Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

“1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:

1.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

1.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina;

1.3. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val., tų dienų išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną, kelintą valandą pasiims ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina.

2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:

2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val., tos dienos išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims, ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 18 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina.;

2.2.Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val., tų dienų išvakarėse iki 21 val. SMS žinute informavęs motiną kelintą valandą pasiims ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Neinformavęs dieną prieš, kelintą valandą tiksliai ateinančią paėmimo dieną pasiims, tėvas pasiima vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje tuo metu yra vaikas, prieš tai sukontaktavęs su vaiko motina.

Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:

3. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais pirmąją Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., perspėjęs vaiko motiną apie būsimą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Šv. Velykų diena, kurią sūnus švenčia su motina arba Motinos diena būna savaitgalį, kurį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas grąžina vaiką tą dieną į jo gyvenamąją vietą 10 val. ryto. Kadangi vaikas gyvena su motina, ji papildomai perspėti tėvo dėl šventinių dienų, kai sūnus švenčia su ja, iš anksto neprivalo.;

4. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmąjį šeštadienį po gimtadienio), t.y. vienais metais (neporiniais) (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą šeštadienį po gimtadienio, kitais metais (poriniais) priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą šeštadienį po gimtadienio. Jei vaiko gimtadienio diena yra darbo dieną, tėvas (motina) švenčia su sūnumi tą dieną gimtadienį nuo 17-18 val. (t.y. po vaiko lankomų ugdymo įstaigos ir būrelių). Jei tėvas švenčia su sūnumi gimtadienį, po šventimo grąžina tą dieną vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei ugdomoji veikla tą dieną baigiasi anksčiau nei 17 val., tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio, kelintą valandą (po ugdymo) pasiims vaiką iš ugdymo įstaigos. Jei gimtadienio dieną tėvas švenčia pirmą šeštadienį po gimtadienio arba jei vaiko gimtadienis yra sekmadienį ir tais metais jį su sūnumi švenčia tėvas, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. Jei gimtadienio dieną motina švenčia su sūnumi pirmą šeštadienį po gimtadienio ir tą savaitgalį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei motina švenčia su sūnumi jo gimtadienį sūnaus gimimo dieną (poriniais metais), tą dieną tėvas pagal bendrąją bendravimo tvarką vaiko nepasiima. Jei tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį ir tą dieną laikas nepriklauso pagal bendrąją bendravimo tvarką, perspėja apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio.;

5. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks penkeri metai iki kol vaikas pradės lankyti antrą klasę, tėvas turi teisę su vaiku praleisti iki 7 kalendorinių dienų trukmės atostogas du kartus per metus (ištisai su vaiku tėvas praleidžia ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, į šią trukmę įskaitant ir dienas prieš arba po atostogų, jei tai pilnos bendravimo dienos pagal bendrąją tvarką). Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, atostogos turi sutapti su vaiko mokyklinėmis atostogomis. Tėvas iš anksto, prieš dvi savaites suderina su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą ir informuoja apie konkrečią atostogų vietą. Jei šios sąlygos nėra vykdomos, tėvas neturi teisės pasiimti vaiko atostogoms. Sutartą pirmąją atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas privalo leisti susisiekti su vaiku ir, motinai paprašius, ne vėliau kaip per 12 val. nuo prašymo, suteikti tikslią informaciją, kaip vaikas jaučiasi, kaip jam sekasi, kur jis yra. Jei tėvas neleidžia susisiekti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis ar nesuteikia prašomos informacijos apie vaiką per atitinkamą laiką, motina turi teisę pareikalauti grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą atostogoms nepasibaigus. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.;

6. Iki vaikas pradės lankyti antrą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki 14 kalendorinių dienų trukmės laikotarpiu (nebūtinai iš eilės), prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.;

7. Nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo eilinių mokyklinių pavasario, žiemos ir rudens atostogų (poriniais metais - pirmąją pusę, neporiniais metais – antrąją pusę), Kalėdų atostogas: kai metai pereina iš porinių į neporinius – pirmą pusę ir iš neporinių į porinius – antrą pusę; taip pat pusę vasaros mokslo atostogų dienų (po savaitę, pradedant poriniais metais – pirmąja kalendorine atostogų savaite (jei atostogos prasideda viduryje savaitės – pasiima vaiką nuo tos dienos iki kalendorinės savaitės pabaigos), neporiniais metais – antrąja kalendorine savaite), likusių be šventinių dienų, kurios aptartos specialioje bendravimo tvarkoje dėl bendravimo tvarkos švenčių metu (t.y. šventinių dienų bendravimo tvarkai teikiama pirmenybė). Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 savaites praneša, ar praleis su vaiku jam priklausančią dalį vaiko mokyklinių atostogų. Jei tėvas likus 2 savaitėms iki atostogų pradžios neinformuoja motinos, ar ketina pasiimti vaiką bendravimo tvarkoje numatytomis atostogų dienomis, vaiko atostogoms nepasiima. Jei vaiko mokyklines atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, didesnę dalį dienų turi teisę atostogauti poriniais metais ir per Kalėdų atostogas iš neporinių į porinius – motina, neporiniais ir per Kalėdų atostogas iš porinių į neporinius – tėvas. Tėvas pasiima vaiką jam priklausančių vaiko mokyklinių atostogų metu iš jo gyvenamosios vietos pirmos jam su vaiku praleisti priklausančių atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Kita pusė vaiko mokslo atostogų praleidžiama atostogaujant tik su motina. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo leisti kitam tėvui/pačiam vaikui susisiekti su vaiku/kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis.;

8. Pirmenybė teikiama specialiajai prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką: švenčių tvarkai teikiama pirmenybė prieš atostogų ir bendrąją tvarką, atostogų tvarkai teikiama pirmenybė tik prieš bendrąją tvarką.;

9. Vaiko ligos atveju (jei yra temperatūros arba gydytojo įrašas apie ligą) tėvas bendrauti vaiko numatytu bendravimo laiku nepasiima, tačiau turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje numatytomis bendravimo dienomis iki 1 val. per dieną, konkretų atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina.;

10. Jei tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, jis privalo pasiimti ir vaikui priklausančius tą dieną pasiimti daiktus (pvz. nešvarius drabužius, gertuvę ir t.t.) ir atiduoti juos motinai grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei tėvas pasiima vaiką savaitgaliui ar atostogoms, jis privalo kartu paimti ir būtinus vaiko poreikiams tenkinti ar reikalingus daiktus, kuriuos perduoda motina arba pats vaikas išreiškia norą tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus.;

11. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbiami); el. paštas: (duomenys neskelbiami); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbiami); A. R.: tel. (duomenys neskelbiami); el. paštas: (duomenys neskelbiami); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbiami). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Alternatyvus reiškiamas bendravimo tvarkos reikalavimas - nustatyti vaiko tėvo ir vaiko atostogų galimybę nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę, t. y. be aukščiau nurodytos tvarkos 5 punkto, numatančio atostogų tvarką nuo 5 metų iki antros klasės.; 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms“.

„1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą, o paskutinį jam priklausantį mėnesio savaitgalį pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą;

1.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - pirmadienį ir trečiadienį, ir nuveda vaiką kitą dieną į jo ugdymo įstaigą;

1.3. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis - antradienį ir ketvirtadienį, ir nuveda vaiką kitą dieną į jo ugdymo įstaigą;

2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:

2.1. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą. Paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir nuveda vaiką pirmadienį į jo ugdymo įstaigą.;

2.2. Tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis - antradienį ir ketvirtadienį, bei pirmadienį – trečiadienį, kai yra priskirtas savaitgalis, ir nuveda vaiką kitą dieną į ugdymo įstaiga;

3. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:

3.1. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais - su motina; Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais - su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną. Tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., perspėjęs vaiko motiną apie būsimą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena būna savaitgalį, kurį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas grąžina vaiką tą dieną į jo gyvenamąją vietą 10 val. ryto. Kadangi vaikas gyvena su motina, ji papildomai perspėti tėvo dėl šventinių dienų, kai sūnus švenčia su ja, iš anksto neprivalo;

3.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmąjį šeštadienį po gimtadienio), t. y. vienais metais (neporiniais) (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą šeštadienį po gimtadienio, kitais metais (poriniais) priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą šeštadienį po gimtadienio. Jei vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas (motina) švenčia su sūnumi tą dieną gimtadienį nuo 17-18 val. (t. y. po vaiko lankomų ugdymo įstaigos ir būrelių). Jei tėvas švenčia su sūnumi gimtadienį, po šventimo grąžina tą dieną vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei ugdomoji veikla tą dieną baigiasi anksčiau nei 17 val., tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio, kelintą valandą (po ugdymo) pasiims vaiką iš ugdymo įstaigos. Jei gimtadienio dieną tėvas švenčia pirmą šeštadienį po gimtadienio arba jei vaiko gimtadienis yra sekmadienį ir tais metais jį su sūnumi švenčia tėvas, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. Jei gimtadienio dieną motina švenčia su sūnumi pirmą šeštadienį po gimtadienio ir tą savaitgalį pagal bendrąją bendravimo tvarką tėvas bendrauja su sūnumi, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Jei motina švenčia su sūnumi jo gimtadienį sūnaus gimimo dieną (poriniais metais), tą dieną tėvas pagal bendrąją bendravimo tvarką vaiko nepasiima. Jei tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį ir tą dieną laikas nepriklauso pagal bendrąją bendravimo tvarką, perspėja apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki gimtadienio.

3.3. Iki vaikas pradės lankyti antrą klasę, abu vaiko tėvai turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki 14 kalendorinių dienų trukmės laikotarpiu (nebūtinai iš eilės), prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi kitam iš tėvų apie atostogų datą ir vietą. Atostogų metu kitas (neatostogaujantis) iš tėvų su vaiku susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką tenka tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą;

3.4 Nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti antrą klasę, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo eilinių mokyklinių pavasario, žiemos ir rudens atostogų (poriniais metais - pirmąją pusę, neporiniais metais - antrąją pusę), Kalėdų atostogas: kai metai pereina iš porinių į neporinius - pirmą pusę ir iš neporinių į porinius - antrą pusę; taip pat pusę vasaros mokslo atostogų dienų (po savaitę, pradedant poriniais metais - pirmąja kalendorine atostogų savaite (jei atostogos prasideda viduryje savaitės - pasiima vaiką nuo tos dienos iki kalendorinės savaitės pabaigos), neporiniais metais - antrąja kalendorine savaite), likusių be šventinių dienų, kurios aptartos specialioje bendravimo tvarkoje dėl bendravimo tvarkos švenčių metu (t. y. šventinių dienų bendravimo tvarkai teikiama pirmenybė). Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, praneša, ar praleis su vaiku jam priklausančią dalį vaiko mokyklinių atostogų. Jei tėvas likus 1 savaitei iki atostogų pradžios neinformuoja motinos, ar ketina pasiimti vaiką bendravimo tvarkoje numatytomis atostogų dienomis, vaiko atostogoms nepasiima. Jei vaiko mokyklines atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, didesnę dalį dienų turi teisę atostogauti poriniais metais ir per Kalėdų atostogas iš neporinių į porinius - motina, neporiniais ir per Kalėdų atostogas iš porinių į neporinius - tėvas. Tėvas pasiima vaiką jam priklausančių vaiko mokyklinių atostogų metu iš jo gyvenamosios vietos pirmos jam su vaiku praleisti priklausančių atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Kita pusė vaiko mokslo atostogų praleidžiama atostogaujant tik su motina. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo leisti kitam tėvui/pačiam vaikui susisiekti su vaiku/kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis;

3.5. Pirmenybė teikiama specialiajai prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką: švenčių tvarkai teikiama pirmenybė prieš atostogų ir bendrąją tvarką, atostogų tvarkai teikiama pirmenybė tik prieš bendrąją tvarką;

3.6. Vaiko ligos atveju (jei yra temperatūros arba gydytojo įrašas apie ligą) tėvas bendrauti vaiko numatytu bendravimo laiku nepasiima, tačiau turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje numatytomis bendravimo dienomis iki 1 val. per dieną, konkretų atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina;

3.7. Abu tėvai, nevesdami vaiko į ugdymo įstaigą vaiko ligos atveju, iš karto privalo informuoti kitą iš tėvų apie tai. Taip pat abu tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš vizitą į gydymo įstaiga apie būsimą vizitą pas gydytoją, nurodydami konkretų laiką ir vietą, gydymo įstaigą, gydytojo pareigas, vardą bei pavardę;

3.8. Jei tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, jis privalo pasiimti ir vaikui priklausančius tą dieną pasiimti daiktus (pvz. nešvarius drabužius, gertuvę ir t.t.) ir atiduoti juos motinai, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei tėvas pasiima vaiką savaitgaliui ar atostogoms, jis privalo kartu paimti ir būtinus vaiko poreikiams tenkinti ar reikalingus daiktus, kuriuos perduoda motina arba pats vaikas išreiškia norą tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus;

3.9. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais - telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbiami); el. paštas: (duomenys neskelbiami); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbiami); A. R.: tel. (duomenys neskelbiami); el. paštas:(duomenys neskelbiami); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbiami). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo“.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo ieškovės prašomai patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygai dėl tėvų pareigos informuoti vienas kitą apie vaiko ligą, traumą ar kitą realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, tačiau ne perdavimo metu, nes jo tikslas – kad vaikas nematytų abiejų tėvu kartu. Dėl to, atsakovo manymu, reikėtų numatyti pareigą informuoti vienas kitą SMS žinute ar kitaip raštu, taip pat kad tėvas kartu vyktų su motina pas gydytojus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovė paaiškino, kad prašo keisti Teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką dėl atsakovo priešiško elgesio ieškovės atžvilgiu. Sūnus yra mažas, labai jautrus, jam reikia režimo ir ritmo, o atsakovas kada susigalvoja, tada ir pasiima vaiką bendravimui, būna, kad grąžina anksčiau. Gali būti, kad vaikas nemiega pas tėvą, grįžta pervargęs. Atsakovas būna dažnai komandiruotėse ir tuo metu tėvas su vaiku nebendrauja per video iš principo. Apie komandiruotes iš anksto ieškovei nepraneša. Būna vaiko blogas elgesys po bendravimo su tėvu. Atsakovas yra spjovęs į ieškovę, dėl to nenuostabu, kad ir vaikas spjaudosi ant kitų vaikų darželyje. Po bendravimo su tėvu vaikui sunku surasti ramybę. Vaikas darželį pradėjo lankyti (duomenys neskelbiami), vaiko adaptacija iš esmės praėjo sklandžiai, tik pirmą mėnesį sunkiau, vaikas sirgo nedaug, tik pastarąjį laiką daugiau. Be to, vaikas pradėjo mikčioti. Jis labiau darželyje žaidžia vienas. (Duomenys neskelbiami) žiemą buvo pirmosios tėvo ir sūnaus atostogos 14 dienų, tačiau jos buvo chaotiškos, su parvedimais namo pagal vaiko norus, nes vaikas buvo atpratęs nuo tėvo, kadangi jie ilgai nebendravo dėl tėvo komandiruotės, atsakovas grįžęs iš karto paėmė vaiką. Po šių atostogų pasikeitė vaiko elgesys į blogąją pusę. Ieškovė nuvedė vaiką pas psichologą, nes vaikas jautrus ir pradėjo blogai elgtis. Ji, kaip motina, stebi blogą vaiko elgesį, tą patį pastebi ir darželio auklėtoja. Stipraus ryšio tarp tėvo ir sūnaus nėra, vaikas nesiprašo pas tėvą, yra buvę, kad ir negalėjo vaiko perduoti tėvui. Ieškovės nuomone, atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nėra tinkama, nes tai yra vaiko mėtymas iš namų į namus. Po atsakovo ilgalaikių komandiruočių vaikas išeina pas tėvą nedrąsiai.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė tenkinti priešieškinį. Atsakovas paaiškino, kad nuo pat pradžių atsakovo ir ieškovės santykiai nesusiklostė. Per karantiną ieškovė nedavė atsakovui pažiūrėti vaiko, bet po to leido ir jis lankydavo vaiką 2-3 kartus per savaitę. Jis pasiėmė tėvystės atostogas, tai ieškovė specialiai vaiką išvežė į kaimą ir jis vaiką galėjo pamatyti tik 3 kartus per mėnesį. Tik po Tarnybos įsikišimo atsakovas vėl galėjo pažiūrėti vaiką. Bendravimas vyko pas ieškovę namuose ir motina pradėjo trukdyti jo ir sūnaus bendravimui, konfliktuoti, stumdė atsakovą vaiko akivaizdoje. Buvo du atvejai, kai ieškovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu – vieną kartą jai pliaukštelėjo per ranką, kitą kartą lauke atstūmė ieškovę koja, po to kai ši nusivalė į jį nešvarią ranką. Ieškovė tyčia laikydavo sūnų ant rankų, kad šis atprastų nuo tėvo. Atsakovo įsitikinimu, motinos buvimas pats savaime griauna jo ir sūnaus santykius. Pati motina provokuoja atsakovą dėl smurto, nes žino, kad jis linkęs į smurtą. Dėl to jis dabar ir neperžengia ieškovės namų slenksčio. Socialinė darbuotoja jam rekomendavo vaiką iš ieškovės paimti, dalyvaujant trečiajam asmeniui, atvejo vadybininkė taip pat rekomendavo kuo mažiau kontaktuoti su ieškove. Dėl (duomenys neskelbiami) žiemos atostogų paaiškino, kad prieš šias atostogas jis buvo 4-5 savaites komandiruotėje, jis vaiko motinai pasakė, kad pirmą jo ir sūnaus atostogų savaitę vaikas nakvos pas motiną, antrą – parves namo, kai vaikas užsimanys. Sūnus jau po trečios dienos norėjo likti su tėvu. Per šias atostogas jo ir vaiko ryšys sustiprėjo. Tačiau vaikas po atostogų mamos buvo baudžiamas ir baramas, jei su tėvu norėjo susitikti. Atsakovas spjovė ieškovei į veidą, nes ji to buvo nusipelniusi. Jis prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis vaiką pasiimtų iš ugdymo įstaigos – kad būtų kuo mažiau kontakto su ieškove. Paskutiniu metu vaikas nenori pas motiną namo, nes pas tėvą jis nėra baramas. Atsakovas nesutinka, kad vaiko elgesys blogėja po pabuvimo pas atsakovą. Vaiko elgesys pablogėjo nuo (duomenys neskelbiami). Auklėtojai vaikas sakė, kad mama neleidžia jam matytis su tėvu. Atsakovas su sūnumi mėgsta aktyviai leisti laiką, gal dėl to ir būna pavargęs vaikas. Motina nepraneša tėvui apie vaiko sveikatos būklę. Atsakovas prašo pakeisti Teismo sprendimu nustatytą jo ir vaiko bendravimo tvarką, nes motinos neigiama įtaka vaikui baigsis, kai vaiko gyvenime nebus tėvo arba kai vaikas su motina nebus pernelyg ilgai. Atsakovas auklėja vaiką, kad pas jį yra du namai. Dabartinė bendravimo tvarka yra bloga dėl to, kad yra kontaktas su ieškove ir kad vaikas nemato tėvo ir po šešias paras. Šiuo metu atsakovas yra susimažinęs komandiruotes darbe. Į jas vyksta tada, kai labai reikia. Visiškai atsisakyti komandiruočių jis negali, nes tai yra jo pajamos. 2023 m. buvo trijų savaičių komandiruotė kovą ir vasaros pabaigoje – ilgiau nei mėnesį. Per komandiruotes jis atsisako bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis per ieškovę, bet ne su pačiu vaiku. Jis buvo prieš ekranus tada, kai vaikas buvo labai mažas. Tada jis buvo palikęs nuotraukų albumą socialinei darbuotojai, kad parodytų nuotraukas sūnui, kol jo nebus. Komandiruočių metu jis bendrauja su sūnumi, bet ne per ieškovę, o per darželio psichologę. Nespjaudo į vaiką ir jo nemuša. Atsakovo nuomone, geriau yra ieškovės ignoravimas, nei tėvų pjautynės. Jis savaitgalį būna vaiką vedasi į kavinę, o ne į barą. Būna, kad nueina į darželį pabendrauti su vaiku, nes pats vaikas to nori. Kol ieškovė nepasikeis, tol jo ir ieškovės santykiai bus blogi. Jei vaikas nebūna paruoštas verkti, jis nestebi pokyčių vaiko elgesyje po jo komandiruočių. Vaiką lengva įtakoti. Motinos tikslas – apriboti tėvo bendravimą su sūnumi, dėl to ir atsirado ieškinys. Tačiau nėra įrodyta, kad atsakovas blogai elgiasi su vaiku, tai tik ieškovės žodžiai. Atsakovas pripažįsta, kad pačioje pradžioje neturėjo tėvystės įgūdžių, tačiau dabar jau juos yra įgavęs. Per atostogas tėvo ir sūnaus santykiai pagerėjo, o tai nepatiko ieškovei ir vaikas dėl to atsiėmė, dėl ko ir pablogėjo sūnaus elgesys.

10. Liudytoja I. T. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad yra socialinė darbuotoja, kuri dirba su J. B. šeima. Yra bendravusi su atsakovu, kai buvo jam perduodamas vaikas. Liudytojos manymu, atsakovo bendravimas su ieškove ir institucijomis yra skurdus. Yra girdėjusi, kaip atsakovas necenzūriniais žodžiais bendravo su ieškove, pagarbos vaiko mamai nėra. Mano, kad toks tėvo elgesys kenkia vaikui, nes vaikas yra ypatingai jautrus, o įtampa persiduoda ir vaikui. Pati socialinė darbuotoja, bendradarbiaudama su šalimis, jautė įtampą, todėl mano, kad vaikas dar labiau jaučia įtemptą tėvų bendravimą. Ieškovę galėtų apibūdinti tik teigiamai, motina domisi vaiku, skaito knygas, diskutuoja, stengiasi dėl sūnaus, rūpinasi, neturi nusiskundimų dėl mamos priežiūros. Vaiką apibūdiną kaip jautrų, naują žmogų prisileidžia sunkiau. Vaiką matė paskutinį kartą prieš mėnesį, susitinka vieną kartą per mėnesį arba rečiau. Vasarą susitikdavo dažniau. Problema yra ta, kad kai vaikas yra pas vieną iš tėvų, nėra galimybės vaikui paskambinti kitam tėvui. Taip pat tėvai nepakankamai dalinasi vaiko pasiekimais, savijauta. Mano, kad reikėtų surasti sprendimą jiems komunikuoti be trečiųjų asmenų. Yra pastebėjusi, kad atsakovo balso tonas pasikeičia, kaip pamato sūnų, jis pašvelnėja. Netinkamo atsakovo elgesio nėra pastebėjusi, tik pradžioje buvo sunkiau bendrauti.

11. Liudytoja V. T. P. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad yra atvejo vadybininkė. Šeima jai žinoma iš darbo aplinkybių. Mano, kad pagrindinė problema yra komunikacijos stoka iš abiejų tėvų. Tai trukdo pasiekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo, nes šalys tarpusavyje nebendrauja, yra priešiškumo vienas kito atžvilgiu. Šalys nesikalba, nesitaria, neieško kompromisų, tačiau kartais pasitaiko momentų, kada ieškovė stengiasi komunikuoti. Taip pat pasitaiko nepagarbaus elgesio iš atsakovo, nuo (duomenys neskelbiami) atsakovas nebendradarbiauja su liudininke kaip atvejo vadybininke, atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvauja, nes jis mano, kad atvejo vadybininkė yra šališka. Kai dalyvavo atvejo vadybos pagalbos plane bei bendradarbiavo su atvejo vadybininke, atsakovas visapusiškai vykdė įsipareigojimus. Daug paslaugų negalėjo vykdyti dėl nepagarbaus atsakovo bendravimo su ieškove. Mano, kad toks atsakovo elgesys kenkia vaikui, nes vaikas girdi tėčio nepagarbius pasakymus, kas gali būti neigiama patirtis vaikui. Ieškovė rodo norą komunikuoti su atsakovu, ji supranta, kad vaikui bendrauti su tėčiu yra būtina, nori perduoti informaciją atsakovui ramiai, be konfliktų. Visus iškeltus uždavinius vykdo. Dabartinėje nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkoje pasigenda aiškumo, konkretumo. Siūlo, kad bendravimo tvarkoje būtų aptariamas vaiko pasiėmimas, nurodyta prieš kiek laiko būtų pranešama, ar vaikas bus paimamas iš mamos, nes šiuo metu mama dažnai nežino, ar atsakovas pasiims vaiką ar ne. Reikėtų tėvų atostogas skaidyti į mažiau dienų negu yra dabar, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jautrus ir taip jam būtų sukeliama mažiau streso. Dabartinę bendravimo tvarką reikia keisti ir tikslinti tam, kad būtų visiems patogu ir nebūtų sukeliamas stresas vaikui. Atostogos reikalingos ryšio kūrimui tiek su tėčiu, tiek su mama. Mediacija nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nepagarbiai kalbėjo apie ieškovę. Gyvai nėra bendravusi su vaiku, tik su tėvais.

12. Liudytoja L. B. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo socialinė darbuotoja, priskirta dirbti su atsakovu, tačiau su atsakovu nebedirba apie metus laiko. (Duomenys neskelbiami) mėnesį buvo nuotolinis susitikimas su atsakovu, kada buvo derinamas vaiko bendravimas su tėčiu. Atsakovas išsakė nepasitenkinimą dėl atostogų dienų ir tada jis atsisakė bendradarbiauti su socialine darbuotoja, o vėliau liudytoja išėjo iš darbo ir perdavė darbus kolegoms. Yra gyvai bendravusi tiek su atsakovu, tiek su vaiku. Atsakovas buvo parengęs nuotraukų albumą, kuriame buvo atsakovo ir vaiko nuotraukos, kurias, atsakovo prašymu, vaikui reikėtų parodyti, kai atsakovas išvykęs darbo reikalais. Albumas buvo perduotas socialinei darbuotojai, kuri dirba su ieškove, kad susitikimų metu vaikas galėtų albumą pavartyti. Sutinka, kad atsakovas prašė padaryti vaizdo susitikimus su vaiku, kai buvo išvykęs į komandiruotę, stengėsi bendrausi su vaiku. Buvo derinama, kad atsakovas galėtų pabandyti užmigdyti vaiką vakarais, tačiau buvo paaiškinta, kad mama norėjo laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl nepavyko to pasiekti. Atsakovo pirmą savaitgalį su nakvyne socialinę darbuotoją atsakovas informavo, kad nepavyksta užmigdyti ir nuraminti vaiko, todėl norėjo sulaukti pagalbos. Patvirtina, kad atsakovui buvo siūloma bendradarbiausi su ieškove, kadangi mama turi tiesioginės informacijos kaip nuraminti vaiką, gali papasakoti apie vaiko miego rutiną, o ne iš karto skambinti socialinėms darbuotojoms. Šalys nebendradarbiavo tarpusavyje, o bendravo tik per trečiuosius asmenis, dėl to ir kildavo nesklandumų, nes abu tėvai turi bendrauti dėl vaiko interesų, taip yra teisingiausia. Tarpininkavimas buvo vykdomas todėl, kad šalys galėtų išsiugdyti gebėjimą vaiko klausimais bendradarbiauti vienas su kitu. Atsakovas atsisako bendradarbiauti su vaiko mama, apibūdina mamą necenzūriniais žodžiais, bendrauti jis nori tik su vaiku ir tartis vaiko klausimais tik su trečiaisiais asmenimis. Mano, kad toks bendradarbiavimas kenkia vaikui. Bendravimo metu pastebėjo, kad atsakovui trūko tėvystės įgūdžių, nors darbo metu jis tardavosi, norėdavo bendrauti su vaiku. Vaikas yra jautrus, todėl mano, kad vaikas taip nebūtų žalojamas, jeigu ieškovė gautų informaciją apie vaiką, tada kai jis yra pas tėtį ir esant poreikiui vaikas galėtų susisiekti su mama. Patvirtina, kad yra gavusi informacijos, kad vaikas po nakvynės pas tėtį yra neramus, sunkiau užmiega, mama neturėjo informacijos ką vaikas valgė, ką veikė, kada migdytas, todėl mamai (dėl vaiko mažo amžiaus) buvo sudėtinga suprasti, kodėl vaikas grįžta toks susijaudinęs. Kai dalyvaudavo vaiko perdavimuose, matydavo, kad mechaninis vaiko paėmimas veikė vaiką traumuojančiai, nes vaikas bijodavo eiti iš mamos rankų pas tėtį. Atsakovas visada teigė, kad mama nuteikinėja vaiką prieš jį.

13. Liudytoja M. M. G. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad yra dabartinė atsakovo socialinė darbuotoja, kartu dirba nuo (duomenys neskelbiami). Patvirtina, kad atsakovas yra keletą kartų kreipęsis dėl bendravimo su vaiku dienų pakeitimo, tačiau to padaryti nepavyko, nes mama laikėsi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir nesutiko pakeisti dienų. Nėra girdėjusi, kad atsakovas būtų minėjęs, kad kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Su atsakovu bendravimas yra sunkus, nes yra nebendradarbiaujama. Bendravimas vyksta tada, kai socialinei darbuotojai pavyksta ,,pagauti“ atsakovą prie darželio, tada jie pasikalba, tačiau atsakovas į namus neįsileidžia. Atsakovas su vaiku bendrauja gražiai, rūpestingai, daug laiko praleidžia su vaiku. Vaikas gerai jaučiasi su tėčiu. Nesutinka, kad turėtų būti ribojamos atostogos atsakovui, tačiau pabrėžia, kad šalys turi bendradarbiauti, nusistatyti tiksliai bendravimo tvarkoje komunikacijos būdus, nes šiuo metu vaikas, būdamas su vienu iš tėvų, negali paskambinti kitam tėvui. Yra bendravusi su darželio auklėtoja, kuri teigiamai atsiliepė apie atsakovą. Rudenį vaikas pradėjo mikčioti. Jos manymu, tai įtakoja tėvų emocinė būklė ir tas persiduoda vaikui. Mano, kad atsakovas ryte nuvesti į darželį ir vakare pasiimti vaiką tikrai galėtų. Ji visada siūlė atsakovui stengtis bendradarbiauti su ieškove, tačiau jos manymu, jie negali organiškai bendrauti. Atsakovas apie ieškovę kalba, vartodamas necenzūriškus žodžius, toks atsakovo bendravimas kenkia vaiko interesams, nes vaikas turėtų matyti pagarbų tėvų elgesį. Patvirtina, kad nėra mačiusi kaip atsakovas su vaiku bendrauja namuose, tik lauke.

14. Liudytoja G. N. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad yra vaiko darželio grupės auklėtoja. Ji yra sakiusi ieškovei, kad pasiimtų vaiką anksčiau iš darželio dėl jo elgesio. Mano, kad atsakovo apsilankymai darželyje tikrai nekenkia vaikui. Vaikas niekada darželyje nesiskundė dėl atsakovo smurto. Vieną kartą vaikui yra buvęs pykčio priepuolis ir, paklausus, kodėl mėto į kitus vaikus daiktus, vaikas papasakojo, kad mama neleidžia susitikti su tėčiu. Auklėtoja vaikui paaiškino, kad šiuo metu atsakovas yra išvykęs į komandiruotę ir kitą savaitę jis jį pamatys. Vaiko elgesys pasikeitė nuo (duomenys neskelbiami) tačiau negali pasakyti, kad tai įvyko būtent dėl atsakovo veiksmų. Vaikas negali būti didelėje grupėje vaikų, tada jis pradeda mėtyti daiktus. Ryto rato metu jis pradeda daužyti kitiems vaikams per galvas, kartojasi pykčio priepuoliai. Jeigu nenori valgyti, meta lėkštę ant žemės, spjaudosi. Vaikas jautrus, linkęs būti vienas, žaidžia ir valgo vienas, nelabai bendrauja su vaikais. Nenori darželyje nei šokti, nei dainuoti, nedaro darbelių. Kai vykdavo pykčio priepuoliai, vaikas sakydavo, kad nori pas mamą, nori namo. Vaiko elgesys dažnai yra neprognozuojamas. Yra teikusi pasiūlymą mamai, kad vaikas vieną dieną per savaitę būtų namuose, kad pailsėtų nuo darželio, nes mano, kad vaikas pavargsta nuo darželio triukšmo. Jos nuomone, vaiko elgesys nepriklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas leido laiką paskutinį kartą. Vasarą atsakovui yra sakiusi, kad vaikui reikia atostogų, nes vaikas buvo pervargęs. Galimai tai yra sakiusi ir mamai, kad vaikui reikia atostogų, nes vaiko lankomumas visus metus buvo labai geras, todėl reikalinga pailsėti. Kai vaikas pradėjo lankyti darželį, jis buvo labai ramus, geras, o (duomenys neskelbiami) elgesys pasikeitė. Neranda atsakymo, kodėl vaiko elgesys taip drastiškai pasikeitė. Mano, kad reikėtų pasiūlyti tėvams apsilankyti vaikų raidos centre, nes vaiko elgesys yra nebūdingas. Jos manymu, galėtų ir tėtis nuvesti į darželį vaiką ryte, jeigu tėvai susitartų tarpusavyje. Atsakovas labai gražiai bendrauja su sūnumi, dažnai skambina ir paklausia, ar gali ateiti į aikštelę pabūti su vaiku, jį nešioja ant rankų, jie abu šnekasi, žaidžia su mašinytėmis. Vaikas džiaugiasi, kaip ateina tiek tėtis, tiek mama pasiimti jį iš darželio. Nors buvo keli kartai, kai vaikas nesidžiaugė pamatęs atsakovą ir nelabai norėjo eiti su juo namo. Pastebėjo, kad vaikas po pertraukos nuo darželio (kai sirgo), buvo pailsėjęs, žvalus, linksmas.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė pirminę išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodo, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad butas yra dviejų kambarių, su visais patogumais, vaikas turi atskirą kambarį, apsilankymo metu bute švaru ir tvarkinga. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Ieškovė dirba projektų inžiniere, jos gaunamas pajamas sudaro 900 Eur/mėn. atlyginimas, vaiko pinigai ir 230 Eur/mėn. išlaikymas vaikui. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau norėtų sutrumpinti vaiko atostogas su atsakovu, nes vaikas per mažas ilgiems išsiskyrimams. Ieškovė nurodė, kad sunku bendradarbiauti ir bendrauti su atsakovu, atsakovas ateina į vaikų žaidimų aikštelę ir bendrauja su vaiku ieškovės matymosi metu, demonstratyviai ignoruoja ieškovę, ją įžeidinėja, žemina. Taip pat Tarnybos specialistės buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nustatyta, kad kartu su atsakovu gyvena ir jo sugyventinė. Butas yra trijų kambarių, su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, vaikas turi savo atskirą kambarį. Atsakovas nurodė, kad miega kartu su vaiku. Namuose turi vaiko drabužių, balansinį dviratuką, vežimą, žaislų. Pagal vaiko norą, vaikas gali miegoti ir ant atskiro čiužinuko. Namuose yra visi reikalingi daiktai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Bute laikomas katinas. Atsakovas dirba montuotoju – plataus profilio statybininku. Jo gaunamas darbo atlyginimas siekia 1100 Eur/mėn. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais. Teigia, kad po žiemos atostogų, praleistų su vaiku, vaikas nori daugiau matytis ir leisti laiko su tėčiu. Jo manymu, vaiko elgesys pablogėjo, nes ieškovė neleidžia vaikui matytis su atsakovu. Sutiktų 2 savaites atostogų dalinti per kelis kartus po 1 savaitę. Atsakovas teigia, kad jo su vaiku santykis yra geras, jis juo rūpinasi, prižiūri, slaugo ligos atveju. Teikia išlaikymą 230 Eur/mėn., papildomai perka drabužius, reikalingus daiktus, žaislus. Šeima Tarnybai yra žinoma – (duomenys neskelbiami) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (dėl tarp šalių kylančių konfliktų ir įtemptų tarpusavio santykių). Nuo (duomenys neskelbiami) šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, socialinės paslaugos ir pagalba šeimai yra teikiama iki šiol. 2023 m. lapkričio 15 d. gauta Tarnybos pirminė išvada dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodoma, kad įvertinus labai priešiškas šalių pozicijas, kitą turimą byloje medžiagą, šioje proceso stadijoje, pasisakyti, ar priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atlieptų mažamečio vaiko interesus, negali.

23. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti Teismo sprendimu nustatytą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką ją siaurinant. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad vaikas yra jautrus, kad turi sveikatos sutrikimų, rudenį pradėjo mikčioti (duomenys iš esveikatos), atsakovas neginčija, tai patvirtino ir liudytoja apklausta darželio (duomenys neskelbiami) yra pasikeitęs į blogąją pusę. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šiuos pokyčius vaiko elgesyje, jausmuose ir sveikatoje lemia vaiko ir atsakovo bendravimas. Tokių ieškovės paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Tiek liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos, priskirtos dirbti su ieškove ir atsakovu, tiek vaiko darželio grupės auklėtoja nurodė, tiek ir pačios ieškovės į bylą pateiktos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja tinkamai, rūpestingai, atsakovas su sūnumi elgiasi pozityviai, blogo elgesio su vaiku nepastebėta. Darželio auklėtojos manymu, vaiko elgesio pokyčius darželyje lemia vaiko pervargimas dėl nuolatinio vaiko buvimo kolektyve, nes vaiko lankomumas buvo geras, dėl ko vaikui būtina pailsėti.

24. Byloje netrūksta duomenų apie atsakovo netinkamą bendravimą su ieškove (šalių paaiškinimai, pagalbos plane, vaiko situacijos vertinimo anketoje fiksuoti duomenys, šalių susirašinėjimas, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai) , kuris, jei vyksta jų sūnaus akivaizdoje, neabejotinai kenkia vaikui, tačiau toks atsakovo elgesys yra nukreiptas į motiną, o ne į vaiką, ir pats savaime nėra pagrindu riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Ieškovė teikė į bylą duomenis, siekdama įrodyti atsakovo daromą neigiamą įtaką vaikui, iš kurių matyti, kad šalių vaikas pokalbio su motina metu teigia, jog tėvas blogai kalba apie ieškovę, skatina jį prieš mamą smurtauti (2024 m. sausio 25 d. pateikti duomenys), kad vaikas po savaitgalio su tėvu išsako norą, kad mama mirtų (2024 m. sausio 10 d. pateikti duomenys), kad vaikas teigia, jog tėvas jį mušė, spjaudė (kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys), tačiau tokių duomenų nepakanka išvadai, jog vaiko minimi įvykiai iš tikro egzistavo, tokie duomenys nelaikytini objektyviais, juolab, kad ir atsakovas į bylą pateikė vaizdo įrašą (2024 m. sausio 19 d.), iš kurio matyti, kad vaikas teigia, jog ieškovė viską prisigalvojo.

25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas vyksta į ilgalaikes komandiruotes, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kad tėvo ir sūnaus ryšys atsakovui išvykus nenutrūktų – atsakovas pasirūpino nuotraukų albumu, kad socialinė darbuotoja rodytų vaikui, kol jis bus išvykęs (tai patvirtino pati socialinė darbuotoja teismo posėdyje), atsakovas su sūnumi bendravo ryšio priemonėmis, tarpininkaujant darželio psichologei. Taigi ieškovės argumentai, kad vaikas atpranta nuo tėvo jo ilgalaikių komandiruočių metu, iš dalies buvo paneigti, nes tam tikrą ryšį atsakovas su sūnumi palaikė. Vaikui augant, vystantis jo kalbai ir gebėjimui išsakyti savo poreikius, stiprėjant tėvo ir sūnaus ryšiui, turėtų stiprėti ir atsakovo tėvystės įgūdžiai bei santykinai lengvėti vaiko priežiūra, juolab, kad iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymos matyti, kad atsakovas siekė patarimų ir pagalbos prižiūrint sūnų, konsultavosi su socialine darbuotoja berniuko ugdymo, auklėjimo, raidos, mitybos bei kitais jam rūpimais klausimais.

26. Taigi byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, netinkamai elgiasi su vaiku ir dėl to jam daro žalą, dėl ko turėtų būti siaurinamas tėvo ir sūnaus bendravimas tiek panaikinant vieną vaiko nakvynę pas tėvą per mėnesį, tiek nustatant tėvo teisę atostogauti su vaiku tik nuo tada, kai vaikui sukaks penkeri metai. Dėl to ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas.

27. Kiti esminiai ieškovės prašomi patvirtinti bendravimo tvarkos pakeitimai – dėl atostogų trukmės, informavimo pareigos, yra pagrįsti, atsižvelgus į vaiko amžių ir bylos šalių santykius. Šio sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra beveik keturi metai, dėl to sutiktina su ieškove, kad 14 dienų nepertraukiamos atostogos su tėvu prie motinos prisirišusiam vaikui yra pernelyg ilgas laiko tarpas ir turėtų būti skaidomos į dalis, kam iš esmės neprieštaravo atsakovas ir pritarė Tarnybos atstovė. Atsižvelgiant į bylos šalių konfliktiškus santykius, atsakovo nuostatą nebendrauti su ieškove, teismas mano esant reikalinga nustatyti informavimo pareigą tiek atsakovui prieš pasiimant vaiką bendravimui, tiek abiem tėvams atsiradus grėsmei vaiko sveikatai.

28. Ieškovė taip pat prašo ieškiniu patvirtinti detalesnę bendravimo tvarką Kūčių, Kalėdų, Velykų, Motinos, Tėvo, gimtadienio dienomis. Esminio ginčo dėl šių ieškovės siūlomų pakeitimų bylos nagrinėjimo metu nekilo, atsakovas iš esmės jiems pritarė, priešieškiniu prašydamas patvirtinti tokius pačius bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus vieną – Velykų šventimą. Atsakovas prašo patvirtinti tokią bendravimo tvarką per šią šventę, pagal kurią tuo atveju, jei Šv. Velykas sūnus švenčia su tėvu, tėvas vaiką grąžina motinai ne pirmą Šv. Velykų dieną, o antrą, t. y. tėvas su sūnumi bendrauja šios šventės metu su nakvyne. Teismas tokius atsakovo argumentus laiko pagrįstais, dėl to ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies.