Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. (G. L., toliau – G. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 93-167 taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo pakeistas: G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo išteisintas, o jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant G. L. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, jas iš naujo subendrinant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir skiriant G. L. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistas galutine su kitais nuosprendžiais subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

5. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, konstatuojant, kad nors G. L. ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi G. L., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, nuteistasis G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose užimtumo programose, jokių drausminių nuobaudų pataisos įstaigoje neturi, buvo skatintas 17 kartų. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, išėjęs iš pataisos įstaigos turės darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje mokėsi, tokiu savo elgesiu neabejotinai koreguodamas savo gyvenimo būdą tinkama linkme. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu G. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

9. Kaip minėta, G. L. šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka jo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Svarbu tai, kad ne visi asmens atžvilgiu išskiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai yra statiniai, t. y. kurių eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet išlieka ir dinaminių, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas G. L. nėra pirmasis. Problemų su teisėsauga asmuo turėjo vos sulaukęs pilnametystės. Iki nusikaltimų, už kuriuos G. L. šiuo metu atlieka jam skirtą subendrintą bausmę, padarymo asmuo jau buvo teistas 3 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda), tiek ir kitos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį ir tokiu savo elgesiu pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę G. L. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių, padarymą, be kita ko, ir dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Visos šios aplinkybės rodo, kad vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad dalis nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu G. L. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesni už ankstesnius jo teisės pažeidimus, kas akivaizdžiai parodo, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei švelnesnių bausmių jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo.

11. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo praeitį, vertinant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Tokiu būdu, nuteistojo skundo motyvai, kiek jie susiję su neva nepagrįstu jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Šių duomenų visumoje svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta, prisiima atsakomybę už jų padarymą, tačiau tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, kad dalis nusikalstamų veikų buvo kvalifikuotos ne jo naudai, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistojo požiūriui į savo praeityje buvusius neteisėtus veiksmus trūksta kritiško požiūrio, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo.

13. Pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir jo artimi socialiniai ryšiai su savo šeima. Akivaizdu, kad prieš nuteisimą aplinkybių, susijusių su šeima bei santykiais su artimaisiais, nuteistasis nepaisė, vykdydamas nusikaltimus neįvertino savo elgesio nusikalstamų pasekmių. Darant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis šeimą turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo tai akivaizdžiai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant G. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Analogiškai vertintini ir nuteistojo skundo motyvai, susiję su darbu bei nuteistojo gyvenamąja vieta. Tiek išsilavinimą, tiek specialybę, darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą asmuo turėjo ir didžiąją laiko dalį būdamas laisvėje, todėl vien tik faktas, jog laisvėje asmuo turės darbą, dirba jis ir šiuo metu, nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

14. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad G. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė, be kita ko, ir siekdamas tiesioginio finansinio atlygio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje gaunamų legalių pajamų jam nepakako savo poreikių tenkinimui, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška, kas konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje. Aptartų duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad, nepaisant asmens pastangų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu jie vis dar išlieka dideli, ką, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pripažįsta ir pats nuteistasis. Nuteistasis jokių santaupų neturi, todėl tokių finansinių įsipareigojimų vykdymas, net ir turint darbą laisvėje, G. L. neabejotinai gali sukelti papildomus sunkumus, kurie, įvertinus nuteistojo norą turėti daugiau lėšų, buvusį praeityje, neabejotinai gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai.

15. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad praeityje būtent G. L. laisvalaikio praleidimo būdai su asmenimis, turinčiais kriminalinės patirties, sukūrė situacijas nuteistajam nusikalsti. Nors asmuo tvirtina atsiribojęs nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, tačiau vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje. Neabejotina, kad būnant struktūrizuotoje aplinkoje, siekiant išvengti drausminių nuobaudų ir kuo greičiau patekti į laisvę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagalba, nuteistas asmuo ypatingai skrupulingai atsirenka asmenis, su kuriais jis gali bendrauti pataisos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad analogišku elgesiu nuteistasis pasižymės ir būdamas laisvėje. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būtent G. L., disponuodamas narkotinėmis medžiagomis ir jas platindamas kitiems asmenims, inicijuodavo nusikalstamo elgesio raišką. Šiuo metu pastebimas nepakitęs jo tvirtas charakteris, tvirtos nuomonės turėjimas ir gebėjimas ją apginti, kas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog asmens gebėjimai paveikti kitus asmenis jam palankia linkme, galintys paskatinti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį, šiuo metu vis dar aktualūs.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Nors nuteistojo skunde ypatingai daug dėmesio skiriama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisinio reguliavimo netobulumui, teigiant, jog jis turi būti keičiamas, tačiau dėl šių nuteistojo skundo motyvų nepasisakytina. Įstatymų leidėjo funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo ne teismas, taikantis jau galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, bet Lietuvos Respublikos Seimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. (G. L.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.