Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, deda pastangas ir aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. L.. Skunde nurodoma, kad atsižvelgtina į tai, kad G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė ir daryti naujas veikas nesukliudė. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, neigiamos jo vertybių orientacijos. Kaip matyti, veikas, dėl kurių buvo nuteistas, jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didelį tiek nuteistojo padarytų veikų, tiek ir jo kaip asmens pavojingumą visuomenei. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų seka, kad nuteistasis linkęs bent iš dalies pateisinti praeityje padarytus neteisėtus veiksmus (nurodė, kad veikė spontaniškai, nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos per griežtai ir pan.), nėra nuoširdus pateikdamas duomenis apie praeityje galimai vartotas narkotines medžiagas, nerodė reikšmingų pastangų atlyginti neteisėtomis veikomis padarytą žalą (iš priteistų 10 004,33 Eur, iki šiol padengė tik 449,86 Eur), pastaruoju metu nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis stengiasi planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, priimti sprendimus atsakingai. Tačiau, įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, užtikrinto pagrindo išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, šiuo metu nėra.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, verslo vadybos bei mažmeninės prekybos specialybę. 2022 m. pradėjo mokintis (duomenys neskelbtini) mūrininko specialybės. Atlikdamas bausmę taip pat demonstravo motyvaciją įsidarbinti bei dirbti. Šiuo metu nuteistasis dirba. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šiuo metu nurodo įvertinantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau bei savo artimai aplinkai, bet ir visuomenei ir yra numatęs kitus, socialiai priimtinus būdus spręsti finansiniams sunkumams. Bausmės atlikimo metu (pusiau atviro bausmės atlikimo vietoje) nuteistasis užsiima darbine veikla ir geba patenkinti pragyvenimo poreikius pagal prioritetus ir dengti savanoriškai priteistus civilinius ieškinius. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pokalbio metu nurodo, jog įsitraukdavo ir į pozityvias, socialiai priimtinas veiklas - sportuodavo, laisvalaikį leisdavo gamtoje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą. Stebima, kad nuteistajam yra priimtinos taikomos resocializacijos priemonės į jas noriai įsitraukia ir nėra joms abejingas. Pozityvaus užimtumo užduotis taip pat atlieka nuotoliniu būdu. Bausmės atlikimo metu nuo dalyvavo Įžanginės grupės užsiėmimuose, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Pakartotinai nuteistasis baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie yra skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę. Nuteistasis gavo pažymėjimą už dalyvavimą grupinėje Savipagalbos grupėje dėl psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis nesusiduria su problemomis, susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu. Šiuo metu vertybinėje sistemoje dominuoja šeimos bei sveikatos svarba, taip pat išskiria norą grįžti į visuomenę, būti laisvam. Šiuo metu geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti, supranta, kad turi problemų ir yra motyvuotas jas spręsti. Šiuo metu stebima, kad nuteistasis prieš elgdamasis stengiasi apgalvoti veiksmų planą, pasverti būsimas pasekmes. Bausmės atlikimo metu demonstravo ryžtingumą bei užsispyrimą siekiant savo tikslų. Įvertinimo metu stebima, jog asmuo yra žingeidus, ne tik priimantis specialistų pagalbą, tačiau esant poreikiui ir pats kreipiasi dėl pagalbos į specialistus, taip pat teisės pažeidėjas yra siekiantis formuoti pozityvius ryšius su vadovais bei bendradarbiais. Nuteistasis jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

G. L. ankščiau teistas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugiau nei vienos nusikalstamos veikos padarymą. Ankščiau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (areštas), tačiau tai įtakos nuteistajam nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jam yra būdingas nusikalstamas modelis (t. y. visų pirma - nusikalstamas veikas sieja tas pats motyvas, taip pat nusikalsdavo veikdamas su tais pačiais asmenimis, anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtą laisvės atėmimą), kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, jog gaunamų pajamų laisvėje jam pakako pagrindiniams poreikiams patenkinti, tačiau norėjosi turėti daugiau lėšų, ir šis poreikis nuteistąjį skatino vykdyti nusikalstamas veikas. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, pripažįsta, jog šie finansiniai įsipareigojimai yra nemaži, tačiau mano, jog būdamas laisvėje bei dirbdamas ir turėdamas pastovias pajamas juos galėtų padengti per kelis metus. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas organizuota grupe bei dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, t. y. įtraukdamas ir kitus asmenis (pvz. disponavo narkotinėmis medžiagomis bei jas pardavė kitiems asmenims, kad šie jas platintų). Taip pat, stebima, jog keliuose nuosprendžiuose yra nuteistas už veikimą su tais pačiais asmenimis. Remiantis šia informacija, tikėtina, kad teisės pažeidėjas palaikė kontaktus su asmenimis susijusiais su jo nusikalstamo elgesio raiška - siekiu parduoti neteisėtai įgytas narkotines medžiagas (ir tai buvo tęstinė jo veika). Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad dalis bendrininkų, su kuriais ir vykdė nusikalstamas veikas - anksčiau ne kartą teisti asmenys (kaip ir pats teisės pažeidėjas). Visa tai suponuoja nuomonę, kad teisės pažeidėjo pažįstamų asmenų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, o taip pat - laisvalaikio praleidimo būdai su šiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Pats asmuo yra teistas šešis kartus, šiuo metu atlieką antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Interviu metu stebima, jog nuteistasis turi gana tvirtą asmeninę nuomonę, kurią geba apginti, ir nėra itin lengvai paveikiamas kitų asmenų, tačiau vis tiek įsitraukė į nusikalstamą veiką. Analizuojant dabartinę nusikalstamą veiką stebima, jog asmuo ne pats pasidavė kitų įtakai, o greičiau inicijavo nusikalstamo elgesio raišką, nes disponavo narkotinėmis medžiagomis ir platino jas kitiems asmenims, o taip pat disponavo šaunamuoju ginklu bei šoviniais, toks elgesys rodo nuteistojo prielankumą kriminalinio elgesio palaikymui. Nuteistasis pasitiki savomis jėgomis, jo savivertė yra gana aukšta, savęs vertinimas gana objektyvus. Pripažįsta, jog nusikaltimų įvykdymo metu buvo susikoncentravęs į kitas vertybes (t. y. finansinę naudą, tuometinius draugus), tačiau atliekant bausmę, dalyvaujant tiksliniuose užsiėmimuose šios vertybės kardinaliai pasikeitė. Kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį savo veiksmus vertina kritiškai, prisiima atsakomybę už juos, tačiau mano, jog teisminio proceso metu kai kurios nusikaltimų detalės buvo kvalifikuotos ne jo naudai, todėl ir buvo paskirta didesnė bausmė, nei, jo nuomone, nusipelnė. Pats teisės pažeidėjas teigia, jog nusikalto spontaniškai, pernelyg neplanuodamas, tačiau analizuojant nusikaltimo aplinkybes stebima, kad dalis jo nusikalstamo elgesio (narkotinių medžiagų platinimas ir kt.) vis gi buvo planuota. Nuteistasis įvertinimo metu nurodo, jog anksčiau teikė pirmenybę spontaniškumui, t. y. sprendimus priimdavęs neatsakingai, tačiau šiuo metu stebima, jog teisės pažeidėjas stengiasi planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, o taip pat sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Asmuo linkęs išgyventi dėl jam asmeniškai svarbių situacijų, tačiau stengiasi nepasiduoti stresiniams išgyvenimams ir išlikti ramus bei jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai ir gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nuteistojo nusikalstamoje veikoje buvo fiksuota atvejų, kuomet siekdamas kontroliuoti aplinkinius asmenis panaudojo fizinį bei psichinį smurtą jų atžvilgiu. Nuteistasis praeityje pasirinko netinkamas strategijas savo problemoms spręsti (teigia, jog nusikalto siekdamas pasipelnyti), nes susikoncentravo tik į teigiamas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitikėjo savo sėkme. Stebima, jog nuteistasis socialines situacijas vertina tinkamai, nors tam tikrų situacijų metu demonstruoja nelankstų požiūrį bei išlieka kategoriškas. Nuteistasis savo noru lankė Motyvacija ir tikslai, jei Savianalizės diskusijų grupes. Nei vienos grupės nebaigė, tačiau lankė grynai dėl savęs, kad gautų naudos, diskusijų grupėje tikrai aktyviai mąstė, diskutavo, tiek apie save tiek apie kitus, pateikė savo problemas, įtakojusias nusikaltimus, nusikaltimų pasekmes kitiems asmenims, matyti gera savianalizė ir suvokimas, žingeidumas, noras išmokti, suprasti, motyvacijos ir tikslų grupėje tinkamai atliko visas užduotis, įdėmiai klausė ir suprato informaciją, kas padeda sukelti motyvaciją, jos neprarasti ir lengviau pasiekti savo tikslų. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją ir vertinant nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis yra nuteistas už nusikalstamų veikų vykdymą organizuotoje grupėje bei nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam.

Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, dvidešimt du kartus skatintas.

Pagal „OASys“ metodiką G. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatomi kriminogeninį elgesį mažinantys veiksniai: pastovi bei patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; aukšta motyvacija mokytis bei įgyti naujų kvalifikacijų; aukšta motyvacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose; gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais; nepriekaištingai disciplinuotas elgesys struktūruotoje aplinkoje, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (viso teistas 6 kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. L. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 17 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugiau nei vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. L. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.