- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-3153-656/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- S. Č.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. S. (toliau ir Ieškovas) ieškiniu prašo: pakeisti nepilnamečio vaiko M. S. (toliau – ir dukra, vaikas), gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu; nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakove S. Č. (toliau – ir Atsakovė); priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti ieškovui uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui nuo 2024-07-26 iki ieškinio padavimo teismui dienos (už 4 mėnesius po 320 Eur); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad Ieškovas nepateikė jokių esminių ir objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista. Ieškovas piktybiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024, neužtikrina, jog šalių nepilnametė dukra gyventų kartu su jos motina, neužtikrinama bendravimo su vaiku tvarka taip, kaip ją nustatė teismas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė išvadą. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, kaip tik juos atitiktų. Vaikas jau ilgą laiką gyvena su tėvu, jis juo rūpinasi. Tokio amžiaus vaikui stabilios pastovios gyvenamosios vietos užtikrinimas yra būtinas vaiko emociniam vystymuisi, vaiko raidai, psichologinio ryšio formavimui.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei 2484,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad bylos šalys yra nepilnametės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikui priteistas išlaikymas iš tėvo po 320 Eur kiekvieną mėnesį, nustatyta tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Ieškovas dukrą iš atsakovės paėmė 2024-07-26 10 val. Pagal nustatytą bendravimo tvarką ir šalių susitarimą atsakovas turėjo dukrą grąžinti sekmadienį 2024-07-28 19-20 val. grąžinti. 2024-07-28 ieškovui atvykus į atsakovės gyvenamąjį vietą su tikslu grąžinti dukrą, atsakovės nebuvo namuose, ji vaiko nepaėmė. Šalių dukra iki šiol yra su jos tėvu ieškovu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis.
7. Ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas tuo, kad atsakovė paliko šalių vaiką prižiūrėti ieškovui motyvuodama tuo, kad serga. Neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga, galų gale, kokia tai liga ir ar toks sveikatos sutrikimas apskritai leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra. Ieškovui siekiant su vaiku aplankyti atsakove ligoninėje, kad atsakovė turėtų galimybę pamatyti vaiką, atsakovė nesutiko atskleisti kokioje ligoninėje guli ar kokioje gydymo įstaigoje atliekama reabilitaciją. Ieškovo teigimu atsakovė ilgą laiką nesidomėjo vaiku, todėl ieškovas nepasitiki atsakove, jos elgesį vertina kaip nerūpestingą, kadangi motina paliko vaiką rūpintis ieškovui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nesutikdama su reikalavimu teigė, kad nuo vaiko priežiūros nusišalino dėl pateisinamos objektyvios priežasties – ligos ir reabilitacijos. Faktą, kad negalėjo rūpintis vaiku reabilitacijos laikotarpiu nuo 2024-07-28 iki 2024-08-19, taip pat, kad gulėjo ligoninėje nuo 2024-08-19 iki 2024-09-02 atsakovė įrodinėjo į bylą pateiktomis ekrano nuotraukomis iš e.sveikata sistemos iš kurių matyti, kad buvo lankomasi pas gydytojus (2024-07-28 UAB „Affidea Lietuva“ planinė pagalba; 2024-07-29 VŠĮ Centro poliklinika, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, planinė pagalba; 2024-07-20VŠĮ Centro poliklinika, gydytojas radiologas, atvyko su siuntimu; 2024-07-30 UAB „Affidea Lietuva“, gydytojas radiologas, planinė pagalba; 2024-08-12 VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras, vaikų ligų gydytojas). Iš Tarnybos išvados matyti, kad atsakovė tarnybos specialistei siuntė išrašą iš portalo e.sveikata su sveikatos anamneze ir skirtu medikamentiniu gydimu.
Šalies argumentai
9. Ieškovas teigia, kad atsakovė paliko vaiką ieškovui jam iš anksto nepranešusi ir nenurodžiusi laikotarpio, kiek ilgai jam reikės rūpintis vaiku. Tačiau tokius teiginius, teismo vertinimu, paneigia atsakovės ieškovui siųstos trumposios žinutės, kuriose atsakovė 2024-07-27 rašė, kad gavo reabilitacijos vietą ir gydymas bei reabilitacija truks dvi savaites. Kitoje žinutėje rašė, kad baigus gydymo ir reabilitacijos kursą vaiką galės paimti 2024-08-13. Atsakovė ieškovui nurodė, kad reabilitacija ir gydymas vyks kitame mieste, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad visą laiką gydėsi Vilniaus mieste. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai pirma buvo paskirta reabilitacija, o pablogėjus sveikatai buvo paguldyta į ligoninę, tačiau liudytoja, kuri yra atsakovės mama, teigė priešingai - kad pirmiausia atsakovė buvo išvežta į ligoninę, o po to jai buvo skirta reabilitacija. Nors atsakovės ir jos motinos paaiškinimai nesutampa, šios bylos kontekste nėra reikšminga kur atsakovė gydėsi pirmiau ligoninėje ar reabilitacijos įstaigoje. Svarbu tai, kad šie paaiškinimai, atsakovės susirašinėjimas su ieškovu, jos pateikti duomenys apie lankymąsi gydymo įstaigose patvirtina, kad atsakovė turėjo sveikatos problemų ir turėjo teisę kreiptis į vaiko tėvą pagalbos rūpinantis vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pripažino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, jog ieškovas nevykdė teismo sprendimo, negrąžino vaiko mamai, nesistengė laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, lėmė vaiko ir motinos ryšio atšalimą. Atsakovės atstovė nurodė, kad būtent ieškovo elgesys neleidžiant pasimatyti su vaiku ir neteikiant informacijos apie vaiką pablogino atsakovės gijimo procesą. Tačiau atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu matyti dukters negalėjo motyvuodama tuo, kad buvo sunki emocinė būklė.
11. Abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų gyvena vaikas, turi vienodas teises ir pareigas. Teismo nustatyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka neriboja tėvo teisių ir nesuteikia daugiau pareigų motinai, su kuria gyvena vaikas. Motinai laikinai negalint rūpinti vaiku, šią pareigą turi perimti tėvas ir tai negali būti traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas ir motinos pusės.
12. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nepilnametė šalių dukra nepertraukiamai su tėvu gyvena jau 10 mėnesių, negali būti pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Juo labiau, kad šis laikotarpis susidarė dėl to, kad tėvas negrąžino vaiko motinai, kai ši jau galėjo pasirūpinti vaiku ir reikalavo jį grąžinti. Dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 3 d. nutartimi byloje Nr. e2VP 3153-1194/2025 ieškovui buvo skirta 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną vaiko motinos naudai, baudą skaičiuojant nuo 2025-02-09.
13. Tarnybos apibendrinimai apie ieškovo ir atsakovės šeimas, sudaro pagrindą išvadai, kad nei ieškovo, nei atsakovės šeimoje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip keliančios nesaugią aplinką šalių dukrai. Išvadą teikianti institucija ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo metu abu tėvai turi panašias galimybes užtikrinti šalių nepilnametės dukters poreikį į būstą. Ieškovas gyvena, jo teigimu, jo močiutei priklausančiame 2 aukštų, apie 120 kv. m. name. Atsakovė gyvena, jos teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute.
14. Vertinant šalių finansines galimybės, darytina išvada, kad jos nėra pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad yra nedirbantis, gyvena iš santaupų. Atsakovė taip pat nedirbanti. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinę. Nei ieškovui nei atsakovei dalyvumo lygis nėra nustatyti.
15. Byloje nenustatyta aplinkybių, atsiradusių po vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, dėl kurių vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, keltų pavojų vaikui. Nenustačius, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo, kaip išvestinius.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
17. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-07-26 iki 2024-11-29, t. y. nuo faktinio dukters gyvenimo pas ieškovą iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoja pagal tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 320 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai. Todėl tokios pačios sumos reikalauja ir iš atsakovės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko motyvuodama tuo, kad ieškovas reikalauja priteisti įsiskolinimą dėl išlaikymo, kai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal kurį pareiga teikti išlaikymą vaikui tenka pačiam ieškovui. Atsakovė teikė parduotuvių kvitus, kuriais įrodinėjo, kad laikotarpiu, kai vaikas buvo pas ieškovą, ji išlaikymą teikė vaikui maisto produktais, drabužiais. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos teikiamas išlaikymas dukrai per mėnesį sudarė apie 150 Eur. Šias aplinkybes ieškovas pripažino. Šalių vaikui gyvenant su atsakove, atsakovės vaikui skiriama išlaikymo suma nėra fiksuota. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė vaikui išlaikymą maisto produktais, drabužiais, mokėjo už darželį siekdama išsaugoti jame vietą vaikui, teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
18. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Atsakove, vaikui priteistas išlaikymas iš Ieškovo, nustatyta tėvo bendravimo tvarka su dukra. Po teismo sprendimo priėmimo situacija yra pasikeitusi.
18.2. Atsakovė ilgą laiką nesirūpino dukra. Atsakovė apie savo išvykimą ir planus nesirūpinti dukra tam tikrą laiką Apelianto neinformavo, perduodant dukrą neperdavė jokių vaiko daiktų, vaikiško vėžimėlio, taigi Apeliantas apie tai, kad jam reikės nepertraukiamai rūpintis dukra sužinojo tik tuomet, kai ruošėsi ją grąžinti motinai.
18.3. Atsakovė pateikė teismui e.sveikatos sistemos duomenų ekrano nuotraukas, kuriose sekanti informacija: 2024-07-25 planinė pagalba VĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre, 2024-07-28 planinė pagalba UAB „Affidea Lietuva“, 2024-07-29 planinė pagalba VĮ Centro poliklinikoje, 2024-07-30 planinė pagalba UAB „Affidea Lietuva“, 2024-08-12 apsilankymas VĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centre. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog paminėti Atsakovės pateikti duomenys pagrindžia, jog Atsakovė negalėjo rūpintis dukra. Visų pirma, Atsakovės pateiktos ekrano nuotraukos neleidžia padaryti patikimos išvados, jog tai būtent Atsakovės e.sveikatos sistemos duomenys. Atsakovės atsisakymas pateikti pilnus išrašus tokias abejones tik patvirtina. Antra, jokios reabilitacijos klinikos ar ligoninės (guldymo į stacionarą) išrašų nėra, nors atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino gulėjusi Lazdynų ligoninėje. Šias aplinkybes patvirtino tik liudytoja apklausta atsakovės motina. Nesant byloje patikimų duomenų, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo sveikatos problemų, dėl ko turėjo teisę kreiptis į vaiko tėvą pagalbos rūpinantis vaiku.
18.4. Jei Atsakovė ir turėjo sveikatos problemų, tai byloje nėra duomenų, kad Atsakovė yra pasveikusi ir jos sveikatos būklė leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra. Nors teismo posėdžio metu teigė, kad tokius duomenis gali pateikti, tačiau jų taip ir nepateikė.
18.5. Atsakovė paliko dukrą (duomenys neskelbtini), kuomet jai buvo tik vieneri metukai. Teismas nevertino, ar buvo objektyvios priežastys, dėl kurių Atsakovė dukrą paliko ir nesimatė su ja ilgą laiką - net du mėnesius.
18.6. Atsakovės neatsakingą požiūrį į motinos pareigas parodo tai, kad ji iki 2025 m. sausio mėnesio visiškai neprisidėjo prie dukters vaiko poreikių tenkinimo, o ruošiantis teismo posėdžiui pateikė čekius tik už 2025 m. sausio mėnesį. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog vaiko išmoka (122,50 Eur kas mėnesį) yra taupoma ir laikoma dukters vardu atidarytoje banko sąskaitoje, tačiau byloje tokių duomenų nėra.
18.7. Teismas nepagrįstai atmetė Apelianto prašymą priteisti jam 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Sprendime nurodyta: „Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos teikiamas išlaikymas dukrai per mėnesį sudarė apie 150 Eur. Šias aplinkybes ieškovas pripažino.“ Apeliantas minėtų aplinkybių nepripažino ir su Atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas išlaikymo teikimo pripažinimą konstatavo visiškai nepagrįstai. Nors dukra su Apeliantu gyveno nuo 2024-07-26, nei 2024 metais, nei 2025 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais Atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Taigi, Atsakovas beveik vienerius metus išlaikė dukrą vienas.
18.8. Apeliantas prie apeliacinio skundo teikia 2025-06-21 susirašinėjimą su Atsakove, iš kurio matyti, jog net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo Atsakovė vėl atsisakė, jog jai būtų grąžinta dukra. Atsakovė, nesulaukusi teismo sprendimo paskelbimo, išvyko į užsienį. Taigi, Atsakovės neatsakingas elgesys kartojasi ir nėra pagrindo teigti, kad dukra augdama su motina turės stabilią ir saugią aplinką.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
19.1. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietos pakeitimas galimas tik esant pasikeitusioms aplinkybėms, kurios turi esminės reikšmės vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju Ieškovas nenurodo jokių objektyvių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios galėtų reikšti, kad dabartinė gyvenamoji aplinka ar motinos rūpinimasis vaiku neatitinka vaiko interesų ar kad šie interesai būtų geriau užtikrinami gyvenant su Ieškovu.
19.2. Ieškovas itin ilgą laiką savavališkai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Atsakove. Už tai Ieškovui du kartus buvo paskirtos baudos, tačiau net ir po to, Ieškovas vaiko į Atsakovės gyvenamąją vietą neatvežė, o jai atvykus bendrauti su vaiku į jo gyvenamąją vietą, ribodavo tokį bendravimą ar jo trukmę. Tokie Ieškovo veiksmai ir argumentai iš esmės reiškia bandymą piktnaudžiauti teise – siekti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neteisėtų veiksmų pagrindu.
Atsiliepimas
19.3. Ieškovas neturi nuolatinės, vaiko poreikiams tinkamos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų pilnavertiškai užtikrinti mažametės šalių dukros gyvenimo sąlygas, saugumą ir gerovę. Tai patvirtina Ieškovo pasirašytas ir Vaiko teisių apsaugos institucijai pateiktas 2025-07-17 informacinis pranešimas, kuriame jis patvirtina, kad jo gyvenimo sąlygos yra netinkamos mažametei dukrai. Šią aplinkybę, tikėtina, ieškovas sąmoningai nutylėjo.
19.4. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, negali būti patenkintas prašymas keisti gyvenamąją vietą, kai nėra objektyvių sąlygų užtikrinti vaiko vystymuisi ir auklėjimui tinkamą aplinką. Taigi, Ieškovo prašymas keisti vaiko gyvenamąją vietą yra ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir prieštarauja vaiko interesams.
19.5. Atsakovė neturi pareigos teikti informacijos apie savo sveikatos būklę. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, taip pat Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatos įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą, įskaitant ir teisę neatskleisti savo sveikatos būklės. Ieškovo reikalavimai, susiję su Atsakovės sveikatos dokumentų pateikimu, nėra teisiškai pagrįsti ir negali būti laikomi svarbiomis aplinkybėmis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kontekste.
Šalies argumentai
19.6. Ieškovas ieškinyje teigė, kad jis dukrą iš Atsakovės paėmė 2024-07-26 d. 10 val., jie susitarė, kad dukrą į Atsakovės gyvenamąją vietą Ieškovas grąžins sekmadienį 2024-07-28 apie 19-20 val., tačiau daugiau nei mėnesį laiko ieškovas apskritai neturėjo jokių žinių iš atsakovės. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad cit.: „Atsakovė apie savo išvykimą ir planus nesirūpinti Dukra tam tikrą laiką Apelianto neinformavo. Tačiau atsakovės pateikiami šalių susirašinėjimai vienareikšmiškai patvirtina, kad Ieškovui iš anksto (dar dieną iki parvežant vaiką) buvo žinoma dėl kokių priežasčių Atsakovė laikinai negalėjo rūpintis vaiku ir paneigia apeliacinio skundo motyvus dalyje dėl nesuteiktos informacijos ar Atsakovės nesirūpinimo vaiku.
19.7. Atsakovės veiksmai kreipiantis į antstolę dėl Ieškovo nevykdomo teismo sprendimo, vėliau, antstolės B. Č. kreipimasis į teismą prašant Ieškovui už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą paskirti baudą, taip pat patys savaime (lot. per se) patvirtina, kad Atsakovė siekė bendrauti ir būti su vaiku, tačiau Ieškovas sąmoningai užkirto tam kelią.
19.8. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Atsakovė perduodama vaiką neperduodavo jokių dukros daiktų, taip pat yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Šalies argumentai
19.9. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Atsakovės sveikatos būkle, yra deklaratyvūs, visiškai nepagrįsti ir nesudarantys jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
19.10. Kritiškai vertintini su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – šalių susirašinėjimo kopijos – bei jų pagrindu grindžiami teiginiai, kuriais, be jokio pagrįsto faktinio ar teisinio pagrindo, bandoma daryti išvadą, kad Atsakovė esą teikia melagingus ar klaidinančius duomenis teismui ir neva nusišalino nuo motinos pareigų. Toks Ieškovo pozicijos išdėstymas yra tendencingas, neatitinkantis tikrovės ir siekiantis diskredituoti Atsakovę nepagrįstais kaltinimais.
19.11. Dėl 2025 metų situacijos pažymėjo, kad po to, kai teismas atmetė Ieškovo ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, Ieškovas vis tiek ilgą laiką negrąžino vaiko Atsakovei. Atsakovė nebuvo informuota, kada vaikas bus grąžintas, todėl objektyviai negalėjo numatyti tolesnių veiksmų ir planuoti bendravimo su vaiku. Tokia situacija susidarė ne dėl Atsakovės nusišalinimo, o dėl to, kad būtent Ieškovas pažeidinėjo įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
19.12. Atsakovė kategoriškai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, esą iki 2025 m. sausio mėnesio ji visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Tokie Ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos duomenims. Atsakovės pateikti čekiai už 2025 m. sausio mėnesį buvo pateikti kaip papildomi rašytiniai įrodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad kitais laikotarpiais išlaikymas nebuvo teikiamas. Atsakovė ne kartą bandė perduoti vaikui reikalingus daiktus, tačiau dėl Ieškovo netinkamo elgesio, įskaitant teismo sprendimo nevykdymą, ši pareiga buvo įgyvendinama neformaliu būdu, kurio Ieškovas akivaizdžiai nevertina.
19.13. Apeliacinio skundo teiginiai dėl vaiko pinigų (vaiko išmokos) panaudojimo taip pat yra spekuliatyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė teismo posėdžio metu aiškiai paaiškino, jog gautas vaiko išmokas taupo ir laiko dukters vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šį Atsakovės paaiškinimą.
19.14. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl tariamai nepagrįstai teismo nepriteisto 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Atsakovė išlaikymą dukrai teikė natūra – tiek maisto produktais, tiek drabužiais ir kitomis priemonėmis, o teismo posėdžio metu nurodė, jog jos teikiamas išlaikymas per mėnesį siekė apie 150 Eur. Ši suma, atsižvelgiant į perduodamus daiktus, atitinka vaiko poreikius ir leidžia konstatuoti, jog Atsakovė pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo vykdė.
19.15. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismui įvertinti Ieškovo veiksmus CPK 95 straipsnio kontekste ir, nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti atitinkamą baudą. Atsakovės tvirtinimu, Ieškovas naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, gindamas ne vaiko interesus, o siekdamas paveikti Atsakovę dėl asmeninių tarpusavio nuoskaudų, taip per teisinius procesus destabilizuodamas tiek motinos, tiek vaiko gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).
22. Ieškovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus - 2025-06-21 susirašinėjimą žinutėmis su atsakove, kuris pagrindžia Atsakovės neatsakingą elgesį, t. y., kad po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo Atsakovė vėl atsisakė, jog jai būtų grąžinta dukra, nesulaukusi teismo sprendimo paskelbimo, išvyko į užsienį.
23. Šalys pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų prijungti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių pateikti įrodymai nėra visiškai nauji, keičiantys iš esmės visą bylos nagrinėjimo rezultatą, šie įrodymai jau nuo pat bylos pradžios pateko į įrodinėjimo dalyką, faktinės aplinkybės, kurios įrodinėjamos šiais į bylą pateiktais įrodymais, buvo tirtos ir vertintos ir pirmosios instancijos teismo, įrodymų turinys šalims žinomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių įrodymus, sprendžia, kad šalių pateikti įrodymai atitinka CPK 314 straipsnyje nurodytus kriterijus, todėl prijungia prie bylos.
Reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios nustatytos kitų teismų sprendimais (nutartimis)
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove S. Č.. Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir atsakovas šiai teismo sprendimo daliai neprieštaravo (neskundė apeliaciniu skundu). Iš atsakovo O. S. nepilnamečio vaiko M. S. naudai priteista 320 Eur mėnesinė išlaikymo suma periodinėmis išmokomis, taip pat priteista 640 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetus atsakovo O. S. apeliacinį skundą, sprendimas įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Reikšminga aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui O. S. skirta vienkartinė 200 Eur bauda suinteresuoto asmens S. Č. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nevykdymą.
26. Vilniaus regiono apylinkės teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, nurodė, kad suinteresuotas asmuo O. S. iš esmės neneigė, kad nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Mergaitė nuo liepos pabaigos gyvena su tėvu. Taigi, pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens S. Č. argumentais, kad bendravimo tvarka yra nevykdoma, nėra. Suinteresuotas asmuo O. S. akcentavo, kad motinos aplinka mergaitei yra nesaugi, todėl mergaitės jis mamai negrąžina. Pasak suinteresuoto asmens O. S., mergaitės mama S. Č. nenurodo, kokių sveikatos problemų turi, kokius vaistus vartoja, du mėnesius nelankė mergaitės, todėl jis turi pagrindo manyti, kad mergaitei su mama bus nesaugu. Teismas įvertino, kad argumentai, susiję su mergaitės mamos aplinka, yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Vien suinteresuoto asmens O. S. manymas, kad mergaitei yra geriau gyventi su tėvu, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Nors suinteresuotas asmuo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo siekia pakeisti nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, tačiau byla nėra išnagrinėta ir galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
27. Pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, galimas, jei: 1) iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų (iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma – sveikatos pablogėjimas, materialinės padėties pablogėjimas, netinkama vaiko priežiūra ir kitos svarbios aplinkybės) arba 2) tėvas, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką auginti kitiems asmenims (toks vaiko perdavimas turi būti nuolatinis ar trukdyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku) tėvas, su kuriuo nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos (CK 3.174 str. 3 d.).
28. Teismų praktika bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra išplėtota. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
29. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje pateikiant pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001).
30. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
31. Ieškovas, teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis dukrą M. S. iš atsakovės paėmė 2024-07-26 d. 10 val., jie susitarė, kad dukrą į Atsakovės gyvenamąją vietą Ieškovas grąžins sekmadienį 2024-07-28 apie 19-20 val. Ieškovas, nurodė, kad daugiau nei mėnesį laiko ieškovas apskritai neturėjo jokių žinių iš atsakovės, vėliau atsakovė parašė SMS žinutę, pasiteiravo kaip sekasi dukrai, tačiau nei paskambinti, nei jos aplankyti nepageidavo. Byloje nustatyta, kad į šią siųstą žinutę ieškovas atrašė tą pačią dieną, t. y. būtent šeštadienį 17:49 val. nurodydamas kad cit. (pastaba kalba netaisyta): „As tau pasakiau man neidomu, Bus vaiku teisems perduota dukrite, o jau jiems galesi ajskinti kur ir ka ten darai”
32. Ginčo laikotarpiu (2024 m. liepos mėnesį) ieškovas nedirbo, taigi, neturėjo jokių objektyvių kliūčių pasirūpinti dukterimi ir galėjo skirti jai visą savo dėmesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo žinoma dėl kokių objektyvių priežasčių vaiku trumpai negali pasirūpinti atsakovė, jo siųsta trumpoji SMS žinutė, kurioje klausiama ar vaiką perduoti vaikų teisėms, o vėliau vaiko negrąžinimas atsakovei rodo abejingumą būtent paties mažamečio vaiko interesams.
33. Atsakovės veiksmai kreipiantis į antstolę dėl Ieškovo nevykdomo teismo sprendimo, vėliau, antstolės B. Č. kreipimasis į teismą prašant ieškovui už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą paskirti baudą, taip pat patys savaime patvirtina, kad atsakovė siekė bendrauti ir būti su vaiku, tačiau ieškovas sąmoningai užkirto tam kelią.
34. Ieškovo argumentus dėl atsakovės nesirūpinimo vaiku paneigia ir 2024-12-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog nors ieškovas teigia, kad motina paliko vaiką ir juo nesirūpina, Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose yra iškeltos civilinės bylos Nr. e2VP-16984-1196/2024 medžiaga dėl baudos skyrimo O. S. už teismo sprendimo, nustatančio vaiko gyvenamąją vietą su motina nevykdymą, paneigia ieškovo teiginius, kad motina nesiekia susigrąžinti vaiką. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. e2VP-16984-1196/2024 ieškovui buvo paskirta 200 EUR bauda už nevykdomą įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo be kita ko vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.
35. Atsakovė nuosekliai ir atsakingai vykdė savo pareigą užtikrinti, kad dukra būtų perduodama su visais būtinais jos priežiūrai skirtais daiktais - drabužiais, higienos priemonėmis, vitaminais ir kitais kasdieniam naudojimui reikalingais reikmenimis. Net ir tais atvejais, kai Ieškovas sistemingai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, taip pat kai elgėsi su Atsakove žeminančiai, trukdydavo jos bendravimui su vaiku, Atsakovė, veikdama išimtinai vaiko interesais, vis tiek perduodavo vaiko priežiūros priemones.
36. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė jog šiuo metu šalių dukra nepertraukiamai su tėvu gyvena jau 10 mėnesių, negali būti pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Juo labiau, kad šis laikotarpis susidarė dėl to, kad tėvas negrąžino vaiko motinai, kai ši po ligos jau galėjo pasirūpinti vaiku ir reikalavo jį grąžinti.
37. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurių visuma, o taip pat ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje pateikti duomenys leido teismui spręsti, kad atsakovė turėjo objektyvias priežastis dėl kurių laikinai negalėjo pasirūpinti vaiku. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Tarnybos išvados matyti, kad atsakovė tarnybos specialistei siuntė išrašą iš portalo e.sveikata su sveikatos anamneze ir skirtu medikamentiniu gydimu. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, vertindamas ne tik pačios atsakovės pateiktus išrašus iš e.sveikata portalo, bet ir Tarnybos išvadą.
38. Ieškovas teigia, kad ieškovė nesirūpina dukra metus laiko, tačiau skaičiuojant laikotarpį nuo 2024-07-26 iki 2024-09-02, kai Atsakovė buvo išrašyta iš ligoninės, nesusidaro minėtas laikotarpis.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 metais liepos mėnesį atsakovė, veikdama pareigingai, dar iš anksto informavo ieškovą apie planuojamą gydymosi ir reabilitacijos trukmę, aiškiai įvardijo nebuvimo priežastis ir nurodė konkretų laikotarpį, kuriuo negalės pasirūpinti vaiku dėl sveikatos būklės. Šios aplinkybės buvo žinomos ieškovui ir negali būti vertinamos kaip nusišalinimas nuo tėvystės pareigų. Pažymėtina, kad vieno iš tėvų prašymas kitam tėvui trumpą laiką pasirūpinti bendru vaiku - ypač esant objektyvioms priežastims - savaime nelaikytinas nei atsisakymu, nei vengimu vykdyti pareigas vaiko atžvilgiu.
40. Atsakovė nurodė, kad po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą ir atmetė ieškovo ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas vis tiek ilgą laiką negrąžino vaiko atsakovei. Atsakovė nebuvo informuota, kada vaikas bus grąžintas, todėl objektyviai negalėjo numatyti tolesnių veiksmų ir planuoti bendravimo su vaiku. Tokia situacija susidarė ne dėl atsakovės nusišalinimo, o dėl to, kad būtent ieškovas pažeidinėjo įsiteisėjusį teismo sprendimą.
41. Atsakovė ir šiuo laikotarpiu elgėsi atsakingai - informavo apie savo nebuvimo priežastis, planus, bei bendradarbiavo tiek, kiek tai buvo įmanoma esant vienpusiam ieškovo elgesiui. Tuo tarpu pats ieškovas, po ilgo neteisėto vaiko negrąžinimo laikotarpio, pareiškė norą vaiką grąžinti, o vėliau apie mėnesį laiko išviso nutraukė bendravimą su vaiku. Tokie veiksmai atskleidžia nenuoseklų ir nebrandų ieškovo požiūrį į vaiko poreikius bei kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų jo motyvų.
42. Esminė aplinkybė, kad ieškovas neturi saugios gyvenamosios vietos ir negali užtikrinti jokių sąlygų vaikui augti. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo pasirašytas ir Vaiko teisių apsaugos institucijai pateiktas 2025-07-01 informacinis pranešimas, kuriame ieškovas nurodo, kad šiuo metu negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko buvimui: trūksta tinkamos gyvenamosios vietos, privatumo, higienos ir saugumo sąlygų.
43. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
44. Apeliantas teigia, kad iki 2025 m. sausio mėnesio atsakovė visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui nuo 2024-07-26 iki ieškinio padavimo teismui dienos (už 4 mėnesius po 320 Eur). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
45. Atsakovė nurodė, kad viso ginčo laikotarpiu rūpinosi dukters poreikiais pagal savo galimybes ir aktyviai teikė išlaikymą tiek finansiškai, tiek natūra - perduodavo vaikui reikalingus drabužius, maisto produktus, vitaminus ir kitas būtinąsias priemones. Šie daiktai buvo perduodami net ir tuo metu, kai ieškovas savavališkai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, negrąžindavo vaiko atsakovei bei trukdė jai bendrauti su dukra. Atsakovės pateikti čekiai už 2025 m. sausio mėnesį buvo pateikti kaip papildomi rašytiniai įrodymai, tačiau tai nereiškia, kad kitais laikotarpiais išlaikymas nebuvo teikiamas. Atsakovė ne kartą bandė perduoti vaikui reikalingus daiktus, tačiau dėl ieškovo netinkamo elgesio, įskaitant teismo sprendimo nevykdymą, ši pareiga buvo įgyvendinama neformaliu būdu, kurio ieškovas nevertina.
46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė išlaikymą dukrai teikė natūra - tiek maisto produktais, tiek drabužiais ir kitomis priemonėmis, o teismo posėdžio metu nurodė, jog jos teikiamas išlaikymas per mėnesį siekė apie 150 Eur. Ši suma, atsižvelgiant į perduodamus daiktus, atitinka vaiko poreikius ir leidžia konstatuoti, jog atsakovė pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo vykdė iš dalies.
47. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu priteisė iš tėvo 320 Eur išlaikymą. Tokį išlaikymą pats ieškovas ir teikė iki 2025 m. liepos mėnesio.
48. Vaiko turto (gaunamo išlaikymo) tvarkymas uzufrukto teise siejamas su vaiko globos teise ir vaiko gyvenamąją vieta pas vieną iš skyrium gyvenančių tėvų (CK 3.190 str.). Nesant ginčo tarp šalių, kad vaiko gyvenamoji vieta nuo 2025 m. liepos 26 d. pasikeitė ir faktiškai yra su ieškovu, atsakovė taip pat privalo mokėti vaiko išlaikymą ieškovui.
49. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad ginčo laikotarpiu patyrė 280 Eur išlaidų vaiko išlaikymui, abi šalys faktiškai pripažino aplinkybę, kad atsakovė, šalių vaikui gyvenant su atsakovu, teikė per mėnesį 150 Eur išlaikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 680 Eur (170x4) išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė, vaikui gyvenant pas atsakovą, tik iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies .
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
52. Atsakovė nurodė, kad ieškovas naudojasi procesinėmis teisėmis ne jų tikrąja paskirtimi, bet siekdamas paveikti atsakovę asmeninėse tarpusavio nuoskaudose, taip per teisinius procesus destabilizuodamas tiek motinos, tiek vaiko gyvenimą. Toks procesinis elgesys, atsakovės nuomone, turi būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), o jo argumentai - vertintini itin kritiškai, nes tikrasis motyvas - ne vaiko interesai, o asmeniniai tikslai. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismui įvertinti paminėtus ieškovo veiksmus CPK 95 straipsnio kontekste ir nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atitinkamą baudą.
53. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomi ieškovo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Šalis sieja itin konfliktiški santykiai dėl pamatinių vertybių – vaiko globos teisių realizavimo. Todėl suprantama, kad ieškovas siekia išnaudoti visas jo supratimu prieinamas procesines galimybes. Taigi, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas, ko šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2484 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei patyrė 1149 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
56. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 115,19 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (iš viso 815,19 Eur). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 614 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį apeliacinį skundą (iš viso 729 Eur).
57. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant Ieškovui iš atsakovės 53 procentus ieškiniu prašyto išlaikymo įsiskolinimo, teisėjų kolegija priteisia ieškovui iš atsakovės ¼ dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 3/4 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
58. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovei iš ieškovo priteisiama 1659 Eur (1863 Eur - 204 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
59. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovei iš ieškovo priteisiama 680 Eur (862 Eur – 182 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteisti ieškovui O. S. iš atsakovės S. Č. 680 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už keturis mėnesius nuo 2024-07-26 iki ieškinio padavimo teismui dienos; priteisti atsakovei S. Č. 1659 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. Č. iš ieškovo O. S. 680 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.