporto žalų vertintojas A. Č. pateiktoje byloje 2022 m. birželio 15 d. „Išvadoje dėl žibinto sugadinimo“ (toliau – Išvada). Pateiktoje Išvadoje nurodyta, kad atliekant apgadinto automobilio apžiūrą remonto įmonėje buvo užfiksuoti minėti apgadinimai, kuriuos nurodė automobilio vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, taip pat nurodė, kad automobilis remonto įmonėje apžiūros metu buvo nuplautas, švarus, todėl policijos pareigūnai žibinto apgadinimo galėjo nepastebėti.
13. Remonto sąmatoje taip pat nurodoma, kad buvo pažeistas ir apgadintas priekinis kairės pusės žibintas, kurį reikia keisti. Apžiūros akte yra prierašas – su įvykiu nesusiję sugadinimai, kuri palikta neužpildyta, taip pat išaiškinta, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai pažeidimai nėra galutiniai ir galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti automobilio remonto metu. Be to, šiame Apžiūros akte užfiksuota, kad apgadinti ne tik priekinis buferis, kapotas, bet ir apgadintas kairės pusės priekinis žibintas, kas neabejotinai patvirtina didesnės žalos, nei nurodo atsakovas, apimtį.
14. Atsakovo atstovė advokatė R. Lankutienė byloje buvo prašiusi paskirti transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autotechninę ekspertizę, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi byloje paskirta autotechninė ekspertizė, ją pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui.
15. Pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
16. Byloje atlikta ekspertizė, 2022 m. gruodžio 2 d. teisme gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 25 d. Ekspertizės aktas Nr. 11Š-126 (22) (toliau - Ekspertizės aktas). 2022 m. spalio 5 d. gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus prašymas ekspertizei pateikti dviratį, kuriuo važiavo S. B., ir automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtraukė A. K., kuris buvo įpareigotas iki 2022 m. spalio 24 d. pristatyti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrių, adresu Vilniaus g. 269, Šiauliai, o atsakovas S. B. įpareigotas iki 2022 m. spalio 24 d. pristatyti dviratį, kuriuo važiavo eismo įvykio metu. A. K. pateikus teismui informaciją, jog jis transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2021 m. rugpjūčio mėnesį, teismas valstybės įmonei „Regitra“ (toliau – VĮ) pateikė užklausą dėl minėtos transporto priemonės valdytojo (savininko) duomenų, 2022 m. lapkričio 11 d. gauta informacija, kad transporto priemonė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi parduota užsieniečiui. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo galimybių Lietuvos teismo ekspertizės centrui pristatyti transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrai, tyrimas buvo atliekamas iš pateiktoje medžiagoje esančių nuotraukų.
17. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė R. Lankutienė prašydama atmesti ieškinį dalyje dėl sugadinto žibinto rėmėsi Ekspertizės akte nurodytais argumentais teigdama, kad žibinto apgadinimai padaryti 65-67 cm aukštyje, o dviratis tokiame aukštyje neturi jokių atsikišusių detalių, todėl automobilio žibintas šio eismo įvykio metu negalėjo būti apgadintas atsakovo dviračiu.
18. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu, Ekspertizės aktas nepaneigia automobilio žibinto apgadinimo, nes dėl nepateikto automobilio apžiūrai ekspertai negalėjo nustatyti ar minėtas žibintas buvo sugadintas automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratininko tarpusavio kontakto metu, ar įvykio metu būtų buvęs pažeistas ant žibinto galimai buvęs dulkių sluoksnis.
19. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog „automobilis „(duomenys neskelbtini) apžiūrai nebuvo pateiktas, o tik iš pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės žibinto pažeidimų pobūdžio, t. y. ar tai yra įbrėžimai, padaryti atsikišusį, ribotą plotą, aštrų paviršių turinčiam(-iems) objektui(-ams) slystant žibinto paviršiumi, tikėtina, apie 65+67 cm aukštyje nuo pagrindo, ar tai yra žibinto stiklo įtrūkimai, padaryti riboto ploto, tikėtina, buką paviršių turinčiam objektui įsiremiant arčiau priekinio kairės pusės žibinto kairiojo šono apatiniojo krašto“, kas paneigia atsakovo atstovės advokatės R. Lankutienės nurodytus argumentus, jog ekspertizės metu apžiūrai pateikto dviračio dešiniajame šone aukščiau 65 cm nuo pagrindo žymos nenustačius į išorę atsikišusių konstrukcijos elementų, kurie turėtų riboto ploto, aštrų paviršių, negalėjo būti eismo įvykio metu apgadintas automobilio žibintas.
20. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina byloje esančio ginčo, kad transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žibintas buvo apgadintas būtent 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio metu, atsakovo dviračiu (CPK 180 straipsnis).
21. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą daro išvadą remdamasis tikėtinumo kriterijumi, t. y. kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
22. Atsakovas S. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovo atstovės advokatės R. Lankutienės teismo posėdžio metu paklausus, kuo grįsti jų gynybos argumentai, kad automobilio žibintas negalėjo būti apgadintas atsakovo dviračio, pasiteiravus, ką nurodė pats atsakovas apie eismo įvykį, kuo jis remiasi taip teigdamas, pagrindinis argumentas, kuriuo atsakovo atstovė grindė savo abejonę dėl sugadinto žibinto buvo T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. rajono policijos komisariato raštuose nurodyti apgadinimai, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tik priekinis bamperis ir variklio dangtis. Pažymėtina, jog atsakovui eismo įvykio metu buvo nustatytas sunkus (2,67 prom.) girtumas, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas S. B. tiksliai prisimintų eismo įvykio aplinkybes.
23. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateiktos T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. rajono policijos komisariato transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai kurios nuotraukos darytos iš pakankamai nemažo atstumo, kitose nuotraukose vaizdas nėra aiškus, ryškus, automobilis apdulkėjęs, nėra matyti ne tik žibinto apgadinimai, bet ir automobilio kapoto apgadinimai, šiek tiek matyti tik automobilio bamperio apgadinimai, todėl tikėtina, kad policijos pareigūnai automobilio žibinto apgadinimo dėl ant automobilio esančių dulkių kiekio galėjo nematyti.
24. Byloje pateiktas 2021 m. liepos 8 d. Apžiūros aktas ir ieškovės darytos nuotraukos, kuriose aiškiai matyti automobilio žibinto apgadinimai. Priešingai, ieškovei apžiūrint automobilį, šis buvo švarus, nuplautas, visos nuotraukos pateiktos aiškios, ryškios, darytos iš pakankamai mažo atstumo. Nors atsakovo atstovė advokatė R. Lankutienė teigė, kad automobilis buvo apžiūrėtas ir darytos nuotraukos praėjus keturioms dienoms po eismo įvykio, kad automobilis galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad žibintas buvo apgadintas kito eismo įvykio metu ar pačio automobilio savininko, nes ant transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti įbrėžimai (įskilimai) ant bamperio ir žibinto yra panašūs, išgaubto į viršų lanko formos. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog žemiau priekinio kairės pusės žibinto yra lanko, išgaubto į viršų, formos įbrėžimas, žemiau šios vietos yra daugybinių, tarpusavyje lygiagrečių įbrėžimų grupės.
25. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-2013).
26. Atsakovas byloje yra pateikęs ieškovei rašytas pretenzijas, kuriose taip pat nurodo, kad su nurodyta draudimo suma nesutinka, kad eismo įvykio metu automobilio žibintas nebuvo apgadintas, pagrindinį nesutikimo argumentą nurodo policijos pateiktą medžiagą, fotonuotraukas, jog jose jokių apgadinimų ant žibinto nėra, nes žibintas neturėjo su atsakovo dviračiu jokio kontakto.
27. Pažymėtina, kad dėl T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. rajono policijos komisariato medžiagos ir fotonuotraukų teismas išsamiai pasisakė 23-24 punktuose.
28. Atsakovo atstovė advokatė R. Lankutienė ne kartą teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas yra silpnesnioji bylos šalis, kad visi neaiškumai turėtų būti vertinami atsakovo naudai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su draudimo dokumentais.
29. Šioje byloje ginčas yra kilęs iš civilinės atsakomybės santykių, nesusijęs su vartotojo silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimu. Šis ginčas priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų ar kviesti liudytojų. Byloje nebuvo pateiktas konkretus prašymas kviesti liudytojus, siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes dėl automobilio žibinto apgadinimo. Atsakovui S. B. byloje 2022 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02474 teikiama antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė Rita Lankutienė. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu neprašė byloje kviesti liudytojų: transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, vairuotoją, eismo įvykio metu tyrimą atlikusius policijos pareigūnus, ieškovės darbuotoją, surašiusį apžiūros aktą ar dariusį automobilio nuotraukas, kurie patvirtintų ar paneigtų atsakovo atstovės argumentus, ar kitas bylos aplinkybes. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismui nekilo pareiga juos kviesti savo iniciatyva. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su visa žalos byla medžiaga, nes 2021 m. lapkričio 29 d. rašytoje ieškovei pretenzijoje nurodyta, kad „2021 m. rugsėjo 25 d. iš atsakingo AB „L. d.“ išieškojimų specialisto M. I. gavau regresinės bylos medžiagą, susijusią su 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykiu“.
30. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus. Nors atsakovas, jo atstovė advokatė Rita Lankutienė įrodinėjo aplinkybes, kad automobilio žibintas eismo įvykio metu negalėjo būti apgadintas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius bei būtų pagrindas nesivadovauti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, į bylą nepateikė. Tai yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė įrodė savo procesinę poziciją, o atsakovas – ne.
31. AB „L. d.“ remonto sąmatoje išsamiai išdėstyta, kokie transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai turi būti atlikti bei kokia kiekvieno darbo, detalių kaina, naujoms detalėms pritaikyta 25 proc. išskaitymas už dalių būklės pagerinimą (1 023,75 Eur - 25 proc., žibinto kaina 767,82 Eur). Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, AB „L. d.“ vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2020-09-25) 78 punktu, kuriame nurodoma, kad Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal sugadintos transporto priemonės ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertei, buvusiai iki draudžiamojo įvykio, atkurti būtinas remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir 74 punktą, jog apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į per įvykį tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi.
32. AB „L. d.“ remonto sąmatoje nurodytų darbų pobūdis nekelia abejonių, kad darbai buvo susiję su eismo įvykio padarinių šalinimu, nes iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis buferis, kapotas, bet ir apgadintas kairės pusės priekinis žibintas, todėl natūralu, kad jie turėjo būti remontuojami – ardomi, dažomi ar keičiami, todėl AB „L. d.“ kilo pareiga jas apmokėti, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatomis. Ieškovė byloje taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių nustatyta, kad ieškovė N. K. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 1 046,19 Eur sumą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 200 Eur sumą.
33. Šiuo atveju, nors atsakovas nesutiko su transporto priemonei BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos mastu ir jos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus nepateikė ir rėmėsi iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriuos teikė ieškovė, juos interpretuodamas savo naudai. O atsakovo atstovės advokatės Ritos Lankutienės teiginiai, jog ieškovė galimai siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, nes ieškovė jokios materialinės naudos, tenkinus jos reikalavimą, negautų, kadangi siekia tik išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo, t. y. ieškovė įgyvendina tik išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, todėl atmestini atsakovo atstovės argumentai, kad ieškovė siekia nustatyti kuo didesnę žalą, siekdama pelno.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir žalos dydį, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad padarytos žalos dydis yra žymiai mažesnis, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, 6.263 straipsnis).
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Ieškovė prašė byloje priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur teisinės paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus, 98,08 Eur išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Atsakovui S. B. byloje 2022 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02474 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė, įpareigojant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas pagal ekspertų pateiktą sąskaitą. 2023 m. sausio 3 d. teisme gauta 2023-01-02 Nr. APD-2023-00058, pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtina, kad S. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 931,91 Eur.
39. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, jos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai:
- 1 246,19 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) žalos atlyginimo;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 1 246,19 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 98,08 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.