Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

1.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta - 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. L. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. L. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 38 balai (žema). Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam G. L., atvykus į pataisos namus, nuostata į darbą buvo teigiama, dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. liepos 14 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini), vėliau tęsė darbinę veiklą VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, 2019-2020 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) 12-oje klasėje. G. L. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Itin teigiamai nuteistąjį apibūdina ir tai, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu 12 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei gerą darbą. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su jo nusikalstamumu (bendravo su nusikaltimų bendrininkais), praeityje buvo įtakojamas organizuotos grupės, praeityje siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. Šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe ir tuo, ar grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis vėl nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai, nepradės pragyvenimui lėšų prasimanyti nusikalstamu keliu, juo labiau, kad šiuo metu bausmę atlieka tame tarpe už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

9. Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju G. L. nekartos savo priešingo teisei elgesio ir nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai. Tai kartu rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikdamas bausmę G. L. 1 kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausmine nuobauda. Nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, nustatyti 2 kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai bei 2 artimi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas. Nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių, didinančių riziką pakartotinai nusikalsti, taip pat verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad šiuos veiksnius nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.

11. Nagrinėjamu atveju G. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo pradinio įvertinimo yra sumažėjęs, vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 38 balai pagal OASys sistemą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo vertinimo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo vos 3 balais, o tai nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Juo labiau, kad iš aptartų 38 balų, 20 balų yra statiniai ir net 18 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai 29 dienos, paskirta bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

13. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, be to, anksčiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikaltimas veikas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

14. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.