Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1069-794/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-28
Bylos Nr.: e2A-1069-794/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08793-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: A. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1069-794/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08793-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 2.3.4.4.3; 3.3.1.13; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-894-1093/2024 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. R. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1583-897/2021 (toliau – Teismo sprendimas) nustatytą tėvo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti naują tvarką, nurodydama du jos alternatyvius variantus - (i) toliau nurodomą tvarką arba (ii) toliau nurodomą tvarką be 5 punkto: „1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 1.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 1.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina; 1.3. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val., tų dienų išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina. 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims, ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 18 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina.; 2.2.Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val., tų dienų išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 3. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais pirmąją Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., perspėjęs vaiko motiną apie būsimą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Šv. Velykų diena, kurią sūnus švenčia su motina arba Motinos diena būna savaitgalį, kurį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas grąžina vaiką tą dieną į jo gyvenamąją vietą 10 val. ryto. Kadangi vaikas gyvena su motina, ji papildomai perspėti tėvo dėl šventinių dienų, kai sūnus švenčia su ja, iš anksto neprivalo.; Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmąjį šeštadienį po gimtadienio), t.y. vienais metais (neporiniais) (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą šeštadienį po gimtadienio, kitais metais (poriniais) priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą šeštadienį po gimtadienio. Jei vaiko gimtadienio diena yra darbo dieną, tėvas (motina) švenčia su sūnumi tą dieną gimtadienį nuo 17-18 val. (t.y. po vaiko lankomų ugdymo įstaigos ir būrelių). Jei tėvas švenčia su sūnumi gimtadienį, po šventimo grąžina tą dieną vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei ugdomoji veikla tą dieną baigiasi anksčiau nei 17 val., tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio, kelintą valandą (po ugdymo) pasiims vaiką iš ugdymo įstaigos. Jei gimtadienio dieną tėvas švenčia pirmą šeštadienį po gimtadienio arba jei vaiko gimtadienis yra sekmadienį ir tais metais jį su sūnumi švenčia tėvas, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. Jei gimtadienio dieną motina švenčia su sūnumi pirmą šeštadienį po gimtadienio ir tą savaitgalį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei motina švenčia su sūnumi jo gimtadienį sūnaus gimimo dieną (poriniais metais), tą dieną tėvas pagal bendrąją bendravimo tvarką vaiko nepasiima. Jei tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį ir tą dieną laikas nepriklauso pagal bendrąją bendravimo tvarką, perspėja apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio.; Nuo to laiko, kai vaikui sukaks penkeri metai iki kol vaikas pradės lankyti antrą klasę, tėvas turi teisę su vaiku praleisti iki 7 kalendorinių dienų trukmės atostogas du kartus per metus (ištisai su vaiku tėvas praleidžia ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, į šią trukmę įskaitant ir dienas prieš arba po atostogų, jei tai pilnos bendravimo dienos pagal bendrąją tvarką). Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, atostogos turi sutapti su vaiko mokyklinėmis atostogomis. Tėvas iš anksto, prieš dvi savaites suderina su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą ir informuoja apie konkrečią atostogų vietą. Jei šios sąlygos nėra vykdomos, tėvas neturi teisės pasiimti vaiko atostogoms. Sutartą pirmąją atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas privalo leisti susisiekti su vaiku ir, motinai paprašius, ne vėliau kaip per 12 val. nuo prašymo, suteikti tikslią informaciją, kaip vaikas jaučiasi, kaip jam sekasi, kur jis yra. Jei tėvas neleidžia susisiekti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis ar nesuteikia prašomos informacijos apie vaiką per atitinkamą laiką, motina turi teisę pareikalauti grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą atostogoms nepasibaigus. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.; 6. Iki vaikas pradės lankyti antrą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki 14 kalendorinių dienų trukmės laikotarpiu (nebūtinai iš eilės), prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.; 7. Nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo eilinių mokyklinių pavasario, žiemos ir rudens atostogų (poriniais metais - pirmąją pusę, neporiniais metais – antrąją pusę), Kalėdų atostogas: kai metai pereina iš porinių į neporinius – pirmą pusę ir iš neporinių į porinius – antrą pusę; taip pat pusę vasaros mokslo atostogų dienų (po savaitę, pradedant poriniais metais – pirmąja kalendorine atostogų savaite (jei atostogos prasideda viduryje savaitės – pasiima vaiką nuo tos dienos iki kalendorinės savaitės pabaigos), neporiniais metais – antrąja kalendorine savaite), likusių be šventinių dienų, kurios aptartos specialioje bendravimo tvarkoje dėl bendravimo tvarkos švenčių metu (t.y. šventinių dienų bendravimo tvarkai teikiama pirmenybė). Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 savaites praneša, ar praleis su vaiku jam priklausančią dalį vaiko mokyklinių atostogų. Jei tėvas likus 2 savaitėms iki atostogų pradžios neinformuoja motinos, ar ketina pasiimti vaiką bendravimo tvarkoje numatytomis atostogų dienomis, vaiko atostogoms nepasiima. Jei vaiko mokyklines atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, didesnę dalį dienų turi teisę atostogauti poriniais metais ir per Kalėdų atostogas iš neporinių į porinius – motina, neporiniais ir per Kalėdų atostogas iš porinių į neporinius – tėvas. Tėvas pasiima vaiką jam priklausančių vaiko mokyklinių atostogų metu iš jo gyvenamosios vietos pirmos jam su vaiku praleisti priklausančių atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Kita pusė vaiko mokslo atostogų praleidžiama atostogaujant tik su motina. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo leisti kitam tėvui/pačiam vaikui susisiekti su vaiku/kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis.; 8. Pirmenybė teikiama specialiajai prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką: švenčių tvarkai teikiama pirmenybė prieš atostogų ir bendrąją tvarką, atostogų tvarkai teikiama pirmenybė tik prieš bendrąją tvarką.; 9. Vaiko ligos atveju (jei yra temperatūros arba gydytojo įrašas apie ligą) tėvas bendrauti vaiko numatytu bendravimo laiku nepasiima, tačiau turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje numatytomis bendravimo dienomis iki 1 val. per dieną, konkretų atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina.; 10. Jei tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, jis privalo pasiimti ir vaikui priklausančius tą dieną pasiimti daiktus (pvz. nešvarius drabužius, gertuvę ir t.t.) ir atiduoti juos motinai grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei tėvas pasiima vaiką savaitgaliui ar atostogoms, jis privalo kartu paimti ir būtinus vaiko poreikiams tenkinti ar reikalingus daiktus, kuriuos perduoda motina arba pats vaikas išreiškia norą tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus.; 11. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Alternatyvus reiškiamas bendravimo tvarkos reikalavimas - nustatyti vaiko tėvo ir vaiko atostogų galimybę nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę, t. y. be aukščiau nurodytos tvarkos 5 punkto, numatančio atostogų tvarką nuo 5 metų iki antros klasės.; 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms“.

2. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. prašymu papildė jos prašomą nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką tokia sąlyga: abu tėvai įsipareigoja nedelsiant (per vieną valandą) informuoti vienas kitą apie vaiko ligą, ūmų sveikatos sutrikimą, patirtą traumą ar kilusią kitą realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei; perduodant vaiką abu tėvai įsipareigoja apibendrinti kitam tėvui vaiko sveikatos būklę iki ir perdavimo kitam tėvui momentu.

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu nustatė nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovė prašo pakeisti Teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų viena nakvyne su tėvu į mėnesį mažiau, nes sūnus yra mažametis ir labai jautrus, o šiuo metu nustatyta tvarka jam yra netinkama, nes vaikas yra emociškai traumuojamas, jo elgesys darželyje pablogėjo. Sūnus po bendravimo su tėčiu tampa išbalansuotas, grįžta pervargęs ir tai labai atsiliepia jo emocinei būklei (staigiai keičiasi nuotaikos, būna irzlus, pablogėja miegas, šlapinasi į lovą, stumdosi, mušasi, spjaudosi, mėto daiktus). Atsakovas yra paminėjęs socialinei darbuotojai, kad jo tikslas padaryti taip, kad vaikui išvis nereikėtų mamos. Po atostogų su tėčiu, vaiko savijauta ir elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Atsakovas norėjo pasiimti vaiką iš karto grįžęs po komandiruotės, po pusantro mėnesio nematymo, neatsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra atpratęs nuo tėvo ir jam fiziškai yra sunku išbūti tokį ilgą laiką (14 kalendorinių dienų) su tėvu visiškai atskirtam nuo motinos. Po ilgų atostogų sūnaus elgesys pasikeitė, darželyje jis pradėjo stumdytis, muštis, kandžiotis, mėtyti daiktus, spjaudytis. Namuose vaikas būna nesavas, vyrauja nuotaikų kaita, neramiai miega, naktį šaukiasi mamos. Auklėtojos net siūlo vaiką paimti iš darželio anksčiau ir kartą per savaitę apsilankyti pas psichologą, nes sūnaus elgesys neprognozuojamas, o auklėtojos nerimauja, kad kiti vaikai nenukentėtų. Atsakovas netinkamai vykdo nustatytą bendravimo tvarką, kadangi dažnai išvyksta į komandiruotes ar dėl kitų priežasčių neatvyksta pasiimti sūnaus, o išvykęs su sūnumi beveik nebendrauja. Ieškovė niekada nedraudė tėvui ir sūnui bendrauti ir pati skatina tinkamą vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau vaiko tėvui akivaizdžiai trūksta tėvystės įgūdžių, pagarbos vaiko motinai ir noro bendradarbiauti dėl vaiko gerovės. Atsakovas visiškai nebendradarbiauja su ieškovė, jaučia jai didelę neapykantą, elgiasi su ja nepagarbiai ir neadekvačiai, vadina necenzūriniais žodžiais. Be to, atsakovas buvo atvykęs pabendrauti su vaiku, apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 0,18 promilių girtumas. Vieną kartą buvo atėjęs paimti vaiką su pamušta akimi ir ištinusiu veidu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. R. pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydamas teismo atmesti ieškinį ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: „1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą, o paskutinį jam priklausantį mėnesio savaitgalį pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą; 1.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - pirmadienį ir trečiadienį, ir nuveda vaiką kitą dieną į jo ugdymo įstaigą; 1.3. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis - antradienį ir ketvirtadienį, ir nuveda vaiką kitą dieną į jo ugdymo įstaigą; 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą. Paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą.; 2.2. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis - antradienį ir ketvirtadienį, bei pirmadienį – trečiadienį, kai yra priskirtas savaitgalis, ir nuveda vaiką kitą dieną į ugdymo įstaiga; 3. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 3.1. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais - su motina; Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais - su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną. Tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., perspėjęs vaiko motiną apie būsimą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena būna savaitgalį, kurį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas grąžina vaiką tą dieną į jo gyvenamąją vietą 10 val. ryto. Kadangi vaikas gyvena su motina, ji papildomai perspėti tėvo dėl šventinių dienų, kai sūnus švenčia su ja, iš anksto neprivalo; 3.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmąjį šeštadienį po gimtadienio), t. y. vienais metais (neporiniais) (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą šeštadienį po gimtadienio, kitais metais (poriniais) priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą šeštadienį po gimtadienio. Jei vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas (motina) švenčia su sūnumi tą dieną gimtadienį nuo 17-18 val. (t. y. po vaiko lankomų ugdymo įstaigos ir būrelių). Jei tėvas švenčia su sūnumi gimtadienį, po šventimo grąžina tą dieną vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei ugdomoji veikla tą dieną baigiasi anksčiau nei 17 val., tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio, kelintą valandą (po ugdymo) pasiims vaiką iš ugdymo įstaigos. Jei gimtadienio dieną tėvas švenčia pirmą šeštadienį po gimtadienio arba jei vaiko gimtadienis yra sekmadienį ir tais metais jį su sūnumi švenčia tėvas, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. Jei gimtadienio dieną motina švenčia su sūnumi pirmą šeštadienį po gimtadienio ir tą savaitgalį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei motina švenčia su sūnumi jo gimtadienį sūnaus gimimo dieną (poriniais metais), tą dieną tėvas pagal bendrąją bendravimo tvarką vaiko nepasiima. Jei tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį ir tą dieną laikas nepriklauso pagal bendrąją bendravimo tvarką, perspėja apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio. 3.3. Iki vaikas pradės lankyti antrą klasę, abu vaiko tėvai turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki 14 kalendorinių dienų trukmės laikotarpiu (nebūtinai iš eilės), prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi kitam iš tėvų apie atostogų datą ir vietą. Atostogų metu kitas (neatostogaujantis) iš tėvų su vaiku susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką tenka tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą; 3.4 Nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo eilinių mokyklinių pavasario, žiemos ir rudens atostogų (poriniais metais - pirmąją pusę, neporiniais metais - antrąją pusę), Kalėdų atostogas: kai metai pereina iš porinių į neporinius - pirmą pusę ir iš neporinių į porinius - antrą pusę; taip pat pusę vasaros mokslo atostogų dienų (po savaitę, pradedant poriniais metais - pirmąja kalendorine atostogų savaite (jei atostogos prasideda viduryje savaitės - pasiima vaiką nuo tos dienos iki kalendorinės savaitės pabaigos), neporiniais metais - antrąja kalendorine savaite), likusių be šventinių dienų, kurios aptartos specialioje bendravimo tvarkoje dėl bendravimo tvarkos švenčių metu (t. y. šventinių dienų bendravimo tvarkai teikiama pirmenybė). Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, praneša, ar praleis su vaiku jam priklausančią dalį vaiko mokyklinių atostogų. Jei tėvas likus 1 savaitei iki atostogų pradžios neinformuoja motinos, ar ketina pasiimti vaiką bendravimo tvarkoje numatytomis atostogų dienomis, vaiko atostogoms nepasiima. Jei vaiko mokyklines atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, didesnę dalį dienų turi teisę atostogauti poriniais metais ir per Kalėdų atostogas iš neporinių į porinius - motina, neporiniais ir per Kalėdų atostogas iš porinių į neporinius - tėvas. Tėvas pasiima vaiką jam priklausančių vaiko mokyklinių atostogų metu iš jo gyvenamosios vietos pirmos jam su vaiku praleisti priklausančių atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Kita pusė vaiko mokslo atostogų praleidžiama atostogaujant tik su motina. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo leisti kitam tėvui/pačiam vaikui susisiekti su vaiku/kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis; 3.5. Pirmenybė teikiama specialiajai prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką: švenčių tvarkai teikiama pirmenybė prieš atostogų ir bendrąją tvarką, atostogų tvarkai teikiama pirmenybė tik prieš bendrąją tvarką; 3.6. Vaiko ligos atveju (jei yra temperatūros arba gydytojo įrašas apie ligą) tėvas bendrauti vaiko numatytu bendravimo laiku nepasiima, tačiau turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje numatytomis bendravimo dienomis iki 1 val. per dieną, konkretų atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina; 3.7. Abu tėvai, nevesdami vaiko į ugdymo įstaigą vaiko ligos atveju, iš karto privalo informuoti kitą iš tėvų apie tai. Taip pat abu tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš vizitą į gydymo įstaiga apie būsimą vizitą pas gydytoją, nurodydami konkretų laiką ir vietą, gydymo įstaigą, gydytojo pareigas, vardą bei pavardę; 3.8. Jei tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, jis privalo pasiimti ir vaikui priklausančius tą dieną pasiimti daiktus (pvz. nešvarius drabužius, gertuvę ir t.t.) ir atiduoti juos motinai, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei tėvas pasiima vaiką savaitgaliui ar atostogoms, jis privalo kartu paimti ir būtinus vaiko poreikiams tenkinti ar reikalingus daiktus, kuriuos perduoda motina arba pats vaikas išreiškia norą tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus; 3.9. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais - telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo“.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atmesti priešieškinį, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka realybės, atsakovo ir ieškovės galimybių, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, jo dienotvarkei ir režimui, gyvenimo ir ugdymo stabilumui, namų saugumo jausmui. Ieškovės manymu, jos siūloma bendravimo tvarka yra racionalesnė ir tikslesnė, be to, atsakovas priešieškinyje nepateikia faktinių ar teisinių motyvų, dėl kurių jo siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų vaiko poreikius.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą ir nurodė, kad įvertinus šalių bei liudytojų paaiškinimus, manytina, kad vaikas yra tikrai jautrus ir uždaras. Tikėtina, kad toks vaiko elgesys yra pasekmė tėvų nebendradarbiavimo ir nebendravimo tarpusavyje. Tarnybos manymu, kol vaikas yra jautrus ir uždaras, jam yra tikslingas pastovumas, stabilumas ir bendravimo tvarka, kuri yra taikoma nuo dviejų metų, pagal kurią vaikas su tėčiu bendrauja antradieniais – ketvirtadieniais ir kas antrą savaitgalį, paskutinį savaitgalį bendrauja su dviem nakvynėmis yra tinkama, nes vaikas yra prie tokios bendravimo tvarkos pripratęs. Tarnyba nemato pagrindo keisti ir dar labiau riboti bendravimo tvarkos, nes vaikas bendrauja su tėčiu gražiai. Taip pat iš darželio auklėtojos pasakojimo galima teigti, kad vaikas neateina labiau pavargęs į darželį po svečiavimosi pas tėtį, o vaikas galimai pavargsta nuo darželio triukšmo, vaikų. Tarnyba sutinka, kad dvi nepertraukiamos savaitės atostogų yra per ilgai, atsižvelgiant ir į tėvų nebendradarbiavimą, į vaiko jautrumą. Tarnybos vertinimu, bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, vykdoma ir atitinka geriausius vaiko interesus, tačiau atostogų laiką siūlo skaidyti. Taip pat tėvai turėtų išmokti tarpusavyje bendradarbiauti, negalima permesti tėvų konfliktų naštos kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1583-897/2021 nustatytą A. R., bendravimo su sūnumi D. R. tvarką ir nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 1.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais - šeštadienį 10 val., ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą arba 9 val. į gyvenamąją vietą, jei ugdymas nevyksta, o paskutinį tėvui priklausantį mėnesio savaitgalį pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą arba 9 val. į gyvenamąją vietą, jei ugdymas nevyksta; 1.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, jei ugdymas nevyksta, kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - antradienį 17 - 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims vaiką, ir nuveda vaiką ateinančios dienos (trečiadienio) ryte į vaiko ugdymo įstaigą arba iki 9 val. į gyvenamąją vietą, jei ugdymas nevyksta. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims vaiką, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina; 1.3. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – ketvirtadienį, 17 – 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims vaiką, ir nuveda vaiką ateinančios dienos (penktadienio) ryte į vaiko ugdymo įstaigą arba iki 9 val. į gyvenamąją vietą, jei ugdymas nevyksta. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims vaiką, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina. 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais - šeštadienį 10 val., ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims vaiką, ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 18 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina; 2.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – antradienį, 17 - 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims vaiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina; 2.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – ketvirtadienį, 17 - 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims vaiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina. 3. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 3.1. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dienomis, t. y. neporiniais metais abi Velykų dienas sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą antrosios Šv. Velykų dienos 18 val. Tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., perspėjęs vaiko motiną apie būsimą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Šv. Velykų dienos, kurias sūnus švenčia su motina arba Motinos diena būna savaitgalį, kurį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas grąžina vaiką tą dieną į jo gyvenamąją vietą 10 val. ryto. Kadangi vaikas gyvena su motina, ji papildomai perspėti tėvo dėl šventinių dienų, kai sūnus švenčia su ja, iš anksto neprivalo; 3.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmąjį šeštadienį po gimtadienio), t. y. vienais metais (neporiniais) (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą šeštadienį po gimtadienio, kitais metais (poriniais) priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą šeštadienį po gimtadienio. Jei vaiko gimtadienio diena yra darbo dieną, tėvas (motina) švenčia su sūnumi tą dieną gimtadienį nuo 17-18 val. (t. y. po vaiko lankomų ugdymo įstaigos ir būrelių). Jei tėvas švenčia su sūnumi gimtadienį, po šventimo grąžina tą dieną vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei ugdomoji veikla tą dieną baigiasi anksčiau nei 17 val., tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio, kelintą valandą (po ugdymo) pasiims vaiką iš ugdymo įstaigos. Jei gimtadienio dieną tėvas švenčia pirmą šeštadienį po gimtadienio arba jei vaiko gimtadienis yra sekmadienį ir tais metais jį su sūnumi švenčia tėvas, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. Jei gimtadienio dieną motina švenčia su sūnumi pirmą šeštadienį po gimtadienio ir tą savaitgalį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei motina švenčia su sūnumi jo gimtadienį sūnaus gimimo dieną (poriniais metais), tą dieną tėvas pagal bendrąją bendravimo tvarką vaiko nepasiima. Jei tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį ir tą dieną laikas nepriklauso pagal bendrąją bendravimo tvarką, perspėja apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio; 3.3. Iki vaikas pradės lankyti antrą klasę, abu vaiko tėvai turi teisę atostogauti su vaiku iki 14 kalendorinių dienų, išskaidant jas į ne ilgesnes nei 7 dienų trukmės atostogas (t. y. vienu metu atostogaujama iki 7 kalendorinių dienų nepertraukiamai), prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešus kitam tėvui raštu (SMS žinute ar el. paštu) apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu kitas tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką tenka tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą raštu (SMS žinute ar el. paštu); 3.4. Nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo eilinių mokyklinių pavasario, žiemos ir rudens atostogų (poriniais metais - pirmąją pusę, neporiniais metais – antrąją pusę), Kalėdų atostogas: kai metai pereina iš porinių į neporinius – pirmą pusę ir iš neporinių į porinius – antrą pusę; taip pat pusę vasaros mokslo atostogų dienų (po savaitę, pradedant poriniais metais – pirmąja kalendorine atostogų savaite (jei atostogos prasideda viduryje savaitės – pasiima vaiką nuo tos dienos iki kalendorinės savaitės pabaigos), neporiniais metais – antrąja kalendorine savaite), likusių be šventinių dienų, kurios aptartos specialioje bendravimo tvarkoje dėl bendravimo tvarkos švenčių metu (t. y. šventinių dienų bendravimo tvarkai teikiama pirmenybė). Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 savaites praneša, ar praleis su vaiku jam priklausančią dalį vaiko mokyklinių atostogų. Jei tėvas likus 2 savaitėms iki atostogų pradžios neinformuoja motinos, ar ketina pasiimti vaiką bendravimo tvarkoje numatytomis atostogų dienomis, vaiko atostogoms nepasiima. Jei vaiko mokyklines atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, didesnę dalį dienų turi teisę atostogauti poriniais metais ir per Kalėdų atostogas iš neporinių į porinius – motina, neporiniais ir per Kalėdų atostogas iš porinių į neporinius – tėvas. Tėvas pasiima vaiką jam priklausančių vaiko mokyklinių atostogų metu iš jo gyvenamosios vietos pirmos jam su vaiku praleisti priklausančių atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Kita pusė vaiko mokslo atostogų praleidžiama atostogaujant tik su motina. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo leisti kitam tėvui/pačiam vaikui susisiekti su vaiku/kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis; 3.5. Pirmenybė teikiama specialiajai prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką: švenčių tvarkai teikiama pirmenybė prieš atostogų ir bendrąją tvarką, atostogų tvarkai teikiama pirmenybė tik prieš bendrąją tvarką; 3.6. Vaiko ligos atveju (jei yra temperatūros arba gydytojo įrašas apie ligą) tėvas bendrauti vaiko numatytu bendravimo laiku nepasiima, tačiau turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje numatytomis bendravimo dienomis iki 1 val. per dieną, konkretų atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina; 3.7. Abu tėvai nevesdami vaiko į ugdymo įstaigą vaiko ligos atveju, iš karto privalo apie tai informuoti kitą tėvą raštu (SMS žinute ar el. laišku). Taip pat abu tėvai privalo raštu (SMS žinute ar el. laišku) informuoti vienas kitą prieš vizitą į gydymo įstaigą apie būsimą vizitą pas gydytoją, nurodant vizito laiką, vietą, gydymo įstaigą, gydytojo pareigas, vardą ir pavardę; 3.8. Abu tėvai įsipareigoja nedelsiant (per vieną valandą) informuoti vienas kitą apie vaiko ligą, ūmų sveikatos sutrikimą, patirtą traumą ar kilusią kitą realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Tokiu atveju perduodant vaiką abu tėvai įsipareigoja raštu (SMS žinute ar el. paštu) perduoti kitam tėvui apibendrintą informaciją apie vaiko sveikatos būklę iki ir perdavimo kitam tėvui momentu; 3.9. Jei tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, jis privalo pasiimti ir vaikui priklausančius tą dieną pasiimti daiktus (pvz. nešvarius drabužius, gertuvę ir t.t.) ir atiduoti juos motinai grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei tėvas pasiima vaiką savaitgaliui ar atostogoms, jis privalo kartu paimti ir būtinus vaiko poreikiams tenkinti ar reikalingus daiktus, kuriuos perduoda motina arba pats vaikas išreiškia norą tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus; 3.10. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Alternatyvus reiškiamas bendravimo tvarkos reikalavimas - nustatyti vaiko tėvo ir vaiko atostogų galimybę nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę, t. y. be aukščiau nurodytos tvarkos 5 punkto, numatančio atostogų tvarką nuo 5 metų iki antros klasės.; 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms. Teismas likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino ir priteisė iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą po 23,00 Eur pašto išlaidų.

8. Teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką ją siaurinant. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad vaikas yra jautrus, kad turi sveikatos sutrikimų, rudenį pradėjo mikčioti (duomenys iš esveikatos), atsakovas neginčija, tai patvirtino ir liudytoja apklausta darželio auklėtoja, yra nurodyta ir darželio direktorės pažymoje, kad vaiko elgesys darželyje nuo 2023 m. sausio yra pasikeitęs į blogąją pusę. Tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šiuos pokyčius vaiko elgesyje, jausmuose ir sveikatoje lemia vaiko ir atsakovo bendravimas. Tokių ieškovės paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Tiek liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos, priskirtos dirbti su ieškove ir atsakovu, tiek vaiko darželio grupės auklėtoja nurodė, tiek ir pačios ieškovės į bylą pateiktos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja tinkamai, rūpestingai, atsakovas su sūnumi elgiasi pozityviai, blogo elgesio su vaiku nepastebėta. Darželio auklėtojos manymu, vaiko elgesio pokyčius darželyje lemia vaiko pervargimas dėl nuolatinio vaiko buvimo kolektyve, nes vaiko lankomumas buvo geras, dėl ko vaikui būtina pailsėti.

9. Teismas taip pat nurodė, kad byloje netrūksta duomenų apie atsakovo netinkamą bendravimą su ieškove (šalių paaiškinimai, pagalbos plane, vaiko situacijos vertinimo anketoje fiksuoti duomenys, šalių susirašinėjimas, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai), kuris, jei vyksta jų sūnaus akivaizdoje, neabejotinai kenkia vaikui, tačiau toks atsakovo elgesys yra nukreiptas į motiną, o ne į vaiką, ir pats savaime nėra pagrindu riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Teismas nustatė, kad ieškovė teikė į bylą duomenis, siekdama įrodyti atsakovo daromą neigiamą įtaką vaikui, iš kurių matyti, kad šalių vaikas pokalbio su motina metu teigia, jog tėvas blogai kalba apie ieškovę, skatina jį prieš mamą smurtauti (2024 m. sausio 25 d. pateikti duomenys), kad vaikas po savaitgalio su tėvu išsako norą, kad mama mirtų (2024 m. sausio 10 d. pateikti duomenys), kad vaikas teigia, jog tėvas jį mušė, spjaudė (kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys), tačiau tokių duomenų nepakanka išvadai, jog vaiko minimi įvykiai iš tikro egzistavo, teismas tokius duomenis nelaikė objektyviais, juolab, kad ir atsakovas į bylą pateikė vaizdo įrašą (2024 m. sausio 19 d.), iš kurio matyti, kad vaikas teigia, jog ieškovė viską prisigalvojo.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas vyksta į ilgalaikes komandiruotes, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kad tėvo ir sūnaus ryšys atsakovui išvykus nenutrūktų – atsakovas pasirūpino nuotraukų albumu, kad socialinė darbuotoja rodytų vaikui, kol jis bus išvykęs (tai patvirtino pati socialinė darbuotoja teismo posėdyje), atsakovas su sūnumi bendravo ryšio priemonėmis, tarpininkaujant darželio psichologei. Taigi, teismas vertino, jog ieškovės argumentai, kad vaikas atpranta nuo tėvo jo ilgalaikių komandiruočių metu, iš dalies buvo paneigti, nes tam tikrą ryšį atsakovas su sūnumi palaikė. Teismas nurodė, kad vaikui augant, vystantis jo kalbai ir gebėjimui išsakyti savo poreikius, stiprėjant tėvo ir sūnaus ryšiui, turėtų stiprėti ir atsakovo tėvystės įgūdžiai bei santykinai lengvėti vaiko priežiūra, juolab, kad iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad atsakovas siekė patarimų ir pagalbos prižiūrint sūnų, konsultavosi su socialine darbuotoja berniuko ugdymo, auklėjimo, raidos, mitybos bei kitais jam rūpimais klausimais. Taigi, teismas sprendė, jog byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, netinkamai elgiasi su vaiku ir dėl to jam daro žalą, dėl ko turėtų būti siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas tiek panaikinant vieną vaiko nakvynę pas tėvą per mėnesį, tiek nustatant tėvo teisę atostogauti su vaiku tik nuo tada, kai vaikui sukaks penkeri metai. Dėl to teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė.

11. Teismas nurodė, jog kiti esminiai ieškovės prašomi patvirtinti bendravimo tvarkos pakeitimai – dėl atostogų trukmės, informavimo pareigos, yra pagrįsti, atsižvelgus į vaiko amžių ir bylos šalių santykius. Šio sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra beveik keturi metai, dėl to teismas sutiko su ieškove, kad 14 dienų nepertraukiamos atostogos su tėvu prie motinos prisirišusiam vaikui yra pernelyg ilgas laiko tarpas ir turėtų būti skaidomos į dalis, kam iš esmės neprieštaravo atsakovas ir pritarė Tarnybos atstovė. Atsižvelgiant į bylos šalių konfliktiškus santykius, atsakovo nuostatą nebendrauti su ieškove, teismas manė esant reikalinga nustatyti informavimo pareigą tiek atsakovui prieš pasiimant vaiką bendravimui, tiek abiem tėvams atsiradus grėsmei vaiko sveikatai.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo ieškiniu patvirtinti detalesnę bendravimo tvarką Kūčių, Kalėdų, Velykų, Motinos, Tėvo, gimtadienio dienomis. Esminio ginčo dėl šių ieškovės siūlomų pakeitimų bylos nagrinėjimo metu nekilo, atsakovas iš esmės jiems pritarė, priešieškiniu prašydamas patvirtinti tokius pačius bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus vieną – Velykų šventimą. Atsakovas prašo patvirtinti tokią bendravimo tvarką per šią šventę, pagal kurią tuo atveju, jei Šv. Velykas sūnus švenčia su tėvu, tėvas vaiką grąžina motinai ne pirmą Šv. Velykų dieną, o antrą, t. y. tėvas su sūnumi bendrauja šios šventės metu su nakvyne. Teismas tokius atsakovo argumentus laikė pagrįstais, dėl to ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies.

13. Teismas vertino, kad atsakovo prašomi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai darbo dienomis (1.2-1.3 punktai) yra chaotiški ir neužtikrinantys stabilumo vaiko gyvenime, dėl to neatitinka geriausių vaiko interesų. Vis tik teismui įvertinus tiek atsakovo išsakomą poreikį, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką nebūtų ilgų laiko tarpų, kada vaikas nemato tėvo, kas dera su siekiu išlaikyti vaiko ryšį su tėvu ir jį stiprinti, taip pat į tai, kad bendravimo tvarka turi būti stabili ir aiški ne tik tėvams, bet ir vaikui, teismas manė esant tikslinga koreguoti tėvo ir sūnaus bendravimo dienas savaitės darbo dienomis, nustatant kuo tolygesnes pertraukas tarp tėvo ir sūnaus nesimatymo: iki pirmos klasės numatant vaiko ir tėvo bendravimą su nakvynėmis - antradieniais porinėmis savaitėmis ir ketvirtadieniais neporinėmis metų savaitėmis, o kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę – nustatyti, kad tėvo ir sūnaus bendravimas šiomis dienomis vyksta be nakvynių. Teismas nelaikė, kad tokiu būdu siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas, nes iki pirmos klasės numatomas bendravimas nors ir mažiau dienų, nei nustatyta Teismo sprendimu, bet su nakvynėmis, o nuo pirmos klasės šalių vaikui atsiras papildomų pareigų ir užsiėmimų mokykloje, užklasinėje veikloje, prasiplės jo socialinis gyvenimas, dėl to vaiko poreikis turėti stabilią gyvenamąją aplinką bus nulemtas objektyvių priežasčių. Dėl to teismas priešieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies.

14. Taigi nors ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas kenkia vaikui, dėl ko jų bendravimas turi būti siaurinamas jos prašomu būdu, nebuvo įrodyti, o atsakovo prašomi patvirtinti bendravimo tvarkos pakeitimai darbo dienomis, teismas vertino, jog neatitinka geriausių vaiko interesų, iš dalies tiek ieškovės, tiek atsakovo pareikštus reikalavimus teismas laikė pagrįstais, nes poreikis keisti teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nulemtas vaiko tėvų santykių, egzistuoja. Atsižvelgiant į tai, teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pakeitė, papildant ją aptartomis tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašomomis nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovė J. B. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi ir atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliantė nurodė, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netaikė/netinkamai taikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto. 31 straipsnio 6 dalies, CK 3.175 straipsnį, 3.3 straipsnio 1 dalies įtvirtintas normas.

15.2. Sprendimas yra nenuoseklus ir nelogiškas, naujoji bendravimo tvarka iki lankant mokyklą neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, prieštarauja mažamečio vaiko prioritetiniams interesams. Skundžiama bendravimo tvarka išbalansuos trimečio jautraus, jau tokiame amžiuje susiduriančio su psichologinėmis ir sveikatos problemomis, vaiko ritmą ir saugumo jausmą.

15.3. Teismas ne tik nesumažino vienos nakvynės per mėnesį, o dar ir padidino nepertraukiamų nakvynių skaičių. Vieną mėnesio savaitgalį vaikas nenakvos įprastoje gyvenamojoje vietoje jau ne dvi nakvynes, po kurių jis grįždavo ir taip emociškai bei fiziškai pervargęs, o tris nakvynes, taip pat įprastais savaitgaliais viena nakvynė pakeista į dvi nakvynes pas tėvą, t. y. papildomai iš sekmadienio į pirmadienį. Po nakvynių pas tėvą, atitinkamai nepailsėjęs, turės dar po to išbūti visą dieną darželyje, kurio atstovai ir taip skundžiasi nedrausmingu, netinkamu ir neprognozuojamu vaiko elgesiu, nerimauja dėl kitų vaikų saugumo ir net yra ne kartą prašę motinos, pasiimti iš darželio anksčiau arba išvis kartas nuo karto neatvesti, kad vaikas gerai pailsėtų. Anksčiau teismo nustatytoje tvarkoje tėvas turėjo 3 nakvynės per mėn. (savaitgaliais), o naujojoje tvarkoje iki mokyklos vaikas nakvos pas tėvą vidutiniškai net 9 nakvynes (savaitgaliais ir darbo dienomis viduryje savaitės). Tai sudaro net trečdalį vieno mėnesio nakvynių.

15.4. Teismas suteikė teisę tėvui vesti vaiką į darželį ir nustatė dažnas nakvynes pas tėvą būtent dėl to, kad tėvas nebendradarbiauja ir konfliktiškai elgiasi, nors būtent iš tėvo pusės yra absoliutus nenoras bendrauti su motina vaiko klausimais, kas nėra suprantama. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai nurodo, kad yra sunkumų perduodant vaiką po bendravimo su tėvu ar prieš. Sunkumai egzistavo tik perduodant vaiką iš namų priešiškai nusiteikusiam tėvui, o ne grąžinant jį atgal namo ir tik tuomet, kai vaikas buvo daug mažesnis – kūdikis ir metukų amžiaus. Šiuo metu jau net porą metų tokių problemų nėra, vaikas perduodamas tėvui (jei pasiima iš namų) ir vakare grąžinamas į savo įprastą gyvenamąją vietą be jokių trikdžių ir nėra jokio poreikio išbalansuoti vaiką nuo įprasto jo gyvenimo ritmo, suteikiant jam praktiškai antrą gyvenamąją vietą, prie kurios jis nėra pripratęs. Mažametis ir jautrus vaikas yra pripratęs grįžti nakvoti į namus. Teismo logika, dabar esant tokiam dideliam vaiko jautrumui ir jau tokiame ankstyvame amžiuje pasireiškiančiomis psichologinėms (emocijų ir pykčio protrūkiai, atsiribojimas nuo aplinkos) ir sveikatos problemomis (mikčiojimu), jam bus naudinga vidury savaitės nakvoti ne savo gyv. vietoje ir būti vedamam į darželį tėvo (kuris išvažiuoja po porą mėnesių į komandiruotes, tuo metu nepalaikant ryšio) ateinančius porą metų iki pirmos klasės, o jau nuo pirmos klasės vėl grįžti į įprastą bendravimo tvarką, nakvojant namuose, yra nesuprantama ir teisiškai nepagrįsta. Mažamečiui prieraišiam ir jautriam vaikui yra itin svarbu grįžti į įprastą gyvenamąją vietą namo po bendravimo su tėčiu, namuose pasiruošti miegui prieš kitos dienos ugdymo įstaigos lankymą.

15.5. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatuoja abiejų tėvų konfliktinį elgesį, kadangi konfliktinis elgesys egzistuoja tik iš tėvo pusės ir tai yra tinkamai įrodyta. Jokio konfliktinio elgesio iš motinos pusės nėra, jokių duomenų ar įrodymų byloje apie tai nėra.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Teismo sprendimu nustatyta tvarka iki mokyklinio amžiaus, tėvui vedant vaiką į darželį ir nakvojant pas tėvą prieš einant į ugdymo įstaigą, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, jo dienotvarkei ir režimui, gyvenimo ir ugdymo stabilumui, namų saugumo jausmui. Vaikas niekada neaugo su tėvu, vaiko tėvas stabiliai nebendrauja su vaiku, nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, itin dažnai ilgiems laikotarpiams (po mėnesį ir daugiau) išvyksta į užsienį ir tuo metu net nepalaiko jokio ryšio su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, nebendradarbiauja su vaiko motina, ją koneveikia, naudoja psichologinį smurtą ir rodo jai nepagarbą, ją žemina prie visų žmonių, įskaitant šalių mažametį vaiką, socialines darbuotojas ir kt., taip kenkdamas vaiko psichikai ir jo gerovei.

15.7. Dėl bendravimo darbo dienomis, ieškovė siūlė palikti jau buvusią nustatytą tvarką: tėvui bendrauti trečiadienio vakarais, kai tą savaitę yra tėvo savaitgalis, tuo tarpu ne tėvo savaitgalių savaitėmis, bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais, t. y. per mėnesį vaiko tėvas su vaiku bendrautų 10 dienų per mėnesį. Tai yra labai dažna tvarka, nepažeidžianti šalių interesų. Tuo tarpu teismo nustatyta tvarka su nakvynėmis ne namuose ir darbo dienomis, pažeistų mažamečio vaiko saugumo jausmą, mažametis vaikas gali susipainioti ir nebesuprasti, kur yra jo tikrieji namai, būti dar labiau išbalansuotas emociškai ir psichologiškai ir dėl tėvo absoliutaus nenoro sutarti su motina esminiais vaiko ugdymo klausimas, gali būti pažeistas jo gyvenimo ir dienotvarkės režimas, kuris tokiame mažame amžiuje yra itin svarbus (mokykliniame taip pat), taigi ieškiniu prašomos tvarkos pilnai pakaktų vaiko ir tėvo ryšiui palaikyti, bet ir nepažeisti vaiko saugumo jausmo.

15.8. Dėl prašomos atostogų su vaiku tvarkos, apeliantė nurodė, jog vykdant net ir šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką mažametis vaikas emociškai traumuojamas po ilgesnio buvimo su tėčiu su nakvynėmis, jo elgesys darželyje pablogėjo, grįžus po nakvynių būdinga staigi nuotaikų kaita, emocijų ir agresijos protrūkiai, neramus miegas – nuolat prabundant ir kviečiant mamą. Ieškiniu prašome nustatyti, kad vaikas su tėčiu atostogautų nebent tik nuo 5 metų amžiaus ir kitokiai trukmei (pradedant 7 dienomis, du kartus per metus, o nuo antros mokyklos klasės – daugiau), kadangi šiai dienai vaikas yra visiškai nepasiruošęs su tėvu praleisti savaitės ar dviejų savaičių trukmės atostogų; arba alternatyviai - nustatyti vaiko tėvo ir vaiko atostogų galimybę tik nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę.

15.9. Visi byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia visišką vaiko tėvo nebendradarbiavimą ir pastangų pagarbiam bendravimui mažamečio vaiko labui nebuvimą. O tai yra kartu ir tėvų valdžios netinkamas vykdymas. Teismas šią aplinkybę ignoravo, nepagrįstai nelaikydamas tėvo elgesio netinkamu tėvų vadžios vykdymu.

Šalies argumentai

15.10. Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra visiškai ne minimali (kaip bando teigti atsakovas), o iš praktikos - labiau maksimali. Trejų metų vaikas bendrauja su tėvu dvi darbo dienas po darželio tomis savaitėmis, kai savaitgaliai praleidžiami su motina, taipogi vieną darbo dieną po darželio tėvo savaitgalių savaitėmis, bendraujama su tėvu kas antrą pilną savaitgalį yra nustatyta ir šventinio laikotarpio bendravimo tvarka. Vaikui kiek paaugus, tėvas praleis su vaiku ir atostogas, o nuo antros klasės - ir pusę visų mokyklinių atostogų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovo teigimu, apeliantė daro viską, kad nepilnametis vaikas kuo mažiau bendrautų su atsakovu, todėl ir šis procesas, kuris prasidėjo tik pasibaigus prieš tai buvusiam, taip pat dėl bendravimo tvarkos, parodo apeliantės priešiškumą atsakovo atžvilgiu ir visišką nesirūpinimą mažamečio vaiko interesais.

16.2. Šalių priešiškumą (o ne vien atsakovo, kaip nepagrįstai teigia apeliantė) pastebėjo ne tik vaiko interesus ginanti institucija, kuri nepritarė apeliantės siekimui riboti atsakovo kaip tėvo teises matytis su vaiku, bet ir pats teismas. Todėl teismas ir priėmė vaikui naudingą ir mažiausiai abi šalis gyvai bendrauti siekiant išvengti konfliktų sprendimą.

16.3. Atsižvelgiant į šalių bendravimo sudėtingumą, teismas leidęs atsakovui pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvesti vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną po bendravimo laiko, pasielgė labai teisingai ir toliaregiškai, kadangi tokiu būdu sumažino apeliantės ir atsakovo bendravimo, o tuo pačiu konflikto galimybes, todėl naikinti teismo sprendimą būtų visiškai nepagrįsta, neteisinga ir nesąžininga.

16.4. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendime nurodė, kad byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, netinkamai elgiasi su vaiku ir dėl to jam daro žalą, dėl ko turėtų būti siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas tiek panaikinant vieną vaiko nakvynę pas tėvą per mėnesį, tiek nustatant tėvo teisę atostogauti su vaiku tik nuo tada, kai vaikui sukaks penkeri metai.

16.5. Apeliantės reikalavimas ir toliau drausti bei riboti atsakovui leisti atostogas su vaiku, riboti jo galimybes matytis kas antrą savaitgalį su nakvyne yra akivaizdus nepagrįsto ir neteisėto atsakovo teisių matytis ir bendrauti su vaiku ribojimo patvirtinimas. Toks apeliantės reikalavimas būtų svarstytinas tik jei teismas būtų nustatęs kokius nors neteisėtus veiksmus iš atsakovo pusės, atitinkamos vaikų teisių apsaugos tarnybos būtų užfiksavusios ir patvirtinusios tokias aplinkybes, tačiau to nėra ir negali būti, nes atsakovas jokių neteisėtų ir ar priešingų vaiko interesams veiksmų nėra atlikęs.

16.6. Draudimas ir toliau atsakovui bendrauti su vaiku per atostogas būtų paprasčiausia diskriminacija lyties pagrindu, vadovaujantis principu, jog motina visada teisi, o tėvas – ne. Juk neegzistuoja kokia nors įstatyminės prezumpcija, kad atsakovui reikėtų įrodinėti kad jis yra atsakingas ir rūpestingas tėvas ar kad apeliantei pasakius ką nors, atsakovas privalėtų paneigti jos žodžius.

16.7. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde iš esmės apeliantė tik akcentuoja kaip neva neigiamas aplinkybes, kurios teismo jau buvo išnagrinėtos, kurios buvo įvertintos kompetentingos vaikų teisių tarnybos institucijos, pastarosios specialistėms nenustačius atsakovo netinkamo elgesio ir ar įtakos nepilnamečiui. Todėl tų aplinkybių daugiakartinis atkartojimas apeliaciniame skunde, nedaro jų pagrįstesnių ir ar nesuteikia joms didesnės įrodomosios galios, todėl skundas turėtų būti atmestas.

16.8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teismui buvo pateikti įrodymai (vaizdo įrašas), kad nebuvo jokio smurto prieš vaiką iš tėvo pusės ir, kad tai yra vaiko motinos išsigalvojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas A. R. yra nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvai nebuvo sudarę santuokos, gyvena skyrium. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove J. B. jos gyvenamojoje vietoje ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. R. tvarką, pagal kurią: 1. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (2021 m. balandžio 12 d.) iki vaikui sukaks du metai: 1.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 1.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 1.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo 2022 m. balandžio 12 d. (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 2.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. 2.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. 3. Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. 3.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas. 4. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). 4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. 4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui. 4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką. 4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.

23. Teismo sprendimu nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką prašo keisti abi ginčo šalys. Ieškovė prašo tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką siaurinti, motyvuodama iš esmės tuo, kad bendravimas su tėvu išbalansuoja vaiką, veikia jį neigiamai, dėl ko pablogėjo jautraus vaiko elgesys ir sveikata, taip pat prašo papildyti bendravimo tvarką informavimo pareiga. Atsakovas prašo keisti Teismo sprendimu nustatytą jo ir sūnaus bendravimo tvarką tokiu būdu, kad ginčo šalys vaiko perdavimo metu nekontaktuotų, taip pat kad nesusidarytų 6 parų laiko tarpas, kai sūnus nemato tėvo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24. Ieškovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – socialinio tinklo „Facebook“ ekrano nuotraukos, Vaiko gerovės komisijos posėdžio informacija iš vaiko darželio, 2024 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai planą. Ieškovė šiais naujais rašytinais įrodymais siekia pagrįsti atsakovo neadekvatų, agresyvų elgesį, smurtinio elgesio skatinimą ir negebėjimą tinkamai auklėti mažametį sūnų, diegti jam tinkamas vertybes. Ieškovė nurodė, jog šie įrodymai ir aplinkybės atsirado vėliau, jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau jie yra svarbūs byloje, todėl prašo juos priimti.

25. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują papildomą įrodymą – 2024 m. balandžio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1990 nuorašą. Atsakovas nurodė, kad apeliantė tik tariamai nurodo apie netinkamą atsakovo elgesį, tačiau apeliantė nepateikė kompetentingos institucijos išvados jos teikiamais į bylą klausimais, todėl prašo prijungti prie bylos pridedamą 2024 m. balandžio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1990.

26. Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

27. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Teikiamais dokumentais apeliantė siekia pagrįsti atsakovo neadekvatų, agresyvų elgesį, smurtinio elgesio skatinimą ir negebėjimą tinkamai auklėti mažametį sūnų, diegti jam tinkamas vertybes. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir atsakovas, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

30. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė aukščiau minėtą įrodymą. Nurodytu dokumentu atsakovas siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie jo netinkamą atsakovo elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai atsakovo pateikti duomenys gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, kad minėtas dokumentas pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei tai, kad ieškovės atstovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, kuriam atsiliepimas į apeliacinį skundą bei kartu su juo pateiktas atsakovo dokumentas buvo išsiųstas bei įteiktas, todėl galėjo įgyvendinti teisę dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyti bei nenustačius, kad atsakovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

31. 2024 m. gegužės 28 d. t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, apeliantė (ieškovė) J. B. pateikė prašymą (DOK 18295) dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų priėmimo. Nurodo, jog po bylos išnagrinėjimo (2024 m. gegužės 7 d.) paaiškėjo naujų svarbių aplinkybių dėl ko yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą ir prijungti papildomus įrodymus apie atsakavo nusikalstamą elgesį - pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nutarimą pripažinti nukentėjusiąja. Atsakovas 2024 m. gegužės 15 d. siekė paimti šalių mažametį vaiką bendravimui namų kieme po ilgesnio nesimatymo laikotarpio. Atsakovas vėl prievarta griebė motinos raminamą verkiantį vaiką ir stipriai jį laikydamas (klykiantį ir bandantį ištrūkti) staiga pradėjo elgtis agresyviai, t. y. užpuolė vaiko motiną vaiko akivaizdoje.

32. Remiantis CPK 176 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, nepripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo priimti ir spręsti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų priėmimo, todėl teisėjų kolegija tokio ieškovės prašymo netenkina nenustačius, kad jis būtų tikslingas (CPK 256 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinai teismo išspręsta byla) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

35. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

36. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).

38. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendimą dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos ir iš esmės nurodo, jog ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra visiškai ne minimali (kaip bando teigti atsakovas), o iš praktikos - labiau maksimali. Trejų metų vaikas bendrauja su tėvu dvi darbo dienas po darželio tomis savaitėmis, kai savaitgaliai praleidžiami su motina, taipogi vieną darbo dieną po darželio tėvo savaitgalių savaitėmis, bendraujama su tėvu kas antrą pilną savaitgalį yra nustatyta ir šventinio laikotarpio bendravimo tvarka. Vaikui kiek paaugus, tėvas praleis su vaiku ir atostogas, o nuo antros klasės - ir pusę visų mokyklinių atostogų. Apeliantė pabrėžė, kad visi rašytiniai byloje pagrindžia tą aplinkybę, kad atsakovas yra linkęs į smurtą. Atsakovui trūksta tėvystės įgūdžių, o vaikas yra prisirišęs prie motinos ir itin jautrus. Atsakovas dažnai ir ilgiems laikotarpiams (net ir porai mėnesių) išvyksta į komandiruotes ir tuo metu nepalaiko tinkamo ryšio su vaiku, taigi faktiškai nevykdo bendravimo tvarkos. Dėl atsakovo netinkamo elgesio šalių vaikas patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, galinčius turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai ir raidai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių bei įstatymo normų, kurios buvo ieškovės pabrėžtos pirmosios instancijos teisme, ir nepagrįstai nelaiko atsakovo elgesio kenksmingu vaikui, kas prieštarauja ne tik įstatymo normoms, prioritetiniams vaiko interesams, bet ir pamatiniams protingumo, teisingumo principams.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė keisti Teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimą tokiais esminiais pakeitimais: (i) panaikinti vieną sūnaus nakvynę pas tėvą per mėnesį iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, (ii) koreguoti Teismo sprendimu nustatytas tėvo ir sūnaus atostogas ir jų trukmę – numatyti atsakovo teisę su sūnumi atostogauti tik nuo tada, kai vaikui sukaks 5 metai, ir laikotarpiu, kai vaikui bus 5-8 metai, nustatyti tėvui teisę su sūnumi atostogauti ne ilgiau nei po 7 dienas du kart per metus, (iii) nustatyti tėvo pareigą išvakarėse informuoti ieškovę apie tai, kelintą valandą jis pasiims vaiką, (iv) nustatyti abiejų tėvų pareigą informuoti vienas kitą apie vaikui iškilusią grėsmę. Taigi, ieškovė siekia siaurinti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

41. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu prašė keisti Teismo sprendimu nustatytą jo ir sūnaus bendravimą tokiais esminiais pakeitimais: (i) numatyti vaiko perdavimą per ugdymo įstaigą, (ii) sumažinti laiko tarpą, kai vaikas nemato tėvo, (iii) nustatyti tėvų pareigą informuoti vienas kitą apie vaiko nenuvykimą į ugdymo įstaigą ir apie vizitus pas gydytojus.

42. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti Teismo sprendimu nustatytą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką ją siaurinant. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pokyčius vaiko elgesyje, jausmuose ir sveikatoje lemia vaiko ir atsakovo bendravimas.

43. Taip pat siekiant sumažinti konfliktų kilimo tikimybę, apsaugoti vaiką nuo neigiamos tėvų tarpusavio santykių įtakos, jų konflikto regimybės, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio prašymą numatyti vaiko perdavimą motinai po bendravimo per ugdymo įstaigą iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę tenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šalims negebant konstruktyviai susitarti vaiko klausimais, taip pat numatant vaiko perdavimą motinai per ugdymo įstaigą, tikslinga numatyti bendravimo tvarkoje tėvų pareigą informuoti vienas kitą apie vaiko nenuvykimą į ugdymo įstaigą ir apie vizitus pas gydytojus. Vis tik pirmosios instancijos teismui įvertinus tiek atsakovo išsakomą poreikį, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką nebūtų ilgų laiko tarpų, kada vaikas nemato tėvo, kas dera su siekiu išlaikyti vaiko ryšį su tėvu ir jį stiprinti, taip pat į tai, kad bendravimo tvarka turi būti stabili ir aiški ne tik tėvams, bet ir vaikui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra tikslinga koreguoti tėvo ir sūnaus bendravimo dienas savaitės darbo dienomis, nustatant kuo tolygesnes pertraukas tarp tėvo ir sūnaus nesimatymo: iki pirmos klasės numatant vaiko ir tėvo bendravimą su nakvynėmis - antradieniais porinėmis savaitėmis ir ketvirtadieniais neporinėmis metų savaitėmis, o kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę – nustatyti, kad tėvo ir sūnaus bendravimas šiomis dienomis vyksta be nakvynių.

44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas suteikė teisę tėvui vesti vaiką į darželį ir nustatė dažnas nakvynes pas tėvą būtent dėl to, kad tėvas nebendradarbiauja ir konfliktiškai elgiasi, nors būtent iš tėvo pusės yra absoliutus nenoras bendrauti su motina vaiko klausimais, kas nėra suprantama. Apeliantė nurodo, jog Teismo sprendimu nustatyta tvarka iki mokyklinio amžiaus, tėvui vedant vaiką į darželį ir nakvojant pas tėvą prieš einant į ugdymo įstaigą, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, jo dienotvarkei ir režimui, gyvenimo ir ugdymo stabilumui, namų saugumo jausmui.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos, priskirtos dirbti su ieškove ir atsakovu, tiek vaiko darželio grupės auklėtoja nurodė, tiek ir pačios ieškovės į bylą pateiktos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas su vaiku bendrauja tinkamai, rūpestingai, atsakovas su sūnumi elgiasi pozityviai, blogo elgesio su vaiku nepastebėta. Darželio auklėtojos manymu, vaiko elgesio pokyčius darželyje lemia vaiko pervargimas dėl nuolatinio vaiko buvimo kolektyve, nes vaiko lankomumas buvo geras, dėl ko vaikui būtina pailsėti. Byloje esantys duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes apie atsakovo netinkamą bendravimą su ieškove (šalių paaiškinimai, pagalbos plane, vaiko situacijos vertinimo anketoje fiksuoti duomenys, šalių susirašinėjimas, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai), kuris, jei vyksta jų sūnaus akivaizdoje, neabejotinai kenkia vaikui, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks atsakovo elgesys yra nukreiptas į motiną, o ne į vaiką, ir pats savaime nėra pagrindu riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Nors ieškovė siekė įrodyti atsakovo daromą neigiamą įtaką vaikui, iš kurių matyti, kad šalių vaikas pokalbio su motina metu teigia, jog tėvas blogai kalba apie ieškovę, skatina jį prieš mamą smurtauti, kad vaikas teigia, jog tėvas jį mušė, spjaudė, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tokių duomenų nepakanka išvadai, jog vaiko minimi įvykiai iš tikro egzistavo, o be to, atsakovas į bylą pirmosios instancijos teisme pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad vaikas teigia, jog ieškovė viską prisigalvojo. Taigi, aukščiau nurodyti ieškovės argumentai nelaikytini objektyviais yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

46. Apeliantė taip pat nurodo, jog vaikas niekada neaugo su tėvu, vaiko tėvas stabiliai nebendrauja su vaiku, nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, itin dažnai ilgiems laikotarpiams (po mėnesį ir daugiau) išvyksta į užsienį ir tuo metu net nepalaiko jokio ryšio su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, nebendradarbiauja su vaiko motina.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vyksta į ilgalaikes komandiruotes, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kad tėvo ir sūnaus ryšys atsakovui išvykus nenutrūktų – atsakovas pasirūpino nuotraukų albumu, kad socialinė darbuotoja rodytų vaikui, kol jis bus išvykęs (tai patvirtino pati socialinė darbuotoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), atsakovas su sūnumi bendravo ryšio priemonėmis, tarpininkaujant darželio psichologei. Taigi, kaip matyti, atsakovas stengiasi palaikyti ryšį su šalių vaiku. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog kai atsakovas išvyksta į užsienį ir tuo metu net nepalaiko jokio ryšio su vaiku nuotolinėmis priemonėmis ir kitaip nesistengia bendrauti su vaiku yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

48. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vaikui augant, vystantis jo kalbai ir gebėjimui išsakyti savo poreikius, stiprėjant tėvo ir sūnaus ryšiui, turėtų stiprėti ir atsakovo tėvystės įgūdžiai bei santykinai lengvėti vaiko priežiūra, juolab, kad iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad atsakovas siekė patarimų ir pagalbos prižiūrint sūnų, konsultavosi su socialine darbuotoja berniuko ugdymo, auklėjimo, raidos, mitybos bei kitais jam rūpimais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien atsakovo ilgalaikės komandiruotės savaime nedaro pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku neįgyvendinamos. Be to, ieškovė jokių kitų įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos neįgyvendinamumo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties, minėti ieškovės argumentai, jog atsakovas visiškai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, netinkamai elgiasi su vaiku ir dėl to jam daro žalą, dėl ko turėtų būti siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas tiek panaikinant vieną vaiko nakvynę pas tėvą per mėnesį, tiek nustatant tėvo teisę atostogauti su vaiku tik nuo tada, kai vaikui sukaks penkeri metai.

51. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo abiejų tėvų konfliktinį elgesį, kadangi konfliktinis elgesys egzistuoja tik iš tėvo pusės ir tai yra tinkamai įrodyta. Apeliantės teigimu, jokio konfliktinio elgesio iš motinos pusės nėra, jokių duomenų ar įrodymų byloje apie tai nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais pabrėžia, kad bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių pagarbaus bendravimo nėra, atsakovas neslepia neigiamų jausmų ieškovės atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis neketina keisti nei savo elgesio, nei požiūrio į ieškovę, kol nepasikeis pati ieškovė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praeityje tarp šalių buvo konfliktų, perduodant vaiką, taip pat atsakovas ignoruoja ieškovę, savaip interpretuoja ieškovės elgesį. Liudytoja apklausiama socialinė darbuotoja nurodė, kad vaiko perdavimo metu juntama įtampa. Minėta liudytoja pabrėžė, kad tėvai nepakankamai dalinasi vaiko pasiekimais, savijauta bei mano, kad reikėtų surasti sprendimą jiems komunikuoti be trečiųjų asmenų. Taip pat liudytoja – šalių atvejo vadybininkė – apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima jai žinoma iš darbo aplinkybių. Mano, kad pagrindinė problema yra komunikacijos stoka iš abiejų tėvų. Tai trukdo pasiekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo, nes šalys tarpusavyje nebendrauja, yra priešiškumo vienas kito atžvilgiu. Šalys nesikalba, nesitaria, neieško kompromisų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog jokio konfliktinio elgesio iš jos pusės nėra, jokių duomenų ar įrodymų byloje apie tai nėra, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju akivaizdu, kad tarp tėvų tvyranti įtampa veikia vaiką ir šis poveikis jam nėra teigiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant sumažinti konfliktų kilimo tikimybę, apsaugoti vaiką nuo neigiamos tėvų tarpusavio santykių įtakos, jų konflikto regimybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinio prašymą numatyti vaiko perdavimą motinai po bendravimo per ugdymo įstaigą iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę tenkino. Šalims negebant konstruktyviai susitarti vaiko klausimais, taip pat numatant vaiko perdavimą motinai per ugdymo įstaigą, buvo tikslinga ir numatyti bendravimo tvarkoje tėvų pareigą informuoti vienas kitą apie vaiko nenuvykimą į ugdymo įstaigą ir apie vizitus pas gydytojus.

53. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės reikalavimas riboti atsakovui leisti atostogas su vaiku, riboti jo galimybes matytis kas antrą savaitgalį su nakvyne yra visiškai subjektyvus, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Toks apeliantės reikalavimas būtų svarstytinas tik jei teismas būtų nustatęs kokius nors atsakovo neteisėtus veiksmus, atitinkamos vaikų teisių apsaugos tarnybos būtų užfiksavusios ir patvirtinusios tokias aplinkybes, tačiau byloje tokių duomenų nėra, t. y. atsakovas jokių neteisėtų ir ar priešingų vaiko interesams veiksmų nėra atlikęs. Taigi, nesant atitinkamų įrodymų apie tariami neigiamą atsakovo įtaką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atšaukti anksčiau priimta draudimą atsakovui leisti su mažamečiu vaiku atostogas, bei patvirtinti atitinkamą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nors apeliantė nurodo, jog skundžiama bendravimo tvarka išbalansuos trimečio jautraus, jau tokiame amžiuje susiduriančio su psichologinėmis ir sveikatos problemomis, vaiko ritmą ir saugumo jausmą, tačiau tokie apeliantės argumentai yra jos subjektyvi nuomonė, deklaratyvaus pobūdžio, todėl visi apeliantės argumentai, susiję su šalių vaiko neigiamomis psichologinėmis ir/ar sveikatos problemomis atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

54. Nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti atsakovo neadekvatų elgesį, smurtinio elgesio skatinimą ir negebėjimą tinkamai auklėti mažametį sūnų, diegti jam tinkamas vertybes, tačiau kaip matyti, atsakovas taip pat pateikė 2024 m. balandžio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1990, iš kurios matyti, kad Tarnyba išklausiusi abiejų šalių argumentus, ištyrusi vaiką, nenustatė, kad atsakovo pasisakymai socialiniuose tinkluose ir kt. (kaip nurodo apeliantė) kaip nors pažeistų vaiko interesus ir ar teises. Priešingai, vaikų teisių apsaugos specialistai nustatė, kad toks apeliantės (ieškovės) santykių aiškinimasis su atsakovu, pažeidžia vaiko interesus ir už tai yra atsakingi yra abu tėvai. Kompetentinga institucija nesiūlė dėl to keisti ir/ar apriboti atsakovo bendravimo tvarką ir ar laiką su mažamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės pateikiamos naujos aplinkybės dėl atsakovo pasisakymų internete ir kita, negali būti savaime objektyviai vertinamos kaip sukeliančios neigiamas pasekmes šalių sūnui ir/ar turi būti priežastimi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo metu ginčas vyksta tik dėl bendravimo tvarkos, susijusios su atsakovo bendravimo iki vaikas pradės lankyti mokyklą, t. y. dar 2-3 metų laikotarpio. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog šis periodas yra labai svarbus tvirtesnių nei iki šiol esamų atsakovo ir mažamečio sūnaus ryšių užmezgimui. Būtent dabar pats laikas, kad susiformuotų tam tikra ilgalaikė bendravimo tvarka, ji įgytų pastovumo, todėl svarbu, kad atsakovas kuo daugiau laiko praleistų su vaiku, kol tai yra įmanoma dėl objektyvių priežasčių (kol nelanko mokyklos).

56. Taigi, apeliantės argumentai apie tai, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas kenkia vaikui, dėl ko jų bendravimas turi būti siaurinamas jos prašomu būdu, byloje nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakoregavo tėvo ir sūnaus bendravimo dienas savaitės darbo dienomis, nustatant kuo tolygesnes pertraukas tarp tėvo ir sūnaus nesimatymo: iki pirmos klasės numatant vaiko ir tėvo bendravimą su nakvynėmis - antradieniais porinėmis savaitėmis ir ketvirtadieniais neporinėmis metų savaitėmis, o kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę – tėvo ir sūnaus bendravimas šiomis dienomis vyksta be nakvynių.

57. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo abiejų tėvų konfliktinį elgesį, ignoravo aplinkybes dėl atsakovo elgesio, neįvertino jo netinkamą tėvo vadžios vykdymą, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Šiuo atveju pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis išvadomis nėra.

58. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia, jog apeliantės nurodomas atsakovo ir vaiko teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. byloje įrodymų, jog atsakovo ir sūnaus bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie atsakovo ar pan., nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, netinkamai elgiasi su vaiku ir dėl to jam daro žalą, dėl ko turėtų būti siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas tiek panaikinant vieną vaiko nakvynę pas tėvą per mėnesį, tiek nustatant tėvo teisę atostogauti su vaiku tik nuo tada, kai vaikui sukaks penkeri metai.

59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinai teismo išspręsta byla) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl procesinės bylos baigties

60. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

64. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

65. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAlvydas BarkauskasInga Staknienė