Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui M. L., jo įgaliotam atstovui advokatui R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo M. L. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. 2021 m. liepos 8 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2651-2021 dalies panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė A. Č. 2021 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2651-2021, kuriuo M. L., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. sausio 13 d., 15.56 val., Marių g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Marijampolės sav., chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu ir tuo kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Be to, asmuo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ­­– Nutarimas) laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginė priemonės ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 10 punktų reikalavimus, Nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimus. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 500 Eur bauda. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, asmeniui paskirta subendrina nuobauda – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių terminui (b. l. 11).

M. L. prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl taikytos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) judėjimo tikslas bei motyvas tikrai nebuvo susijęs su jokiomis chuliganiškomis paskatomis bei tokio pobūdžio motyvais. Važiuodamas automobiliu stovėjimo aikštelėje, tiesiog judėjo reikalinga kryptimi ir neturėjo tikslo kam nors kelti pavojų ar trukdyti eismo saugumui. Vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, jog jokių tyčinių veiksmų, kuriais siekiama priversti automobilį slysti šonu, nėra. Aikštelės danga yra padengta sniegu, kuris vietomis yra suvažinėtas, vietomis – ne. Taigi, automobilio judėjimas esant tokiai dangai, savaime yra komplikuotas ir susijęs su tam tikrais vairuotojui iškylančiais uždaviniais, kurių vienas – teisingai bei objektyviai įvertinti kelio dangą bei pasirinkti judėjimo greitį, kryptį, trajektoriją. Iki pradedant važiuoti savo automobiliu iš aikštelės kelkraščio ištraukė kitą automobilį, kurio vairuotojas, kaip suprato – besimokantis vairuoti, neįvertino dangos bei savo vairavimo galimybių ir nuvažiavęs nuo aikštelės į kelkraštį užklimpo. Buksyruojant minėtą automobilį, didelės slidumos nejautė, toje vietoje danga, nors ir buvo padengta sniegu, tačiau neatrodė labai slidi. Ištraukus iš šalikelės automobilį, nusprendė savo transporto priemonę palikti kitoje aikštelės dalyje bei eiti pasivaikščioti. Ketindamas pervažiuoti aikštelę, pradėjo judėti paspausdamas akceleratoriaus pedalą. Tačiau judėjimo kryptimi, aikštelės danga pasirodė esanti slidesnė nei atrodė iš pradžių, todėl pasirinktas važiavimo intensyvumas, akceleratoriaus paspaudimas buvo per didelis, dėl ko automobilį sumėtė, t. y. galinė dalis slystelėjo į šoną, todėl, siekdamas išvengti tolimesnio slydimo, pasukęs vairą į priešingą pusę, bandė išlyginti automobilį bei priversti jį važiuoti tiesiai. Bandant išlyginti automobilio judėjimo trajektoriją, galinė dalis dar buvo šiek tiek pasukta į priešingą pusę nei buvo pradžioje pradedant slysti, tačiau tai vėlgi įvyko dėl slidžios dangos;

2) kaip matyti iš vaizdo medžiagos, judėjimo trajektorijoje bei kryptyje, nebuvo jokių eismo dalyvių, kuriems galėjo kelti pavojų. Automobiliai, tuo metu buvę aikštelėje, stovėjo, pėsčiųjų artimoje aplinkoje taip pat nebuvo. Jokia transporto priemonė nebandė važiuoti bei nevažiavo, niekam nebuvo sutrikdytas eismas, niekas dėl jo neturėjo nutraukti savo judėjimo, keisti krypties ar bet kaip kitaip vengti tariamai pavojingų veiksmų. Duomenų, kad kokie nors asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo;

3) vertinant grėsmės bei pavojaus galimybę, svarbus yra ir įvykio vietos faktorius, tai yra turi būti vertinama aplinka, kurioje buvo atlikti veiksmai, kuruos policijos pareigūnai vertina kaip neleistinus. Šiuo atveju teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad pati įvykio vieta, net ir esanti greta visuomeninės paskirties pastatų, mokyklų, pėsčiųjų perėjų, kur bet kada gali pasirodyti pėstieji ar kiti eismo dalyviai, nesudaro pagrindo manyti, jog pažeidimas yra padarytas iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje byloje Nr. N444-1527/2010 pasisakė, kad „tai, kad pažeidimas buvo padarytas netoli mokyklos, 500 m atkarpoje yra trys pėsčiųjų perėjos, kuriose bet kuriuo metu galėjo pasirodyti moksleiviai ar kiti eismo dalyviai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, ką yra būtina įrodyti, norint K. D. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį<...>“. Tai reiškia, kad pavojus turėtų būti sukeltas „realus, o ne tariamas ar menamas ir grindžiamas vien tik pačia galimybe sukelti pavojų atsižvelgiant į gretimai esančius pastatus, viešą vietą, kur bet kada gali pasirodyti pėstieji, kitos transporto priemonės. 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-593/2021 priimtoje tenkinant apeliacinį skundą asmens, nubausto už chuliganišką vairavimą toje pačioje vietoje, t. y. Marijampolėje, Marių g., esančioje parko automobilių stovėjimo aikštelėje, pasisakė, jog „<...> vis dėlto, negalima ignoruoti fakto,, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo padarytas nusižengimas, yra nuošalioje, atokioje vietoje (šalia nėra nei gyvenamųjų namų, nei prekybos centrų ar kitų pastatų). Tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su draugais (kitu automobiliu) atvyko į šią aikštelę, jau buvo vakaras, sutemę, kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų žmonių aikštelėje nebuvo. Šių motyvų (o taip pat ir kitų) pagrindu Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti nuobaudą už chuliganišką vairavimą;

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Antra, iš byloje esančio vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, kad M. L. važiuojant lėtai tiesiai, atliekant vairavimo manevrus (važiuojant pirmyn, atgal, apsisukant) iš automobilio išmetamųjų dujų sistemos dalies nematyti juodų dūmų. Minėtame vaizdo įraše fiksuota, jog 15:54:38 val. M. L. vairuojamas automobilis pradeda traukti sniege užklimpusį automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 15:54:41 val. stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą (dyzeliniam automobilio varikliui pradėjus dirbti didelėmis apsukomis), iš automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), išmetamųjų dujų sistemos dalies pasipila juodi dūmai. Tai leidžia daryti išvadą, kad juodi dūmai iš M. L. vairuoto automobilio išmetamųjų dujų sistemos dalies pasipila tik tuo atveju, kai yra stipriai spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, taip verčiant variklį dirbti didelėmis apsukomis. Iš vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, kad 15:56:16 val. M. L. vairuojamas automobilis pasisuka, pradeda važiuoti per visą automobilio stovėjimo aikštelę. Iš automobilio duslintuvo pasipila tamsūs dūmai. 15:56:20 val. dar kartą pasipila tamsūs dūmai. 15:56:24 val. automobilis baigia slysti šonu, trečią kartą pasipila tamsūs dūmai. Visa tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. L. tris kartus stipriai spaudė akceleratoriaus pedalą. Teismas sprendžia, kad akceleratoriaus pedalo stipresnis nei reikia paspaudimas net tris kartus nebuvo bandymas suvaldyti automobilį, neįvertinus slidžios aikštelės dangos, kaip tai teigiama skunde, tačiau tai buvo sąmoningai atliktas veiksmas, sąlygotas M. L. chuliganiškų paskatų, siekiant sukelti variklio apsukas ir ratų prasisukimą bei automobilio šoninį slydimą dėl šios priežasties. Būtent dėl sąmoningai ir tikslingai, per kelis kartus stipriau spaudžiamo akseleratoriaus pedalo, automobilis prarado sukibimą su danga ir pradėjo slysti šonu.

Teismas pažymi, kad tokios versijos apie tariamą M. L. vairuoto automobilio gedimą patvirtinimui asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei administracinio nusižengimo nagrinėjimo institucijoje metu. Nurodoma versija apie tariamą automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), gedimą buvo iškelta tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Priešingai, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad visais atvejais padidintas automobilio dūmingumas buvo sukeltas tik akseleruojant automobilio variklį taip siekiant sukelti jo apsukas ir išgauti jo judėjimui padidintą galią. Tais atvejais, kuomet automobilis pajuda iš vietos staigiai neakseleruojant, jo dūmingumas nepadidėja (pajudėjimas iš vietos ir pervažiavimas nuo užklimpusio automobilio priekio prie jo galo).

Trečia, iš vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ akivaizdžiai matyti, kad analizuojama situacija nebuvo momentinis M. L. vairuoto automobilio paslydimas bei bandymas jį suvaldyti. Tokią išvadą teismas dar atsižvelgdamas į tai, tai KET taisykles pažeidžiantis asmens važiavimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą – 9 sekundes (vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ laikas nuo 15:56:16 iki 15:56:25), t. y., ne 3 sekundes, kaip tai teismo posėdžio metu buvo bandoma įtikinti teismą. Be to, automobiliui sukantis ratu slydimui šonu naudojamas didelis aikštelės plotas.

Ketvirta, iš vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, kad kai M. L. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), slysta šonu, tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje yra dar trys kiti automobiliai. Teismo vertinimu, būtent prieš šiuose automobiliuose buvusius asmenis, o taip pat jo vairuojamame automobilyje keleivio vietoje buvusiai M. M. M. L. stengėsi iššaukiančiai pademonstruoti, kad jis būdamas viešoje vietoje, gali negerbti aiškių žmogaus ir visuomenės elementarių moralės ar elgesio normų bei siekiant pademonstruoti savo sugebėjimus, pastatydamas save prieš aplinkinius, nors tam nebuvo jokios realios priežasties.

Penkta, minėtame vaizdo įraše fiksuota, jog 15:56:08 val. automobilių stovėjimo aikštelėje esantis automobilis „BMW“ apsisuka, pavažiuoja į priekį bei pavažiuoja atgal. 15:56:14 val. M. L. vairuojamas automobilis pradeda lėtai judėti. Automobilis „BMW“ sustoja. Tuo metu M. L., spausdamas akceleratoriaus pedalą, priverčia automobilį slysti šonu. 15:57:00 val. matyti, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja automobilis „BMW“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad automobilio „BMW“ vairuotojas neišvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės dėl M. L. atliekamo pavojingo manevravimo.

Šešta, iš vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, kad 15:56:09 val. automobilis „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda lėtai judėti, norėdamas išvažiuoti i automobilių stovėjimo aikštelės. M. L. vairuojamas automobilis tuo metu stovi ir pradeda važiuot tik tada, kai minėtas automobilis būna pakankamai toli. Tai rodo, kad M. L. laukė, kol šalia esantis automobilis pavažiuos toliau, kad jis galėtų atlikti chuliganiško vairavimo manevrą, reikalaujantį didelio automobilių stovėjimo aikštelės ploto.

Skunde teigiama, kad kaip matyti iš vaizdo medžiagos, judėjimo trajektorijoje bei kryptyje, nebuvo jokių eismo dalyvių, kuriems galėjo kelti pavojų. Automobiliai, tuo metu buvę aikštelėje, stovėjo, pėsčiųjų artimoje aplinkoje taip pat nebuvo. Jokia transporto priemonė nebandė važiuoti bei nevažiavo, niekam nebuvo sutrikdytas eismas, niekas dėl jo neturėjo nutraukti savo judėjimo, keisti krypties ar bet kaip kitaip vengti tariamai pavojingų veiksmų. Duomenų, kad kokie nors asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, dar karą pažymi, kad iš vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, kad kai M. L. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), slysta šonu tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje yra dar trys kiti automobiliai. Be to, reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant chuliganiškų paskatų buvimą M. L. veiksmuose, nagrinėjamu atveju teismas laiko tai, kad nusižengimo padarymo metu M. L. vairuojamame automobilyje buvo keleivė M. M. Nagrinėjamu atveju asmens vairavimas nebuvo saugus, kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir jo automobilyje buvusiai keleivei. Vairuotojo galimybės suvaldyti slystantį automobilį itin ribotos. M. L. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas atkreipti dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

Skunde nurodoma, kad vertinant grėsmės bei pavojaus galimybę, svarbus yra ir įvykio vietos faktorius, tai yra turi būti vertinama aplinka, kurioje buvo atlikti veiksmai, kuruos policijos pareigūnai vertina kaip neleistinus. Šiuo atveju teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad pati įvykio vieta, net ir esanti greta visuomeninės paskirties pastatų, mokyklų, pėsčiųjų perėjų, kur bet kada gali pasirodyti pėstieji ar kiti eismo dalyviai, nesudaro pagrindo manyti, jog pažeidimas yra padarytas iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje byloje Nr. N444-1527/2010 pasisakė, kad „tai, kad pažeidimas buvo padarytas netoli mokyklos, 500 m atkarpoje yra trys pėsčiųjų perėjos, kuriose bet kuriuo metu galėjo pasirodyti moksleiviai ar kiti eismo dalyviai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, ką yra būtina įrodyti, norint K. D. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį<...>“. Tai reiškia, kad pavojus turėtų būti sukeltas realus, o ne tariamas ar menamas ir grindžiamas vien tik pačia galimybe sukelti pavojų atsižvelgiant į gretimai esančius pastatus, viešą vietą, kur bet kada gali pasirodyti pėstieji, kitos transporto priemonės. 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-593/2021 priimtoje tenkinant apeliacinį skundą asmens, nubausto už chuliganišką vairavimą toje pačioje vietoje, t. y. Marijampolėje, Marių g., esančioje parko automobilių stovėjimo aikštelėje, pasisakė, jog „<...> vis dėlto, negalima ignoruoti fakto,, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo padarytas nusižengimas, yra nuošalioje, atokioje vietoje (šalia nėra nei gyvenamųjų namų, nei prekybos centrų ar kitų pastatų). Tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su draugais (kitu automobiliu) atvyko į šią aikštelę, jau buvo vakaras, sutemę, kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų žmonių aikštelėje nebuvo. Šių motyvų (o taip pat ir kitų) pagrindu Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti nuobaudą už chuliganišką vairavimą.

Teismas pažymi, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi faktinės veikos padarymo aplinkybės, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

Svarbu pažymėti tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą galima konstatuoti tik esant subjektyviam nusižengimo sudėties elementui – tiesioginei tyčiai.

ANK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo „14889023, Marių parkas(1)“ matyti, M. L. sąmoningai net tris kartus spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas manevravimas automobilių stovėjimo aikštelėje patvirtina, kad M. L. vairuojamos transporto priemonės nesumėtė dėl automobilių stovėjimo aikštelės dangos ir jos būklės ar vairavimo patirties stokos, jis apgalvotai manevravo, norėdamas pasirodyti prieš kitus automobilius. Atkreiptinas dėmesys, kad į aikštelę buvo įvažiuota lėtai, lėtai atlikti kiti vairavimo manevrai (apsisukimai, pavažiavimas ne kartą pirmyn bei atgal), po to be jokios priežasties staigiai padidintas greitis, kas priverčia transporto priemonę toliau slysti šonu. Būtent šie momentai liudija, kad M. L. veikė tiesiogine tyčia – darydamas analizuojamą nusižengimą suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Asmens suvokimą, kad jis darė nusižengimą patvirtina ir tai, kad M. L. bandė išvengti administracinės atsakomybės, o kaltę dėl padaryto nusižengimo bandė prisiimti E. V.. Minėtas asmuo ir M. L. sugyventinė M. M. teikė paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą neva padarė užsienietis S., vėliau, kad jį padarė E. V., tačiau buvo nurodytos faktų neatitinkančios įvykio versijos detalės. Policijos pareigūnams atlikus tyrimą ir siekiant nustatyti automobilio vairuoją, iš socialinės erdvės „Facebook“, buvo sulygintos M. L. foto nuotraukos turimu vaizdo įrašu ir nustatyta, kad būtent M. L., o ne E. V. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. tik tada pripažino, jog transporto priemonę vairavo būtent jis, o ne kitas asmuo. Tai reiškia, kad jis suprato savo veikos priešingumą teisei, kad ją padarė sąmoningai, tačiau pasirinkta taktika stengėsi išvengti atsakomybės už jį.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie M. L. tyčinę kaltės formą ir chuliganiškas paskatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. paaiškinimai, nurodyti skunde ir duoti teismo posėdžio metu, jog jis chuliganiškai nevairavo, o jo veiksmai nebuvo tyčiniai, yra paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma, jai prieštarauja, todėl vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę ir iš jos kylančius teisinius padarinius.

Aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad M. L. administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu, kuomet jis, vairuodamas transporto priemonę (lengvąjį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsižvelgdamas į aikštelės važiuojamosios dalies būklę, tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą ir didino variklio apsukas, taip priversdamas automobilį staigiai slysti šonu ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą. Tokiais veiksmais M. L. atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės ir elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi KET, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Dėl tokių M. L. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, atsirado rizika kilti eismo įvykiui. Teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios M. L. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. 2021 m. liepos 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2651-2021 dalyje dėl M. L. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną skunde bei teismo posėdžio metu nurodytais motyvais M. L. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Skundu prašoma nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl taikytos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad M. L. šiuo metu su sugyventine augina mažametį sūnų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes sugyventinė augina sūnų ir jokių pajamų negauna. Praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, tuo pačiu prarastų ir pragyvenimo šaltinį, kas, neabejotinai atsilieptų šeimos finansinei situacijai. Nurodytos svarbios priežastys yra laikytinos išskirtinėmis, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas neturėtų būti taikomas. Be to, padarytas KET pažeidimas nėra sunkus, nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, avarinė situacija ar pan., kas turėtų neigiamos įtakos atsakomybės vertinimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ANK 34 straipsnio 5 dalį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Be to, neigiamų pasekmių ir (ar) avarinės situacijos nesukėlimas nesuponuoja padaryto administracinio nusižengimo mažesnio pavojingumo. Tuo labiau, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių kilimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo M. L. išvis netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. L. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskira sankcijos vidurkyje numatyta piniginė bauda – 500 Eur (galima bauda yra nuo 450 Eur iki 550 Eur) ir ilgesniam nei minimaliam laikotarpiui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 15 mėnesių (galimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 12 iki 24 mėnesių).

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Vertinant nurodytas administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu M. L. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas nepažeidžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo principų. Tačiau teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į M. L. asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam, t. y. 12 mėnesių terminui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeistinas Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. 2021 m. liepos 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2651-2021 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

M. L. skundą atmesti.

Pakeisti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. 2021 m. liepos 8 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2651-2021 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.