Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 93-167 nutarta taikyti nuteistajam G. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. gegužės 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos nutarimas motyvuotas, jog atlikus paskutinįjį vertinimą stebima, kad nuteistasis valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu stebima pažanga, nes nuteistasis nuolat dirbo, atlikdamas bausmę pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, vadybos bei mažmeninės prekybos specialybę. Nuteistasis itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei prisideda prie įvairių renginių organizavimo, taip pat dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, dengia finansinius įsipareigojimus, buvo septyniolika kartų paskatintas, baustas nebuvo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Lengvojo režimo sektoriuje. Nuteistasis rodo iniciatyvą spręsti problemas susijusias su mąstymu ir elgesiu kreipdamasis į įstaigos psichologus. Nuteistajam suteikta teisė trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas.

G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundas, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebuvo baustas, septyniolika kartų skatintas, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu ir verslo vadybos bei mažmeninės prekybos specialybes, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, G. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors G. L. bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas, aštuoniolika kartų skatintas, pagal „OASys“ metodiką G. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto veikdamas organizuotas grupe bei dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, taip pat nuteistas yra už veikimą su tais pačiais asmenimis, ką rodo, kad nuteistojo pažįstamų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, o taip pat – laisvalaikio praleidimo būdais su šiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis yra teistas šešis kartus, šiuo metu antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį savo veiksmus vertina kritiškai, prisiima atsakomybę už juos, tačiau mano, kad teisminio proceso metu kai kurios nusikaltimų detalės buvo kvalifikuotos ne jo naudai, todėl ir buvo paskirta didesnė bausmė, nei, jo nuomone, nusipelnė. Pats nuteistasis teigia, jog nusikalto spontaniškai, pernelyg neplanuodamas, tačiau analizuojant nusikaltimo aplinkybes stebima, kad dalis jo nusikalstamo elgesio (narkotinių medžiagų platinimas ir kt.) vis gi buvo planuota. Šiuo metu yra stebima, kad nuteistasis stengiasi planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, priimti sprendimus atsakingai, tačiau anksčiau jis teikė pirmenybę spontaniškumui, t. y. sprendimus priimdavo neatsakingai, pernelyg neplanuotai. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. L. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 93-167.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 93-167 taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.