Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-670-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-28
Bylos Nr.: e2A-670-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00889-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: V. P.

Civilinė byla Nr. e2A-670-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00889-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11314-722/2023 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-7868), kuriuo prašė:

- padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018, iš atsakovo V. P. priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 220 Eur iki 400 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį, pavesti uzufrukto teise išlaikymo lėšas tvarkyti ieškovei. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018, nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka:

1) kiekvieno mėnesio 1 (pirmą) ir 3 (trečią) savaitgalį, t. y. penktadienį 18.00 val. V. P. pasiima sūnų V. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir grąžina jį sekmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2) tėvo diena ir V. P. gimtadienis ((duomenys neskelbtini)) švenčiama su tėvu, jis sūnų V. P. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos sekmadienį 11.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, o gimtadienio dieną V. P. pasiima sūnų iš mokyklos, gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos iš anksto (prieš dieną) suderinęs laiką su J. B. ir iki 20.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3) motinos dieną ir J. B. gimimo dieną, sūnus V. P. praleidžia su motina J. B.;

4) V. P. gimimo diena švenčiama su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą, o nepavykus susitarti – neporiniais metais su motina, o poriniais metais su tėvu;

5) žiemos (Šv. Kalėdų) atostogų metu – poriniais metais gruodžio 24 d. 16.00 val. V. P. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir gruodžio 30 d. parveža jį į jo gyvenamąją vietą, o neporiniais metais – gruodžio 31 d. 16.00 val. paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir sausio 6 d. iki 16.00 val. parveža į jo gyvenamąją vietą;

6) V. P. su sūnumi V. P. praleidžia ne daugiau kaip 30 vaiko vasaros mokyklinių atostogų dienų per metus, bet ne mažiau nei po 7 dienas nepertraukiamai, šių laikotarpių pradžią ir pabaigą suderinęs su J. B. prieš 30 dienų iki atostogų pradžios. V. P. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos šalių sutartą dieną 12.00 val. ir grąžina jį paskutinę atostogų arba šalių suderintą dieną 16.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

7) V. P. bendravimo su vaiku V. P. metu J. B. mobiliuoju telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis su sūnumi V. P. turi teisę bendrauti kasdien nuo 18.00–19.00 val. V. P. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas, priemones šiam bendravimui, užtikrinti, kad vaikas su motina bendrautų be jo dalyvavimo;

8) šalims susitarus ir V. P. to pageidaujant, tėvo bendravimas su vaiku gali vykti ir kitu metu;

9) negalėdamas pasiimti sūnaus nustatytu laiku, atsakovas visais atvejais informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš parą laiko trumpąja SMS žinute;

- priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018, priteisė iš atsakovo V. P. 220 Eur dydžio materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas reguliariai moka nepilnamečiam sūnui priteistą 220 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, tačiau mokamo išlaikymo neindeksuoja, didesnės išlaikymo sumos teikti gera valia nesutinka. Nuo anksčiau minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, jie išaugo, vaikas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, be to, pasikeitė maisto, paslaugų, kitų būtinųjų prekių kainos, todėl atsakovo mokamos mėnesinio išlaikymo sumos nebepakanka užtikrinti net būtinuosius nepilnamečio V. P. poreikius. Nepilnamečio sūnaus poreikiams ji kas mėnesį išleidžia bent 900 Eur sumą. Ji viena skirti tokios sumos nepilnamečio sūnaus išlaikymui neturi galimybės. Kartu su sūnumi gyvena vieno kambario bute, jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis, siekiantis apie 2 000 Eur, papildomai gauna valstybės mokamą tikslinę paramą vaikui („vaiko pinigus“) - 85,75 Eur. Šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas – 220 Eur – neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo minimalaus išlaikymo dydžio – vienos minimalios mėnesinės algos, kurio pagrįstumo ieškovė net neturi pareigos įrodinėti. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas, todėl gali užtikrinti nepilnamečiam sūnui tokį išlaikymą, kokio jam realiai reikia. Kadangi nepilnamečio V. P. išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 900 Eur mėnesinė suma, atsakovo mokamas išlaikymas turėtų būti padidintas nuo 220 Eur iki 400 Eur. Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą, be kita ko, visa tai matant nepilnamečiui V. P.. Dėl tokių atsakovo veiksmų Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Tai nebuvo pirmas atsakovo smurtinio elgesio atvejis, nes V. P., atvykęs pas sūnų, beldžia į langus, grasina jai bei įvairiais necenzūriniais žodžiais nuolat ją užgaulioja, net girdint nepilnamečiam vaikui, nuteikinėja jį prieš motiną. Ieškovė bijo, kad tokie atsakovo veiksmai gali pasikartoti, todėl mano, jog būtina pakeisti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką jos siūlomu būdu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. P. (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 2 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-69803) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis būtų pakeistas, jį padidinant nuo 220 Eur iki 270 Eur. Visus kitus ieškovės reikalavimus laiko nepagrįstais. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti mokamo išlaikymo dydį. Sutinka, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogoms, tačiau išlaidos minėtiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos, protingos bei realaus dydžio. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Atsakovas pažymėjo, kad niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl užsitęsusio teisminio proceso baudžiamojoje byloje negali išvykti dirbti į užsienį, dėl ko jo finansinė padėtis šiuo metu nėra gera. Ieškovė dirba, gauna nemažo dydžio pajamas, turi nekilnojamojo turto (butą), todėl, atsakovo nuomone, jos finansinė padėtis pagerėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kiek padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, kokiems poreikiams patenkinti yra išleidžiama daugiau, nei buvo išleidžiama anksčiau. Atsakovas laiko, kad nepilnamečio sūnaus poreikių (maistui, aprangai ir avalynei, vaistams, vitaminams, sveikatos priežiūrai, buities ir higienos priemonėms) patenkinimui pakanka 440 Eur dydžio sumos. Nors ieškovė nurodė, kad orientacinė vaikui skirtino išlaikymo suma siekė 316,50 Eur, tačiau iš šios sumos nėra išskaičiuota valstybės mokama tikslinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) - 85,75 Eur, todėl orientacinė suma būtų 273,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, sutinka su tuo, kad nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydis būtų padidintas iki 270 Eur. Dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo nurodė, kad kol nėra išnagrinėta baudžiamoji byla ir nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, negalima remtis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, keisti anksčiau nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nėra jokio pagrindo.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2023 m. birželio 2 d. pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-70132) nurodė, kad ieškovės šeimoje 2019 m. lapkričio 25 d., 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atvejo vadybos procesas taikytas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. spalio 11 d. Lankantis atsakovo namuose, nustatyta, kad vaikui sukurta asmeninė erdvė, sudarytos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (400 Eur per mėnesį) neprieštarauja vaiko interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius paties nepilnamečio vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, kad nepilnamečio vaiko interesus atitinka konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankamai plati, apima vaiko ir tėvo bendravimą švenčių dienomis, atostogų metu, vaiko / tėvo gimtadienio dienomis ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

- padidino Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2019, iš atsakovo V. P. priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 220 Eur iki 320 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. B.;

- pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2019, nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė tokią atsakovo V. P. ir nepilnamečio V. P. bendravimo tvarką:

1) kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus vaiko ligos laikotarpį) V. P. pasiima sūnų V. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos nuo 18.00 val. ir trečiadienio rytą vaiką pristato į mokyklą ar vaikas pats vyksta į mokyklą;

2) kiekvieno mėnesio 1 (pirmą) ir 3 (trečią) savaitgalį t. y. penktadienį nuo 18.00 val. V. P. pasiima sūnų V. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir grąžina jį sekmadienį iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3) tėvo diena ir V. P. gimtadienis švenčiama su tėvu, jis sūnų V. P. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos sekmadienį 11.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, o gimtadienio dieną V. P. pasiima sūnų iš mokyklos, gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos iš anksto (prieš dieną) suderinęs laiką su J. B. ir iki 20.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

4) motinos dieną ir J. B. gimimo dieną sūnus V. P. praleidžia su motina J. B.;

5) V. P. gimimo diena švenčiama su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą, o nepavykus susitarti – neporiniais metais su motina, o poriniais metais su tėvu;

6) žiemos (Kalėdų) atostogų metu – poriniais metais gruodžio 24 d. 16.00 val. V. P. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir gruodžio 30 d. parveža jį į jo gyvenamąją vietą, o neporiniais metais – gruodžio 31 d. 16.00 val. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir sausio 6 d. iki 16.00 val. parveža į jo gyvenamąją vietą; Velykų pirmą dieną (sekmadienį neporiniais metais) V. P. 11.00 val. paima V. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos ir antrą Velykų dieną (pirmadienį) iki 18.00 val. parveža į jo gyvenamąją vietą;

7) V. P. atostogų metu V. P. pasiima sūnų V. P. ne daugiau 15 dienų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos 11.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 16.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą V. P. informuoja J. B. žodžiu, telefonu ar kita ryšio priemone prieš 30 dienų iki savo atostogų pradžios;

8) V. P. papildomai su sūnum V. P. praleidžia ne daugiau 1/2 dalį vaiko vasaros atostogų, bet ne mažiau kaip 7 dienas nepertraukiamai, šių laikotarpių pradžią ir pabaigą suderinęs su J. B. prieš 30 dienų iki atostogų pradžios; V. P. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos šalių sutartą dieną 12.00 val. ir grąžina jį paskutinę atostogų arba šalių suderintą dieną iki 16.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Papildomas rudens, pavasario mokyklines atostogas V. P. praleidžia pagal tėvų susitarimą, bet su tėvu praleidžia ne mažiau kaip 1/2 dalį kiekvienų atostogų laiko;

9) V. P. ligos atveju, V. P. turi teisę lankyti sūnų gydymo įstaigoje, o sūnui sergant ir gydantis namie, tėvas su sūnum bendrauja tik ryšio priemonėmis, jo namuose nelanko;

10) kiekvienas iš tėvų turi teisę gauti vienas iš kito informaciją apie sūnų V. P., susijusią su jo mokymusi, ugdymu, atostogomis (pvz., jei vienas iš tėvų veža vaiką į kitą miestą, ar šalį, tiek J. B., tiek V. P. užtikrina vaiko V. P. bendravimą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. su vienu iš tėvų techninių priemonių pagalba, jų veikimą ( kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių ir prijungia sūnų pokalbiams su tėvu ar motina, prie „Skype“ programos ar telefono ir nedalyvauja vaiko pokalbiuose;

Šalies argumentai

11) J. B. V. P. jo prašymu pateikia visą informaciją apie sūnaus V. P. gyvenamosios vietos adresą, sąlygas ir bet kokią kitą informaciją, susijusią su vaiku (apie sūnaus šventes mokykloje, informaciją, susijusią su sūnaus mokymusi, gydymu bei atostogomis);

Žemesnės instancijos teismas

12) V. P. pateikia visą informaciją apie savo gyvenamosios vietos adresą, sąlygas ir bet kokią kitą informaciją, susijusią su vaiku, jei to prašo motina;

13) V. P. mobiliuoju telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis su sūnumi V. P. bendrauja neribotą laiką, neribojant tėvo skambučių vaikui. J. B. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas, priemones šiam bendravimui, užtikrinti, kad vaikas su tėvu bendrautų be jos dalyvavimo, jei V. P. to pageidauja ir tam neprieštarauja vaikas V. P.;

14) V. P. buvimo su tėvu metu J. B. mobiliuoju telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis su sūnumi V. P. bendrauja neribotą laiką, neribojant motinos skambučių vaikui. V. P. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas, priemones šiam bendravimui, užtikrinti, kad vaikas su motina bendrautų be jo dalyvavimo, jei J. B. to pageidauja ir tam neprieštarauja vaikas V. P.;

15) šalims susitarus ir V. P. to pageidaujant, tėvo bendravimas su vaiku gali vykti ir kitu metu;

16) negalėdamas pasiimti sūnaus nustatytu laiku, atsakovas visais atvejais informuoja ieškovę ne mažiau, nei prieš parą laiko trumpąja SMS žinute;

- paskirstė ginčo šalių ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad ginčo šalių turtinė padėtis nuo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018 priėmimo pagerėjo. Ieškovė be turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo kelis žemės sklypus (jų dalis), padidėjo jos gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas įsidarbino, jo gaunamas darbo užmokestis siekia 1 000 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių). Taip pat, atsakovas įsigijo ir transporto priemonę.

7. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais kiekvienos vaiko išlaikymo išlaidų sumos atskirai, nes išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams įrodinėti nereikia, tačiau sprendė, kad 100 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį skiriamos telefonui, kompiuteriams, kišenpinigiams, yra per didelės.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė, nepilnamečio sūnaus poreikiams priskirdama buto komunalinių paslaugų išlaidų dalį (100 Eur), yra teisi. Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų (čekių) nenustatė, kad per mėnesį vaiko poreikiams sunaudojama 30 Eur buities, higienos priemonėms, nes nėra matyti, jog tik vaikui perkamos tam tikros rūšies prausimo priemonės (dušo gelis, šampūnas), tik vaikui skirtos buities priemonės (skalbimo milteliai, buto valymo priemonės). Teismas taip pat pažymėjo, kad tokie žaislai kaip 130,99 Eur vertės konstruktorius nėra perkami kas mėnesį, o išlaidos kelionei dalintinos iš 12 mėnesių ir gauta mėnesinė kelionės kainos dalis įskaičiuotina į ieškovės nurodytą 100 Eur sumą, skirtą laisvalaikiui. Teismas nurodė, kad ieškovė kas mėnesį gauna valstybės mokamą tikslinę išmoką vaikui („vaiko pinigus“) - 85,75 Eur, kurie palengvina vaiko išlaikymo naštą abiem tėvams. Pažymėjo, kad nors vaikas lankosi pas odontologą, tačiau tai nėra kiekvieno mėnesio išlaidos.

9. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad nepilnametis vaikas lanko būrelius ir kiek jie kainuoja, tačiau teismas laikė, jog tokios vaiko lavinimo priemonės ateityje bus reikalingos.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Taip pat, teismas nustatė, kad nors atsakovas dirba, tačiau laisvu nuo pagrindinio darbo metu gali vykdyti individualią veiklą, kurią vykdė ir anksčiau.

11. Teismas nurodė, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atmetė atsakovo argumentus dėl išlaikymo dydžio padidinimo tik iki 270 Eur per mėnesį. Tačiau atsižvelgęs į tai, jog atsakovas, pasiimdamas vaiką vieną darbo dieną su nakvyne, kas antrą savaitgalį, vaiko ir savo atostogų metu, švenčių metu, taip pat patiria išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu (maitinimas, pramogos, žaislai, kai kurios nenumatytos ugdymo priemonės), vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, į nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), sprendė, kad atsakovas turi teikti savo nepilnamečiam sūnui 320 Eur dydžio išlaikymą.

12. Spręsdamas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog V. P. bendravimas su sūnumi V. P. prieštarauja jo interesams, kad tėvas prieš vaiką naudoja smurtą, ar daro jam kitokią neigiamą įtaką.

13. Teismas, siekdamas neriboti tėvo teisės matytis su vaiku ir darbo dienomis, nustatė, kad atsakovas kiekvieną savaitės antradienį vaiką pasiima nuo 18.00 val. ir pristato vaiką ryte į mokyklą trečiadienį ar vaikas į mokyklą vyksta pats. Pažymėjo, kad vaiko pasiėmimas ketvirtadienį nuo 18.00 val. ir jo pristatytas į mokyklą kitos dienos rytą nenustatytinas dėl vaiko stabilumo užtikrinimo. Per vaiko buvimo su tėvu laikotarpį, tėvas privalo padėti vaikui pasiruošti kitos dienos buvimui mokykloje bei padėti pasiruošti kitos dienos pamokoms.

14. Teismas taip pat laikė, jog yra tikslinga ieškovės pasiūlytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką praplėsti punktais, numatančiai bendravimą Šv. Velykų metu, vaiko papildomų atostogų metu, tėvo atostogų metu, ligos atveju, ir kt.

15. Teismas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (laikydamas, kad ieškinys patenkintas 67,77 proc. apimtimi), paskirstė ginčo šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą nepilnamečiui vaikui, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai įvertino patiriamas išlaidas būtinųjų sūnaus poreikių tenkinimui, netinkamai nustatė pačius nepilnamečio vaiko poreikius.

16.2. Apeliantė akcentavo, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018 priėmimo, nepilnamečio V. P. poreikiai žymiai išaugo, jis ėmė lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, todėl jo poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 900 Eur.

16.3. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, vaiko poreikių, atitinkančių vienos minimalios mėnesinės algos dydį, nereikia įrodinėti, ieškovė pateikė teismui didžiąją vaiko poreikių dalį pagrindžiančias išlaidas, kurių dalies teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad 400 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo yra būtinas ir atitinkantis tiek šalių finansines galimybes, tiek ir pačio nepilnamečio vaiko poreikius. Pateikti į bylą duomenys apie jos patiriamas išlaidas nepilnamečiui V. P. išlaikyti, tiesiogiai įrodo, kad tokios išlaidos yra netgi didesnės nei 900 Eur kas mėnesį. Tokiu būdu, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, tačiau ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą tik 400 Eur per mėnesį.

16.4. Dėl konkrečių vaiko poreikių ieškovė nurodė, kad: V. P. maitinimui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 250 Eur, nes negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas ar maitinamas nekokybišku maistu; vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų orumo, todėl aprangai bei avalynei per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 120 Eur suma, o mokyklinei aprangai dar papildomai reikia apie 10 Eur; sveikatos poreikiams patenkinti reikalinga 40 Eur, kurią sudaro ne tik medikamentai ligoms gydyti, tačiau ir homeopatiniai preparatai, vitaminai ligų prevencijai, taip pat odontologo paslaugos ir pan.; higienoms priemonėms (plaukų plovimo priemonėms, vonios putoms, servetėlėms, ausų krapštukams, skalbimo ir valymo priemonėms, kosmetinėms priemonėms, prausikliams ir pan.) reikalinga 30 Eur suma; būsto šildymui, elektrai, interneto, televizijos, vandens ir kitoms išlaidoms, tenkančioms vaikui reikia skirti 100 Eur; išlaidos vaikui transportuoti į ugdymo įstaigą bei iš jos, vežioti į būrelius, vykti į parduotuves, sveikatos paslaugų įstaigas, laisvalaikio perleidimo vietas, reikalinga 60 Eur suma; išlaidos kanceliarinėms prekėms, žaislams, lavinimuisi, baldams, papildomoms išlaidoms būreliuose (pvz. išlaidos aprangai) siekia 100 Eur; išlaidos telefonui ir telefono ryšio paslaugoms, kompiuteriams, kišenpinigiams taip pat siekia 100 Eur; atostogoms, kelionėms ir pramogoms yra reikalinga ne mažesnė nei 100 Eur suma.

16.5. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Remiantis teismų praktika, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, tačiau nagrinėjamu atveju visas kilusias abejones dėl išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo naudai.

16.6. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

16.7. Apeliantė pažymėjo, kad jos ir atsakovo tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški, konfliktai kylą, kai atsakovas atvyksta pasiimti vaiko, prie nepilnamečio sūnaus atsakovas neigiamai kalba apie ieškovę, kas vaikui daro žalingą įtaką.

16.8. Ieškovei nepriimtinas ir nesuprantamas teismo iniciatyva įtrauktas bendravimo tvarkos pirmas punktas, pagal kurį kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus vaiko ligos laikotarpį) V. P. pasiima sūnų V. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos nuo 18.00 val. ir trečiadienio rytą vaiką pristato į mokyklą ar vaikas pats vyksta į mokyklą. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva išplėtė tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką darbo dienomis, atsižvelgdamas tik į žodžiu atsakovo išsakytą pageidavimą, nevertindamas, ar toks bendravimas neprieštarauja pačio nepilnamečio vaiko interesams.

16.9. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus nakvojimas pas tėvą darbo dienomis nėra įmanomas dėl to, kad V. P. yra būtina pasiruošti mokyklai, parengti namų darbus bei laiku atsigulti miegoti. Todėl teismo nustatytas vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis gali neigiamai įtakoti jo mokymosi rezultatus. Be to, atsakovas dirba Kauno mieste, darbas baigiasi apie 17.00 val., dėl ko kyla abejonių dėl jo galimybės vaiką pasiimti 18.00 val. ir sekantį rytą pristatyti jį į mokyklą laiku ir spėti nuvykti į darbą Kauno mieste, kurio pradžia 08.00 val.

Atsiliepimas

17. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius (esminius) nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

17.1. Pažymėjo, kad jo gaunamos pajamos sudaro vos 700 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė ir mėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidino iki 320 Eur. Atsakovo nuomone, skundžiamu sprendimu nustatytas mėnesinio išlaikymo dydis yra proporcingas tiek nepilnamečio vaiko poreikiams, tiek abiejų tėvų turtinei padėčiai.

17.2. Atsakovo nuomone, ieškovė visiškai nepagrįstai siekia sumažinti jo susitikimų skaičių su nepilnamečiu vaiku, leidžiant susitikti tik savaitgaliais, tačiau toks ribojimas nėra pagrįstas. Jo ir sūnaus santykiai yra geri, vaikas noriai bendrauja su juo, dažnai lankosi po pamokų. Dėl konfliktinės situacijos su ieškove nėra pagrindo riboti susitikimų su nepilnamečiu sūnumi skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacijos objekto

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio buvo padidintas tėvo nepilnamečiam vaikui mokamo mėnesinio išlaikymo dydis (nuo 220 Eur iki 320 Eur), taip pat nustatyta nauja tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo)

21. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra, taip pat teismas gali priteisti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

23. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) motyvavo išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 900 Eur per mėnesį suma, ji iš atsakovo prašė priteisti po 400 Eur per mėnesį.

24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Nepilnametis V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. B. ir atsakovo V. P. sūnus (žr. gimimo liudijimas Nr. 054738). Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-4509-722/2019, nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove J. B., o iš atsakovo V. P. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

27. Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad nuo anksčiau minėto Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo priėmimo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik penkeri metai. Priteisiant sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui V. P. buvo (duomenys neskelbtini) metai, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jam buvo jau (duomenys neskelbtini) metai. V. P. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Duomenų, kad be anksčiau minėtos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos nepilnametis V. P. lankytų kokius nors papildomus užsiėmimus ar lavintų kokius nors gabumus, civilinėje byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kurie liudytų, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus turi kokių nors sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių, reikalaujančių reikšmingų materialinių išlaidų.

28. Bylos duomenimis ieškovė J. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį svyruoja ir sudaro 1 600 Eur – 2 000 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus). Ieškovei nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamojo turto objektai – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 56/1789 dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 60/491 dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis “Nissan Versa Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi.

29. Bylos duomenys liudija, kad atsakovas V. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Registruoto nekilnojamojo turto atsakovas neturi, gyvena kartu su motina jai priklausiančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu yra registruotas automobilis „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip ir ieškovė, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, neturi.

30. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Per penkerių metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo priėmimo minimalios mėnesinės algos dydis buvo 555 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus - 395 Eur) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), kai šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimalios mėnesinės algos dydis jau yra 924 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus - 709 Eur) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vadovaujantis protingumo principu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nuo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.

31. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikius sudaro 900,00 Eur suma (maistas – 250 Eur; apranga ir avalynė – 120 Eur; komunalinių ir kitų mokesčių dalis – 100 Eur; vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūros išlaidos – 40 Eur; kuras, kelionės išlaidos – 60 Eur; buities, higienos priemonės – 30 Eur; lavinimo, ugdymo ir laisvalaikio priemonės, žaislai – 100 Eur; laisvalaikio išlaidos – 100 Eur; išlaidos telefonui, kompiuteriams, kišenpinigiai – 100 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymo vaikui suma nagrinėjamu atveju yra per didelė ir nepagrįsta. Teismas laikė, kad yra per didelės 100 Eur išlaidos telefonui, kompiuteriams, kišenpinigiams, nes tokio dydžio išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį, naujai nupirkto telefono vaikui pakaks ilgesnį laiką, o kompiuteris namuose gali būti naudojamas ir motinos poreikių tenkinimui. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išlaidos žaislams, kelionėms, laisvalaikiui dubliuojasi, ieškovės priskaičiuotos mėnesinės 51,44 Eur dydžio išlaidos kelionėms įskaičiuotinos į 100 Eur išlaidas laisvalaikiui. Įvertinęs ieškovės gaunamą tikslinę išmoką vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (t. y. „vaiko pinigus“), atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, pasiimdamas vaiką vieną darbo dieną su nakvyne, kas antrą savaitgalį, vaiko ir savo atostogų metu, švenčių metu patiria išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu (maitinimas, pramogos, žaislai, kai kurios nenumatytos ugdymo priemonės), sprendė, jog atsakovas turi teikti savo sūnui 320 Eur dydžio išlaikymą.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistu (padidintu) išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu - 320 Eur per mėnesį. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pakeisti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo jos prašomo dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaiku - 400 Eur per mėnesį. Apeliantės nuomone, civilinės bylos nagrinėjimo metu ji įrodė ir pagrindė, kad nepilnamečio V. P. poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 900 Eur suma, o pirmosios instancijos teismas neturėdamas jokio faktinio pagrindo ją nepagrįstai sumažino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

34. Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

35. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

36. Bylos nagrinėjamu pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 633 Eur) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga jau yra 924 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 709 Eur) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi šiuo metu vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma yra neįrodinėtina. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 96,25 Eur dydžio tikslinė išmoka (Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to neįrodinėtinas vieno iš tėvų nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vaikui yra 306,38 Eur per mėnesį (612,75 Eur / 2).

37. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir juos lavina lankydamas papildomas ugdymo įstaigas ar papildomus užsiėmimus, taip pat įvairios kitos aplinkybės, kurios objektyviai gali keisti (didinti) anksčiau buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį.

38. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 27 punktas) ginčo šalių nepilnametis sūnus V. P. be bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) progimnazijos) nelanko jokių papildomų užsiėmimų, taip pat papildomai nelavina jokių gabumų. V. P. neturi jokių sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių. Iš to seka, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra įprastiniai.

39. Kaip buvo minėta, ieškovė, siekdama įrodyti didesnių išlaidų per mėnesį reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė įvairius kvitus, patvirtinančius išleistas sumas maistui, drabužiams, degalams, telekomunikacijų bei komunaliniams mokesčiams apmokėti. Taip pat ieškovė pateikė kvitus, liudijančius didesnės vertės pavienių pirkinių ir paslaugų įsigijimą (konstruktoriaus „LEGO Technics“ pirkimas; UAB „Coral Travel Lithuania“ kelionės pirkimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais į bylą pateiktais įrodymais ieškovė pagrindė tik būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingas sumas (maistui, drabužiams, higienos priemonėms, ir pan.), tačiau ieškovė nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei bendra 612,75 Eur neįrodinėtinų išlaidų suma.

40. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dalis ieškovės deklaruojamų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui dubliuojasi. Ieškovė nurodo, kad lavinimo, ugdymo, laisvalaikio priemonėms, žaislams ir baldams reikalinga 100 Eur per mėnesį suma, vėliau išskiria savarankišką laisvalaikio išlaidų sumą – 100 Eur, o išlaidos telefonui, kompiuteriams bei kišenpinigiai sudaro dar vieną papildomą 100 Eur sumą. Iš to seka, kad bendra, net 300 Eur per mėnesį siekianti suma, ieškovės teigimu, yra skiriama vien nepilnamečio vaiko pramogoms ir jo laisvalaikiui, kas neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dalį tokių išlaidų (pramogoms, žaislams, nenumatytoms ugdymo priemonėms) papildomai patirs ir pats atsakovas, pasiimdamas vaiką vieną darbo dieną su nakvyne, kas antrą savaitgalį, vaiko ir savo atostogų metu, švenčių metu.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-4509-722/2019, nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydį ir priteisė (padidino) iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Priteistas (padidintas) išlaikymo dydis iš esmės nesiskiria nuo vieno tėvo neįrodinėtino teiktino išlaikymo dydžio sumos vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. (t. y. 306,38 Eur). Pirmosios instancijos teismo padidinta mėnesinio išlaikymo suma, atsižvelgiant į pasikeitusius (t. y. padidėjusius) nepilnamečio vaiko poreikius bei ginčo šalių turtinę padėtį, yra protinga, pagrįsta ir atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, todėl jos didinti iki apeliantės prašomos sumos (t. y. 400 Eur) nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

42. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pakeiti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4509-722/2018, nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ją išdėstant naują redakciją, pagal jos siūlomą tėvo ir nepilnamečio vaiko susitikimų grafiką (susidedantį iš 9 punktų). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė anksčiau galiojusią atsakovo V. P. ir nepilnamečio vaiko V. P. bendravimo tvarką. Teismas iš esmės patvirtino ieškovės pasiūlytą tėvo ir nepilnamečio sūnaus susitikimų grafiką (susidedantį iš 9 punktų), tačiau papildomai, savo iniciatyva, jį praplėtė, t. y. įtraukė punktą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi darbo dienomis (teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punktas), taip pat praplėtė tėvo bendravimo su sūnumi apimtį švenčių dienomis ir atostogų metu, sureguliavo bendravimą nepilnamečio vaiko ligos atveju, įtraukė nuostatas dėl informacijos, susijusios su vaiku, teikimu tėvui / motinai, sukonkretino nuostatas dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis (teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 7-13 punktai).

43. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, t. y. be kokių korekcijų patvirtinti tik jos ieškiniu pasiūlytą tėvo ir nepilnamečio vaiko susitikimų grafiką (susidedantį iš 9 punktų). Tačiau pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės dėsto tik argumentus, išimtinai susijusius su teismo iniciatyva įtrauko 1 punkto (dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi darbo dienomis) ydingumu ir nepagrįstumu. Jokių argumentų ar motyvų dėl teismo iniciatyva įtrauktų kitų tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygų, t. y. teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 7-13 punktų, ieškovė nenurodo, šių teismo iniciatyva įtrauktų sąlygų iš esmės nekvestionuoja ir neginčija.

44. Remiantis tuo, kas nurodyta šios nutarties 43 punkte, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, toliau pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo iniciatyva į atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką įtraukto 1 punkto (dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi darbo dienomis) teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1 punktas numato, kad: „Kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus vaiko ligos laikotarpį) V. P. pasiima sūnų V. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvo su motina telefonu suderintos vietos nuo 18.00 val. ir trečiadienio rytą vaiką pristato į mokyklą ar vaikas pats vyksta į mokyklą“. Savo iniciatyva įtraukdamas į tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nurodytą punktą, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, jog V. P. bendravimas su sūnumi V. P. prieštarauja jo interesams, kad tėvas prieš vaiką naudoja smurtą, ar daro jam kitokią neigiamą įtaką. Todėl teismas sprendė, kad priežasčių riboti atsakovo teisę matytis su vaiku ir darbo dienomis nėra. Papildomai pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareigas tėvui, jam bendraujant su sūnumi darbo dienomis - per vaiko buvimo su tėvu laikotarpį, tėvas privalo padėti vaikui pasiruošti kitos dienos buvimui mokykloje bei padėti pasiruošti kitos dienos pamokas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 7 lapo 2 pastraipa).

46. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva išplėtė tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką darbo dienomis, atsižvelgdamas tik į žodžiu atsakovo išsakytą pageidavimą, nevertindamas, ar toks bendravimas neprieštarauja pačio nepilnamečio vaiko interesams. Jos nuomone, nepilnamečio sūnaus nakvojimas pas tėvą darbo dienomis nėra įmanomas dėl to, kad V. P. yra būtina pasiruošti mokyklai, parengti namų darbus bei laiku atsigulti miegoti. Todėl teismo nustatytas vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis gali neigiamai įtakoti jo mokymosi rezultatus. Be to, atsakovas dirba Kauno mieste, darbas baigiasi apie 17.00 val., dėl ko kyla abejonių dėl jo galimybės vaiką pasiimti 18.00 val. ir sekantį rytą pristatyti jį į mokyklą laiku ir spėti nuvykti į darbą Kauno mieste, kurio pradžia 08.00 val.

47. Bylos medžiaga liudija tėvo V. P. gyvenamoji aplinka nepilnamečiam vaikui V. P. yra pažįstama ir tinkama, gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje yra geros. Tai liudija 2023 m. gegužės 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-109, iš kurio matyti, kad atsakovas V. P. gyvena kartu su savo motina (nepilnamečio V. P. močiute) 120 kv.m. ploto gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); gyvenamajame name yra 4 kambariai (svetainė / valgomasis ir trys miegamieji kambariai); gyvenamajame name yra visi komunaliniai patogumai; yra šilta, švaru ir tvarkinga; vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos: yra lova, televizorius, komoda, vaiko žaislai, yra atskira vaiko žaidimų erdvė (su žaislais, LEGO, dėlionėmis), lauke yra supynės.

48. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir dėsto argumentus dėl to, kad darbo dienomis atsakovas galimai neužtikrins tinkamos vaiko priežiūros ir jo dienos rėžimo (tinkamai neužtikrins pasiruošimo pamokoms; neužtikrins, kad sūnus laiku nueitų miegoti; atsakovas dėl darbo specifikos galimai laiku nepasiims vaiko / jo laiku nepristatys į mokyklą), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės teiginiai yra išimtinai deklaratyvus, jų nepagrindžia jokie byloje surinkti faktiniai duomenys. 2022 m. rugsėjo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-1929 yra užfiksuoti nepilnamečio V. P. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad: mokosi mokykloje ((duomenys neskelbtini) progimnazijoje); ten turi daug draugų; pamokas jis ruošia mokykloje, prailgintoje grupėje; su mama sutaria gerai, kartu eina sportuoti, pasivaikščioti; su tėčiu taip pat sutaria gerai; su tėčiu nesipyksta, pas tėtį jo niekas neskriaudžia; su tėčiu eina maudytis, į sporto aikštelę, važiuoja į batutų parką Kaune. Tokie nepilnamečio V. P. paaiškinimai visiškai paneigia ieškovės apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti darbo dienomis. Iš nepilnamečio V. P. paaiškinimų matyti, kad pamokas jis ruošia mokykloje, būdamas prailgintoje grupėje, o jo santykiai su tėvu V. P. yra puikūs. Iš to seka, kad ieškovės abejonės dėl to, kad būnat su tėvu liks neparuošti namų darbai yra nepagrįstos (kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pamokas nepilnametis ginčo šalių sūnus ruošia mokykloje), taip pat neturi pagrindo ir ieškovės teiginiai, kad tėvas nesugebės laiku pasiimti vaiko iš mokyklos ar laiku jo pristatyti į mokyklą (vaikas tėvo gali laukti mokyklos prailgintoje grupėje, taip pat atsižvelgiant į jo amžių (V. P. yra beveik (duomenys neskelbtini) metai), jis gali savarankiškai nuvykti į mokyklą / iš mokyklos atvykti į tėvo namus).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi. Jau anksčiau minėta 2022 m. rugsėjo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-1929 liudija, kad tėvas yra neabejingas vaikui, operatyviai reaguoja į jo skambučius, siekia vaiko apsaugoti, nors tam galimai pasirenka ir ne visai tinkamas priemones. Tėvas aktyviai leidžia laiką su nepilnamečiu sūnumi (kartu eina maudytis ir sportuoti, kartu pramogauja). Tokiu būdu ieškovės teiginiai, kad ieškovas yra nepajėgus tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad byloje nėra jokių tokius ieškovės teiginius pagrindžiančių duomenų, taip pat nėra ir duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų atsakovą (kad savo sūnaus atžvilgiu jis elgiasi nederamai, kad vartoja alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, kad neturi reikiamų socialinių įgūdžių ar pan.).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 45-49 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta (pakeista) atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra pakankamai išsami ir konkreti bei užtikrinanti lygias abiejų tėvų teises dalyvauti nepilnamečio sūnaus gyvenime ir auklėjime tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, tiek kitais aktualiais laikotarpiais (šventinėmis dienomis, atostogų metu ir pan.). Todėl keisti pirmosios instancijos teismo patvirtintos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Kiti neaptarti apeliacinio skundo / atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės – išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta ir skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

55. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad atsakovas apeliacinio proceso metu patyrė 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato V. J. teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu ir jį atmetus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė