- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-41-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23611-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. (G. L., toliau – G. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo pakeistas: G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo išteisintas, o jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant G. L. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, jas iš naujo subendrinant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir skiriant G. L. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistas galutine su kitais nuosprendžiais subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. L..
5. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, konstatuojant, kad G. L. nors ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
6. Skunde apygardos teismui nuteistasis G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde teigiama, kad įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.), todėl lygtinis paleidimas neturi būti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“. Akcentuojant ir tai, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Kartu atkreipiant dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi, šiuo atveju kaip matyti iš Komisijos išvadų buvo konstatuota, kad nuteistasis G. L. deda visas įmanomas pastangas keičiant savo gyvenimą teigiama linkme. Kauno apygardos teismo praktika baudžiamosiose bylose (Nr. lS-69-485/2017, Nr. lS-1601-238/2014) taip pat rodo, kad materialusis lygtinio paleidimo pagrindas leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio paleidus jį lygtinai. Tuo tarpu į nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją (jo įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobūdį, pavojingumą, nuteistajam galimai būdingą nusikalstamo elgesio modelį) yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką bei rengiant socialinio tyrimo išvadą, t. y. ji yra įvertinama iki teismo proceso. Todėl sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į šias aplinkybes. Pažymint, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-154 patvirtintose rekomendacijose dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nurodoma, jog nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Todėl siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų būti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui.
6.2. Skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, gynėjo dalyvavimas lygtinio paleidimo bylose nėra privalomas, ir informacija apie būsimą teismo posėdį yra teikiama nuteistajam bei prokurorui. Taigi, šiuo metu nuteistųjų, siekiančių lygtinio paleidimo, interesai gali būti nepakankamai ginami teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas gavęs prokuroro atsiliepimą nesuteikė galimybės jam apginti savo pozicijos ir pateikti atsikirtimą į prokuroro atsiliepimą, t. y. teismas pažeidė teisę į gynybą. Ir nors lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems šansą sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Jį taikyti taip pat skatina tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdymo ir Probacijos įstatymų nuostatos, daugelis baudžiamosios teisės specialistų, tačiau Lietuvos teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas mažėja. Teismai dažnu atveju Komisijos sprendimo netvirtina ir nusprendžia, kad asmuo turi likti įkalinimo įstaigose net nematydami jo, kadangi nuteistieji tokiuose teismo posėdžiuose nedalyvauja. Tačiau lygtinis paleidimas yra taikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos. Tai yra sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, kai nuteistajam, prižiūrimam atitinkamų institucijų, toliau atliekant bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, nustatomi tam tikri draudimai ir/ar įpareigojimai bei siekiama asmens resocializacijos. Tiek Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms R (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių, tiek Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, įtvirtintas pagrindinis tikslas - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, taip apsaugant visuomenę ir mažinant nusikalstamumą, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas spręsdamas dėl nuteistojo G. L. lygtinio paleidimo, vadovavosi vien tik bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, o ne bausmės vykdymo ir lygtinio paleidimo tikslais nurodytais aukščiau paminėtose rekomendacijose.
6.3. Apelianto nuomone, Komisija šiuo atveju įvertino visą bylos medžiagą ir visas aplinkybes laikydamasi įstatymų nuostatų, todėl abejoti jos padarytomis išvadomis dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. L. pagrindo nėra. Atkreipiant dėmesį į tai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo svarstymas arba pakartotinis svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimo svarstymą ir įvertinimą, todėl akivaizdu, jog Komisija svarstydama lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam vertina tik tai kas daro didelę įtaka nuteistojo pažangai ir jos akivaizdžiam siekimui pasitaikyti ir nevertina jo praeities, nes tai jau buvo padaryta nuteistajam skiriant galutinę bausmę.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. L. skundas atmetamas
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą G. L. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis G. L. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą abejonių tam tikrais teigiamais G. L. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dvidešimt kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis yra vedęs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuriuos trumpalaikių išvykų metu lanko. Pataisos įstaigoje dirba, paleistas lygtinai darbinę veiklą tęstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apie nuteistąjį G. L. atsiliepia teigiamai. Problemų dėl gyvenamosios vietos G. L. taip pat neturi, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, atlikdamas bausmę mokėsi suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės, šiuo metu siekia mūrininko specialybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. L. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja individualiose psichologinėse konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio pataisos programose bei viktorinose, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad G. L. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
12. Iš 2022 m. spalio 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam G. L. net ir po gana ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nustatomi šie dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas), būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), o tai teisėjų kolegijos vertinimu nesuponuoja išvados, kad nuteistasis G. L. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir G. L. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje ne kartą akcentuotas nepriekaištingai disciplinuotas nuteistojo G. L. elgesys būnant struktūrizuotoje aplinkoje, demonstruojama aukšta motyvacija darbinei veiklai, mokymuisi bei elgesio pokyčiams, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad vis tik G. L. elgesio korekcija per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuosekli, kadangi pakartotinių vertinimų metu (atliktų 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. liepos 26 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. liepos 24 d. bei 2021 m. balandžio 29 d.) buvo stebimas ne tik teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio mažėjimas, tačiau ir didėjimas, nulemtas tiek nuteistojo elgesio, tiek objektyvių su jo elgesiu nesusijusių aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pataisos procesas nuteistajam G. L. vis dar turėtų būti tęsiamas pataisos įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. L. iš viso teistas šešis kartus ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrąjį kartą. Pirmąjį kartą buvo teistas sulaukęs vos 18 metų. Šiuo metu G. L. bausmę atlieka pagal tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis (nusikalstamas veikas sieja tas pats motyvas, t. y. siekis greitai ir lengvai pasipelnyti, taip pat nusikalsdavo veikdamas su tais pačiais asmenimis, anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtą laisvės atėmimą), o tai neabejotinai didina G. L. pavojingumą visuomenei bei rodo, jog vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymint, kad dalį nusikaltimų nuteistasis G. L. įvykdė būdamas susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, t. y. būdamas vienas iš lyderių, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus, davė nurodymus ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkimą, „išmušinėjimą“ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje, davė nurodymus dėl skolų rinkimo, telefonų bei SIM kortelių keitimo, ryšio palaikymo tvarkos (SMS žinutėmis). Taip pat veikdamas bendrai su kitais susivienijimo organizatoriais ir vadovais disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių platinimą organizavo per kitus susivienijimo narius bei vadovus. Ir nors bausmės atlikimo metu kalbėdamas apie nuskalstamą elgesį G. L. savo veiksmus vertina kritiškai, prisiima atsakomybę už juos, tačiau mano, jog teisminio proceso metu kai kurios nusikaltimų detalės buvo kvalifikuotos ne jo naudai, todėl buvo paskirta didesnė bausmė nei jis nusipelnė, o tai teisėjų kolegijos vertinimu vis tik suponuoja išvadą, jog nuteistojo G. L. atgaila dėl netinkamo elgesio šiuo atveju yra daugiau formali, nei nuoširdi, nulemta noro greičiau išeiti į laisvę.
14. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos spendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Priešingai, šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad G. L. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai ir 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. L. bausmę atlieka pagal tris subendrintus nuosprendžius ir jam buvo skirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam G. L. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo teigti, jog šis sprendimas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai ar formuojamai teismų praktikai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto seka, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Todėl vien tai, kad vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepritarė Komisijos išvadoms, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo spendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas visų byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
16. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo pažeista ir nuteistojo G. L. teisės į gynybą. BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Tuo tarpu BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, jog Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimas turi būti nagrinėjamas tik gavus atsikirtimą į prokuroro pateiktą atsiliepimą, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, jokio pagrindo nėra.
17. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, o nuteisto asmens teisė būti lygtinai paleistam įvardijama Europos Tarybos rekomendacijose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis tokio pobūdžio argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų tarptautinės teisės normoms ir principams bei BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu G. L. kol kas šių sąlygų neatitinka, todėl resocializuotis privalo struktūrizuotoje aplinkoje.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus G. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamuoju atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo G. L. (G. L.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.