- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- eAN2-122-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00107-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 23 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. 7 val. 43 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai, įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, G. R. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje pateikė skundą, prašydamas iš dalies pakeisti Institucijos nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui; specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 23 d. nutartimi G. R. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu G. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 23 d. nutartį, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4.1. Teigia, kad teismo nutartis neteisinga, nepagrįsta ir neobjektyvi, nes teismas neatsižvelgė į jo situaciją, nurodytus motyvus. Pažymi, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. ryte išvažiavo į darbą su vilkiku, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes vyko reidas, patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas, dėl to buvo nustebęs, kadangi 2025 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo draugų susitikime, kuriame vartojo tik nealkoholinius gėrimus, bet galimai galėjo sumaišyti kelias taures ir išgerti alkoholinių gėrimų, be to, ryte nesijautė apsvaigęs ar blogai, jog negalėtų vairuoti. Nurodo, kad automobilį vairuoja jau 30 metų ir tokių dalykų nėra buvę, nes visada į tai žiūri atsakingai. Tai pirmas ir paskutinis toks įvykis jo gyvenime, daugiau tai nepasikartos. Sutinka, jog padarė šiurkštų KET pažeidimą ir šio fakto nekvestionuoja, labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra piktybinis KET pažeidėjas, jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis. Taip pat nurodo, kad daugiau kaip 2 mėnesius nevairuoja, per šį laikotarpi jau pajautė visas neigiamas elgesio pasekmes ir susidūrė su labai dideliais sunkumais – neteko darbo ir piniginių pajamų, todėl prašo bent sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nurodo, jog darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, darbdavys į darbinę transporto priemonę leidžia įsidėti antialkoholinį variklio užraktą, todėl galėtų grįžti į darbą ir vėl gauti piniginių pajamų, mokėti mokesčius, save išlaikyti. Teigia, kad automobilio vairavimas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, visą gyvenimą dirba vairuotoju, be to, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ne tik dėl darbo, tačiau ir dėl kitų svarbių aplinkybių – jo motina viena gyvena (duomenys neskelbtini), jai yra atlikta kelio operacija, ruošiasi kitai operacijai, todėl ją reikia nuvežti pas gydytojus, jai reikia padėti buityje; jo tėvas gyvena vienkiemyje, netoli (duomenys neskelbtini), turi žemės sklypą, kurį reikia dirbti; su tėvu yra registruotas ir kartu gyvena jo (apelianto) jaunesnis nepilnametis brolis, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) logopedinėje mokykloje, jis brolį veža į mokyklą, nes ten autobusai nevažiuoja. Taip pat nurodo, kad savo noru užsirašė į UAB „D.“ ir išklausė 4 akademinių valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį, jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas, taip pat išklausė ir papildomus privalomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas, bei gavo papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą. Teigia, jog paskirtos baudos bei visų kursų apmokėjimas jam atsiliepė finansiškai. Mano, kad yra visas kompleksas aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mano, kad nors visos jo išvardintos aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos niekur neišnyko ir po nusižengimo įvykdymo, be to, po nusižengimo jis neteko darbo ir pajamų. Mano, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, paskirtą baudą jis jau sumokėjo, išklausė visus reikiamus kursus, transporto priemonės nevairuoja nuo nusižengimo padarymo dienos. Skunde nurodo teismų praktiką, kai asmeniui buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, esant aplinkybėms, panašioms į jo nurodytas aplinkybes (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-11-303/2018, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra pernelyg griežta, o paskirta poveikio priemonė neproporcinga jo padarytam pažeidimui, pritaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, jis bus pakankamai nubaustas, bus pasiekti nuobaudos tikslai, ir tai atitiktų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-4-2023; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-214-920/2024, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-34-1135/2025).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, įvertino visas apelianto bei atstovės teisme nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. skundo. Pažymi, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Nurodo, kad, įvertinus G. R. asmenybę, jo ir atstovės nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių: teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas apeliantui ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. savo kaltės neginčija. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas tik G. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. asmuo nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
4. Skundžiamu nutarimu G. R. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai, <...>. Už šio administracinio nusižengimo įvykdymą vairuotojams skiriama bauda nuo 800 iki 1 100 eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, G. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą bei minimaliems terminams paskyrė dvi administracinio poveikio priemones, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 1 metų terminui.
7.1. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
7.3. Kaip minėta, skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 26 d. Institucijos nutarimu G. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
7.4. Byloje nustatyta, kad G. R. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Pažymėtina, jog transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojai privalo vairuoti visiškai blaivūs (0 promilių) (ANK 422 straipsnio 2 dalis). Dėl to G. R. nustatytas girtumas žymiai viršijo leistiną ribą, nuo kurios jam kyla administracinė atsakomybė, ir toks girtumas kėlė pavojų ne tik paties apelianto sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, apeliantas, nurodydamas alkoholio vartojimo aplinkybes, nebuvo sąžiningas, nes apeliaciniame skunde teigia, kad nusižengimo padarymo išvakarėse dalyvavo draugų susitikime, kuriame vartojo nealkoholinius gėrimus, galėjo sumaišyti bei išgerti alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, kad G. R. 2025 m. rugpjūčio 11 d. 7.43 val. buvo nustatytas net 0,52 promilių girtumas, o po 20 minučių, antru pūtimu 8.03 val. jam nustatytas jau 0,44 promilių girtumas (įvertinus paklaidą, 0,42 promilių girtumas) (b. l. 14). Iš viešai skelbiamos informacijos apie alkoholio pasišalinimo iš organizmo trukmę, matyti, kad, priklausomai nuo žmogaus ypatybių, per valandą pašalinama apie 0,1–0,15 promilių alkoholio (internetinė prieiga: https://gydyk.lt/straipsniai/per-kiek-laiko-pasisalina-alkoholis-is-organizmo-skaiciuokle), todėl, įvertinus apeliantui nustatyto girtumo laipsnį ir jo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nusižengimo padarymo išvakarėse jis išgėrė tikrai didesnį kiekį alkoholio, nei teigė teismui. Be to, nors neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. R. gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau šiame akte taip pat nurodyta, jog neblaivumo požymiai buvo nustatyti panaudojant bekontaktinį alkoholio detektorių (b. l. 14). Tai reiškia, jog buvo nustatyti ir išoriniai požymiai, rodantys, kad apeliantas vairuoti negali. Be to, šį administracinį nusižengimą G. R. padarė ryte (7.43 val.), vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę kelyje, kuriame vasaros metu vyksta intensyvus eismas. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, todėl įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina tai, kad jis savo veiksmais niekam realios žalos nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, alkoholio vartojimo laiką, nustatytą girtumo laipsnį (0,42 promilių), kuris žymiai viršija nustatytą ribą (0 promilių), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojui, taip pat ir tai, kad apeliantas suprato, jog jis vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes, kaip pripažino pats G. R., jis alkoholį vartojo išvakarėse, tačiau, nepaisydamas suvartoto alkoholio, sėdo už automobilio vairo, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, daroma išvada, jog apeliantas negalėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ir taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus.
7.5. Taip pat iš bylos matyti, jog Institucija, tiek G. R. skirdama minimalaus dydžio baudą, tiek ir skirdama administracinio poveikio priemones minimaliam terminui, atsižvelgė į tai, jog nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, jog G. R. per 5 metus administracine tvarka buvo baustas tris kartus, iš jų du kartus už saugos diržo nesegėjimą ir vieną kartą už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje (b. l. 21-22). Byloje esanti baustumų pažyma rodo, kad apeliantas anksčiau nebuvo baustas už tokios pat rūšies ar pobūdžio administracinio nusižengimo įvykdymą, t. y. už vairavimą esant neblaiviam, anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, taip pat sumokėjo ir jam už šį naujai padarytą administracinį nusižengimą paskirtą 800 Eur baudą (b. l. 7, 21). Tai, kad G. R. jam paskirtą 800 Eur baudą jau sumokėjo (b. l. 7, 21), UAB „D.“ buvo atestuotas pagal 8 valandų PP Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (b. l. 6), UAB „D. J.“ V. I. tradicijos vairavimo mokykloje baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 8), yra svarbu, tačiau paskirtų baudų sumokėjimas yra kiekvieno asmens prievolė, o papildomus mokymus apeliantas privalėtų baigti, norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to šios aplinkybės nepripažįstamos kaip pakankamos, kurios leistų apeliantui neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar asmeniui nustatytą minimalų 6 mėnesių terminą sutrumpinti.
7.6. Nors apeliantas tiek skunde, tiek ir apylinkės teisme nurodė, jog jis rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, turi įsipareigojimų kredito įstaigai, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, kad jis vienas rūpinasi savo tėvais, kurie gyvena skirtingose vietovėse, t. y. motina Šiauliuose, o tėvas vienkiemyje, jog jiems reikalinga kito asmens pagalba, ar, kad jis vienintelis vežioja nepilnametį brolį į (duomenys neskelbtini) esančią specialią ugdymo įstaigą. Nors apeliantas apylinkės teismui prie skundo pateikė AB (duomenys neskelbtini) banko 2021 m. liepos 24 d. vartojimo kredito sutarties standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, tačiau sutartis, kuri patvirtintų, jog vartojimo kreditas buvo suteiktas būtent G. R., pateikta nebuvo (b. l. 9). Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su poreikiu rūpintis tėvais, nepilnamečiu broliu, prisiimtais įsipareigojimais kredito įstaigai, egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, todėl apeliantas, būdamas rūpestingas sūnus ir brolis, prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus, privalėjo įvertinti, jog toks neatsakingas poelgis gali pabloginti ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių padėtį, apsunkinti galimybes jam tinkamai pasirūpinti savo tėvais, broliu, laiku mokėti įsipareigojimus kredito įstaigai. Dėl to šios skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, dėl kurių G. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams - turėtų būti panaikinta ar jos terminas sutrumpintas.
7.7. Taip pat skunde G. R. teigia, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, šiuo metu yra bedarbis, dėl įvykdyto nusižengimo jis prarado pajamų šaltinį. Apelianto skundo argumentą, jog jis nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, patvirtina pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė (b. l. 9), tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad jis bedarbiu tapo dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes iš MB „K.“ 2025 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo matyti, jog įmonės veiklą laikinai sustabdžius, darbuotojas G. R. išėjo iš darbo savo noru (b. l. 10). Be to, buvęs darbdavys teigiamai charakterizuoja G. R. (b. l. 10) ir yra pasirengęs G. R. priimti dirbti vairuotojo darbą bet kuriuo metu, kai tik jam bus atkurta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, darbo ir pragyvenimo lėšų netekimą tiesiogiai sąlygojo ne padarytas administracinis nusižengimas ir skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams, o paties apelianto noras nutraukti darbo santykius su įmone. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos tiesiogiai yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Dėl to teismas vertina, jog apelianto poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytina aplinkybe, dėl kurios jam paskirta poveikio priemonė turėtų būti švelninama.
7.8. Aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G. R. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos netaikyti. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemonę.
2. Įvertinus G. R. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pripažįstama, jog švelninti apelianto teisinę padėtį bei už jo padarytą administracinį nusižengimą švelninti administracinio poveikio priemonę, skiriant ją trumpesniam nei 6 mėnesių terminas, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Dėl to, esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį G. R. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.