Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-4885-901/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-27
Bylos Nr.: 2-4885-901/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02525-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Spalvienė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: G. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Sandra Balskuvienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-4885-901/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02525-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.1; 2.3.5.3; 2.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieškovei R. A. ir jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,atsakovui G. V. ir jo atstovui advokatui V. N.,išvadą teikiančios institucijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovės R. A. ieškinys atsakovui G. V. dėl nepilnamečių vaikų U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 165 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo po 2310 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 165 Eur per mėnesį, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. V. su ieškiniu nesutinka (sutinkama tik dalyje dėl U. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymu), taip pat atsakovas reiškia priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti U. V. gyvenamąją vietą su motina R. A.; nustatyti priešieškinyje nurodytą tėvo su nepilnamete dukra U. V. bendravimo tvarką; nustatyti T. V. gyvenamąją vietą su tėvu G. V.; nustatyti priešieškinyje nurodytą motinos su nepilnamečiu sūnumi T. V. bendravimo tvarką; priteisti iš R. A. išlaikymą po 150 Eur sūnui T. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant nuo ieškinio pareiškimo dienos, mokant iki 10 einamojo mėnesio dienos, pervedant į nurodytą G. V. sąskaitą; sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat G. V. įsipareigoja materialiai išlaikyti savo dukrą U. V. iki pilnametystės, mokant periodines išmokas R. A., kaip uzufrukto teise valdančiai vaiko turtą, tokia tvarka: į nurodytą R. A. sąskaitą G. V. perveda 100 Eur per mėnesį U. V. išlaikymui iki einamojo mėnesio 15 d.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas, teikdamas išvadą palaikė atsakovo priešieškinio reikalavimus, ieškinį prašydamas tenkinti iš dalies (dalyje dėl U. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymu), išlaikymo vaikams dydį mėnesiui siūlydamas priteisti po pusę minimalios algos tiek iš ieškovės tiek iš atsakovo, atstovo siūlymu po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją – atsakovui išėjus su sūnumi gyventi atskirai nuo vaikų motinos ir jų dukters, ginčo šalių sūnui išreiškus aiškų norą toliau gyventi su tėvu, jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, o U. V. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Siekiant vaikų tėvams išvengti konflikto būtina nustatyti atskirai gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką. Pageidautina nustatyti be nakvynių, nes yra kilę problemų vaikams pasiliekant nakvoti pas atskirai gyvenantį tėvą ar motiną (vaiko tėvui, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas, vaiko prašymu teko naktį parsivežti vaiką namo). Nurodė, kad tiek ieškovė tiek atsakovas tinkamai prižiūri vaikus, kad atsakovas ar ieškovė darytų vaikams neigiamą įtaką nenustatyta. Abu tėvai nuomojasi butus, kuriuose gyvena su vaikais, materialinė ieškovės padėtis šiek tiek geresnė. Vaikų tėvai gyvena netoli, todėl vaikams yra visos galimybės nuvykti pas atskirai gyvenančią motiną ar tėtį, atskirai gyvenančią sesę ar brolį, be to vaikai, kurie yra dvynukai, mokosi vienoje klasėje, todėl turi pakankamai galimybių dažnai bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų U. V. ir T. V., gimusių 2009 m. liepos 24 d., tėvai. Šiuo metu U. V. faktiškai gyvena su motina ir dar su vienu jos vyresniu pilnamečiu sūnumi K. V. ieškovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovas su sūnumi T. V. gyvena atsakovo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nuosavybės teise gyvenamo būsto nei ieškovė nei atsakovas neturi.

Šioje byloje kilo ginčas dėl vieno iš ginčo šalių vaiko – sūnaus T. V., kuriam šiuo metu yra dešimt metų, gyvenamosios vietos nustatymo, - ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamą vietą su ja, o atsakovas – su juo, su kuriuo vaikas faktiškai kartu gyvena nuo 2019 m. balandžio 1 d., kai jis su vaiku išsikraustė į kitą gyvenamą vietą. Ginčo dėl dar vieno bylos šalių vaiko – dukters U. V., kuri taip pat gimė 2009 m. liepos 24 d., gyvenamosios vietos su motina nustatymo tarp jos tėvų nėra.

Ieškovės teigimu ji kaip motina geriau pasirūpintų nepilnamečiu sūnumi, be to jis kartu toliau gyventų su dvyne seserimi. Ieškovė teigia, kad atsakovas ne kartą yra naudojęs psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus, taip pat yra naudojęs prieš ją ir fizinį smurtą (stumdęs ją), ne kartą kviesta policija. Ieškovės nuomone atsakovas sūnų yra įbauginęs, todėl vaikas negrįžta pas motiną, yra primokytas tėvo negražiai kalbėti apie motiną (tas buvo girdėti vaiko apklausoje), be to vaiko tėvas neleidžia sūnui atvykti pas motiną ilgesniam laikui, o būnant pas ją vaikui nuolat skambinėja ir klausinėja apie ieškovės asmeninį gyvenimą, ar ji turi kokį vyrą ir panašiai. Ieškovės teigimu nuo tada kai sūnus išvyko kartu gyventi su tėvu jis yra pasikeitęs, tapo piktas, uždaras.

Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad atsakovas tinkamai rūpinasi sūnumi, turiningai su vaiku leidžia laisvalaikį. Pažymi, kad visi ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti ar net nepradėti. Neigia, kad jis naudojo smurtą prieš ieškovę ar vaikus, o konfliktai šeimoje kildavo būtent dėl ieškovės kaltės.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas palaiko atsakovo priešieškinio reikalavimą nepilnamečio T. V. gyvenamą vietą nustatyti su tėvu. Pažymi, kad tiek vaiko teisių apsaugos specialistams tiek teismui išklausius vaiko nuomonę berniukas išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu. Kad atsakovas darytų neigiamą įtaką sūnui ar prieš jį smurtautų nenustatyta. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad abu tėvai turi dėti pastangas, netrukdyti ir skatinti vaikus bendrauti su skyrium gyvenančiu motina ar tėvu, taip pat su broliu ar seserimi, be to vaikai mokosi vienoje klasėje, gyvena netoli, todėl bylos šalių vaikai turi pakankamai galimybių laiką leisti kartu net ir faktiškai gyvendami atskirai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ir kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, kt.). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, kt.).

Susipažinus su bylos medžiaga (vaiko teisių apsaugos skyriaus raštais dėl informacijos apie šeimą, R. A. aplinkos sąlygų tyrimo aktu, tarnybiniu pranešimu apie G. V. buities ir gyvenimo sąlygas, pagalbos šeimai planais, nutarimais nutraukti ir atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus G. V. atžvilgiu), išklausius ieškovę ir atsakovą, jų vaikų nuomonę vaikų apklausos kambaryje, liudininko K. V. parodymus, taip pat vaiko teisių atstovo išvadą teismas sprendžia, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų jų palikimas su tuo tėvu, kur jie dabar faktiškai gyvena. Todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl T. V. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, taip pat tenkintini ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl U. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo (dėl ko byloje nėra ginčo). Reikia pastebėti, kad vaikai labai išgyvena dėl tėvų konfliktų, jų gyvenimo skyrium ir galimai nuteikinėjimo vienas prieš kitą, tačiau teismas nenustatė, kad vaikų tėvas ar motina darytų ypatingai neigiamą įtaką vaikams, kad smurtautų prieš juos. Kadangi vaikai ir jų tėvai gyvena netoli vienas kito, be to vaikai mokosi toje pačioje klasėje teismo vertinimu vaikams ir jų tėvams yra pakankamai galimybių bendrauti net ir negyvenant kartu. Siekiant išvengti konfliktų ir nesusipratimų būtina nustatyti skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

2019 m. birželio 26 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad atsakovas G. V. iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas bendrauja su savo nepilnamete dukra U. V. sekančia tvarka: pasiimant nepilnametę dukrą bendrauti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir grąžinant vaiką į namus, vaiko motinos nurodytu adresu; nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Nutartis yra įsiteisėjusi.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje prašo nustatyti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarką tik atsakovas priešieškiniu, atsakovė ieškinyje ir jo patikslinimuose tokio reikalavimo nepareiškė.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią tėvo su nepilnamete dukra U. V. bendravimo tvarką:

1. Savaitgaliais: tėvas pirmą ir trečią penktadienį pasiima vaiką su savimi ne anksčiau kaip 16.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko motinos nurodytu adresu, sekmadienį ne vėliau 18.00 val.; nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

2. Per tėvų atostogas: 2.1. Tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus; vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu; tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš vieną mėnesį; tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. 2.2. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. 2.3. Kiekvienas iš tėvų vienas kitą informuoja apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. 2.4. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko būvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą.

3. Per vaiko atostogas: 3.1. Tėvas kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę praleisti su juo ne mažiau kaip trisdešimt dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant vaiko motinai; pasikeitus aplinkybėms ir tėvui negalint būti su vaiku nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 3.2. Tėvas kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę išvykti su vaiku vasaros atostogų už Lietuvos ribų ne ilgiau kaip trisdešimt dienų. 3.3. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko būvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą.

4. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį poriniais metais švenčia su tėvu, tėvas pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 ir grąžina sekančią dieną 18.00; neporiniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su mama.

5. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną: vaikas Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia poriniais metais su mama; neporiniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia kartu su tėvu; tėvas pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko motinos nurodytu adresu, kitą dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; švenčių metu vaikas lieka nakvoti su tuo iš tėvų, su kuriuo numatyta šventė.

6. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama.

7. Kitomis švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: 7.1. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina sąskaita. 7.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais, su vaiku bendrauja motina. 7.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, taip pat vaiko gimimo dieną lyginiais metais - su vaiku bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į namus, vaiko motinos nurodytu adresu, sekančią dieną ne vėliau kaip 18.00 val. 7.4. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

8. Apsikeitimas vaiku: 8.1. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. 8.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el. paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

9. Tvarkos keitimas: aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai; apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu, SMS žinute ar el. paštu per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo.

10. Informavimas apie motinos gyvenamosios vietos pasikeitimą: apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (registruotą laišką išsiųsdama tėvo gyvenamosios vietos adresu arba informuodama tėvo nurodytu el. paštu ar SMS žinute tėvo nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.

11. Informavimas apie tėvo gyvenamosios vietos pasikeitimą: 11.1.Vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus vaikas tėvo ir vaiko bendravimo metu. 11.2. Apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko tėvas įsipareigoja informuoti motiną raštu (registruotą laišką išsiųsdamas motinos gyvenamosios vietos adresu arba informuodamas motinos nurodytu el.paštu ar SMS žinute motinos nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.

12. Bendravimas su vaiku vaiko ligos atveju: 12.1. Vaiko ligos atveju juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, ir apie sveikatos būklę informuoja kitą iš tėvų. 12.2. Vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jai jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; kai vaikas serga ir/ar slaugomas motinos namuose, motina sudaro visas sąlygas tėvui lankyti vaiką ir jį slaugyti.

13. Bendravimas su vaiku kitomis dienomis: vaiko tėvas turi teisę įspėjęs vaiko motiną prieš dieną iki planuojamo apsilankymo ir tuo pačiu suderinęs bendravimo su sūnumi laiką, bendrauti su sūnumi darbo ar šioje tvarkoje neaptartomis švenčių dienomis.

14. Vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų: nepilnamečio vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, kuris gali būti išreikštas taip pat apsikeičiant elektroniniais laiškais ar sms žinutėmis; privalomai informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko būvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią motinos su nepilnamečiu sūnumi T. V. bendravimo tvarką:

1. Savaitgaliais: 1.1. Motina antrą ir ketvirtą penktadienį pasiima vaiką su savimi ne anksčiau kaip 16.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu, sekmadienį ne vėliau 18.00 val. 1.2 Nesant galimybės motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, ji apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

2. Per tėvų atostogas: 2.1. Motina su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus; vaikas su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu; motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš vieną mėnesį; motina savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. 2.2. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. 2.3. Kiekvienas iš tėvų vienas kitą informuoja apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. 2.4. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko būvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą.

3. Per vaiko atostogas: 3.1. Motina kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę praleisti su juo ne mažiau kaip trisdešimt dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant vaiko motinai; pasikeitus aplinkybėms ir motinai negalint būti su vaiku nurodytu laiku, motina apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 3.2. Motina kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu turi teisę išvykti su vaiku vasaros atostogų už Lietuvos ribų ne ilgiau kaip trisdešimt dienų. 3.3. Nepilnamečio vaiko išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, informuojant kitą tėvą, apie planuojamą vaiko būvimo vietą, tikslų adresą, kontaktinius telefonus, išvykimo ir grįžimo datą.

4. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį neporiniais metais švenčia su motina, motina pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 ir grąžina sekančią dieną 18.00; poriniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su tėvu.

5. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną: vaikas Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia neporiniais metais su tėvu; poriniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną švenčia kartu su motina; motina pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu, kitą dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; švenčių metu vaikas lieka nakvoti su tuo iš tėvų, su kuriuo numatyta šventė.

6. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama.

7. Kitomis švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: 7.1. Tos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, bet motina negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu sąskaita. 7.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną su vaiku bendrauja motina; motina pasiima vaiką su savimi šventės dieną ne anksčiau kaip 9.00 val. ir grąžina vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00. 7.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, taip pat vaiko gimimo dieną lyginiais metais - su vaiku bendrauja tėvas, nepriklausomai nuo motinai nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 7.4. Nesant galimybės motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, motina apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

8. Apsikeitimas vaiku: 8.1. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. 8.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el.paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

9. Tvarkos keitimas: aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai; apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu, SMS žinute ar el.paštu per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo.

10. Informavimas apie tėvo gyvenamosios vietos pasikeitimą: apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko tėvas įsipareigoja informuoti motiną raštu (registruotą laišką išsiųsdamas motinos gyvenamosios vietos adresu arba informuodamas motinos nurodytu el. paštu ar SMS žinute motinos nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.

11. Informavimas apie motinos gyvenamosios vietos pasikeitimą: 11.1. Vaiko motina privalo informuoti tėvą apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus vaikas motinos ir vaiko bendravimo metu. 11.2. Apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vaiko motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (registruotą laišką išsiųsdama tėvo gyvenamosios vietos adresu arba informuodama tėvo nurodytu el. paštu ar SMS žinute tėvo nurodytu telefono numeriu) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.

13. Bendravimas su vaiku kitomis dienomis: vaiko motina turi teisę įspėjusi vaiko tėvą prieš dieną iki planuojamo apsilankymo ir tuo pačiu suderinusi bendravimo su sūnumi laiką, bendrauti su sūnumi darbo ar šioje tvarkoje neaptartomis švenčių dienomis.

Susipažinus su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai tvarka, išklausius proceso dalyvių nuomones, taip pat išklausius vaikų nuomones, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvadą ir liudytojo K. V. parodymus, susipažinus su į bylą pateiktais dokumentais teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaikų ir jų tėvų interesus, be to nepažeidžia tėvų teisių ir leis jiems palaikyti ryšį su vaikais. Tačiau įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovo paaiškinimus apie tai, kad yra kilę problemų kai pasilikęs pas skyrium gyvenantį tėvą ar motiną vaikas naktį dėl įvairių priežasčių skambino kitam tėvui, kad atvyktų paimti, taip pat vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui siūlant leisti tėvams savaitgaliais bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais be nakvynių, kaip tai buvo nustatyta teismo laikinojoje bendravimo tėvo su dukra tvarkoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skyrium gyvenantiems vaikų tėvui ir motinai leisti bendrauti su kartu negyvenančiu vaiku be nakvynių sekančia tvarka: tėvui pasiimant nepilnametę dukrą bendrauti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., taip pat motinai pasiimant nepilnametį sūnų bendrauti antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką į namus, vaiko tėvo / motinos nurodytu adresu; nesant galimybės tėvui ar motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas ar motina atitinkamai apie tai praneša kitam tėvui telefonu ar SMS žinute ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Taip pat tikslintina atsakovo priešieškiniu siūlomoje motinos su sūnumi T. V. bendravimo tvarkoje padaryta viena loginė/ gramatinė klaida, 2.1 punkte taisant - „motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną (keisti į tėvą) įspėja prieš vieną mėnesį“.

Ieškovė, jos atstovė ir vaiko teisių atstovas daugiau pastabų dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nereiškė, taip pat savo siūlymų ką įtraukti į šią tvarką neturėjo. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tenkintini iš dalies atitinkamai patikslinant bendravimo tvarkų dalis dėl tėvų bendravimo su vaikais savaitgaliais ir minėtą 2.1 punktą.

Dėl išlaikymo priteisimo

2019 m. balandžio 19 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuo 2019 m. balandžio 2 d. priteistas iš atsakovo G. V. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. V. ir T. V. po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. V. ir T. V., po 165 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo po 2310 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 165 Eur per mėnesį, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, taip pat abiejų vaikų medicininius pažymėjimus, iš kurių matyti, kad abiems vaikams reikalinga nešioti akinius.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti skirtingus išlaikymo vaikams dydžius: nustačius T. V. gyvenamą vietą su atsakovu priteisti iš R. A. išlaikymą po 150 Eur sūnui T. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant nuo ieškinio pareiškimo dienos, mokant iki 10 einamojo mėnesio dienos, pervedant į G. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius U. V. gyvenamą vietą su motina, priteisti iš G. V. nepilnametės dukros U. V. išlaikymą po 100 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, mokant periodines išmokas R. A., kaip uzufrukto teise valdančiai vaiko turtą į R. A. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 15 d.

Ieškovė pateikė duomenis, kad dirbdama UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 2019 m. pradžioje kas mėnesį gaudavo apie 570 Eur (atskaičius mokesčius), Sodros duomenimis apie 959 Eur kas mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė nekilnojamo turto ir automobilių neturi, gyvena su nepilnamete dukra ir pilnamečiu sūnumi nuomojamame bute. Ieškovė ir jos dukra didelių sveikatos problemų neturi. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Atsakovas yra iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 proc.). Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio 6 d. įsidarbino UAB „Milgrenta“, kas mėnesį gauna apie 526 Eur (neatskaičius mokesčių), be to kas mėnesį gaudavo netekto socialinio draudimo išmokas apie 207 Eur kas mėnesį (nuo 2019 m. birželio mėnesio apie 123 Eur Sodros išmokų). Atsakovas nekilnojamo turto ir automobilių taip pat neturi, gyvena su nepilnamečiu sūnumi nuomojamame bute.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kt.). Ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.).

Įvertinus tai, kad tiek su ieškove tiek su atsakovu gyvena po vieną jų nepilnametį vaiką ir teismo sprendimu nutarta vaikų gyvenamasias vietas palikti tiek pas motiną tiek pas tėvą kur faktiškai šiuo metu gyvena vaikai, taip pat įvertinus, kad tiek ieškovė tiek atsakovas šiuo metu yra dirbantys, ieškovė gauna šiek tiek daugiau pajamų nei atsakovas, be to jos darbingumas nėra apribotas, skirtingai nuo atsakovo, kas apsunkina jam galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, be to ieškovės pilnametis sūnus dirba, nėra duomenų, kad ieškovės pilnametis sūnus šiuo metu mokytųsi dieniniame skyriuje, todėl ieškovė turėtų teikti šiek tiek didesnio dydžio išlaikymą skyrium gyvenančiam sūnui nei atsakovas dukrai.

Pažymėtina, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Sutinkamai su teismine praktiką reiktų atsižvelgti į šį dydį priteisiant periodinį išlaikymą vaikams. Vaikų tėvai turėtų vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo, nebent būtų būtinybė nukrypti nuo lygių dalių teikti išlaikymą principo. Įvertinęs ginčo šalių turtinę padėtį, teismas nusprendžia tenkinti ginčo šalių reikalavimus dėl periodinio išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo ir motinos priteisimo iš dalies: nustačius T. V. gyvenamą vietą su atsakovu priteisti iš ieškovės R. A. išlaikymą po 215 Eur sūnui T. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, mokant iki 10 einamojo mėnesio dienos, pervedant į G. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą. Nustačius U. V. gyvenamą vietą su motina, priteisti iš G. V. nepilnametės dukros U. V. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, mokant periodines išmokas R. A., kaip uzufrukto teise valdančiai vaiko turtą į R. A. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 15 d. Tokio dydžio išlaikymas atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo) priteistinas iš ginčo šalių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovė be to ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo po 2310 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 165 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad tuo laikotarpiu atsakovas praktiškai nieko neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, nedirbo. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas kad visada prisidėdavo prie vaikų išlaikymo maistu, baldais, buitine technika, o tuo laikotarpiu turėjo didelių sveikatos problemų, gulėjo ligoninėse, po ko jam buvo didžiąja dalimi apribotas darbingumas, gaudavo tik netekto darbingumo išmoką. Atsakovas pažymėjo, kad iki 2019 m. balandžio 1 d. jis su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais gyveno kartu. Tai, kad atsakovas rėmė šeimą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudijęs K. V..

Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančią medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad atsakovas jos nurodomu išlaikymo skolos susidarymo laikotarpiu buvo visiškai nusišalinęs nuo išlaikymo vaikams teikimo (maistu, šeimai reikalingais daiktais ir pan.), teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl išlaikymo skolos iš atsakovo priteisimo, todėl šio ieškovės reikalavimo netenkina ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Kiti ginčo šalių ir jų atstovų argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovė atleista nuo likusios dalies (70 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), už reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo (viso 257,40 Eur) ieškovė atleista pagal įstatymą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 300 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, ieškovės atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas už priešieškinį už du neturtinius reikalavimus (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo), pateiktus elektroniniu būdu, privalėjo mokėti 150 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimus dėl periodinio išlaikymo vaikams priteisimo (viso 90 Eur) atsakovas atleistas pagal įstatymą. Atsakovui priešieškinyje pareiškus reikalavimą visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi toks jo prašymas tenkintas iš dalies - atsakovas buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 1 d. sumokėti dalį šio mokesčio (30 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, atleidžiant jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nustatytu terminu teismui įrodymai apie dalį šio mokesčio sumokėjimą nepateikti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie jo šioje byloje turėtas atstovavimo išlaidas.

Įvertinus kiek ginčo šalių reikalavimų teismas sprendimu patenkino, pripažintina, kad didžiąja dalimi tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai (80 proc.), tenkinant faktiškai tik vieną iš ieškovės reikalavimų – dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir dėl periodinio išlaikymo šiam vaikui priteisimo. Todėl ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (20 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų teismo įpareigojimu sumokėjęs 30 Eur už priešieškinio reikalavimus, taip pat įrodymų apie jo turėtas atstovavimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nėra priteisiamos.

Kadangi tiek ieškovės tiek atsakovo reikalavimai dėl periodinio išlaikymo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies, iš esmės vaikų interesais priteisiant didesnes išlaikymo sumas vaikams nei ginčo šalys prašė, kadangi atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, žyminis mokestis už ginčo šalių reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio mokėjimo ginčo šalys buvo atleistos, paliekamas valstybei (CPK 96 straipsnis). Taip pat iš ginčo šalių nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios jų reikalavimus tenkinus iš dalies, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Siekiant apsaugoti vaikų interesus 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atliktą nepilnamečių vaikų T. V. ir U. V. apklausą pripažinti nevieša bylos medžiaga (CK 2.23 straipsnis, CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsnis, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina R. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę R. A. nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Periodinės išmokos R. A. į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, atsakovas turi sumokėti iki einamojo mėnesio 15 d.

Nustatyti atsakovo G. V. bendravimo su nepilnamete dukra U. V. tvarką:

1. Savaitgaliais: tėvas pasiima vaiką su savimi pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., grąžinant vaiką į namus, vaiko motinos nurodytu adresu; nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

4. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį poriniais metais švenčia su tėvu, tėvas pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 val. ir grąžina sekančią dieną 18.00 val.; neporiniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su mama.

6. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovą G. V. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Periodinės išmokos G. V. į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ieškovė turi sumokėti iki einamojo mėnesio 10 d.

Nustatyti ieškovės R. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. V. bendravimo tvarką:

1. Savaitgaliais: 1.1. Motina pasiima vaiką su savimi antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., grąžinant vaiką į namus, vaiko tėvo nurodytu adresu. 1.2 Nesant galimybės motinai pasiimti vaiką nurodytu laiku, ji apie tai praneša vaiko tėvui telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

4. Per vaiko gimtadienius: vaikas savo gimtadienį neporiniais metais švenčia su motina, motina pasiima vaiką jo gimimo dieną ne anksčiau 9.00 val. ir grąžina sekančią dieną 18.00 val.; poriniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su tėvu.

6. Per Velykas: vaikas Velykas švenčia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais Velykas švenčia kartu su mama.

8. Apsikeitimas vaiku: 8.1. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. 8.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ar el.paštu ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

9. Tvarkos keitimas: aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai; apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu, SMS žinute ar el.paštu per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. A. iš atsakovo G. V. 66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atliktą nepilnamečių vaikų T. V. ir U. V. apklausą pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė