- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2-1583-897/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24796-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Natalija Bosakienė, Arnoldas Šimaitis
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo A. R. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su motina J. B.; priteisti nepilnamečiam vaikui D. R. iš vaiko tėvo atsakovo A. R. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant išmokas į uzufrukto teisėmis šias lėšas valdančios vaikų motinos J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką, nurodytą ieškinio 10.1 – 10.10 punktuose, t.y. 10.1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai: 10.1.1 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12 val.; 10.1.2 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – trečiadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 10.1.3 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 10.2 Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai: 10.2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.3 Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 10.3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 10.3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.4 Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 10.4.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 10.4.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.4.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 10.5 Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). 10.6 Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; 10.7 Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 10.8 Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui. 10.9 Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką; 10.10 Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms. Nurodė, kad ieškovė J. B. ir atsakovas A. R. nebuvo sudarę santuokos, nuolat kartu negyveno, tačiau palaikė draugiškus santykius. J. B. pastojus, A. R. nutraukė santykius. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. R.. Kūdikis šiuo metu vis dar yra žindomas ir priklausomas nuo motinos, jam yra sudarytos tinkamos sąlygos augti J. B. priklausančiame dviejų kambarių bute dviese su motina. Vaiko tėvai, aptarę savo galimybes ir poreikius, tarpusavio bendru sutarimu buvo susitarę, kad vaiko tėvas teiks sūnui 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirma būtent tokio dydžio įmoka buvo sumokėta į ieškovės sąskaitą, tačiau vėliau atsakovas vienašališkai nusprendė, kad šalių sutartas 250 Eur dydžio išlaikymas vaikui yra neva per didelis ir pradėjo mokėti tik po 150 Eur į mėnesį. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į šalių mažamečio vaiko poreikius tinkamam vystymuisi ir pilnaverčiam gyvenimui abu tėvai turi skirti mažiausiai apie 500-560 eurų per mėnesį, šią sumą sudaro: vaikui tenkanti būsto kredito dalis – apie 87 Eur (maždaug 174 Eur dalinama į dvi dalis); vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – apie 37 Eur (komunalinių mokesčių vidurkis apie 73 Eur, dalinama į dvi dalis); transporto išlaidos – apie 30 Eur; maistas – apie 70-80 Eur (vaikui pradėjus daugiau valgyti, išlaidos bus didesnės, neabejotinai sieks mažiausiai 100 Eur); vaiko drabužiai, avalynė – apie 100 Eur; sauskelnės – 60 Eur (perkama kur pigiau, ne parduotuvėje); sveikata (vaistai, vitaminai) – apie 15 Eur; žaislai ir kitos priemonės – apie 137 Eur; atostogos ir pramogos, nenumatytos išlaidos – 20-30 Eur (išlaidų lentelėje nurodoma 0, nes kol kas tam pinigai nebuvo leidžiami, bet, esant galimybei ir tinkamam vaiko tėvo prisidėjimui, vaikas kiek ūgtelėjęs bus lavinamas). Kadangi ieškovė perka ir padėvėtas prekes iš kitų mamų ir/ar apsiperka turguje, todėl negali pateikti absoliučiai visų čekių reikiamoms prekėms. Minimalaus vaikui reikiamo apie 500 Eur išlaikymo iš abiejų tėvų apskritai nereikėtų įrodinėti, kadangi yra visuotinai žinomos ir maisto, ir drabužių, laisvalaikio ir pramogų kainos, ypač vaikiškų prekių. Šiuo metu ieškovei daržo produktais ir kt. padeda ir jos tėvai - vaiko seneliai. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti tik 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t.y. mažiau nei pusę vaikui skiriamos sumos. Ieškovės manymu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovo A. R. gaunamos pajamos darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės žiniomis, yra didesnės nei vieno tūkstančio eurų. Ieškovei išėjus vaiko priežiūros atostogų, jos pirmais metais gaunama išmoka siekia apie 700 Eur, antrais metais išmoka bus daug mažesnė, sieks apie 400 Eur, o galimybės dirbti palikus vienerių metukų vaiką nebus. Vaiko motina visiškai netrukdo tėvo matymuisi su sūnumi. Atsakovas lankosi ieškovės namuose ir būna su kūdikiu tik jam patogiu laiku, be to, grasina ieškovei, kad jei penkias dienas nepamatys vaiko, praneš tarnyboms. Ieškovė mano, kad būtų racionalu nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, kadangi skirtingais laikotarpiais vaiko režimas ir galimybės būti toli nuo motinos yra skirtingos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad vaiko tėtis su ja bendrauja nepagarbiai ir įžūliai. Dabar ji yra antrus metus vaiko priežiūros atostogose, pirmos sumos dar negavo, bet tai bus apie 400 Eur. Vaikui augant, jo poreikiai keičiasi, jei anksčiau vaikui pakako barškučio, tai toliau jau reikės kitokių, brangesnių dalykų. Parašymas juodu ant balto labai apriboja tiek vieną, tiek kitą, todėl mano, kad geriau įrašyti sąlygą, kad gali bendrauti ir kitokia sutarta tvarka. Kintamą bendravimą reikėtų nustatyti ir dėl to, kad vieną savaitę ji su vaiku gali nuvažiuoti į sodą ar kitur, o kitą savaitę – ne. Būsto paskolą mokėti yra pigiau nei nuomotis butą, todėl ji į vaiko poreikius įskaičiuoja dalį būsto kredito dalies. Priešingu atveju, jei ji nuomotųsi būstą, tai atsakovas mokėtų būsto nuomos dalį, nes vaikas bet kuriuo atveju turi turėti būstą. Papildomai, nei numatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, esant karantinui, atsakovui buvo leista kelis kartus pasimatyti su vaiku. Atsakovas yra nupirkęs iki dešimties žaislų, kurių vienas skirtas šunims. Vaikas žaislų turi tiek, kad jį būtų galima užimti visą dieną. Atsakovas yra vaikui atvežęs rūbų, kurie vaikui netiko nei pagal dydį, nei pagal sezoniškumą. Atsakovas nesiteirauja, kokio dydžio rūbus vaikui reikia nupirkti, ko konkrečiai vaikui reikia. Mano, kad vaikui geriau duoti šviežią maistą, pagamintą čia ir dabar, o ne maitinti konservuotomis atsakovo atvežtomis tyrelėmis.
Ieškovės atstovė advokatė Natalija Bosakienė pažymėjo, kad kredito suma yra 174 Eur, vaikui tenkanti dalis yra pusė 174 Eur sumos, kuri dar dalinama per pusę ir skaičiuojama kaip vaiko būsto išlaidos. Vaikas turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl šiuo atveju, nesant nuomojamo būsto, o esant kredituojamam nuosavybės teise priklausančiam būstui, vaiko būsto išlaidos yra skaičiuojamos būtent dalimi kredito įmokos. Vaikas greitai eis į darželį, vėliau į mokyklą, atsiras popamokinės veiklos būrelių, kurie didžiąja dalimi irgi bus mokami. Bendravimo tvarka siūloma praktiškai tokia, kokia buvo beveik sutarta mediacijos procese ir kuri labiausiai tiko būtent atsakovui. Ieškovei bendravimo tvarka yra labai dažna, gal net per dažna, labai ribojanti pačios ieškovės teises, bet siekiant geriausių vaiko interesų, kad vaikas bendrautų su tėvu ir kad tarp vaiko ir tėvo būtų ryšys, ieškovė nusileido ir nebetikslino ieškinio reikalavimų mažinant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo galimybę teikti mažiau nei minimalų išlaikymą, byloje nėra. Ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paprašė atvejo vadybos, jiems buvo skirtas specialistas (psichoterapeutas), kuris padėtų šalims dėl tėvo bendravimo su vaiku ir ryšio nustatymo bei palaikymo.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo: priteisti iš ieškovės proporcingai patenkintiems reikalavimams, visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - sumokėtą žyminį mokestį bei patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms; nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. B.; priteisti nepilnamečiam vaikui D. R. iš vaiko tėvo atsakovo A. R. 161,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant išmokas į uzufrukto teisėmis lėšas valdančios vaikų motinos J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos; nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką: 1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai: 1. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą porinį savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val.; 2. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 3. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai: 2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 6 valandų laikotarpiui 10.00 val. iki 16.00 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba nuvedant vaiką sekančią dieną į ugdymo įstaigą. 3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą. 4. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais - su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais - su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). 4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko pirmo gimtadienio kas antrus metus, ir pirmą vaiko gimtadienį tėvas švenčia su vaiku be ginčo, tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo pirmojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; 4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš vieną savaitę suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais - tėvui. Dėl vaiko išvykimo į užsienį motina privalo gauti tėvo sutikimą raštu. 4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką; 4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. 4.7. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais - telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. 4.8. Priteisti atsakovei prievolę pranešti ieškovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę bei gydymo eigą. 4.9. Išvežant vaiką į užsienį gauti atsakovo sutikimą raštu. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodomi žaislai ir kitos priemonės negali kainuoti 274 Eur per mėnesį (pilna suma), kadangi per metus tai sudarytų 3288 Eur pinigų sumą, todėl jau po dviejų metų į ieškovės butą nebūtų galima įkelti kojos, nes tam trukdytų žaislų gausa. Atsakovo manymu, ieškovė neįrodė ieškinio dalyko. Žinant, kad esant pandemijai valstybė pajamų netekusio individualia veikla besiverčiančio asmens pragyvenimui skiria 257 Eur per mėnesį, t.y. suaugusiam netekusiam pajamų asmeniui išgyventi galima už 257 Eur, o ieškovė iš atsakovo reikalauja 250 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui reikia 660 Eur per mėnesį, tačiau suaugę žmonės uždirba po 440 Eur (į rankas) ir iš to pragyvena. Ieškovės reikalaujama iš atsakovo 250 Eur pinigų suma yra neadekvati esamai realiai padėčiai ir realiems vaiko poreikiams. Atsakovo įsitikinimu, jis vaikui turėtų mokėti po 161 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nes ieškovė gauna apie 700 Eur motinystės išmokų ir 70 Eur vaiko pinigų (viso - 770 Eur) atėmus būsto kredito išlaidas, gaunasi net 596 Eur. Pridėjus 161,00 Eur išlaikymo sumą, gaunasi 757 Eur. Tokiu būdu yra aišku, kad 757,00 Eur pinigų suma (kreditas jau išskaičiuotas) yra pilnai užtenkama pragyventi, be to, ieškovė po metų eis dirbti ir jos pajamos bus jau apie 1000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovo A. R. gaunamos pajamos darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra didesnės nei vieno tūkstančio eurų. Vaiko motina stipriai riboja tėvo matymąsi su sūnumi, atsakovas kartais, ieškovei leidus, lankosi jos namuose ir būna su kūdikiu. Dėl ieškovės priešiškumo dažniausiai jiems nepavyksta susitarti dėl konkretaus jo atvykimo pas vaiką laiko, dėl ko kyla nuolatiniai konfliktai. Ieškovė trukdo matyti vaiką ilgesniais terminais. Vaiko tėvas nori matytis su vaiku bent kelis kartus per savaitę, kad vaikas turėtų ryšį su tėvu ir jo neprarastų. Ieškovė ne tik neleidžia dažniau atsakovui matytis su vaiku, bet ir neleidžia vaiko imti ant rankų. Tokia situacija yra nenormali, nes berniukas turi jausti ryšį su tėvu. Žinant vaiko tėvo norą kuo dažniau bendrauti su vaiku, atsakovas prašo nustatyti normalią jo priešieškinyje siūlomą tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovo A. R. priešieškinį kaip nepagrįstą (toje dalyje, kuri nesutampa su ieškinio reikalavimais) ir tenkinti ieškovės J. B. ieškinį pilna apimtimi. Nurodo, kad dalis priešieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių yra nukopijuotos iš ieškinio, tačiau su kita dalimi sutikti negalima. Pavyzdžiui, atsakovas nurodo, kad jam yra trukdoma bendrauti su vaiku, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Būtent ieškovė, o ne vaiko tėvas (manantis, kad jo teisės pažeistos), paprašė teismo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kad tarp šalių nekiltų ginčų derinant lankymo laiką, šios tvarkos yra laikomasi, todėl atsakovo teiginys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat atsakovas melagingai teigia, kad jo tėvystės atostogų metu vaikas buvo „slepiamas“ kaime. Atsakovui, kaip ir ieškovei, yra žinoma, kad paėmęs mėnesį tėvystės atostogų atsakovas net nesiekė padėti motinai su kūdikiu, o papildomai uždarbiavo neoficialiai, t.y. tuo metu faktiškai dirbo. Tėvystės atostogas atsakovas pasiėmė birželį, prieš tai neperspėjęs, jokios pagalbos per tėvystės atostogas nesiūlė, maždaug nuo mėnesio vidurio pradėjo reikšti norą kuo dažniau matyti vaiką, nors iš pradžių žadėjo papildomai dirbti ir niekaip nereagavo, kad ieškovė su vaiku vasaros laikotarpiu važiuos pas tėvus į kaimą pabūti gryname ore. Atsakovas ne vieną dieną ėjo į darbą per oficialias tėvystės atostogas, ir po to pats nuogąstavo, kad tas dienas dirbo ir dėl to negalėjo ateiti pamatyti vaiko (tik dėl savo kaltės). Iš sms susirašinėjimų matyti, kad būtent dėl sunkumų susitarti dėl vaiko lankymo ir kilo būtinybė nustatyti ieškovės prašytą laikiną bendravimo tvarką. Ieškovė mano, kad būtų racionalu nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, kadangi skirtingais laikotarpiais vaiko režimas ir galimybės būti toli nuo motinos yra skirtingos. Pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, darbo dienų bendravimas viena diena mažesnis, kadangi bus daugiau būrelių, namų darbų ruošos ir kt., tačiau savaitgaliais bendravimas ilgesnis ir dažnesnis. Be to, vaikui esant vyresnio mokyklinio amžiaus, tėvai atsižvelgs ir į paties vaiko norus matytis su tėvu jam patogiu metu. Taip pat vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko tėvas turės teisę praleisti su vaiku ir pusę vaiko mokslo atostogų. Nors vaiko motinai nėra itin patogus toks dažnas vaiko tėvo bendravimas su vaiku, tačiau, žinodama vaiko tėvo norą kuo dažniau bendrauti su vaiku, ieškovė, gerbdama tokį norą, prašo savo ieškiniu nustatyti tikrai dažną ir pakankamą tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką. Ieškovė siūlo bendravimą su sūnumi metų poriniais savaitgaliais kūdikiui iki dviejų metukų amžiaus po dvi valandas nuo 10 val. iki 12 val. dėl tos priežasties, kad vaikui nuo 12 val. yra pietų miego metas ir jam užmigus tėvas negali bendrauti su vaiku ir nebendrauja, o išeina, tokio mažo amžiaus vaikai apie 12 val. eina pietų miego ir išmiega mažiausiai 2-3 valandas (tokia pat tvarka yra ir lopšeliuose/darželiuose, apie 12 pietūs ir 12,30 – 15 val. yra pietų miego metas). Nuo vaiko dviejų metukų sukakties (t.y. po metų) ir pati ieškovė ieškiniu siūlo daug ilgesnį tėvo ir vaiko bendravimą kas antrą savaitgalį, t.y. pilnai pasiimant vaiką ir praleidžiant su juo visą savaitgalį su nakvynėmis. Taigi būtent ieškinyje suformuluota bendravimo tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus ir kūdikio/mažo vaiko režimą. Dėl bendravimo darbo dienomis, ieškovė siūlo iki dviejų metų amžiaus tėvui bendrauti trečiadienio vakarais, kai tą savaitę yra tėvo savaitgalis, tuo tarpu ne tėvo savaitgalių savaitėmis, bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais, t.y. per mėnesį vaiko tėvas su vaiku bendrautų 10 dienų per mėnesį. Tai yra dažna tvarka, nepažeidžianti šalių interesų. Tuo tarpu priešieškiniu prašoma nustatyti tvarka, kai bendraujama vaiko motinos namuose metų porinėmis savaitėmis net 4 dienas – pirmadienį, trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį, o neporinėmis savaitėmis net tris dienas – antradienį, trečiadienį, penktadienį, yra nepriimtina, kadangi vaiko tėvų santykiai yra įtempti dėl atsakovo nepagarbaus elgesio su ieškove, taip pat ieškovė nori turėti bent kelias dienas per mėnesį (pagal jos ieškinyje siūlomą tvarką ji du kartus per mėnesį turėtų bent penkių dienų tarpus, kai galėtų su vaiku išvažiuoti į tėvų sodą ir nebūtų pririšta prie namų sienų, kuriuose turėtų budėti laukdama vaiko tėvo). Ieškovė mano, kad vaikui paaugus ir reiškiant savo norą, bus daug lengviau susitarti dėl bendravimo tvarkos, vaiko tėvui nebereikės lankytis jos namuose, siekiant bendrauti su vaiku, tačiau šiuo metu būtent ieškinyje nurodoma tvarka labiau atitiktų vaiko ir tėvų interesus ir jų derinimą. Nuo vaiko dviejų metukų amžiaus tėvas prašo jį pasiimti pas save per dažna tvarka, t.y. porinę metų savaitę pirmadienį, trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį, o neporinę – antradienį, trečiadienį, penktadienį, kas sudarytų net 14 dienų per mėnesį, o ne 10 dienų, kaip prašo ieškovė. Toks atsakovo siūlomas dažnas bendravimas pažeistų mažamečio vaiko saugumo jausmą, mažametis vaikas gali susipainioti ir nebesuprasti, kur yra jo tikrieji namai, gali būti pažeistas jo gyvenimo ir dienotvarkės režimas, kuris tokiame mažame amžiuje yra itin svarbus, taigi ieškiniu prašomos tvarkos pilnai pakaktų vaiko ir tėvo ryšiui palaikyti, bet ir nepažeisti vaiko saugumo jausmo. Nuo dviejų metų atsakovas taip pat prašo nustatyti tokią alternatyvą: vaiką savaitgalį tėvas grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. (analogiškai kaip prašoma ieškovės ieškiniu), „arba nuvedant sekančią dieną į ugdymo įstaigą“. Tokia alternatyva tokiam mažam vaikui (2-6 metų) nėra priimtina, kadangi kokybiškam vaiko ir tėvo savaitgaliui pilnai užtenka normalaus viso savaitgalio praleidimo pas tėvą, o sekmadienio vakarą vaiko motina lauktų grįžtančio vaiko. Nuostata turi būti konkreti, o ne alternatyvi, siekiant aiškumo ir stabilumo - kadangi vaiko tėvas remdamasis tokia nuostata galėtų vienašališkai spręsti ir net nepranešti vaiko motinai, ar ji turi laukt vaiko sekmadienį, ar jis pats nuves į darželį vaiką tik pirmadienio rytą. Ieškovės siūlomoje tvarkoje yra įprastas konkretus laikas – sekmadienio 20 val. vaikas grįžta į gyvenamąją vietą po viso savaitgalio su tėčiu, todėl sekmadienio vakare bus ruošiamas poilsiui ir sekančiai dienai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Kitos bendravimo nuostatos“ yra nukopijuotos nuo ieškovės ieškinio, išskyrus šiuos skirtumus: priešieškinyje nurodoma, kad pagal rotacijos principą nuo vaiko pirmo gimtadienio tėvas švenčia su vaiku, ieškinyje – pradedant nuo trečiojo. Ieškovės siūloma nuostata yra priimtinesnė, kadangi metukų ir dviejų vaikas dar itin prisirišęs prie motinos ir negalės praleisti gimtadienio be mamos ne savo gyvenamojoje vietoje. Kitas „kitų bendravimo nuostatų“ skirtumas – atostogų praleidimo suderinimo terminas – ieškinyje nurodome dvi savaites ir motinai, ir tėvui, tuo tarpu priešieškinyje nurodoma, kad tėvas prieš vieną savaitę suderina, o motina – suderina prieš dvi. Paprastai abiejų tėvų atostogos planuojamos iš anksto ir derinamos prieš ilgesnį – dviejų savaičių laikotarpį, siekiant išvengti nesusipratimų. Atsakovo keliamas reikalavimas dėl kiekvieno vaiko išvykimo į užsienį motinai privalomai gauti tėvo rašytinį sutikimą yra nepagrįstas ir perteklinis, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui užsienyje yra būtinas kito vaiko tėvo rašytinis sutikimas, tuo tarpu motina su vaiku atostogoms gali išvažiuoti į užsienį be tėvo sutikimo. Priešieškinio reikalavimas „Priteisti atsakovei prievolę pranešti ieškovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę bei gydymo eigą“ yra teisiškai nesuprantamas ir netinkamai suformuluotas. Teismas gali nebent įpareigoti ieškovę teikti tam tikrą informaciją, bet ne priteisti prievolę. Pažymėtina, kad abu vaiko tėvai yra lygiateisiai ir abu vaiko tėvai ne tik gali, bet ir privalo domėtis vaiko sveikata, jo medicininiais duomenimis, gydymu, tam nėra jokių ribojimų, todėl vaiko tėvas gali gauti tokią informaciją pats. Ieškovė pažymi, kad vaikui susirgus ar nutikus reikšmingam medicininiam įvykiui ji praneša vaiko tėvui apie susidariusią situaciją, to paties tikisi ir iš jo, kai vaikas bus su tėčiu, tačiau prašyti motinos teikti ataskaitas apie gydymo eigą ir t.t., kurią gali sužinoti ir pats vaiko tėvas, yra perteklinis ir nepagrįstas reikalavimas. Vaiko tėvui trūksta tėvystės įgūdžių, besilankydamas pas sūnų motinos namuose jis neužsiima būtinais su kūdikiu susijusiais buities darbais, tiesiog ateina pažaisti su vaiku ar pasėdėti prie jo, yra atnešęs kūdikiui guminį žaislą, skirtą gyvūnams. Priešieškinyje nurodoma bendravimo tvarka ir kiti reikalavimai, nesutampantys su ieškinyje nurodytais, yra neracionalūs ir nepagrįsti, neįrodyti, o ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra racionali ir labiau atitinkanti prioritetinius mažamečio vaiko bei jo tėvų interesus. Atsakovo priešieškinyje pateikiama vaiko poreikių lentelė yra nesuprantama ir itin minimali, pvz., joje nurodoma, kad viso buto išlaikymui, televizijai ir komunalinėms paslaugoms turi užtekti 18,50 per mėnesį, transporto išlaidoms tik penkių eurų per mėnesį iš tėvo. Nors lentelėje prie 5 Eur transporto išlaidų pagrindimu nurodomas nesusijęs su transportu sakinys: „tai sumos vidurkis, išleidžiamos per mėnesį vitaminams, ligos atveju, vaistams, dantų gydymui“. Matomai vaiko tėvas nemano, kad ir jis turėtų skirti šiek tiek lėšų ir vaiko pramogoms, lavinimui ir kt. nenumatytoms išlaidoms, daiktų pirkimui. Mažam vaikui reikia ne tik kokybiško maisto, būsto, bet ir drabužių, nemažai higienos priemonių – sauskelnių, šlapių ir sausų servetėlių, specialių higienos priemonių: kūdikių šampūnų, muilo, kremų nuo iššutimų, vaistų, vitamino D, žuvų taukų ir kt., taip pat žaislų, lavinimo priemonių, o vaikui pradėjus lankyti lopšelį/darželį – prasidės būreliai, kanceliarinės prekės paišymui, spalvinimui, mokestis už darželį ir t.t. Vaikui taip pat reikia ir atostogų, išvykų prie jūros, į gamtą, edukacinių spektaklių mažyliams ir pan., jei tėvai tam turi galimybių. Teisminėje praktikoje orientaciniu minimaliu nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžiu laikoma Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri šiuo metu siekia 642 Eur (arba 468 Eur „į rankas“, o pusė MMA „į rankas“ yra 234 Eur), tačiau, vaiko tėvams turint galimybę, vaikui reikalinga suteikti sąlygas ne tik apsirengti ir kokybiškai pavalgyti, bet ir vaiką ugdyti, sudaryti jam galimybę pagal amžių ir laisvalaikio pramogoms, būti gamtoje ir nuvažiuoti į sveikatai palankius kurortus ar pan. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnio. Vaiko motina prašo skirti vaikui tik 16 eurų didesnę nei pusės MMA „į rankas“ (234 Eur) sumą ir net 71 eurų mažesnę sumą nei pusės MMA „ant popieriaus“, kuri buvo geranoriškai sutarta tarp vaiko tėvų, gimus vaikui, t.y. 250 Eur. D. R. yra vienintelis tiek ieškovės, tiek atsakovo vaikas, jie neturi kitų išlaikytinių, abu yra jauni ir darbingi asmenys, gebantys teikti ne tik būtinuosius minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai, o ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai atsakovas paaiškino, kad nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga, nes po šešių parų vaikas jo neatpažįsta, reikia laiko, kad vaikas priprastų prie jo. Norėtų vaiką matyti kasdien bent po kelias valandas po darbo. Planuojant vaiką, jis klausė draugų, turinčių vaikus, kokias jie patiria išlaidas, augindami vaikus. Draugai patvirtino, kad jie vaiko auginimui per mėnesį viso išleidžia apie 300 Eur. Sutiktų mokėti ieškovei 250 Eur, jei ieškovė kompensuotų jo patiriamas išlaidas už jo perkamus daiktus, skirtus vaikui. Dirba įmonėje, kuri stato didelius objektus (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius yra jo draugas, kuriam jis buvo pasipasakojęs apie sunkią finansinę padėtį, todėl jis pasiūlė vieną kartą išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kad užsidirbtų pinigų atstovavimo išlaidoms ir pan. padengti. Šiuo metu jis gauna 1000 Eur į rankas, nuomojasi būstą, kurio išlaidos su komunaliniais mokesčiais yra apie 400 Eur, gyvena su drauge, kuri dengia komunalinius mokesčius, o už nuomą iš jos pinigų neima, nes draugės pajamos yra mažos, maistui per dieną tenka apie 10 Eur, drabužių dažnai neperka, automobilio neturi, laikiną išlaikymą vaikui moka, į darbą važiuoja arba viešuoju transportu, arba su kolega, kuriam už kurą kas mėnesį duoda 20 Eur. Jis gyvena tame pačiame name, kaip ir ieškovė su vaiku, tik kitoje to paties namo laiptinėje. Laukia kiekvienos dienos, kada galės pasimatyti su vaiku, todėl galės laikytis jo paties siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos. Su vaiko močiute jis nesisveikina ir nekalba, nes ir ji su juo nesisveikina. Vaiko močiutė yra nuteikta prieš jį, todėl jam tokio žmogaus savo gyvenime nereikia. Su paskirta psichologe buvo nuotoliniai bendravimai, bet jie ilgainiui pasibaigė, nes jis nemano, kad jo bendravimas su psichologe kažką galėtų pakeisti jo santykyje su vaiko motina ir su vaiku. Tarp jo ir vaiko motinos yra abipusė neapykanta. Anksčiau jis nuomavosi vieną kambarį penkių kambarių bute, bet ten sąlygos vaikui būtų netinkamos, todėl jis išsinuomojo atskirą butą, kuo arčiau vaiko. Vaiko motinos neleidžia į savo būstą, bet Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė buvo apsilankiusi ir įvertino, kad šiame bute sąlygos vaikui tinkamos. Ieškovę yra filmavęs, kai ji visą laiką ant rankų laikė vaiką, o jam neleido vaiko paimti ant rankų. Mano, kad jis išmokė vaiką sėdėti. Lanko pozityvios tėvystės kursus. Klausimų vaiko motinai apie vaiko raidą neklausinėja, jis pats savo vaike ligų neieško, mano, kad ieškovė turi jį informuoti, jei kažkas vaikui nutiks. Nieko nežino apie jokią vaiko ligą, kurios gydymui reikėjo 137 Eur. Jis moka vaiko draudimą. Gimus vaikui atidarė vaiko sąskaitą ir padarė dvi korteles, pasiūlė dėti į tą sąskaitą pinigus vaiko fondui, jei bus įmanoma tokiu būdu taupyti ir/ar leisti einamoms išlaidoms, bet vaiko motina su tuo nesutiko, todėl jis nusprendė apdrausti vaiką. Jeigu ieškovė ko nors paprašytų, jis viską padarytų. Ieškovė yra paskaičiavusi tokias vaiko išlaikymo išlaidas, kurių ieškovė realiai nepatiria. Ieškovė su vaiku geriausiu atveju važiuoja į kaimą, pas senelius, be to, jis taip pat ketina atostogauti su vaiku ir patirti atitinkamas išlaidas, todėl atostogų išlaidos neturėtų būti skaičiuojamos. Netaupant vaikui per mėnesį iš viso pakanka 390 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tai yra absoliučiai tradicinė byla, kokių teisme praeina ne viena ir ne dvi. Standartiškai ieškovė siekia kuo daugiau gauti iš atsakovo pinigų, o bendravimą su vaiku maksimaliai apriboti. Atsakovas su tuo nesutinka ir visomis įmanomomis priemonėmis sieks kuo daugiau bendrauti su vaiku. Tam tikslui atsakovas išsinuomojo butą tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, kad kuo arčiau būtų prie vaiko ir kuo dažniau galėtų su vaiku matytis. Atsakovo siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka nėra per dažna. Atsakovas tiksliau suskaičiavo realias vaiko išlaikymo išlaidas ir jos sudaro viso 390 Eur. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turėtų ieškovės patirtas išlaidas mažinti, nes byla nėra sudėtinga.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad prieštarauti dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo neturi pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei turtinei tėvų padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Priešieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų bei teismų praktikos, yra akivaizdžiai per mažas tenkinti net minimalius vaiko poreikius. Priešieškinyje prašoma nustatyti atsakovo A. R. ir jo mažamečio vaiko bendravimo tvarka maksimali ir pakankama mažamečio vaiko glaudžiam ir saugiam emociniam ryšiui su tėvu užtikrinti, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių bei dienos režimo ypatumus, derintina su motinos siūloma bendravimo tvarka.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, jos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiui sūnui vystytis ir augti. Nuo pat gimimo šalių sūnus gyvena su motina, kuri nuolat juo rūpinasi, užtikrina tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas tenkina ieškinio ir priešieškinio reikalavimą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina ir nepilnamečio D. R. gyvenamąją vietą nustato kartu su jo motina, ieškove J. B., jos gyvenamojoje vietoje, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (CK3.192 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis proporcingumo reikalavimas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų išlaikymo prievolės daliai, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai, kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų (CK 3.198 str.). Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos šio įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 str. 2 p.) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str.1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei butas, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovė turi kreditorinių prievolių – moka būsto kredito įmokas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto nėra. SoDra duomenimis ieškovė šiuo metu yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų ir gaunantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoką. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna vidutiniškai 1388,20 Eur dydžio darbo užmokestį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra jauni, sveiki, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodą pareigą išlaikyti vieną, specialių poreikių neturintį vaiką, galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką.
Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui turi skirti mažiausiai apie 500-560 eurų per mėnesį. Šią sumą sudaro: vaikui tenkanti būsto kredito dalis – apie 87 Eur (maždaug 174 Eur dalinama į dvi dalis); vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – apie 37 Eur (komunalinių mokesčių vidurkis apie 73 Eur, dalinama į dvi dalis); transporto išlaidos – apie 30 Eur; maistas – apie 100 Eur; vaiko drabužiai – apie 39 Eur; sauskelnės – 60 Eur; sveikata (vaistai, vitaminai) – apie 40 Eur; žaislai ir kitos priemonės – apie 73 Eur; atostogos ir pramogos, nenumatytos išlaidos – 20-30 Eur (išlaidų lentelėje nurodoma 0, nes kol kas tam pinigai nebuvo leidžiami), todėl prašo iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas mano, kad ieškovės prašoma suma yra per didelė, todėl priešieškiniu prašo iš jo sūnaus išlaikymui priteisti po 161 Eur periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vaikas turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl gyvenamojo būsto išlaidos (būsto nuomos ir/ar būsto kredito išraiška) įskaičiuotinos į vaiko poreikius, tačiau, teismo vertinimu, turi būti skaičiuojama ne ½ šių išlaidų sumos, o ¼ šių išlaidų dalis (pusė vaikui tenkančios dalies suma). Analogiškai turi būti skaičiuojama ir komunalinių mokesčių suma, kuri turi sudaryti ne ½ viso mokėtinos komunalinių mokesčių sumos, o ¼ dalį, nes kiekvienas iš tėvų turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikui tenkančios šių išlaidų dengimo sumos, todėl šioje dalyje vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos atitinkamai mažintinos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, teismas, aukščiau nurodytais motyvais sumažinęs ieškovės nurodytas būsto kredito ir komunalinių mokesčių išlaidų sumas, iš gautos sumos atima valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamą išmoką ir gautą sumą padalina iš dviejų. Vertindamas tai, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kuris neturi specialių poreikių, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, pagrindų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir uždirbti tokių lėšų, kurių pakaktų išlaikyti save ir nepilnametį vaiką, nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.
Ieškovė prašo nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką, nurodytą ieškinio 10.1 – 10.10 punktuose, t.y. 10.1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai: 10.1.1 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12 val.; 10.1.2 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – trečiadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 10.1.3 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 10.2 Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai: 10.2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10.3 Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 10.3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 10.3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.4 Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 10.4.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 10.4.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 10.4.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 10.5 Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). 10.6 Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; 10.7 Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 10.8 Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui. 10.9 Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką; 10.10 Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel(duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką: 1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai: 1. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą porinį savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val.; 2. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 3. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; 2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai: 2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 6 valandų laikotarpiui 10.00 val. iki 16.00 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: 3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val. 3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba nuvedant vaiką sekančią dieną į ugdymo įstaigą. 3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą. 4. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais - su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais - su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). 4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko pirmo gimtadienio kas antrus metus, ir pirmą vaiko gimtadienį tėvas švenčia su vaiku be ginčo, tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo pirmojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; 4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš vieną savaitę suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais - tėvui. Dėl vaiko išvykimo į užsienį motina privalo gauti tėvo sutikimą raštu. 4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką; 4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. 4.7. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais - telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo. 4.8. Priteisti atsakovei prievolę pranešti ieškovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę bei gydymo eigą. 4.9. Išvežant vaiką į užsienį gauti atsakovo sutikimą raštu.
Vaiko gimimo įrašas patvirtina, kad šalių sūnus D. R. gimė (duomenys neskelbtini) d. Kadangi tiek paskutinio teismo posėdžio metu, tiek sprendimo priėmimo metu vaikui yra sukakę vieneri metai, todėl teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui sukaks vieneri metai atmeta, kaip nebeatitinkančius faktinio vaiko amžiaus. Atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnius ir atitinkamam vaiko amžiaus tarpsniui būdingus skirtingus režimus, teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką laike nuo vaiko vienerių metų iki vaikas sulauks dviejų metų, nes šiuo laikotarpiu vaikas bus prižiūrimas mamos, vėliau – nuo vaiko dviejų metų iki jis pradės lankyti mokyklą, nes šiuo laikotarpiu vaikas bus ugdomas vaikų darželyje, bei nuo vaiko mokyklinio amžiaus pradžios iki jo pilnametystės, nes šiuo laikotarpiu vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka turi būti derinama ir neturi pažeisti vaiko teisės į kokybišką ugdymą, berniuko lankomus būrelius, tinkamą poilsį, saugią ir įprastą gyvenamąją aplinką ir pan. Tuo pačiu vaiko lankomi būreliai ir kiti papildomo ugdymo užsiėmimai neturi būti priežastimi riboti tėvo matymąsi su vaiku. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytais motyvais, kad atsakovo keliami reikalavimai dėl kiekvieno vaiko išvykimo į užsienį motinai privalomai gauti tėvo rašytinį sutikimą bei priteisti ieškovei prievolę pranešti atsakovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę bei gydymo eigą yra nepagrįsti bei pertekliniai, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kito vaiko tėvo rašytinis sutikimas yra būtinas tik vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui užsienyje, be to, vaiko tėvas, kaip įstatyminis vaiko atstovas, turi teisę pats gauti visą medicininę informaciją apie savo sūnaus sveikatos būklę, gydymo eigą ir pan. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku pusę vaikų atostogų metu, priklausomai nuo mokslo metų režimo, o ne pusę tėvų atostogų laiko.
Įvertinęs šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškiniu siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, išskyrus dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku iki vaikui sueis vieneri metai, labiau atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia abiejų tėvų lygiateisiškumo principo, todėl teismas iš dalies tenkina ieškinio reikalavimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, o atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmeta, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka:
1. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų ((duomenys neskelbtini)) iki vaikui sukaks du metai:
1.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3. Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas.
4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį).
4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms.
4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.
4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką.
4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (70 proc.), atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (10 proc.). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios viso sudaro 2510 Eur, atsakovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 475 Eur. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, viso iš atsakovo ieškovės naudai pagal patenkinto ieškinio dalį ir atmesto priešieškinio dalį priteistina 2008 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai pagal patenkinto priešieškinio ir atmesto ieškinio dalį priteistina 95 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 12,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos susidarė dėl atsakovui siųstų procesinių ir teismo dokumentų, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina, ieškove J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai:
1.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3. Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t.y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas.
4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t.y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį).
4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms.
4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.
4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką.
4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel(duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2008 Eur (du tūkstančius aštuonis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,31 Eur (dvylika eurų ir 31 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.