- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-48-594/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23611-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. L. (G. L.) gynėjo B. C. (B. C.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 7 d. Neatlikta bausmės dalis 2021 m. lapkričio 26 d. – 3 metai 2 mėnesiai 12 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo G. L. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-361, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl kai kurių teismo požiūriu reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindų atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau savo išvadų neargumentavo ir tinkamai nemotyvavo, tuo šiurkščiai pažeidė BVK normų reikalavimus. Teismas nesigilino į Komisijos nutarime išdėstytus argumentus ir motyvus, faktines aplinkybes išdėstė tik formaliai, nepasisakydamas dėl nesutikimo su Komisijos išvadomis priežasčių.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas priėmė priešingą nei Komisija sprendimą, nors vadovavosi tais pačiais asmens byloje esančiais duomenimis. Skirtingos Komisijos ir teismo išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo suponuoja apeliacinio teismo užduotį nustatyti, ar Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą, tinkamai pritaikyti įstatymą.
4.3. Skunde teigiama, kad teismas iš esmes formaliai išdėstė BVK 157 straipsnio reikalavimus, į skundžiamą nutartį įrašė minėto straipsnio reikalavimų teorinius dalykus ir teoriškai pasisakė dėl bausmės tikslų bei padarė prielaidą, jog neva nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai nepasiekti. Teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo savo išvadų, iš teismo nutarties visiškai neaišku, iki kokio lygio dar turi būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, kokias pastangas turi dėti nuteistasis, kad teismui „užtektų“ įsitikinti, jog asmuo pakankamai pasitaisė. Toks formalus teismo požiūris sumenkina visą įstatymų leidėjo numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, galimybę šia teise pasinaudoti daro nebeįmanoma. Abstraktus teismo požiūris, nenurodant kokiomis priemonėmis ir iki kokios ribos rizika turi būti mažinama, iš esmes užkerta kelią nuteistiesiems pasitaisyti, eliminuoja jų lūkesčius ir pastangas įrodyti pasitaisymo siekį. Be to, toks formalus požiūris į visą bausmės atlikimo laikotarpį parodo teismo bandymus dirbtinai sumenkinti nuteistojo pastangas pasitaisyti, kas yra vienas iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir atlikimo tikslų.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo iš esmės turi būti vertinamas ne bendras nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios, o jo pastangos pasitaisyti bausmės laikotarpiu. Nusikaltimų, už kuriuos nuteistas asmuo ir ar jis prisipažino padaręs minėtus nusikaltimus, vertinimas yra aktualus sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą ir neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo.
4.5. Skunde pažymima, kad iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis visiškai atitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nes yra atlikęs daugiau nei 3/4 paskirtos bausmės. Nuteistasis faktiškai atliko daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų 14 metų 6 mėnesių. Toks ilgas bausmės atlikimo terminas, vertinant su kitais jį charakterizuojančiais argumentais ir motyvais, su pastangomis pasitaisyti, parodo nuteistojo atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams.
4.6. Skunde, taip pat, teigiama, kad nenurodyta riba, nuo kurios bus pakankama spręsti dėl pasikeitusio elgesio ir teismui tinkamos mąstysenos, kad teismui pakaktų duomenų padaryti vienareikšmišką išvadą dėl galimybės taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, asmens pasiruošimo integruotis į visuomenę. Teismas visiškai neatsižvelgė į visas nuteisto asmens byloje ir Komisijos nutarime įvardytas aplinkybes, dėl jų net nepasisakė, todėl šiurkščiai pažeidė reikalavimus į bylos nagrinėjimą lygiagretiškumą ir proporcingumą, dėl nepaaiškinamų priežasčių nepasisakė dėl nustatytų ir nuteistojo asmens byloje esamų aplinkybių, kurios parodo jo pastangas visais įmanomais būdais mažinti nurodytą riziką, reabilituotis ir pasitaisyti. Be to, būtent bausmės atlikimo vietos, tai yra tos vietos, kur nuteistasis faktiškai atlieka bausmę, kur jo elgesys vertinamas neatsietai ir betarpiškai, Komisija priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas yra atitolęs nuo nuteistojo bausmės atlikimo vietos, nepakankamai supažindintas su realia situacija, vertina Komisijos priimtą sprendimą formaliais pagrindais ir toks vertinimas nėra pakankamai objektyvus ir gilus, todėl pirmenybė teiktina Komisijos išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. L. gynėjo B. C. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus G. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 13 kartų skatintas, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose įgijo kelias specialybes (suvirintojo elektra rankiniu būdu, verslo vadybos bei mažmeninės prekybos). Nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, pataisos namuose dirbo, 2020 m. gruodžio 15 d. buvo atleistas iš pareigų, nes gavo pažymą, kad bus perkeltas į Pusiaukelės namus, 2021 m. kovo 31 d. pateikė prašymą įdarbinti pagal suvirintojo specialybę, šiuo metu vėl dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininku. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai ne viena tai patvirtinanti pažyma), taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei tai skunde pabrėžia gynėjas, buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 92-402, du iš penkių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam).
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam G. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo stiliaus ir lėšų tvarkymo ypatumai, būdingas impulsyvumas, spontaniškas elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai ir gebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmes, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik G. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas G. L. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo kelis kartus teistas, nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę G. L. atlieka pagal kelis skirtingus nuosprendžius už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už veikas, susijusias su didelio kiekio narkotinių/psichotropinių medžiagų gabenimu, disponavimu bei platinimu bei nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, kas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau buvo skirtos ir švelnesnės rūšies bausmės – bauda, areštas, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus ir jo veiksmų pavojingumas tik didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors G. L. ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai pagrįstai skunde pabrėžia ir gynėjas, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės tiek, kiek jos atskleidžia G. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos.
10. Nors pats nuteistasis teigia, kad nusikalto spontaniškai, pernelyg neplanuodamas, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, dalis jo padarytų nusikalstamų veikų neabejotinai buvo planuotos (nusikalstamas susivienijimas), praeityje nuteistasis pasirinko netinkamo elgesio strategijas savo problemoms spręsti, nes susikoncentravo tik į teigiamas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitikėjo savo sėkme. Nuteistasis savo veiksmus vertina kritiškai, prisiima atsakomybę, tačiau mano, kad kai kurios nusikalstamų veikų detalės buvo įvertintos ne jo naudai, todėl jam buvo skirta pernelyg griežta bausmė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, iki suėmimo nuteistasis dirbo ir gaudavo legalias pajamas, tačiau jų neužteko, norėjosi daugiau, todėl šis poreikis paskatino daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą G. L. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrumo išvados, remiantis antstolės I. K. 2021 m. birželio 10 d. pažyma, nuteistojo įsiskolinimas kartu su vykdymo išlaidomis yra 8845,11 eurų. Turto valdymo 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos duomenimis, G. L. turi nepadengtų ieškinių 11821,49 eurų sumai. Nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju G. L. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą ar, kad jo užteks jo poreikių patenkinimui.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį G. L. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistojo gynėjo teigimu G. L. jau yra atlikęs virš 11 metų iš jam skirtos 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.
12. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo ir pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kaišiadorių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo G. L. gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. L. (G. L.) gynėjo B. C. (B. C.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.