Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9368 nutarta taikyti nuteistajam G. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas dvidešimt vieną kartą, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, leidžiama išvykti į trumpalaikes išvykas namo. Įkalinimo metu nuteistasis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, baustas nebuvo. Paskatintas dvidešimt vieną kartą už gerą, pavyzdingą elgesį, gerą, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 29 d.). Šiuo metu tęsia darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, dalyvauja resocializacijos procese, laisvalaikį įprasmina visuomenine veikla, sąmoningai koreguoja savo dorovines nuostatas, nuosekliai mokosi siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią vyksta trumpalaikėms išvykoms, atostogoms, palaiko santykius su artimaisiais (tėvais), įvardija konkrečius ateities planus kalbant apie laikotarpį po bausmės atlikimo (dirbti, kurti šeimą, dengti finansinius įsipareigojimus, pradžioje apsigyventi tėvams priklausančiame būste, o tolimesnėje ateityje - įsikurti nuosavuose namuose). Be to įkalinimo metu kryptingai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur buvo perkeltas nustačius akivaizdžią pažangą daromą bausmės atlikimo metu, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas namo, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, darbą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką G. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (viso teistas 6 kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Skundžiamame nutarime ir jį grindžiančioje socialinio tyrimo išvadoje įvertinta nemažai svarbių nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę apibūdinančių veiksnių, kurių visuma rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant asmens nusikalstamo elgesio ir gyvenimo istoriją stebima, jog nuteistasis G. L. ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į visuomenės interesus. Asmens byloje pateikta informacija, kad nuteistasis būdamas atviro tipo bausmių atlikimo vietoje padarė administracinį nusižengimą (vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone). Ir nors paskirtą administracinę nuobaudą susimokėjo ir nuobauda laikoma negaliojančia, tačiau teismas negali nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis dirbo, tačiau jam yra būdingas nusikalstamas modelis (t. y. visų pirma - nusikalstamas veikas sieja tas pats motyvas (siekis greitai ir lengvai pasipelnyti), taip pat nusikalsdavo veikdamas su tais pačiais asmenimis, anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtą laisvės atėmimą). Viena iš nusikalstamų veikų, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu turint tikslą jas platinti, be to nuteistasis ne tik buvo susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, bet ir aktyviai organizavo narkotinių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus, davė nurodymus ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkimą, „išmušinėjimą“ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje, davė nurodymus dėl skolų rinkimo, telefonų bei SIM kortelių keitimo, ryšio palaikymo tvarkos (SMS žinutėmis). Pabrėžtina, kad nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam G. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9368.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9368 taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.