Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovo V. M., nuteistojo P. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo bei nuteistojo A. D. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnį (2023 m. kovo 4 d. veika) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. D. į bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., 06.10 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., 15.18 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. D. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

pagal BK 284 straipsnį (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, P. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktai); per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. G. padarytą 500 (penkių šimtų) Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

pagal BK 284 straipsnį (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktai); per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. G. padarytą 500 (penkių šimtų) Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

Procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio – 45,01 Eur turtinės žalos atlyginimo M. G. gydymo išlaidoms padengti, kaltininkui savo noru atlyginus žalą, nutrauktas (BPK 107 straipsnis).

Procesas dėl civilinio ieškovo J. Č. (J. Č.) ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio – 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltininkui savo noru atlyginus žalą, nutrauktas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta iš A. D., V. K. ir P. M. solidariai priteisti nukentėjusiajam M. G. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D., P. M., V. K. nuteisti už tai, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 06.02 val., viešoje vietoje, prie kavinės „MC Donalds“, esančios (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio (A. D. nustatytas 1,19 % girtumas, P. M. nustatytas 0,70 % girtumas, V. K. nustatytas 1, 26 % girtumas), veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, dėl menkavertės priežasties sukėlė muštynes, kurių metu sužalojo M. G. (išsamūs veiksmai ir jų eiliškumas išdėstyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurių teismas neperrašo) bei bendrais veiksmais padarė M. G. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir kairio juosmens šone, kiaurinę dešinės ausies kaušelio spenelio žaizdą, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šie A. D., P. M., V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. kovo 4 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), naktiniame klube ,,M.“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, pastūmė išėjusį iš rūkymo vietos J. Č. bei iš karto sudavė jam nenustatytos rankos kumščiu vieną smūgį į žandikaulį, po ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, tokiais veiksmais J. Č. padarė poodines kraujosruvas veide ir pakaušyje, t. y. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G836/2023 (01)). Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

3. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, 2022 m., nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. rugsėjo 3 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,040 g, kurią gabeno ir neteisėtai laikė prie savęs iki kol 2022 m. rugsėjo 3 d., (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas policijos pareigūnų, automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytiems asmenims skirtoje patalpoje, išmetė ant grindų esančio guminio kilimėlio – 0,040 g kokaino, kurį surado policijos pareigūnai. Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. V. K. nuteistas už tai, kad jis, 2022 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. rugsėjo 3 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – kanapių, kurių masė yra 1,631 g, kurias atgabeno ir neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. rugsėjo 3 d., laikotarpiu nuo 12.25 val. iki 12.35 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai jas surado ir paėmė kratos metu. Šie V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo P. M. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. D. gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

10. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems A. D., P. M. parinkdamas bausmės rūšis ir jų dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, nuteistiesiems paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistųjų asmenybes atitinkančias, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmes, o byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistųjų asmenybėmis bei skunde nurodyti argumentai, nesuteikia pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus pastariesiems švelnesnes bausmes. Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neišvengė klaidų, kadangi analizuodamas Vilniaus teritorinės ligoninės pateiktus civilinius ieškinius nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji turtinę žalą (45,01 Eur, 126,60 Eur) atlygino pagal abu byloje pareikštus civilinius ieškinius. Be to, apylinkės teismas skirdamas nuteistajam V. K. bausmę nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2022 m. rugsėjo 3 d. veika), mažareikšmiškumo.

11. Nuteistojo P. M. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliaciniame skunde teigiama, jog jo ginamojo veiksmai nebuvo tokie pavojingi, todėl pastarojo atžvilgiu galėtų būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas (BK 37 straipsnis).

12. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas reiškiasi bent vienu iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų savarankiškų alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021, 2K-90-788/2022, 2K-143-788/2022).

13. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis paprastai netaikomas, jei padarytas nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. M. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis kartu su A. D. bei V. K. 2022 m. rugsėjo 3 d., viešoje vietoje, prie kavinės „MC Donalds“, esančios (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, dėl menkavertės priežasties sukėlė muštynes, kurių metu sužalojo M. G., t. y., padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog šiuo atveju yra abejojama, kad būtent P. M. veiksmai turėjo įtakos viešosios rimties sutrikdymui ir ar pastarojo veiksmai sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytas pasekmes. Pastebėta, jog P. M. nedalyvavo pačioje konflikto pradžioje, nes buvo nuėjęs prie restorano „MC Donalds“ užsakymo langelio, todėl nematė, kas ir dėl kokių priežasčių pradėjo konfliktą, kas sudavė pirmą smūgį, o pamatęs, kad tarp jo draugų A. D. ir V. K. bei dviejų jam nepažįstamų asmenų prasidėjo muštynės, įsivėlė į jas, norėdamas padėti draugams. Skunde akcentuota, kad jo paties elgesys buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į siekį padėti draugams muštynių metu. P. M. neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar reikšti aplinkiniams nepagarbą bei sutrikdyti visuomenės rimtį, t. y. neveikė nei apibrėžta, nei neapibrėžta tyčia, nesuvokė, kad demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei veikė spontaniškai, neapgalvotai.

14. Sveikatos sutrikdymo sukėlimas ar fizinio skausmo sukėlimas smurtaujant yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Akcentuotina, jog kiekvieno, net ir minimalaus smurto atveju pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė – žmogaus asmens neliečiamumas, todėl fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikšmiu nusikaltimu gali būti pripažįstamas tik itin retais, išimtiniais atvejais. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei kilti yra nustatęs nusikaltimo sudėties požymį, tai jį nustačius, jo specifikos pagrindu pripažinti veiką mažareikšme paprastai negalima (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-190/2005), t. y. konstatavus, kad yra sukelti padariniai – sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, viešosios tvarkos pažeidimas, pakartotinai juos vertinti mažareikšmiškumo kontekste kaip menkus nėra galima, nes tokiu būdu teisės atliekamas dvigubas padarinių vertinimas bei prieštaraujama įstatymų leidėjo valiai dėl atitinkamų padarinių sveikatai kriminalizavimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo P. M. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pastarojo veika, kai jis, būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupe įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, dėl menkavertės priežasties sukėlė muštynes, kurių metu sužalojo M. G., gali būti pripažinta mažareikšme.

15. P. M. apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

16. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems A. D. ir V. K. negrėsė joks pavojus, kadangi jie nebuvo puolami. Priešingai, A. D. buvo muštynių iniciatorius, o kiti nuteistieji palaikė pastarojo veiksmus ir taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam M. G. (trys nuteistieji smūgiavo prieš vieną nukentėjusįjį). Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, teigti, jog P. M. veiksmai nebuvo nukreipti į vieną svarbiausių teisinių gėrių – kito asmens sveikatos sutrikdymą ar skausmo sukėlimą bei viešosios tvarkos sutrikdymą smurtinius veiksmus atliekant viešai, nėra pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, jog jis nesuvokė savo veiksmų, neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, o jo suduoti smūgiai buvo ne tokie intensyvūs ir mažiau pavojingi negu kitų nuteistųjų, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiojo M. G. parodymai, liudytojų K. K., J. R., I. G., B. D., Ž. M., M. Č. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto išvada Nr. G 2893/2022 (01), kitų objektų apžiūros protokolai) paneigia šią apelianto versiją. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl visų nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, turėjo kreiptis į specialistus, be to, konfliktą matė pašaliniai asmenys, kurie tuo metu buvo įvykio vietoje (iš 2022 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną policijos pareigūnai pastebėjo grupę besimušančių asmenų, buvo daugybė žmonių, kurie netrukus pradėjo rodyti pirštais į muštynių kaltininkus, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. K., P. M., A. D., kurie ir buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 35)). Taigi, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuteistojo P. M. padarytos nusikalstamos veikos nėra pagrindo pripažinti nepakankamai pavojinga, mažareikšme bei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu bei taikė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnį.

Dėl P. M. paskirtos bausmės.

17. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

18. BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Akcentuotina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog pastarojo asmenybė nėra pavojinga, jis yra neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis, normalus visuomenės narys, nėra anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra agresyvus, konfliktiškas. Be to, apelianto padaryta nusikalstama veika yra vienkartinio pobūdžio, jis veikė nepiktybiškai, neturėjo chuliganiškų paskatų, dėl savo padarytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

19. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į P. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, baigtumą, kaltininko kaltės formą, t. y. konstatuota, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams). Taip pat buvo įvertinta ir tai, jog nuteistasis yra neteistas (teistumas išnykęs (tomas 3, b. l. 12-14)), baustas administracine tvarka už KET administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 16-46), dirbantis, išsiskyręs. Byloje nėra duomenų, kad P. M. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog dabartiniu metu nuteistasis nėra toks pavojingumas, kad jį reiktų izoliuoti nuo visuomenės bei konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir P. M. bausmės vykdymą atidėjo 2 metams (minimalus terminas – 1 (vieneri) metai, o maksimalus – 3 (treji) metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam: 1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) bei 3) per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos solidariai atlyginti nukentėjusiajam M. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

20. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. M. bausmę, netinkamai ją individualizavo, nepakankamai atsižvelgė į P. M. asmenybę. Kaip jau pažymėta, BK 284 straipsnio sankcija numato keletą alternatyvių bausmių rūšių, tačiau dėl kokių priežasčių P. M. už vieną nesunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas paskyrė pačią griežčiausią bausmę ‒ laisvės atėmimą, nuosprendyje nenurodyta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. M. laikomas neteistu, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, jo asmenybė nėra pavojinga, yra dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau šie jo padaryti pažeidimai nėra susiję su smurto naudojimu, taip pat praeityje buvęs teistumas nesusijęs su smurtinio pobūdžio ar viešosios tvarkos pažeidimo veiksmais (2007 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 214 straipsnio 1 dalies nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu, 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu teistas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 100 MGL bauda, kuri pakeista į 480 valandų viešųjų darbų). Įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad P. M. yra dirbantis, kad praeityje jam buvo skirta viešųjų darbų bausmė, nėra sumokėjęs visų baudų už padarytus ANK pažeidimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra tikslinga jam skirti viešųjų darbų, ar baudos bausmes už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti P. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, t. y. 1 (vieneriems) metams su atitinkamais įpareigojimais, padėsiančiais įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. per 6 (šešis mėnesius) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėto įvykio metu apeliantas buvo neblaivus, tačiau specialisto išvadoje Nr. T-N 1881/2022(01) nurodyta, kad P. M. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,46 % (promilės) etilo alkoholio ir tokia etilo alkoholio koncentracija tik nežymiai, vos 0,06 % viršija ribą, nuo kurios yra nustatomas asmens neblaivumas. Dėl šios priežasties, apelianto gynėjo advokato įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jo būsena įvykio metu turėjo įtakos konstatuotos nusikalstamos veikos padarymui.

22. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog iš karto po įvykio, 2022 m. rugsėjo 3 d. 06.32 val., nuteistajam P. M. buvo patikrintas neblaivumas bei nustatyta 0,70 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 3, b. l. 66). Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš apeliaciniame skunde akcentuotos specialisto išvados Nr. T-N 1881/2022(01) 5 punkto matyti, jog tyrimo paėmimo data – 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. tyrimas buvo atliktas praėjus dviem dienoms po įvykio. Be kita ko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos vyriausiojo tyrėjo siuntimas apsvaigimui nuo psichotropinių medžiagų nustatyti buvo išrašytas taip pat 2022 m. rugsėjo 5 d. (t. 3, b. l. 67, 68). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėta specialisto išvada nepatvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad P. M. įvykio metu buvo nežymiai apsvaigęs ir tai neturėjo įtakos jo padarytai nusikalstamai veikai. Priešingai, tokios aplinkybės, kai po įvykio praėjus dviem dienoms paimtame šlapime nustatyta alkoholio koncentracija, rodo, jog asmens apsvaigimas įvykio metu buvo didesnis, nei praėjus, šiuo konkrečiu atveju, dviem dienoms. Pažymėtina, jog pats nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodęs, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. vakare, kartu su A. D. ir V. K. išėjo į miestą. Visą naktį jie buvo klube, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Be kita ko, kadangi buvo išgėręs, vyrų apibūdinti negali ir visų aplinkybių tiksliai neprisimena, ar konflikte dalyvavo A. ir V., kaip minėjo, dėl girtumo pasakyti negali (t. 3, b. l. 76-77). Tik vėliau pirmosios instancijos teisme nuteistasis pakeitė poziciją bei apklaustas nurodė, kad buvo išgėręs vieną alaus bokalą. Tai, jog P. M. prieš įvykį vartojo alkoholį iš dalies patvirtino ir nuteistasis A. D., kuris teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad buvo kartu su draugais P. ir V. klube, vartojo alkoholį. Ar draugai vartojo, negali pasakyti, bet buvo apsvaigę. Tokios aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, jog nuteistajam buvo nustatytas vos 0,46 (promilių) etilo alkoholio koncentracija bei patvirtina, jog P. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis veikė nors ir agresyviai, bet iš esmės neapgalvotai ir spontaniškai, dėl ko labai gailisi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tai, jog nuteistasis prisidėjo prie muštynių, kilusių dėl menkavertės priežasties, ir parodo, kad jo veiksmams turėjo įtakos prieš įvykį suvartotas alkoholis. Nuteistasis nors ir nurodo, kad nedalyvavo muštynių pradžioje, tačiau pamatęs susiklosčiusią situaciją jis nebandė atskirti savo draugų, t. y. A. D. bei V. K. nuo nukentėjusiojo, kviesti pagalbos tam, jog nuraminti muštynių dalyvius, o priešingai, pats sudavė smūgius, net ir po to, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės.

Dėl A. D. paskirtos bausmės.

25. A. D. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu. Teigiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės klausimą, neįvertino aplinkybių visumos, turinčios reikšmės bausmės individualizavimui (nevertino, kad nuteistasis aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas), nesivadovavo teisingumo principu.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – nuteistasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 12 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis praeityje teistas 10 kartų, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas iš dalies dėl paskirtos bausmės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirtų bausmių bendrinimo); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) (t. 4, b. l. 35-75), ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 28-29), dirbantis, išsiskyręs. Ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais apeliantui buvo skirtos ne tik arešto, bet laisvės atėmimo bausmės, taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, nustatė, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei už BK 284 straipsnyje (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 284 straipsnyje (2023 m. kovo 4 d. veika) paskyrė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 259 straipsnio 2 dalyje paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrino bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir A. D. paskyrė subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino vienu trečdaliu.

27. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajam už BK 284 straipsnyje padarytas 2022 m. rugsėjo 3 d., tiek 2023 m. kovo 4 d. nusikalstamas veikas apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą, paskyrė arešto bausmę, kurios dydį taip pat nustatė mažesnį nei sankcijoje įtvirtintas vidurkis. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu bei galutinę bausmę paskyrė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos advokatės prašymo ir A. D. bausmės laiką sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ar skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nesiekia keisti savo gyvenimo būdo bei nusikalsta sistemingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad A. D. nusikalto atsitiktinai. Priešingai, nuteistasis pirmas pradėjo muštynes tiek 2022 m. rugsėjo 3 d., tiek 2023 m. kovo 4 d., (tokiu elgesiu pademonstravo akivaizdžią nepagarbą nukentėjusiesiems, aplinkiniams) sudavė nukentėjusiesiems ne po vieną smūgį (nors apeliaciniame skunde ši aplinkybė ginčijama, tačiau byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai paneigia šią nuteistojo gynybinę versiją), todėl darytina išvada, kad švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. D. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Šiame kontekste apygardos teismas pastebi ir tai, kad skiriant asmeniui bausmę yra vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visuma bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio bei užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą. Teismo vertinimu, nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

28. Skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas nevertino, kad nuteistasis aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

29. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino vieną iš šių alternatyvių nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygų – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką – konstatuojama, kai kaltininkas savo gera valia padeda išsiaiškinti visas jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra pagrindo teigti, kad A. D. padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Pastebėtina, jog proceso metu jis ne kartą teigė, jog neatsimena visų įvykių aplinkybių, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir kokius tiksliai veiksmus atliko muštynių metu neatsimena, todėl siekiant nustatyti tikrąją įvykių eigą buvo atliekami kiti proceso veiksmai, t. y. apklausiami kiti nuteistieji, taip pat nukentėjusieji bei liudytojai, apžiūrimi byloje esantys vaizdo įrašai. Taigi, vadovaudamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai A. D. elgesio nevertino kaip padėjimo išsiaiškinti nusikalstamą veiką bei pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip lengvinančios jo atsakomybę.

Dėl V. K. paskirtos bausmės.

30. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. K. atžvilgiu teisinė padėtis, esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams sumažinti bausmę vienu trečdaliu to nepadarius, buvo nepagrįstai pasunkinta jo padėtis.

31. Nors nuteistasis V. K. apeliacinio skundo nepateikė, tačiau šiuo atveju apygardos teismas sutinka su šio nuteistojo gynėjos advokatės pozicija, jog apylinkės teismas, skirdamas pastarajam galutinę bausmę, nepagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio bei tokiu būdu padarė teisės taikymo klaidą, t. y. neteisingai paskyrė bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. K. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2022 m. rugsėjo 3 d. veika) paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akcentuotina, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, nuteistiesiems A. D. ir P. M. paskirtos bausmės buvo sumažintos vienu trečdaliu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ši klaida taisytina ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, V. K. paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikytas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nekeistinas, tačiau naikintinas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apie šio įpareigojimo panaikinimą teisėjų kolegija pateikia argumentus vėlesnėse šio nuosprendžio pastraipose. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šių klaidų ištaisymas švelnina nuteistojo V. K. teisinę padėtį.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

32. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikusi apygardos teismui apeliacinį skundą nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo nutrauktas procesas pagal civilinės ieškovės ieškinį. Skunde pažymėta, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog A. D. civilinės ieškovės ikiteisminio tyrimo metu pareikštą ieškinį dėl 45,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (už M. G. gydymo išlaidas) pilnai atlygino, kadangi civiliniu ieškiniu iš kalto asmens prašoma priteisti PSDF biudžetui padaryta nėra atlyginta.

33. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

34. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė procesą pagal civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl 45,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje buvo pateikti du civiliniai ieškiniai, iš kurių tik vienas dėl 126,60 Eur už J. Č. gydymą buvo apmokėtas (tai patvirtina byloje esantis mokėjimo kvitas). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. G. gydymą 45,01 Eur nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas ir iš nuteistųjų A. D., P. M., V. K. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistini 45,01 Eur už padarytą žalą PSDF biudžetui dėl M. G. gydymo ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl M. G. priteisto civilinio ieškinio ir nuteistiesiems skirto įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

35. Kaip jau paminėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio formuluotės, sprendžiant nukentėjusiojo M. G. civilinio ieškinio atlyginimo klausimą buvo priteista bendra 1500 Eur tiek turtinė tiek neturtinė žala, jos nedetalizuojant ir nevertinant, kokio dydžio buvo padaryta turtinė žala. Dar daugiau, iš nuosprendžio formuluotės motyvuojamojoje dalyje ‒ „nukentėjusiajam M. G. iš A. D., V. K. ir P. M. solidariai priteistinas po 500 Eur iš kiekvieno kaltinamojo turtinės ir neturtinės žalos dydis“, nėra aišku, ar, visgi, pirmosios instancijos teismas laikėsi dalinio žalos atlyginimo principo, ar solidariojo, ir kokie įrodymai patvirtina turtinės žalos įrodytumą. Teisėjų kolegija, pažymi, jog toks civilinio ieškinio išsprendimas yra prieštaringas, neabejotinai sukelsiantis neaiškumų nuosprendžio vykdymo metu, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, jog M. G. dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sužalojimai ant kūno buvo kelias savaites, o fizinį skausmą jis jautė dar kelis mėnesius, kurį laiką negalėjo sportuoti, ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir iki šiol patiria tam tikrus neigiamus padarinius jo psichinei sveikatai. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, tačiau padarytos nepagrįstos išvados, jog tai pripažintina turtine ir neturtine žala. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

38. Iš byloje esančio M. G. civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis prašo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudaro 5 000 Eur (t. 1, b. l. 103). Kaip jau paminėta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl neturtinės žalos padarymo, tačiau turtinės žalos faktą ir jos dydį pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Iš civiliniame ieškinyje nurodytų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą apie turtinės žalos padarymą, yra nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog buvo „sugadinti (suplėšyti, išpurvinti krauju) drabužiai“. Tačiau, kokie konkrečiai drabužiai buvo sugadinti, išpurvinti, kokia jų vertė ‒ tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaip jau paminėta, civilinį ieškinį turi įrodyti nukentėjusysis, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos padarymą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą iš nuteistųjų M. G. Todėl, teisėjų kolegija, įvertindama šias aplinkybes, daro išvadą, jog turtinės žalos padarymo faktas neįrodytas, o M. G. priteistas civilinis ieškinys mažintinas, konstatuojant, jog nukentėjusiajam buvo padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. Tokia priteistina suma yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-157-976/2022 baudžiamojoje byloje).

39. Nuteistieji A. D., V. K. ir P. M. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, dėl menkavertės dingsties sumušdami viešoje vietoje nukentėjusįjį P. M., padarė veikdami kaip bendrininkai tiesiogine neapibrėžta tyčia. Bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkų veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (smūgį). Ši bendrininkų veikos kvalifikavimo taisyklė – visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, – netaikoma tik tada, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Nagrinėjamoje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas, šios aplinkybės buvimo nenurodo ir apeliantai. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui (civiliniam ieškovui) atsako solidariai, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. G. priteistinas iš nuteistųjų A. D., V. K. ir P. M. solidariai. T. y., nukentėjusysis turi teisę reikalauti visos priteistinos sumos atlyginimo tiek iš vieno, tiek iš visų nuteistųjų.

40. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas nuteistiesiems P. M. ir V. K. BK 75 straipsnio nuostatas (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą) nurodė, jog jiems taikomas įpareigojimas atlyginti turtinę ir neturinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinės žalos nenustatymo faktas turi reikšmės nuteistajam V. K. skirtam įpareigojimui. Tai yra, toks įpareigojimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nėra numatytas BK 75 straipsnio nuostatose, taip pat negali būti skiriamas kartu su bausme ir kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonė ‒ turtinės žalos (o ne turtinės ir neturtinės) atlyginimas (BK 69 straipsnis) gali būti skiriama kartu su bausme, tačiau turi būti aiškus šios priteistos žalos dydis, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, t. y. nenustatė, kad M. G. buvo padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, V. K. paskirtas įpareigojimas atlyginti turtinę ir neturinę žalą M. G. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naikintinas. P. M. skirtina kita bausmės rūšis, todėl šis įpareigojimas nebus skiriamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

41. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo nuteistajam V. K. Paskyrus V. K. gynėją advokatę V. Radvilavičienę Valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. APD-2023-16485 ieškoti iš V. K. valstybės naudai priteistiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 200 Eur.

42. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju antrinė teisinė pagalba V. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju apeliaciniai skundai buvo paduoti kitų nuteistųjų (A. D. ir P. M.) bei Vilniaus teritorinės ligoninės kasos, kad V. K. atžvilgiu, net ir nesant jo skundo, švelninama teisinė padėtis dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga iš V. K. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. D. gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės bei nuteistojo P. M. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2, 4 punktais P. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2022 m. rugsėjo 3 d. veika), padarymą paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. P. M. paskirti įpareigojimus: per 6 (šešis mėnesius) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje. Intensyvios priežiūros neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, V. K. paskirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti paskirtą įpareigojimą ‒ per 6 (šešis) mėnesius atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam M. G.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti ir iš nuteistųjų A. D., P. M. bei V. K. solidariai priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 45,01 Eur (keturiasdešimt penkis eurus, 1 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. D., V. K. ir P. M. solidariai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) M. G. neturtinės žalos atlygimui.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.