Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. (A. L.) ir V. L. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys J. J., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d. buto nuomos sutartį, teismo nutartis ir kitus teismo dokumentus, priimtus civilinėje byloje Nr. e2YT-2700-1025/2024, 2024 m. liepos 3 d. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. 2024 m. lapkričio 19 d. teisme gautas apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, juo prašė prie bylos pridėti šalių susirašinėjimo medžiagą (su vertimu iš rusų į lietuvių kalbą), 2023 m. lapkričio 6 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažymą dėl privalomosios mediacijos, 2024 m. spalio 21 d. pretenziją, turto pardavimo skelbimą. 2025 m. sausio 14 d. teisme gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, juo prašė pridėti prie bylos 2020 metų šalių susirašinėjimą, iš kurio aiškiai matyti, kad būtent A. L. sukūrė el. paštą v(duomenys neskelbtini) ir šiuo el. paštu aktyviai visą laiką naudojosi. Apeliantės teigimu, naujų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė kilo siekiant atsikirsti į pareiškėjo A. L. melagingai nurodytas aplinkybes.

19. 2025 m. sausio 29 d. teisme gauti pareiškėjo A. L. paaiškinimai (prieštaravimai), jais pareiškėjas prašė atsisakyti priimti V. L. su 2024 m. lapkric?io 19 d. pras?ymu de?l papildomų įrodymų prie apeliacinio skundo prie?mimo pateiktus naujus įrodymus, o V. L. su 2025 m. sausio 14 d. prašymu de?l papildomų įrodymų prie apeliacinio skundo prie?mimo pateiktą naują įrodymą priimti. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės į bylą naujai pateiktais įrodymais ir pareiškėjo A. L. nuomone dėl minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos pažymi, jog apeliantės naujai į bylą pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, apeliantė jais remiasi savo apeliaciniame skunde, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį ir siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, darytina išvada, jog yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

20. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. L. į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2013 m. kovo 10 d. paprastąjį vekselį, 2013 m. balandžio 17 d. paprastąjį vekselį, 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį, 2016 m. kovo 9 d. sutartį dėl vaiko išlaikymo, V. A. ir A. L. pareiškimą dėl sutarties patvirtinimo, vaiko išlaikymo ir bendravimo, 2016 m. balandžio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. A. L. „Swedbank“, AB, banko sąskaitos išrašą, 2017 m. gruodžio 27 d. V. L. (buvusi pavardė – A.) elektroninį laišką, 2017 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (9.6)-OPP- 1975 „Dėl V. A. informavimo apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą“, 2018 m. lapkričio 16 d. V. L. (buvusi pavardė – A.) prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2016 m. kovo 18 d. nuomos sutartį ir mokėjimus, 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis byloje Nr. SAA-42-659/2023, 2023 m. lapkričio 2 d. V. A. raštą, 2023 m. lapkričio 5 d. V. A. raštą. Taip pat 2025 m. sausio 29 d. teisme gauti pareiškėjo A. L. paaiškinimai (prieštaravimai), kuriais pareiškėjas, be kita ko, prašė prie bylos pridėti papildomus įrodymus, t. y. 2013 m. sausio 9 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos raštą Nr. V18-07, 2017 m. gegužės 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie V. L. (buvusi pavarde? – A.) valstybinį socialinį draudimą, 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą „De?l V. A. informavimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą“, įrodymus, patvirtinančius A. L. ir E. B. kelionę į (duomenys neskelbtini), su vertimais į lietuvių kalbą, įrodymus, patvirtinančius, kad A. L. 2016 metais buvo susižadėjęs su E. B., 2025 m. sausio 25 d. N. K. (N. K.) paliudijimą, 2025 m. sausio 26 d. F. B. (F. B.) liudijimą, V. L. ir A. L. susirašinėjimą su vertimu į lietuvių kalbą, 2016 m. kovo 18 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sąskaitas, A. L. „Swedbank“, AB, banko sąskaitos is?ras?ą ir 2016 m. rugse?jo 20 d. Baltic Able Traders SIA (LTB) sąskaitą faktu?rą Nr. I/88718 su vertimais į lietuvių kalbą, (duomenys neskelbtini) Klaipe?dos miesto savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-1363-2019, 2020 m. balandžio 29 d. antstolio J. P. lydraštį Nr. S-20-172-8339.

21. 2025 m. vasario 13 d. teisme gautas apeliantės paaiškinimas dėl pareiškėjo A. L. į bylą pateiktų naujų įrodymų, juo apeliantė nurodė, jog sutinka, kad teismas priimtų kaip įrodymą su 2025 m. sausio 28 d. A. L. paaiškinimais priimtą 8 priedą, o kitų A. L. pateiktų priedų priėmimui prieštarauja, nes jie nėra susiję su byla. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės į bylą naujai pateiktais įrodymais bei apeliantės nuomone dėl minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos pažymi, jog pareiškėjo naujai į bylą pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, pareiškėjas jais remiasi savo apeliaciniame skunde, todėl atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, taip pat įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį bei siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, daro išvadą, jog yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46. Taip pat nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu (skundžiamas sprendimas) nutraukė šalių sudarytą santuoką ir patvirtino šalių sudarytą 2024 m. balandžio 3 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

23. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad žinią apie tai, jog šalių sudaryta santuoka jau yra nutraukta kitoje byloje, apeliantė sužinojo po to, kai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti. Teigia, kad ši žinia buvo netikėta ne tik apeliantės atstovui, bet ir šokiruojanti pačiai apeliantei, kadangi ji jokių dokumentų dėl santuokos su A. L. nutraukimo nepasirašė, apie pradėtą ir jau išnagrinėtą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nieko nežinojo, 2024 m. sausio 30 d. bei 2024 m. balandžio 3 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas ne tik dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje užfiksuotų sąlygų, tačiau taip pat keliama ir abejonė dėl to, ar šalys apskritai sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

24. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.

25. Civilinio proceso įstatymas numato, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skundžiamu sprendimu pareiškimas tenkintas, šalių sudaryta santuoka nutraukta ir patvirtinta į bylą pateikta 2024 m. balandžio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Įvertinus 2024 m. balandžio 3 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinį matyti, kad ši sutartis pasirašyta tiek pareiškėjo A. L., tiek ir apeliantės. Pažymėtina, jog civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Taip pat akcentuotina, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1129-889/2024 teismas konstatavo: „Procesiniai dokumentai (įskaitant teismo sprendimą) civilinėje byloje Nr. e2YT-2790-1025/2024 per EPP sistemą V. L. (A.) nebuvo įteikti. Aplinkybių, jog apeliantė būtų gavusi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai.“ Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išvadas apie šalių išreikštą valią ir tikruosius šalių ketinimus padarė remdamasis vien tik faktu, jog teismui pateikta sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių, tačiau aplinkybių, ar minėtos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos atitinka sutarties šalių tikrąją valią, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo.

27. Vertindamas argumentus, ar apeliantė pasirašė į bylą pateiktą 2024 m. balandžio 3 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ir aplinkybes, ar minėtoje sutartyje išreikšta apeliantės valia atitinka tikruosius jos interesus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į faktiškai byloje susiklosčiusią situaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog į bylą yra pateikti įrodymai, kad, siekdama nutraukti šalių sudarytą santuoką, apeliantė Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. liepos 5 d. pateikė ieškinį, prašydama:

27.1. Nutraukti santuoką dėl A. L. kaltės;

27.2. Šalių nepilnamečio vaiko Ž. L. išlaikymui priteisti po 500 Eur per mėnesį;

27.3. Pripažinti negaliojančia atsakovo A. L. ir jo tėvų V. L. bei A. L. 2018 m. spalio 8 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3772 dėl nekilnojamojo turto perleidimo; pripažinti negaliojančia V. L. ir MB „Vasudeva“ 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5898 dėl nuosavybės teisių perleidimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia atsakovo A. L. ir E. Š., D. Š. 2022 m. vasario 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 689 dėl nuosavybės teisių perleidimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

27.4. Taikyti restituciją natūra, atsakovui A. L. grąžinant turtą, perleistą 2018 m. spalio 8 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 3772, kuri pripažinta negaliojančia, pagrindu, taikyti restituciją pinigais, atsakovui A. L. iš A. L. priteisti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš E. Š., D. Š. pagal 2022 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo Nr. 689 sutartį gautą kainą;

27.5. Pripažinti V. L. nuosavybės teisę į šį turtą, kaip įgytą ieškovės V. L. ir atsakovo A. L. nuo 2010 metų iki 2019 m. gegužės 22 d. vykdytos jungtinės veiklos pagrindu: į 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), į 385/1398 dalis žemės sklypo, 26/100 dalis sandėlio, 2366/9001 dalis neįrengtos palėpės, (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini);

27.6. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą: butus, adresais (duomenys neskelbtini), 769/1398 dalis žemės sklypo, 53/100 dalis sandėlio, 4732/9001 dalis neįrengtos palėpės, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: V. L. pripažinti nuosavybės teisę į turtą, bendros 237 699 Eur vertės, atsakovui A. L. pripažinti nuosavybės teisę į turtą, bendros 176 600 Eur vertės, ieškovei V. L. iš atsakovo A. L. priteisti 1/2 dalį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), A. L. pagal 2022 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 689 gautų piniginių lėšų, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. lapkričio 3 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi;

27.7. Įpareigoti atsakovą A. L. pateikti duomenis iš Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigų apie jo sąskaitose 2023 m. lapkričio 3 d. buvusį piniginių lėšų likutį, įpareigoti atsakovą A. L. pateikti jo 2017 m. balandžio 12 d. įsteigtos MB „Vasuveda“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 metus.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

29. Akcentuotina, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. balandžio 11 d., o byloje nustatyta, jog kartu su 2024 m. liepos 5 d. ieškiniu teismui buvo pateikta 2024 m. balandžio 30 d. advokato R. G. atstovavimo apeliantei sutartis ir 2024 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus pažyma dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.14 Mr)(M-P-24-3075)-MPA, iš kurios matyti, kad apeliantė kreipėsi į tarnybą dėl privalomosios mediacijos dar 2024 m. gegužės 8 d. (prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo) vykdymo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog jau buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau apeliantė vis tiek ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama santuokos nutraukimo. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė kreipėsi į advokatą dar tuo metu, kol skundžiamas sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių tiek dėl 2024 m. sausio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tiek ir dėl 2024 m. balandžio 3 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo aplinkybių ir tokios sutarties atitikties apeliantės tikrajai valiai, todėl konstatuotina, jog šias aplinkybes būtina išsamiai įvertinti ir dėl jų pasisakyti.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar 2024 m. balandžio 3 d. patikslintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos atitinka sutarties šalių tikrąją valią, todėl darytina išvada, kad šių aplinkybių nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties ir užkirstų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog būtina bylą grąžinti pakartotinai nagrinėti, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija.

31. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal CK 3.51 straipsnį, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

32. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Tai reiškia, jog esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl skundžiamo sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas. Apeliantė skundu išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės nesutinka su sudaryta (ir teismo patvirtinta) sutarties dalimi, kuria išspręsti turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo klausimai. Analogiškas aplinkybes apeliantė nurodo ir teismui 2024 m. liepos 5 d. pateiktame ieškinyje. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Akivaizdu, jog tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti ir patikrinti, kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors tai nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vis tik nagrinėjamu atveju iš pateikto apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neatitinka tikrosios apeliantės valios ir todėl negalėjo būti tvirtinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – apeliantės valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutaria kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą. Akcentuotina, jog šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos didžiosios dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apribotų pareiškėjų teisę į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.