Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. (A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos V. L. (A.) apeliacinio skundo, paduoto dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. (A. L.) ir V. L. (A.) patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys J. J., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas pagal pareiškėjų patikslintą prašymą išnagrinėjo civilinę bylą ir 2024 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu prašymo reikalavimus tenkino visiškai – nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino 2024 m. balandžio 3 d. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

2. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. teismo sprendimo, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir civilinę bylą Nr. e2YT-2790-1027/2024 nutraukti; atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo paduoti; priteisti pareiškėjai V. L. (A.) iš pareiškėjo A. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. A. L. atstovė advokato padėjėja į civilinę bylą pateikė 2024 m. balandžio 3 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią tariamai pasirašė A. L. ir V. L. (A.). Apeliaciniame skunde nurodo, kad V. L. (A.) šios sutarties nepasirašė, apie jos egzistavimą, kaip ir apie pačią pradėtą civilinę bylą, nežinojo. Taip pat nurodė, kad suklastodamas pareiškėjos V. L. (A.) parašus ant dokumentų, nuslėpdamas apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą, A. L. siekė nuslėpti santuokos nutraukimo procese dalintiną turtą, išvengti jo teisingo padalijimo, nepagrįstai sumažinti nepilnamečiam vaikui skiriamą išlaikymą ir kitaip išvengti jam finansiškai nenaudingo teisingo bylos proceso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. L. (A.) apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą, terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2024 m. gegužės 11 d., o terminas prašymui dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2024 m. liepos 11 d. Pareiškėja prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduotas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl toks prašymas negalėjo būti paduotas ir jis atsisakytinas priimti.

3.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodo, jog apie priimtą sprendimą sužinojo 2024 m. liepos 10 d. Teismo vertinimu, pareiškėja apeliacinį skundą turėjo paduoti iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., tačiau jo nepateikė, o pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d., nurodydama termino praleidimo priežastį, jog pareiškėjos atstovas advokatas atostogavo.

3.3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog advokatas atostogavo iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, net ir laikant, jog advokato atostogos truko iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., pirmosios instancijos teismo vertinimu, po atostogų jis turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą, tačiau jį pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. Teismas akcentavo, kad atstovas, žinodamas apie suplanuotas atostogas, galėjo išaiškinti pareiškėjai, jog ji gali kreiptis į kitą atstovą, kuris parengtų apeliacinį skundą. Teismas pareiškėjos nurodomą priežastį nelaikė svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

3.4. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad savo galimai pažeistas teises ji gali ginti kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, pateikdama duomenis, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja V. L. (A.) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjai buvo pranešta tinkamai. Pažymima, kad advokato padėjėjos R. V., kuri pagal atstovavimo sutartį atstovavo tik A. L., bet ne V. L. (A.), per EPP pateiktame suklastotame prašyme dėl santuokos nutraukimo tariamos pareiškėjos V. L. (A.) nurodytas tik gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo ji negyveno, o pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini) nepriklausė pareiškėjai. Be to, nė viename iš šių (net ir suklastotų) dokumentų nėra išreikštas V. L. (A.) prašymas gauti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Procesiniai dokumentai per EPP buvo siunčiami išimtinai tik A. L. atstovei advokato padėjėjai R. V., o V. L. (A.) jie nebuvo siunčiami ir tinkamai įteikti, nes pastaroji ne tik nebuvo išreiškusi tokio pageidavimo, bet teismas net neturėjo jos el. pašto adreso, V. L. (A.) niekada nebuvo prisijungusi per EPP sistemą prie bylos, patvirtinant jos asmens tapatybę. V. L. (A.) apie vykstantį procesą ir jos atžvilgiu priimtą sprendimą nežinojo.

4.2. Pažymima, kad V. L. (A.) apie jau išnagrinėtą civilinę bylą ir teismo sprendimą sužinojo tik 2024 m. liepos 10 d., t. y. tuomet, kai 2024 m. liepos 5 d. pateikusi Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, gavo 2024 m. liepos 9 d. nutartį, kuria ieškinį buvo atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovei V. L. (A.), nurodant, kad jos ir A. L. santuoka jau yra nutraukta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu.

4.3. Apeliantė akcentuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas priimtas bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, V. L. (A.) apskritai nežinant apie teismo procesą. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 nurodė, kad nors CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Šiuo atveju V. L. (A.) nei apie teismo procesą, nei apie sprendimą nebuvo pranešta.

4.4. Pažymima, kad V. L. (A.) galimybę susipažinti su 2024 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu turėjo tik 2024 m. liepos 10 d., taigi apeliacinio skundo terminas skaičiuotinas iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. (penktadienis). Apeliacinis skundas pateiktas 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. šį terminą praleidus tik 9 darbo dienas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad V. L. (A.) atstovas advokatas R. G. atostogavo nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. nelaikė svarbia priežastimi. Pažymima, kad tai buvo iš anksto suplanuotos kasmetinės advokato atostogos.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipe?dos apylinke?s teismo 2024 m. rugpju?c?io 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

5.1. A. L. sutuoktinės parašų neklastojo, bu?tent V. L. (A.) sieke? kiek įmanoma greic?iau nutraukti santuoką su A. L., norėdama atsiriboti nuo savo sutuoktinio kreditorių, be to, ji turėjo nesantuokinius sankykius su kitu vyru. Pareis?ke?jai jau nuo 2023 m. lapkric?io me?nesio nusprende? gyventi skyrium ir rengti dokumentus teismui, siekdami taikiai nutraukti santuoką.

5.2. Pažymima, kad aplinkybę, jog pareis?ke?jai A. L. ir V. L. (A.) abipusiu susitarimu nutrauke? santuoką, patvirtina tai, jog V. A. nedelsiant po pareis?ke?jų santuokos nutraukimo socialiniuose tinkluose pakeite? savo pavardę, t. y. is? V. L. tapo V. A..

5.3. Akcentuojama, kad atskirajame skunde pareis?ke?ja V. L. (A.) nurodo tikrove?s neatitinkanc?ią informaciją apie tai, kad 2024 m. balandz?io 3 d. pareis?kime de?l tru?kumų s?alinimo jos el. pas?tas (duomenys neskelbtini) nepriklause? V.. Be to, Klaipe?dos apylinke?s teismas visus procesinius dokumentus civiline?je byloje Nr. e2YT-2790-1025/2024 V. L. (A.) siunte? elektroniniu bu?du per EPP į aktyvią pareiškėjos paskyrą, tode?l pagrįstai ir teise?tai konstatavo, kad apie priimtą sprendimą buvo pranes?ta tinkamai.

5.4. Pabrėžiama, kad jei pareis?ke?ja buvo prijungta prie EPP sistemos ir EPP sistemoje savo paskyros nepaz?yme?jo kaip neaktyvios, nebuvo is?reiks?tas pareis?ke?jos V. L. (A.) atsisakymas gauti bylos dokumentus elektroninio rys?io priemone?mis, vadinasi pareis?ke?ja V. L. (A.) privale?jo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrine?jimo teismuose proceso metu.

5.5. Pareis?ke?jo nuomone, pareis?ke?jos advokato kasmetine?s atostogos nebuvo svarbi priez?astis praleisti apeliacinio skundo padavimo terminą, tai piktnaudz?iavimas procesine?mis teise?mis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: sąskaitos išrašą apie advokato atliktus atsiskaitymus užsienyje, advokatūros savitarnos kalendorių, advokato fotonuotrauką iš atostogų, pareiškimo per e-policiją pateikimo duomenis. Pareiškėja V. L. (A.) kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: 2023 m. spalio 26 d. Klaipe?dos apylinke?s teismo nutartį byloje Nr. SAA-42-659/2023, 2023 m. lapkric?io 2 d. ir 2023 m. lapkric?io 5 d. V. L. (A.) ras?tus, mokėjimo nurodymus, nuotraukas is? socialinių tinklų. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

10. Apeliantė akcentuoja, kad teismas apie santuokos nutraukimo procesą jos neinformavo, bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė suklastotų dokumentų pagrindu, sprendimo pareiškėjai neįteikė ir atėmė galimybę ištaisyti neteisėto proceso pasekmes vien todėl, kad asmuo keliomis dienomis praleido neteisėto sprendimo apskundimo terminą.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. L. ir V. L. (pavardė iki santuokos – A.), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą 2024 m. balandžio 3 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Procesiniai dokumentai 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjai buvo išsiųsti prašyme nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat per EPP. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2790-1025/2024 įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d. Pareiškėja prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 2-1387-178/2015).

13. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama, paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalis, numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).

14. Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas).

15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio paduotas pareiškėjos apeliacinis skundas, priimtas 2024 m. balandžio 11 d. rašytinio proceso tvarka, V. L. (A.) prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams (suėjus naikinamajam terminui) nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nusprendė, kad šis skundas nebegalėjo būti priimtas nagrinėti. Pareiškėja, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad ji padaryta netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos CPK 307 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

17. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad nors CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamos teismo nutarties turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-342-313/2018, 57, 58 punktai; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-329-687/2019, 70 punktas).

18. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, svarbu nustatyti, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtą procesinį sprendimą, taip pat tai, kada pareiškėja turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamos teismo nutarties turiniu.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti prašyme nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat per EPP 2024 m. balandžio 11 d. – laikytini įteiktais 2024 m. balandžio 12 d., darydamas išvadą, kad apie priimtą sprendimą buvo pranešta tinkamai (CPK 1751 straipsnio 9, 10 dalys). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

20. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką pabrėžė ir pati pareiškėja, pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodytas tik pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo V. L. (A.) negyveno. Teismui su apeliaciniu skundu buvo pateikta 2023 m. lapkričio 3 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, minėtame bute V. L. (A.) gyvena nuo 2023 m. lapkričio 3 d., išsikrausčiusi iš šeimos namų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į atskirąjį skundą A. L. pats patvirtino, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už V. L. (A.) išnuomotą 4 kambarių butą pagal 2023 m. lapkric?io 3 d. buto nuomos sutartį. Pažymėtina ir tai, kad adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo V. L. (A.) buvo išsiųstas teismo sprendimas, nėra adresas, kuriuo deklaruota V. L. (A.) gyvenamoji vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), jis negalėjo būti įteiktas, nes šiuo adresu A. L. (A.) negyvena.

21. Pirmosios instancijos teismas A. L. 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą siuntė ir per EPP. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta elektroninių ryšių priemonėmis gauto prašymo pagrindu ir yra elektroninės formos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (šiuo metu galiojanti redakcija su pakeitimais) (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, <...>, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 22 punkte nurodyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

22. Šiuo atveju apeliantė pažymi, kad EPP sistema nesinaudoja ir niekada per ją prie bylos nebuvo prisijungusi. Nagrinėjamoje byloje V. L. (A.) nėra išreiškusi pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nėra nurodžiusi reikalingų kontaktinių duomenų. O su advokato padėjėja R. V., sutuoktinių vardu pateikusia prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas taip pat buvo siųstas per EPP, V. L. (A.) atstovavimo sutarties nepasirašė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesiniai dokumentai (įskaitant teismo sprendimą) civilinėje byloje Nr. e2YT-2790-1025/2024 per EPP sistemą V. L. (A.) nebuvo įteikti. Aplinkybių, jog apeliantė būtų gavusi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai.

23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, o realią galimybę susipažinti su skundžiamu sprendimu ir jos turiniu pareiškėja įgijo tik jos atstovui gavus prieigą prie elektroninės bylos 2024 m. liepos 10 d., darytina išvada, kad būtent nuo šios dienos skaičiuotinas terminas paduoti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo.

24. Taigi pareiškėja apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo galėjo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., tačiau jį pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d., nurodydama termino praleidimo priežastį, jog pareiškėjos atstovas advokatas atostogavo. Apeliantės teigimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių, nurodo argumentus, kad V. L. (A.) atstovas advokatas R. G. buvo iš anksto suplanuotose kasmetinėse atostogose nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., todėl neturėjo galimybės parengti apeliacinį skundą bei jį suspėti suderinti su kliente, o advokato padėjėjai CPK nenumato tokios procesinės teisės. Pareiškėja akcentuoja, kad tik grįžęs iš atostogų, 2024 m. rugpjūčio 19 d., advokatas nedelsiant ėmė rengti skundą (paraleliai tą savaitę dalyvavo kitose bylose paskirtuose posėdžiuose ir vykdė kitas neatidėliotinas pareigas klientams), derino su kliente, ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. apeliacinis skundas buvo pateiktas teismui. Pažymėtina, kad vertinant termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo trukmę, reikšminga atsižvelgti tai, kad nagrinėjamu atveju terminas praleistas nežymiai.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad V. L. (A.) atstovas, žinodamas apie suplanuotas atostogas, galėjo išaiškinti pareiškėjai, jog ji gali kreiptis į kitą atstovą, kuris parengtų apeliacinį skundą. Svarbu pažymėti, kad advokatas R. G. jau buvo atlikęs didžiulį darbą (parengė ieškinį dėl santuokos nutraukimo) aiškinantis situaciją, ją vertinant teisiškai, renkant įrodymus, klientė juo pasitikėjo, todėl V. L. (A.) nebuvo tikslinga samdyti (patirti išlaidas) kitą advokatą apeliaciniam skundui parengti. Apie tai, jog klientas neprivalo samdyti kito advokato savo atstovo atostogų metu, kai jų metu sueina skundo pateikimo terminas, ir kad yra pagrindas terminą skundui paduoti atnaujinti, savo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. 2A-375-186/2018.

26. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys), nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme, vertina, kad iš esamų šios bylos duomenų nėra pakankamo pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja sąmoningai praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą, siekdama vilkinti bylos procesą ar juo piktnaudžiauti. Teisė į apeliaciją yra viena iš pagrindinių šalims įstatyme numatomų procesinių teisių. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad termino atnaujinimas, esant nurodytoms bylos aplinkybėms, prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams, lyginant su pasekmėmis, kurias atsakovė patirtų termino neatnaujinus (parastų galimybę apeliacine tvarka patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą). Priešinga išvada, grįsta formaliu pagrindu, nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys).

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą atsakovei apeliaciniam skundui paduoti. Kadangi priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas kitų su atsakovės apeliacinio skundo priėmimu susijusių klausimų nenagrinėjo, byla perduotina pirmosios instancijos teismui išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą A. L. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, A. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti pareiškėjai V. L. (A.) terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjos V. L. (A.) apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.