Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2020 m. gegužės 11 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam G. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 2 metai 10 mėnesių. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 punktą, kadangi dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., TAR, 2015, Nr. 2015-11069).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalis, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra bei yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6. G. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 41 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Taigi, šiuo atveju sprendžiant apie G. L. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

8. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad G. L. atlikdamas bausmę nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. sausio 9 d. net 25 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, tačiau tik 1 kartą jam buvo pareikštas papeikimas, o 24 kartus nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirta nuobauda panaikinta, tačiau sistemingas administracijos reikalavimų nevykdymas parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. G. L. už gerą/pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 10 kartų. Paskutinį kartą skatintas 2020 m. kovo 25 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybinėje įmonėje. Tačiau nuteistojo gauti paskatinimai parodo, kad jis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

9. Nuteistasis G. L. bausmės atlikimo metu dirba, įgijo profesinį išsilavinimą – suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, šiuo metu mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 12-oje klasėje. Gautas raštas, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos namų, UAB „B. l.“ jį priims dirbti vairuotoju. G. L. palaiko artimus ryšius su keliais draugais ir šeima. Gauta pažyma apie gyvenamąją vietą, kurioje būtų galima taikyti intensyvią priežiūrą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvojo režimo sektoriuje. Nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas bei glaudus bendravimas su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius pakartotinai nenusikalsti.

10. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja G. L., tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi teigiami elgesio pokyčiai, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog G. L. bausmės atlikimo metu iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos įstaiga yra gavusi 2 vykdomuosius patvarkymus dėl 10 330,23 Eur išieškojimo (išieškota 758,06 Eur), kurie dengiami padedant artimiesiems ir iš gaunamų darbinių pajamų. G. L. padarė nusikaltimus siekdamas pasipelnyti, neteisėtai būdais gauti sau finansinės naudos. Nuteistasis bendravo su nusikaltimų bendrininkais. Praeityje buvo įtakojamas organizuotos grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šios aplinkybės parodo, kad tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

12. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pažymima, kad G. L. praeityje siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų, taip pat yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L. anksčiau teistas 2 kartus, jo padarytų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

14. Nors G. L. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu, nuo 42 iki 41 balo. Iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20, kas parodo, kad likę net 21 svertiniai taškai yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis gali sumažinti tinkamu savo elgesiu. Tokio didelio dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad G. L. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taip pat jam nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai: 1) nusikalstamo elgesio istorija (anksčiau teistas), 2) gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje); 3) mąstymas ir elgesys (apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes); 4) lėšų tvarkymas (turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nėra padengęs). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog G. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Apygardos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam G. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.