- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-217-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02525-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat pagal atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei R. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 165 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo po 2 310 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 165 Eur per mėnesį, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti U. V. gyvenamąją vietą su motina R. A.; nustatyti priešieškinyje nurodytą tėvo su nepilnamete dukra U. V. bendravimo tvarką; nustatyti T. V. gyvenamąją vietą su tėvu G. V.; nustatyti priešieškinyje nurodytą motinos su nepilnamečiu sūnumi T. V. bendravimo tvarką; priteisti iš R. A. išlaikymą po 150 Eur sūnui T. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant nuo ieškinio pareiškimo dienos, mokant iki 10 einamojo mėnesio dienos, pervedant į nurodytą G. V. sąskaitą; sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat G. V. įsipareigoja materialiai išlaikyti savo dukrą U. V. iki pilnametystės, mokant periodines išmokas R. A., kaip uzufrukto teise valdančiai vaiko turtą, tokia tvarka: į nurodytą R. A. sąskaitą G. V. perveda 100 Eur per mėnesį U. V. išlaikymui iki einamojo mėnesio 15 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę R. A. nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Periodines išmokas R. A. į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, atsakovas turi sumokėti iki einamojo mėnesio 15 d. Nustatė atsakovo G. V. bendravimo su nepilnamete dukra U. V. tvarką savaitgaliais: tėvas pasiima vaiką pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir grąžina vaiką į namus vaiko motinos nurodytu adresu; nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; per tėvų atostogas: 2.1. Tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus; vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu; tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš vieną mėnesį; tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. 2.2. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. 2.3. Kiekvienas iš tėvų vienas kitą informuoja apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. 2.4. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą. Per vaiko atostogas: 3.1. Tėvas kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę praleisti su juo ne mažiau kaip trisdešimt dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant vaiko motinai; pasikeitus aplinkybėms ir tėvui negalint būti su vaiku nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ar el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 3.2. Tėvas kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę išvykti su vaiku vasaros atostogų už Lietuvos ribų ne ilgiau kaip trisdešimt dienų. 3.3. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį poriniais metais švenčia su tėvu, tėvas pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 val. ir grąžina sekančią dieną 18.00 val.; neporiniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su mama. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną: vaikas Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia poriniais metais su mama; neporiniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia kartu su tėvu; tėvas pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus vaiko motinos nurodytu adresu kitą dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; švenčių metu vaikas lieka nakvoti su tuo iš tėvų, su kuriuo numatyta šventė. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama. Kitomis švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: 7.1. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina sąskaita. 7.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais, su vaiku bendrauja motina. 7.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, taip pat vaiko gimimo dieną lyginiais metais - su vaiku bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į namus vaiko motinos nurodytu adresu sekančią dieną ne vėliau kaip 18.00 val. 7.4. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Apsikeitimas vaiku: 8.1. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. 8.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el. paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Tvarkos keitimas: aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai; apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu, SMS žinute ar el. paštu per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo. Informavimas apie motinos gyvenamosios vietos pasikeitimą: apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (registruotą laišką išsiųsdama tėvo gyvenamosios vietos adresu arba informuodama tėvo nurodytu el. paštu ar SMS žinute tėvo nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Informavimas apie tėvo gyvenamosios vietos pasikeitimą: 11.1.Vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus vaikas tėvo ir vaiko bendravimo metu. 11.2. Apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko tėvas įsipareigoja informuoti motiną raštu (registruotą laišką išsiųsdamas motinos gyvenamosios vietos adresu arba informuodamas motinos nurodytu el. paštu ar SMS žinute motinos nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Bendravimas su vaiku vaiko ligos atveju: 12.1. Vaiko ligos atveju juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, ir apie sveikatos būklę informuoja kitą iš tėvų. 12.2. Vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jai jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; kai vaikas serga ir/ar slaugomas motinos namuose, motina sudaro visas sąlygas tėvui lankyti vaiką ir jį slaugyti. Bendravimas su vaiku kitomis dienomis: vaiko tėvas turi teisę įspėjęs vaiko motiną prieš dieną iki planuojamo apsilankymo ir tuo pačiu suderinęs bendravimo su sūnumi laiką, bendrauti su sūnumi darbo ar šioje tvarkoje neaptartomis švenčių dienomis. Vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų: nepilnamečio vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, kuris gali būti išreikštas taip pat apsikeičiant elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis privalomai informuojant kitą tėvą apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą. Nustatė nepilnamečio vaiko T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovą G. V. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Periodinės išmokos G. V. į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ieškovė turi sumokėti iki einamojo mėnesio 10 d. Nustatė ieškovės R. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. V. bendravimo tvarką: savaitgaliais: 1.1. Motina pasiima vaiką antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., po to grąžina vaiką į namus vaiko tėvo nurodytu adresu. 1.2 Nesant galimybės motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, ji apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; per tėvų atostogas: 2.1. Motina su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus; vaikas su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu; motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš vieną mėnesį; motina savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. 2.2. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. 2.3. Kiekvienas iš tėvų vienas kitą informuoja apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. 2.4. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą; Per vaiko atostogas: 3.1. Motina kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę praleisti su juo ne mažiau kaip trisdešimt dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant vaiko motinai; pasikeitus aplinkybėms ir motinai negalint būti su vaiku nurodytu laiku, motina apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 3.2. Motina kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę išvykti su vaiku vasaros atostogų už Lietuvos ribų ne ilgiau kaip trisdešimt dienų. 3.3. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį neporiniais metais švenčia su motina, motina pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 val. ir grąžina sekančią dieną 18.00 val.; poriniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su tėvu. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną: vaikas Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia neporiniais metais su tėvu; poriniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia kartu su motina; motina pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu, kitą dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; švenčių metu vaikas lieka nakvoti su tuo iš tėvų, su kuriuo numatyta šventė. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama; kitomis švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: 7.1. Tos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, bet motina negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu sąskaita. 7.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną su vaiku bendrauja motina; motina pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val. 7.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, taip pat vaiko gimimo dieną lyginiais metais - su vaiku bendrauja tėvas, nepriklausomai nuo motinai nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 7.4. Nesant galimybės motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, motina apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Apsikeitimas vaiku: 8.1. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. 8.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el. paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Tvarkos keitimas: aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai; apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu, SMS žinute ar el. paštu per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo. Informavimas apie tėvo gyvenamosios vietos pasikeitimą: apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko tėvas įsipareigoja informuoti motiną raštu (registruotą laišką išsiųsdamas motinos gyvenamosios vietos adresu arba informuodamas motinos nurodytu el. paštu ar SMS žinute motinos nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Informavimas apie motinos gyvenamosios vietos pasikeitimą: 11.1. Vaiko motina privalo informuoti tėvą apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus vaikas motinos ir vaiko bendravimo metu. 11.2. Apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (registruotą laišką išsiųsdama tėvo gyvenamosios vietos adresu arba informuodama tėvo nurodytu el. paštu ar SMS žinute tėvo nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Bendravimas su vaiku vaiko ligos atveju: 12.1. Vaiko ligos atveju juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, ir apie sveikatos būklę informuoja kitą iš tėvų. 12.2. Vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; kai vaikas serga ir/ar slaugomas motinos namuose, motina sudaro visas sąlygas tėvui lankyti vaiką ir jį slaugyti. Bendravimas su vaiku kitomis dienomis: vaiko motina turi teisę įspėjusi vaiko tėvą prieš dieną iki planuojamo apsilankymo ir tuo pačiu suderinusi bendravimo su sūnumi laiką, bendrauti su sūnumi darbo ar šioje tvarkoje neaptartomis švenčių dienomis. Vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų: nepilnamečio vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, kuris gali būti išreikštas taip pat apsikeičiant elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis, privalomai informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko buvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą. Teismas kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovo G. V. 66 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atliktą nepilnamečių vaikų T. V. ir U. V. apklausą pripažino nevieša bylos medžiaga. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Vaikų interesus geriausiai atitiktų jų palikimas su tuo tėvu, su kuriuo jie dabar faktiškai gyvena.
3.2. Kadangi vaikai ir jų tėvai gyvena netoli vienas kito, be to, vaikai mokosi toje pačioje klasėje, vaikams yra pakankamai galimybių bendrauti net ir negyvenant kartu.
3.3. Atsakovo priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaikų ir jų tėvų interesus, nepažeidžia tėvų teisių ir leis jiems palaikyti ryšį su vaikais.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai patiria psichologinių problemų nakvodami ne savo gyvenamojoje vietoje, tikslinga skyrium gyvenantiems vaikų tėvui ir motinai leisti bendrauti su kartu negyvenančiu vaiku be nakvynių.
3.5. Padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, todėl ieškovė turėtų teikti šiek tiek didesnio dydžio išlaikymą skyrium gyvenančiam sūnui nei atsakovas dukrai.
Šalies argumentai
3.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas jos nurodomu išlaikymo skolos susidarymo laikotarpiu buvo visiškai nusišalinęs nuo išlaikymo vaikams teikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas nenurodė argumentų, kodėl nevertino liudininko K. V. duotų parodymų, jog atsakovas G. V. naudojo prieš vaikus psichologinį smurtą, yra smurtavęs prieš ieškovę.
4.2. Teismas nepasisakė, kodėl nevertina ar atmeta (duomenys neskelbtini) BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro išduotą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį kreipėsi ieškovė kartu su vaikais T. V. ir U. V. dėl patirto psichologinio, fizinio smurto nuo atsakovo G. V..
4.3. Teismas nevertino, jog T. V. norą gyventi su atsakovu nulėmė neigiama atsakovo psichologinė įtaka sūnui.
4.4. Teismas, išskirdamas vaikus, kurie yra dvyniai, neatsižvelgė į juos siejantį ypatingą ryšį, sprendimą grindė sūnaus T. V. pareikštu noru gyventi kartu su tėvu, nevertino įrodymų visumos vaikų interesų požiūriu, neatsižvelgė į atsakovo charakterio savybes.
4.5. Spręsdamas nepilnamečių vaikų (dvynių) gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
4.6. Teismas nevertino ieškovės pateiktų vaikams reikalingo išlaikymo dydžio paskaičiavimų duomenų bei apie juos, kad jie neatitinka vaikų poreikių, nepasisakė.
4.7. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji išlaikė vaikus, kai atsakovas nedirbo. Jei atsakovas nurodo, kad jis teikė išlaikymą vaikams, vadinasi neatskleidė tikrųjų savo pajamų bei duomenų apie finansinį pajėgumą teikti vaikams išlaikymą ginčo laikotarpiu.
4.8. Ieškovė sutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, bei mano, jog apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bendravimo tvarka neturėtų būti keičiama abiejų vaikų atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Tiek teismo posėdžio metu, tiek apklaustas vaikų teisių atstovo, nepilnametis T. V. aiškiai išreiškė savo nuomonę bei poziciją, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, jo paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito.
5.2. Byloje nebuvo nustatytas atsakovo psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudojimo faktas ar smurto naudojimo prieš apeliantę nepilnamečių vaikų akivaizdoje faktas.
5.3. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad abu nepilnamečiai vaikai mokosi toje pačioje klasėje, bendrauja kiekvieną dieną mokykloje, be to, ir bendravimo su vaikais tvarka nustatyta tokia, kad kiekvieną savaitgalį vaikai praleis kartu su vienu iš tėvų, o ne kiekvienas vaikas atskirai.
5.4. Tai, kad teismas vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 15 Eur didesnę sumą, neprieštarauja nei teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nei teismų praktikai.
5.5. Iki (duomenys neskelbtini) jis su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais gyveno kartu, tai, kad atsakovas rėmė šeimą patvirtino ir teismo posėdžio metu pilnametis sūnus K. V..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų U. V. ir T. V., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiuo metu U. V. faktiškai gyvena su motina ir dar su vienu jos vyresniu pilnamečiu sūnumi K. V. ieškovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi T. V. gyvena atsakovo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise gyvenamojo būsto nei ieškovė, nei atsakovas neturi.
8. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas nepilnamečių vaikų (dvynių) gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
10. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).
11. Vertinant vaiko nuomonės svarbą EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (G. v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
12. Kaip byloje nustatyta, nepilnamečiam T. V. apklausos metu buvo (duomenys neskelbtini), taigi tokio amžiaus ir neturintys raidos sutrikimų vaikai įprastai sugeba išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui išklausius vaiko nuomonę berniukas išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu. Kad atsakovas darytų neigiamą įtaką sūnui ar prieš jį smurtautų nenustatyta. Nors ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį kreipėsi kartu su vaikais T. V. ir U. V. dėl patirto psichologinio, fizinio smurto nuo atsakovo G. V., tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad smurtą patyrė būtent šalių nepilnamečiai vaikai. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas naudojo prieš ją smurtą, tačiau iš 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atsakovas atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Iš 2017 m. spalio 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nėra padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Akivaizdu, kad šalių santykiai konfliktiški, tačiau pažymėtina, kad šalių konfliktai negali turėti įtakos vieno iš tėvų galimybėms bendrauti ar gyventi su nepilnamečiais vaikais, kol nenustatyti smurto atvejai prieš nepilnamečius vaikus. Juolab, kad iš nepilnamečio šalių sūnaus apklausos matyti, kad berniukas prisirišęs prie tėvo. Taip pat ta aplinkybė, kad berniukas nori nakvoti tik tuose namuose, kuriuose ir gyvena, tai yra, tėvo namuose, taip pat rodo prisirišimą ir sukurtą nepilnamečio šalių sūnaus ryšį su tėvu. Pažymėtina, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei išėjus gyventi atskirai, šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su tėvu, šiuo metu vaikas gyvena su tėvu ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ši gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.
13. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su giminaičiais apima ir siekį užtikrinti, jog broliai ir seserys gyventų kartu, jeigu tai nepažeidžia jų interesų.
14. Sutiktina, kad broliams ir seserims rekomenduotina esant galimybei augti kartu, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina ir byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra šalia, todėl brolis ar sesuo turi visas galimybes nuvykti pas atskirai gyvenančią motiną ar tėtį atskirai gyvenančią sesę ar brolį, be to vaikai, kurie yra dvynukai, mokosi vienoje klasėje, todėl turi pakankamai galimybių bendrauti ir mokykloje. Taigi visuma įrodymų apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu ir toks gyvenamosios vietos nustatymas nepažeidžia nei nepilnamečių vaikų, nei ginčo šalių interesų.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007; kt.), todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio
17. Apeliantė argumentuoja, kad teismas net nevertino ieškovės pateiktų vaikams reikalingo išlaikymo dydžio paskaičiavimų bei nepasisakė, kad šie paskaičiavimai nepagrįsti. Apeliantės argumentai atmestini.
18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė duomenis, jog dirbdama (duomenys neskelbtini) 2019 m. pradžioje kas mėnesį gaudavo apie 570 Eur (atskaičius mokesčius), Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis apie 959 Eur kas mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė nekilnojamo turto ir automobilių neturi, gyvena su nepilnamete dukra ir pilnamečiu sūnumi nuomojamame bute. Ieškovė ir jos dukra didelių sveikatos problemų neturi. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Atsakovas yra iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai). Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)įsidarbino(duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna apie 526 Eur (neatskaičius mokesčių), be to, kas mėnesį gaudavo netekto socialinio draudimo išmokas apie 207 Eur kas mėnesį (nuo 2019 m. birželio mėnesio apie 123 Eur Sodros išmokų). Atsakovas nekilnojamo turto ir automobilių taip pat neturi, gyvena su nepilnamečiu sūnumi nuomojamame bute. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo. Be to, atsakovo darbingumas yra apribotas. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės apsunkina atsakovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Vertintina ir tai, kad su ieškove gyvena pilnametis sūnus, kuris dirba, taigi tikėtina, kad ieškovės pilnametis sūnus taip pat prisideda prie nuomojamo būsto išlaikymo, kai atsakovas turi pareigą būsto nuomos ir mokesčių pareigą mokėti pats.
20. Pažymėtina, kad ieškovė pradiniame ieškinyje pati nurodė, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, sūnaus ir dukros išlaikymui reikalinga skirti po 400 Eur kas mėnesį, atsakovas turi teikti kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, prašomo priteisti dydžio išlaikymas reikalingas pagal minimalius ir būtinus vaikų poreikius bei vaikų visapusiško vystymosi poreikius. Patikslintame ieškinyje prašydama priteisti mažesnę sumą, ieškovė nenurodė argumentų, kodėl šią sumą sumažino ir kaip pasikeitė vaikų poreikiai ar kitos aplinkybės. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 215 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovės priteistas tik 15 Eur didesnis išlaikymas nei iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius tokią teiktino išlaikymo sumą bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra bei nepažeisti abiejų šalių turtiniai interesai (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
22. Apeliantė argumentuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytą aplinkybę, jog tik ji išlaikė vaikus, kai atsakovas nedirbo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
23. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
24. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
25. Nustatyta, kad ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo po 2 310 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 165 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad tuo laikotarpiu atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, nedirbo. Atsakovas nurodė, kad visada prisidėdavo prie vaikų išlaikymo maistu, baldais, buitine technika, iki 2019 m. balandžio 1 d. jis su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais gyveno kartu, jam susirgus, finansiškai ir materialiai jį ir jo šeimą rėmė jo brolis bei kiti artimi giminaičiai. Tai, kad atsakovas rėmė šeimą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudijęs pilnametis šalių sūnus K. V.. Taigi ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad tik ji nurodytu laikotarpiu išlaikė nepilnamečius vaikus (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nėra pagrindo.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.